Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

6. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo R. A. skundą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymų pagrįstumo ir teisėtumo.

8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

8.1. Išvadoje nustatyta, jog 2019 m. sausio 15 d. Valdybai pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl portalo (duomenys neskelbtini) žurnalisto V. M. pateiktos informacijos apie pareiškėjo galbūt asmeniniais tikslais naudojamą Automobilį.

8.2. Žurnalistas nurodė, kad 2019 m. sausio 12 d. (šeštadienį) apie 12 val. prekybos centro (duomenys neskelbtini) aikštelėje, „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje pastebėjo galimai policijos tarnybinį automobilį, iš kurio išlipo pareiškėjas. Po kelių sekundžių į degalinę atvažiavo kitas automobilis, į kurį pareiškėjas įpylė kurą, atsiskaitė kortele ir paėmė kvitą. Po valandos tas pats policijos tarnybinis automobilis buvo pastebėtas Kaune, (duomenys neskelbtini) g., privačių namų kvartale vykstančiose statybose. Kaip patvirtinimą žurnalistas pateikė nuotraukas: vienoje iš jų užfiksuoti degalinėje stovintys automobiliai (Automobilis ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklai neįžiūrimi, į kurio kuro įpylimo angą įstatytas degalų pylimo antgalis) ir šalia jų stovintys du vyrai, kitose – Automobilis, stovintis prie gyvenamojo namo, šalia kurio sudėtos statybinės medžiagos. Žurnalistas klausė, ar tokiu būdu buvo vykdomos tarnybinės pareigos, ar kuras buvo pilamas iš asmeninių lėšų, ar teisėtai valstybės tarnautojas savaitgalį naudojosi tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais.

8.3. Kauno AVPK viršininko 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 20-V-1030 (su vėlesniais pakeitimais) Automobilis buvo priskirtas Komisariatui jam nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms vykdyti. Kauno AVPK viršininkas 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 20-V-268 leido visiems Kauno AVPK darbuotojams (be atskiro priskyrimo), turintiems atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, ne mažesnį kaip 2 metų vairavimo stažą ir išduotas įeigos kontrolės sistemos korteles, vykdant tarnybines funkcijas vairuoti Kauno AVPK tarnybines transporto priemones, kuriose įdiegta sistema „Ecofleet“.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) nuostatas (5 p., 6.8 p., 7.1 p.), Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas (3 str. 1 d. 3 p., 6 p.), Transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punktą, Kauno AVPK transporto priemonių naudojimo taisyklių nuostatas (29 p., 30 p., 76 p., 78 p.).

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo veiksmai, pasireiškę Etikos kodekso 5 punkto įtvirtintų profesinės etikos principų nesilaikymu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3, 3 straipsnio 1 dalies 6 punktų, Tipinių taisyklių 23, 30 punktų, Taisyklių 29 punktų bei Kauno AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 įsakymo Nr. 20-V-739 reikalavimų pažeidimu, buvo vertinti kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas tyčia, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda. Statuto 40 straipsnyje numatytų tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvardinta Statuto 34 straipsnio 2 dalies 5 punkte – savanaudiškos paskatos.

11. Teismas pažymėjo, kad, kadangi pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas (atleistas 2019 m. vasario 3 d.), tokiu būdu, nagrinėjant, ar Įsakymai, kurie priimti vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ir remiantis Išvada, yra teisėti ir pagrįsti bei sprendžiant pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą taikytinas Statutas (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.).

12. Teismas nurodė, kad Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Apraše (neteko galios 2019 m. vasario 13 d.). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 1V-142 2.1 punkte nustatyta, kad procedūros, pradėtos iki šio įsakymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo procedūra pradėta iki 2019 m. vasario 13 d.

13. Teismas nurodė, kad 2019 m. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Statuto 39 str., 2019 m. Tvarkos aprašo 26 p.).

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Transporto priemonių naudojimo taisyklių nuostatas (23 p., 30 p.), Kauno AVPK transporto priemonių naudojimo taisyklių 29 punktą, Kauno AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 20-V-739 „Dėl tarnybinio automobilio saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietos nustatymo“, kuriuo Automobilio saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vieta nustatyta Kaune, (duomenys neskelbtini), reikalavimų pažeidimu, o taip pat Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto (nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti), 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto (nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai) reikalavimų pažeidimu.

15. Teismas nurodė, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detalizuota 2019 m. Tvarkos apraše. Teismas pacitavo 2019 m. Tvarkos aprašo 7 punktą ir nurodė, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą 2019 m. sausio 15 d. davė Policijos generalinio komisaro pavaduotojas, atliekantis policijos generalinio komisaro funkcijas, Rimantas Bobinas, atsižvelgdamas į Valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. B. 2019 m. sausio 15 d. tarnybinį pranešimą Nr. 5- PR-132 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“, kuriame ji nurodė žurnalisto V. M. pateiktą informaciją. Nors pareiškėjas kėlė abejones dėl tokios informacijos realumo tarnybiniam patikrinimui pradėti, tačiau pradinis informacijos šaltinis, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo portalo „15 min.“ žurnalisto V. M. informacija, pateikta socialiniu tinklu „Facebook“, ir tai patvirtina Valdybos 2019 m. spalio 1 d. raštas Nr.5-S-9311 „Dėl 2019-09-20 prašymo“, vaizdinė medžiaga. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad 2019 m. Tvarkos aprašo 7 punkto nuostata (pagrindas), jog tarnybinis patikrinimas pradedamas gavus kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, nebuvo pažeista, o pareiškėjo skundo aplinkybė, jog patikrinimo medžiagoje, pateiktoje pareiškėjui, nėra jokios minimo žurnalisto pateiktos informacijos, yra nepagrįsta.

16. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad Valdyba, atlikdama tarnybinį patikrinimą, išėjo už tyrimo ribų, teismas vadovavosi 2019 m. Tvarkos aprašo nuostatomis (17 p., 21 p., 21.3 p., 21.5 p.). Teismas pabrėžė, kad tikrintojui analizuojant reikiamą informaciją (sistemos „Ecofleet“ duomenis), patvirtinančią pareiškėjo R. A. galimai neteisėtus veiksmus, ir nustačius tapačius galimai neteisėtus pareiškėjo veiksmus dėl Transporto priemonių naudojimo taisyklių pažeidimo 2018 m. birželio – gruodžio mėnesiais pagal 2019 m. Tvarkos aprašo 23 punktą, buvo surašytas Pranešimas, kuris pareiškėjui buvo įteiktas Išvadoje nurodytos procedūros metu. Teismas pripažino, kad 2019 m. Tvarkos aprašo 17 ir 23 punkto nuostatos nebuvo pažeistos, t. y. Pranešime yra nurodyti visi galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų dėl policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo, saugojimo taisyklių pažeidimo 2018 m. birželio – gruodžio mėnesiais, 2019 m. sausio mėnesį atvejai.

17. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinį (yra netikslus, neišsamus, nepateikta tikrintojo turima medžiaga) yra pažymėjęs, jog 2019 m. Tvarkos apraše nėra nustatyta, kad kartu su pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą pareigūnui turi būti įteikta kokia nors medžiaga (2019 m. Tvarkos aprašo 7, 17 p.). 2019 m. Tvarkos aprašo 17 punktas reikalauja, kad pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo tikrinamas pareigūnas būtų informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei būtų pateikti tikrintojo turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Duomenų pateikimas 2019 m. Tvarkos aprašo 17 punkto kontekste reiškia ne ką kita, o reikalavimą įrašyti tikrintojo turimus duomenis į tarnybinį pranešimą, kad tikrinamas pareigūnas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas ir galėtų ginti savo teises, pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad Pranešimas, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, yra pakankamai aiškus (jame nurodytas įtariamo pažeidimo laikas, įtariamo pažeidimo esmė bei galbūt pažeistų teisės aktų nuostatos), be to, Pranešime išsamiai išaiškintos pareiškėjo teisės, taip pat ir teisė pateikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, šiomis teisėmis pareiškėjas pasinaudojo (2019 m. kovo 1 d. pareiškėjo paaiškinimas). Ar naudotis teise teikti paaiškinimus, įrodymus, yra tikrinamo pareigūno teisė, o ne pareiga. Kilus ginčui teisme, aplinkybės, kad tikrinamas pareigūnas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nesinaudojo savo teisėmis, kuriomis naudodamasis galėtų save ginti nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo, vertinamos įrodymų visumos kontekste. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo trukdoma pateikti papildomus paaiškinimus (įrodymus) dėl tarnybinio patikrinimo Išvadoje pareikštų kaltinimų (taip pat ir bylos nagrinėjimo metu). Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo proceso metu buvo suvaržyta pareiškėjo teisė apsiginti.

18. Teismas, įvertinęs Išvadą ir atsižvelgęs į aptartą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Išvada atitinka 2019 m. Tvarkos aprašo 26 punkte įtvirtintus reikalavimus, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas išsamiai ir visapusiškai įvertinus visas tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingas aplinkybes, Išvadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas pagrįstas įrodymais, nurodant visas 2019 m. Tvarkos aprašo 26 punkte įtvirtintas aplinkybes.

19. Teismas pažymėjo, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.

20. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje šalys pripažįsta visas Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes, tačiau kelia ginčą dėl jų teisinio ir faktinio vertinimo, o būtent pareiškėjas teigia, jog 49 dienas pareiškėjas tarnybinę transporto priemonę naudojo pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą (Pareigybės aprašymo V skyrius, 7.1–7.21 punktuose nurodytos funkcijos).

21. Teismas padarė išvadą, kad, nors pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teigė ir įrodinėjo, jog Automobilį naudojo Pareigybės aprašymo 7.1—7.21 punktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti, tačiau pareiškėjo pateikti įrodymai (Kauno AVPK viršininko įsakymai dėl Kauno AVPK Pastatų ir statinių projektavimo, statybos rekonstrukcijos ir pirkimo vertinimo komisijos sudarymo, darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto sudarymo (pareiškėjas yra narys), Kauno AVPK Kriminalinės žvalgybos valdybos duomenys apie 2018 m. pareiškėjo pateiktas 3 informacijas, kurios susijusios su Komisariato teritorija, pareiškėjo tarnybinės veiklos 2018 m. užduočių aprašymas (racionalaus tarnybinio transporto naudojimo užtikrinimas), 2019 m. kovo 1 d. pareiškėjo abstraktūs paaiškinimai dėl tarnybinio nusižengimo, bendro pobūdžio paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu dėl funkcijų vykdymo (pareiškėjas pats rinko tokią informaciją, susitikdamas su įvairiais asmenimis, taip pat diegė pažangias darbo organizavimo ir valdymo formas, apie kurias siekė sužinoti, susitikdamas su įvairiais verslo, savivaldos atstovais ir piliečiais), nepatvirtina Pareigybės aprašymo konkrečių funkcijų vykdymo 2018 m. birželio – gruodžio mėnesiais, 2019 m. sausio 3 d., 12 d. Išvadoje nurodytu darbo ir ne darbo laiku policijos uždavinių ir funkcijų vykdymui bei kontrolei užtikrinti Komisariato prižiūrimoje teritorijoje (Pareigybės aprašymo 4 p.) ir tarnybinio automobilio panaudojimo teisinio pagrįstumo. Teismas nurodė, kad pripažintina kaip įrodyta Išvadoje nustatyta aplinkybė, jog 2019 m. sausio 12 d. (šeštadienį), apie 12 val., pareiškėjas Automobiliu nuvyko į degalinę, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), prie prekybos cento „(duomenys neskelbtini)“, kur tuo pat metu atvažiavo ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Faktas, užfiksuotas Komisariato 2019 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, jog 2019 m. sausio 12 d. pareiškėjui buvo poilsio diena, akivaizdžiai byloja, kad tą dieną pareigūnas savo tarnybinių funkcijų nevykdė ir į degalinę žurnalisto užfiksuotu laiku Automobiliu atvyko ne tarnybos reikalais, ir pareiškėjo pateikti įrodymai, paaiškinimai nepatvirtina pareiškėjo tarnybinio automobilio naudojimo pagrįstumo ir teisėtumo ne darbo laiku, jog jis buvo būtinas jo tarnybinėms funkcijos vykdyti policijos uždavinių ir funkcijų vykdymui bei kontrolei užtikrinti Komisariato prižiūrimoje teritorijoje (Pareigybės aprašymo 4 p.) ir tarnybinio automobilio panaudojimo teisinio pagrįstumo.

22. Teismas akcentavo, kad, nors pareiškėjas teigė, jog sistema „Ecofleet“ rodė automobilio stovėjimo vietą (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta Išvadoje), kuri yra šalia pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra galima sistemos paklaida, GPS klaidingai nustatant vietą, tačiau šiai aplinkybei dėl sistemos „Ecofleet“ nepatikimumo (išvykimo ir atvykimo adresai) nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų ir objektyviai nepaneigė (teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog kitomis tikrintomis dienomis sistema „Ecofleet“ tokios paklaidos nedarė ir parodydavo įsakymu priskirtą stovėjimo vietą Kaune, (duomenys neskelbtini)) Išvadoje objektyviai nustatyto fakto, jog 2018 m. lapkričio 29 d., 2018 m. gruodžio 4, 5, 7, 11, 13–14, 20–21, 27 d. ir 2019 m. sausio 3 d. pareiškėjas Automobilį ne darbo metu saugojo ne Kauno AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 20-V-739 „Dėl tarnybinio automobilio saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietos nustatymo“ nustatytoje saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietoje – Kaune, (duomenys neskelbtini), o Kaune, (duomenys neskelbtini).

23. Įvertinęs tai, kad iš Išvados matyti, jog pareiškėjo veiksmus atsakovas vertino kaip padarytus tyčia, o būtent, kad pareiškėjas, būdamas Komisariato (duomenys neskelbtini), susipažinęs su teisės aktais (Pareigybės 6.8 p.), turėjo ir galėjo suprasti, kad nesilaiko tarnybos taisyklių (teisės aktų, reglamentuojančių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimą, saugojimą), galėjo suvokti dėl to kilsiančias pasekmes, tačiau sąmoningai leido joms kilti, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo nustatyta, pareiškėjo paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo argumentai įvertinti.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo Išvadoje nurodytais veiksmais eilę kartų naudodamas tarnybinį automobilį tarnybos darbo laiku bei po tarnybos darbo valandų kelionėms į gyvenamąją vietą ir kitus objektus (kaip pripažino ir pats pareiškėjas, susitikdamas su įvairiais verslo, savivaldos atstovais ir piliečiais), kurie pareiškėjo neįrodyti kaip susiję su Komisariato veikla užtikrinant policijos uždavinių ir funkcijų vykdymą bei kontrolę Komisariato prižiūrimoje teritorijoje, taip pat tarnybinį automobilį ne tarnybos metu saugodamas ne institucijos vadovo nustatytoje vietoje, tokiu būdu naudojo tarnybinį automobilį ne tarnybos poreikiams (tarnybinėms funkcijoms atlikti), padarydamas akivaizdų tarnybinį nusižengimą. Teismas pažymėjo, kad nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė Transporto priemonių naudojimo taisyklių nuostatas (23 p., 30 p.), Kauno AVPK transporto priemonių naudojimo taisyklių 29 punkte, Kauno AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 20-V-739 „Dėl tarnybinio automobilio saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietos nustatymo“, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus.

25. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) turi išimtinę teisę vertinti, ar asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo. Teismas akcentavo, kad tai, jog pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą patvirtino ir VTEK 2019 m. kovo 21 d. raštu Nr.S-1162-(1.5) „Dėl R. A. atžvilgiu atlikto tyrimo išvados įvertinimo“ (toliau – ir VTEK Raštas).

26. Teismas padarė išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros, numatytos Tvarkos apraše, nebuvo pažeistos. Atsakovas surinko pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias tarnybinio nusižengimo faktą (teisės aktų pažeidimą), kad pareiškėjas savo asmeninius (privačius) interesus realizavo neteisėtai pasinaudodamas tarnybinių automobiliu ne tarnybos tikslais (ne tarnybiniu funkcijų vykdymui). Taigi pareiškėjo veiksmuose nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. kaltė (tyčia), neteisėti veiksmai, susiję su valstybės tarnautojo statuso pasinaudojimu savanaudiškiems tikslams, t. y. automobilį naudojant savo reikmėms. Tarnybinio patikrinimo Išvadoje aiškiai ir konkrečiai nurodyti visi pareiškėjo neteisėtų veiksmų atvejai, kuriuos tyrimą atlikusi komisija vertino kaip tarnybinį nusižengimą. Išvada išsami ir objektyvi. Padarytas tarnybinis nusižengimas iš esmės kvalifikuotas teisingai, nusižengimo sudėtis ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės tarnybinio nusižengimo įvertinimui, nustatytos ir pagrįstos.

Žemesnės instancijos teismas

31.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas, kadangi priimtas nevisapusiškai ištyrus įrodymus, neobjektyviai, galimai šališkai ir su išankstinėmis nuostatomis, netinkamai įvertinus faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsisakymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nesuprantama ir nemotyvuota.

31.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio, taip pat 2019 m. sausio mėnesį nedirbo viršvalandinio darbo.

31.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė aplinkybes dėl tarnybinio automobilio naudojimo. Pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas susitikėjo su įvairiais asmenimis su tikslu gauti informaciją, nes turėjo vykdyti užduotį.

31.4. Savaime suprantamas ir etiškas yra pareiškėjo atsisakymas nurodyti žvalgybinės ir kitokios informacijos šaltinius. Veiksmai renkant žvalgybinę informaciją ir šios veiklos rezultatai yra sunkiai prognozuojami ir kartais nerezultatyvūs, todėl pirmosios instancijos teismui negalėjo būti pateikti kaip įrodymai, kaip ir negalėjo būti pripažinti savanaudiškais veiksmais.

31.5. Nesuprantamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, paneigiantis objektyviai egzistavusius faktus, kad pareiškėjas vykdė Kauno AVPK Saugos ir sveikatos darbe komisijos pirmininko pareigas ir buvo Viešųjų pirkimų komisijos narys. Šios papildomos pareigos įpareigojo pareiškėją vykdyti aktyvią veiklą atstovaujamos įstaigos sveikatinimo, statybų ir remonto srityse. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai niekiniu laikė pateiktą Pareigybės aprašymą ir aplinkybę, kad pareiškėjo metiniai veiklos rezultatai buvo įvertinti „ Labai gerai“.

31.6. Tik pareiškėjas galėjo organizuoti Komisariato veiklą, įskaitant ir buitinius bei aprūpinimo klausimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad naudodamas tarnybinį automobilį tarnybos užduočių užtikrinimui buvo nepagrįstai apkaltintas ir neteisingai nubaustas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies Išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai – objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę.

31.7. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino sistemos „Ecofleet“ duomenis, nes ši sistema pateikia klaidingus vietos nustatymo duomenis. Šias aplinkybes teismo posėdyje pripažino atsakovo atstovė. Išvadoje yra duomenys, kad žurnalistas siunčia nuotraukas su aprašymu, kuriose 2019 m. sausio 12 d. Automobilis matomas (duomenys neskelbtini) privačių namų kvartale, kai tuo metu sistemos „Ecofleet“ išklotinė teigia kad minėtas automobilis atvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten stovėjo 1 dieną 19 val. 54 min. (iki 2019 m. sausio 14 d.). Šie duomenys patvirtina, kad sistema „Ecofleet“ yra nepatikima ir neinformatyvi.

31.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino sistemingų 2019 m. Tvarkos aprašo nuostatų pažeidimų. Pareiškėjas pateikė akivaizdžius įrodymus, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas pažeidžiant 2019 m. Tvarkos aprašo 7 punkto nuostatas. Pagal 2019 m. Tvarkos aprašą tarnybinį patikrinimą turėjo pradėti E. J., o ne E. B.. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas pagal 2019 m. Tvarkos aprašo 7 p., gavus tyrėjos E. B. pranešimą, kuriame prašoma tarnybinį patikrinimą pradėti ir tirti tik dėl 2019 m. sausio 12 d. Gavusi pavedimą, E. B. gavo Kauno AVPK Materialinio aprūpinimo skyriaus informaciją, parengtą 2019 m. sausio 15 d.15 val. 22 min. 29 sek. E. J. davė žodinį nurodymą E. B. gauti sistemos „Ecofleet“ išklotines nuo 2018 metų birželio mėnesio. Gavusi minėtas išklotines, E. B. privalėjo surašyti naują tarnybinį pranešiną, tačiau to nepadarė, atliko veiksmus (tyrė naujai paaiškėjusias aplinkybes), kurie pagal sisteminį 2019 m. Tvarkos aprašo 7 ir 17 punkto aiškinimą, galėjo būti atlikti tik gavus papildomą, pareigūno turinčio teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, pavedimą.

31.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad pareiškėjo tarnybinio patikrinimo metu buvo suvaržyta pareiškėjo teisė apsiginti. Pranešimas neatitiko 2019 m. Tvarkos aprašo 23 punkto nuostatų. Pareiškėjas negalėjo gintis nuo abstrakčių ir nekonkrečių kaltinimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė kviesti į posėdį liudytoju Kauno AVPK viršininką D. Ž., atsisakė tenkinti prašymus įpareigoti atsakovą pateikti duomenis, tuo suvaržydamas pareiškėjo teises.

31.10. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas 2019 m. sausio 15 d., t. y. galiojant Tvarkos aprašui, tačiau tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, Išvada ir Įsakymas buvo parengti vadovaujantis 2019 m. Tvarkos aprašu, kuriame nustatyta, jog procedūros pradėtos iki šio įsakymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Atsakovas Įsakyme 1 ir atsiliepime į skundą nurodė Aprašo nuostatas ir tyrimą vykdė pagal Aprašo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo nuomonę grindė negaliojančiu norminiu aktu (Aprašu), kuris pablogino pareiškėjo procesinę padėtį. Pareiškėjas akcentuoja, kad tik po 2019 m. Tvarkos aprašo įsigaliojimo buvo nurodyta kreiptis į VTEK, perduoti Išvadą ir medžiagą dėl vertinimo (2019 m. vasario 12 d. 2019 m. Tvarkos aprašo 25.3 p. ir 30 p.), Tvarkos aprašas tokios tvarkos nenumatė. Policijos departamentas perdavė tik Išvadą, tačiau neperdavė visos medžiagos.

31.11. Buvo pažeistos pareiškėjo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 27 straipsnyje, nes pareiškėjas nedalyvavo VTEK nagrinėjant jo veiką, neturėjo galimybės pareikšti nušalinimą komisijos nariui, pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus.

31.12. Nesuprantamas ir neteisingas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris patvirtina kad 49 dienas pareiškėjas naudojo tarnybinę transporto priemonę asmeniniais tikslais. Neaišku kodėl buvo pripažinti teisingais abstraktūs ir nekonkretūs Išvados kaltinimai, kuriuose pareiškėjui inkriminuojamos tos dienos, kuriomis jis vykdė tarnybos užduotis ir nėra pažymėta kas tyrėjams kėlė įtarimą. Nesuprantama už kokį savanaudišką veiksmą tiksliai pareiškėjas buvo nubaustas ir kada jis buvo padarytas. Teismas neteisingai pripažino kaltais formalius veiksmus (vykimą tarnybiniu automobiliu) kurių tikslų tyrėja dėl šališkumo ir nevisapusiškai atlikto tyrimo nenustatė. Tai pripažino atsakovo atstovė teismo posėdyje.

31.13. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas subjektyviai ir šališkai, turint išankstines nuostatas dėl skundo vertinimo. Pirmosios instancijos teismas posėdyje uždavė menamus klausimus, neišklausė pareiškėjo, netinkamai vertino pareiškėjo įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

34.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Pranešimas, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, yra pakankamai aiškus. Pranešime buvo nurodyti visi galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų dėl policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo, saugojimo taisyklių pažeidimo 2018 m. birželio – gruodžio mėnesiais, 2019 m. sausio mėnesį atvejai, išskiriant dienas, kuriomis pareiškėjas galimai naudojo tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais, darbo metu, ne darbo metu, saugojo neleistinoje vietoje. Pranešime išsamiai išaiškintos pareiškėjo teisės, taip pat ir teisė pateikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, nurodytos galimai pažeistos teisės aktų nuostatos. Pareiškėjas teigė, kad Pranešime nenurodžius detalių duomenų apie kiekvieną transporto priemonės panaudojimo atvejį, nurodant konkrečias vietas ir laiką, neturėjo galimybės pasinaudoti teise į gynybą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti bent preliminarią informaciją, kur galėjo vykti darbo reikalais po darbo, darbo metu (pvz. teismui nurodytą aplinkybę, kad dalyvaudavo krepšinio varžybose, susitikinėjo su verslo atstovais), kuri galėjo būti vertinama tarnybinio patikrinimo metu. Tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo ir apsiribojo tik pretenzijų dėl Pranešimo trūkumų išsakymu.

34.8. Iš pirmosios instancijos teismo argumentų matyti, kad teismas visus pareiškėjo argumentus bei tarnybinio atlikimo procedūrą vertino būtent pagal Tvarkos aprašą, o ne 2019 m. Tvarkos aprašą, t. y. pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo, atsakovo veiksmus vertino vadovaudamasis tinkamu teisės aktu ir pripažino, kad tarnybinio patikrinimas buvo atliktas tinkamai, nepažeidžiant Tvarkos aprašo nuostatų.

34.9. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas laikantis būtent Tvarkos apraše nustatytomis procedūromis. Aplinkybė, kad Įsakyme 1 per klaidą nurodytas 2019 m. Tvarkos aprašas, nepaneigia argumentų, patvirtinančių, kad visa tarnybinio patikrinimo ir nuobaudos skyrimo procedūra buvo vykdoma laikantis Tvarkos aprašo nuostatų. Nei Išvadoje, nei jokiuose kituose su pareiškėjo tarnybiniu patikrinimu susijusiuose dokumentuose nėra nuorodų į 2019 m. Tvarkos aprašą.

Žemesnės instancijos teismas

34.11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra siejamas su proceso dalyvių prašymais ir pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes nekyla abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas vadovavosi ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taigi tokį savo sprendimą pagrindė.