Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad šiuo metu sūnus R. gyvena su ja. Mano, jog gyvendamas su ja, vaikas bus tinkamai prižiūrėtas ir auklėjamas. Atsakovas gyvena atskirai, ji jam netrukdys bendrauti su vaiku. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui kas mėnesį po 300,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Vaikui kas mėnesį reikia po 600 Eur. Išlaidos maistui sudaro 300 Eur, higienos prekės 100 Eur, vaistai ir vitaminai 100 Eur, rūbams ir avalynei, žaislams 100 Eur. 300 Eurų suma iš tėvo užtikrintų ieškovei patenkinti minimalius vaiko poreikius. Jos pajamos 650 eurų. Šiuo metu dirba. Ji nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto ar mašinų. Atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto ar mašinų. Atsakovas yra sveikas ir darbingas.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį. Papildomai nurodė, kad su atsakovu nutraukė bendrą gyvenimą prieš du metus, jis geranoriškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, minimaliai prisidėdavo jo tėvai, vaiko seneliai, tačiau nuo 2023 m. gruodžio 1 d. neprisideda ir seneliai. Atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, vaikas visada gyvena su ja. Iki šiol tėvas nerodė jokio noro bendrauti su vaiku, atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę. Su vaiku matosi, kai sūnus lankosi pas senelius, atsakovo tėvus. Ieškinyje nenurodytos išlaidos vaiko ugdymui darželyje, transportavimo išlaidos. Ji dvi savaitės yra bedarbė. Jos buvęs darbdavys mažino etatus, todėl ji buvo atleista. Šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje, ieško darbo. Ji turi nuosavybės teise priklausantį butą, kuris apšildomas kietuoju kuru. Butas įsigytas su būsto paskola, kurią ji dengia. Elektrai mėnesiui skiria apie 50 Eur, moka ir už internetą. Sūnus sveikatos problemų neturi, balandžio mėnesį operuos polipus. Ji bendravo su atsakovu, jis sakė į teismą nevažiuos, su visais reikalavimais sutinka. Atsakovas sveikatos problemų neturi.

4. Atsakovas R. M. apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai. Atsiliepimo į bylą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, 1) įvertinusi ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgdama į stebimą artimą motinos ir vaiko emocinį ryšį, į tai, kad atsakovas neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, R. M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų mažamečio interesus; 2)ieškinyje siūloma atsakovo bendravimo tvarka su vaiku yra atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus; 3) ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo po 300 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, sudarytų galimybę tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius.

6. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu palaikė išvadoje išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Nustatyta, kad R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. M. ir R. M. (b. l. 5). R. M. nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2023 m. spalio mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio (imtinai) – 635 Eur (b. l. 6). Šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. R. M., be sūnaus R. M., turi nepilnametį sūnų N. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). R. M. valdytojo teisėmis valdo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, pirma registracija 2003 m., dalyvavimas viešame eisme draudžiamas (b. l. 25, 26), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 28), verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (b. l. 27).

Dėl gyvenamosios vietos

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje, 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui – vadovaujantis vaiko interesais.

9. Iš bylos duomenų matyti, kad R. M. nuo gimimo gyvena su mama R. M.. Iš Tarnybos išvadoje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė yra sudariusi tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas vaikui augti, vystytis, jos atitinka mažamečio poreikius, Tarnyba nėra gavusi pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, lankymosi ieškovės namuose metu buvo stebimas artimas ir šiltas ieškovės bei sūnaus R. ryšys. Nors atsakovas byloje buvo pasyvus, savo pozicijos teisme neišsakė nei atsiliepime, nei teismo posėdyje, neišreiškė pageidavimo, kad sūnus gyventų su juo, neįrodinėjo savo galimybių užtikrinti sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau tiek Tarnybos atstovei, tiek pačiai ieškovei nurodė, kad jis sutinka su ieškovės visais reikalavimais, tarp kurių ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.

10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, įvertinant tai, kad vaiko interesai yra prioritetiniai, kai sprendžiami klausimai susiję su vaiku, nepilnamečio vaiko R. M. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. M. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to, vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.

12. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad vaikui tėvas nėra visiškai svetimas asmuo, jie matosi, bendrauja atsakovo tėvų namuose, į tai, kad byloje neišsakyta prieštaravimų ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai, kad vaiku rūpintis, jį auklėti ir teikti visapusišką pagalbą turi abu tėvai nepriklausomai nuo to ar jie gyvena kartu, ar skyrium, į tai, kad abiejų tėvų pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, nustatytina skyrium gyvenančio tėvo R. M. bendravimo su vaiku R. M. tvarka tokia, kokia prašoma ieškiniu.

Dėl materialinio išlaikymo

13. CK 3.192 straipsnis numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį.

14. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2024 m. minimali mėnesinė alga — 924 Eur (708 Eur atskaičius mokesčius).

16. Ieškovė nuosavybės teise turi trijų kambarių butą, už kurį moka būsto paskolą, transporto priemonių neturi, yra bedarbė, darbo santykius nutraukė ne savo noru – darbovietėje buvo mažinami darbuotojų etatai, šiuo metu ieško naujo darbo, be šalių sūnaus, išlaiko ir kitą (duomenys neskelbtini) metų sūnų. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, valdytojo teise valdo vieną transporto priemonę, kurios dalyvavimas viešame eisme yra draudžiamas, verčiasi individualia veikla, yra jauno amžiaus, duomenų apie atsakovo sveikatą ar kitas objektyvias aplinkybes, kurios sudarytų kliūtis atsakovui dirbti, gauti pastovias pajamas, nėra. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalių sūnui lėtinių ligų nediagnozuota. Jis lanko darželį yra ugdomas, vaiko poreikiams patenkinti reikalinga – 600 Eur suma mėnesiui, t. y. mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas turi pareigą prisidėti prie savo vaiko poreikių tenkinimo ir dėti maksimalias pastangas, kad gautų tam lėšų, iš atsakovo priteistinas 300,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, patenkinantis būtinuosius šalių sūnaus poreikius.

18. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Priteisto periodinio išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

19. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu (b. l. 4) yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Už ieškovės du savarankiškus neturtinio pobūdžio reikalavimus – nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaiku mokėtinas 290 Eur žyminis mokestis (145 Eur x2), už reikalavimą priteisti išlaikymą – 108 Eur dydžio žyminis mokestis (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-469-653/2024, Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1453-894/2022), iš teismui pateiktos 2024 m. kovo 12 d. pažymos Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos yra 308,33 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

21. Teismas patyrė 26,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios ieškinį patenkinus, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama R. M., jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo R. M. bendravimo su vaiku R. M. tvarką: R. M. kas antrą savaitgalį pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val., prieš dvi dienas informavus R. M. apie vaiko pasiėmimą telefono žinute.

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 (tris šimtus) Eur, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo vykdoma skubiai.

Pavesti nepilnamečio vaiko R. M. išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdyti R. M..

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 398, 00 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 0 ct) žyminį mokestį ir 26,71 Eur (dvidešimt šešių eurų 71 ct) teismo turėtas pašto išlaidas valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 308,33 Eur (trijų šimtų aštuonių eurų 33 ct) valstybės patirtų išlaidų už R. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.