Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-10-20 · Administracinė byla Nr. eA-1806-629/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-06-25Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-20
Bylos Nr.
eA-1806-629/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00970-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1806-629/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00970-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinių aktų dėl nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 20-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ (toliau – ir Įsakymas 1) 1 punktą bei Kauno AVPK viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 20-TE-262 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 20-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas 2) (toliau kartu – ir Įsakymai).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Įsakymai, kurių pagrindu jam paskirta tarnybinė nuobauda, yra nepagrįsti ir neteisėti. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdybai (toliau – ir Valdyba) 2019 m. sausio 15 d. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl portalo (duomenys neskelbtini) žurnalisto V. M. pateiktos informacijos apie Kauno AVPK Centro policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) (duomenys neskelbtini) R. A. galbūt asmeniniais tikslais naudojamą tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis).

2.2. Atlikus tarnybinį patikrinimą 2019 m. kovo 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.5-IS-2 „Dėl Kauno apskr. VPK Centro PK (duomenys neskelbtini) R. A. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) buvo pasiūlyta pareiškėjui už tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 5-V-361 patvirtintų Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių (toliau – ir Transporto priemonių naudojimo taisyklės) 23, 30 punktų, Kauno AVPK viršininko 2017 m. kovo 30 d įsakymu Nr. 20-V-238 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kauno AVPK transporto priemonių naudojimo taisyklių (toliau – ir Kauno AVPK transporto priemonių naudojimo taisyklės) 29 punkto bei Kauno AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 20-V-739 „Dėl tarnybinio automobilio saugojimo ne tarnybos (nedarbo) metu vietos nustatymo“ pažeidimu, skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinė nuobauda nebuvo skirta, nes pareiškėjas jau buvo atleistas iš vidaus tarnybos, o Įsakymais buvo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir už tai jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

2.3. Išvadoje nėra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė konkrečias jam inkriminuojamas veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, nes pažeidimai konstatuoti remiantis vien tik telemetrine transporto kontrolės sistema „Ecofleet“ (toliau – ir sistema „Ecofleet“) sistemos duomenų pagrindu (šiuos duomenis paneigia pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, paaiškinimai), tyrimo metu nesilaikyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir 2019 m. Tvarkos aprašas) nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, o būtent Išvadoje nurodyta, kad tyrimas pradėtas, gavus informaciją iš žurnalisto, tačiau patikrinimo medžiagoje, pateiktoje pareiškėjui, nėra jokios minimo žurnalisto pateiktos informacijos, nėra aišku kada, kam ir kokiu būdu jis tokią informaciją pateikė; iš patikrinimo medžiagos matyti, kad tyrėjai išėjo už nustatyto tikrinimo ribų, nes Valdyba, atlikdama tarnybinį patikrinimą, išanalizavo pareiškėjui priskirtame Automobilyje įdiegtos telemetrinės kontrolės sistemos „Ecofleet“ duomenis apie šio automobilio eksploatavimą 2018 m. birželio – gruodžio mėnesiais, nors buvo duotas pavedimas ištirti tik žurnalisto pateiktą informaciją apie 2019 m. sausio 12 d. veiksmus (2019 m. Tvarkos aprašo 6 ir 21 p.); pranešime dėl tarnybinio nusižengimo tikrinamam pareigūnui turi būti aiškiai išdėstomi esminiai objektyvieji įtariamo nusižengimo požymiai, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo laikytasi (2019 m. Tvarkos aprašo 21 p.), todėl buvo pažeista teisė į gynybą; iš esmės pareiškėjo kaltė ir neva savanaudiškos paskatos įvardintos, remiantis vien prielaidomis, t. y. abstrakčiais teiginiais, kad užfiksuotose vietose tarnybinio automobilio buvimas yra draudžiamas, o tai reiškia, kad pareiškėjo kaltė nenustatyta.

2.4. Pareiškėjas nuobaudos skyrimo metu (2019 m. kovo 25 d.) jau nebebuvo pareigūnu, nes iš vidaus tarnybos buvo atleistas 2019 m. vasario 3 d. Tarnybinės atsakomybės taikymas laiko požiūriu yra ribojamas tarnybinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo momentu. Tuo tarpu skiriant nuobaudas atleistiems iš vidaus tarnybos pareigūnams, turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata ir jame esanti formuluotė, tačiau Įsakymo 2 preambulėje nuorodos į minėtą Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punktą nėra. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareigą tinkamai kvalifikuoti pažeidimą ir pritaikyti tinkamą teisės normą įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo įstatymų leidėjas nustato institucijai (bet ne teismui), kuri skiria tarnybinę nuobaudą, o toks netinkamas teisinis kvalifikavimas laikytinas esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu, kas lema paskirtos nuobaudos neteisėtumą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant nustatyti, ar Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos, suteikiančios teisę skirti tarnybinę nuobaudą asmeniui, atleistam iš vidaus tarnybos (,,<...> sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta <...>“), kurios turėtų būti taikomos šioje byloje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės įstatymui principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos, suteikiančios teisę skirti tarnybinę nuobaudą asmeniui, atleistam iš vidaus tarnybos („ <...> sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta <...>“), iš esmės reiškia hipotetinį (sąlyginį) sprendimą, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įsakymo sąlyginis pobūdis laikytinas esminiu ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumu, kuris leidžia daryti išvadą, kad Įsakymas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-154-552/2018).

Atsiliepimas

4. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. 2019 m. sausio 15 d. Valdybai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl portalo (duomenys neskelbtini) žurnalisto V. M. pateiktos informacijos apie pareiškėjo galbūt asmeniniais tikslais naudojamą Automobilį.

5.2. Išvadoje nustatyta, kad 2019 m. sausio 12 d. (šeštadienį), apie 12 val., pareiškėjas Automobiliu nuvyko į degalinę, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), kur tuo pat metu atvažiavo ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Anot žurnalisto, užfiksavusio automobilių vairuotojų susitikimą, pareiškėjas į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ įpylė kurą, atsiskaitė kortele ir paėmė kvitą. Kauno AVPK Aptarnavimo Skyriaus pateikta informacija apie Kauno AVPK sutartį su UAB „Baltic Petroleum“ paneigė žurnalisto abejones dėl galimo atsiskaitymo už kurą tarnybine mokėjimo kortele, tad konstatuoti, kad buvo pažeistas Kauno AVPK transporto priemonių naudojimo taisyklių 78 punkto reikalavimas degalus pilti tik į Kauno AVPK transporto priemonės baką šiuo atveju nebuvo pagrindo. Tačiau faktas, užfiksuotas Komisariato 2019 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, jog 2019 m. sausio 12 d. pareiškėjui buvo laisvadienis, akivaizdžiai pagrindžia, kad tą dieną pareigūnas savo tarnybinių funkcijų nevykdė ir į degalinę žurnalisto užfiksuotu laiku Automobiliu atvyko ne tarnybos reikalais.

5.3. Tikrinimo metu „Ecofleet“ informacijos apie Automobilio eksploatavimo laiką 2018 m. birželio–gruodžio mėn. analizės metu gauti duomenys taip pat pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas tarnybos funkcijoms vykdyti skirtą Automobilį 2018 m. rugpjūčio 16, 22–24 d., rugsėjo 12, 17, 21, 24–27 d., spalio 15, 17–19, 22–23 d., lapkričio 8, 14–15, 27–28 d., gruodžio 3–7, 11–13, 20–21, 28, 31 d., 2019 m. sausio 4, 7–9 ir 11 d. darbo metu, o 2018 m. birželio 6–7 d., rugsėjo 11–12, 27 d., spalio 17 d., lapkričio 26, 29 d., gruodžio 4–6, 12, 17–18, 20, 27 d., 2019 m. sausio 3, 12 d. ne darbo laiku naudojo asmeniniais tikslais.

5.4. Iš pradžių vengęs priimti Policijos departamento 2019 m. sausio 25 d. surašytą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 5-PR1-3 (toliau – ir Pranešimas), vėliau jį priėmęs, pareiškėjas savo teise teikti paaiškinimus nepasinaudojo, apsiribodamas tuo, jog Policijos departamentui atsiųstame rašte išdėstė savo poziciją dėl Pranešimo trūkumų.

5.5. Tikrinimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, liudijančių, jog vertintu laikotarpiu pareiškėjas būtų dirbęs kitu nei nustatyta Kauno AVPK 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 20-V-645 patvirtinto Kauno AVPK darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 30 punkte laiku ar viršvalandinį darbą, kas būtų galėję apsunkinti jam galimybę prisiminti savo darbo laiko pradžios, pabaigos ir pertraukos laiką. Šiuo atveju vengimas teikti paaiškinimą dėl inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo ir teikti įrodymus, kuriuos pareiškėjas pateikė teismui, vertintinas kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės.

5.6. Aplinkybių, atitinkančių nurodytas Transporto priemonių naudojimo taisyklių 30 punkte ir pagrindžiančių tarnybinio automobilio naudojimą nurodytomis dienomis vykdant tarnybines funkcijas tikrinimo metu, nenustatyta, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, sąmoningai, tyčia Komisariato nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms vykdyti skirtą Automobilį 49 dienas per nagrinėtą pusmetį, tiek darbo metu, tiek ne tarnybos laiku sistemingai naudojo ne tarnybinėms funkcijoms vykdyti, o asmeniniais tikslais.

5.7. Iš E. B. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad pareigūnė informavo pareiškėją apie gautą pranešimą dėl galimai padaryto pažeidimo ir pasiūlė inicijuoti tarnybinio patikrinimo pradėjimą pažeidimui nustatyti. Faktas, jog pareigūnės tarnybiniame pranešime minima galimo pažeidimo užfiksavimo diena, nereiškia, jog tarnybinis patikrinimas turi būti atliekamas tik dėl tą konkrečią dieną atlikto pažeidimo. Nustačius aplinkybę, kad pareiškėjas galimai neteisėtai naudojo Automobilį asmeniniais tikslais pradedamas šio pažeidimo nuoseklus tyrimas, o ne tik pavienio epizodo nagrinėjimas. Kiekvienas tęstinio pažeidimo epizodas negali būti vertintinas kaip naujas pažeidimas dėl kurio turėtų būti pradedamas atskiras tyrimas, todėl pareiškėjo argumentas Įsakymų neteisėtumui pagrįsti, kad tyrėjai išėjo už nustatyto tikrinimo ribų, yra nepagrįstas.

5.8. Vadovaujantis pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 20-V-289 (Kauno AVPK viršininko 2014 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 20-V-823 redakcija) (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nuostatomis, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas specialiojoje valstybės tarnybos veiklos srityje – viešojo saugumo užtikrinime ir bendrąsias funkcijas – Komisariato veiklos administravime. Iš Pareigybės aprašyme išvardintų funkcijų, kurias turėjo vykdyti pareiškėjas, jo tarnybinė veikla iš esmės apėmė „planavimą“, „organizavimą“, „kontroliavimą ir „koordinavimą“, t. y. Komisariato veiklos administravimą. Neginčijama, kad Komisariato viršininkas turi atstovauti Komisariatui susitikimuose, pasitarimuose, seminaruose ir kituose renginiuose, priimti interesantus, tačiau tokie susitikimai iš anksto planuojami, dažniausiai vyksta Komisariato patalpose arba vykstama į oficialius susitikimus, kurie yra protokoluojami ar kitaip fiksuojami. Pareiškėjo skunde, be deklaratyvių teiginių, nepateikiama jokių objektyvių duomenų, leidžiančių tikėti pareiškėjo nurodytų aplinkybių buvimu, bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai nepaneigia Išvadoje nustatytų faktų. Atsižvelgiant į Komisariato viršininko vykdomas funkcijas ir darbo apimtį atmestina, kad pareiškėjas pats rinko žvalgybinę informaciją, kurią, pagal pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas, turėjo rinkti jam pavaldūs pareigūnai.

5.9. Pareiškėjo skundo argumentai, kad tiek darbo metu, tiek po darbo valandų pareiškėjas, siekdamas įdiegti pažangias darbo organizavimo ir valdymo formas, susitikdavo su įvairias verslo, savivaldos atstovais ir piliečiais naujoms žinioms įgyti, bei būdamas Kauno AVPK darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariu ir turėdamas galimybę veikti pakankamai savarankiškai tam, kad diegtų pažangias sveikatingumo ir saugos darbe idėjas lankėsi parduotuvėse, įmonėse, susitikinėjo su įvairiais asmenimis, taip pat nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Duomenų tarnybinio patikrinimo metu apie pareiškėjo viršvalandinį darbą nebuvo surinkta.

Šalies argumentai

5.10. Pareiškėjas skunde nurodė, kad sistema „Ecofleet“ kai kuriomis dienomis galimai klaidingai nurodė Automobilio stovėjimo vietą Kaune, (duomenys neskelbtini). Kitomis tikrintomis dienomis sistema „Ecofleet“ tokios paklaidos nedarė ir parodydavo Kauno AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 d. įsakyme Nr. 20-V-739 „Dėl tarnybinio automobilio saugojimo ne tarnybos (nedarbo) metu vietos nustatymo“ nurodytą stovėjimo vietą Kaune, (duomenys neskelbtini), todėl tarnybinio patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, jog 2018 m. lapkričio 29 d., 2018 m. gruodžio 4, 5, 7, 11, 13-14, 20-21, 27 d. ir 2019 m. sausio 3 d. tarnybinis automobilis ne darbo metu buvo saugojamas ne įsakymu nustatytoje nuolatinėje jo saugojimo vietoje.

5.11. Nepagrįstas pareiškėjo skundo teiginys, kad Įsakymas 2, kuriuo buvo Įsakymas 1, vertintinas kaip neteisėtas, priimtas piktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais, nes Įsakymu 1 pareiškėjui klaidingai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, todėl pagal Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas (atleistam pareigūnui nuobauda neskiriama, o tik pripažįstama, kad jis padarė pažeidimą už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda) buvo ištaisyta klaida. Tokia Įsakymo 2 formuluotė pareigūnui jokių teisinių pasekmių nesukelia.

5.12. Policijos informacinės sistemos personalo posistemyje, kuriame kaupiama visa informacija apie dirbančius ir atleistus pareigūnus, duomenų apie pareiškėjui skirtas tarnybines nuobaudas nėra.

II.

6. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo R. A. skundą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymų pagrįstumo ir teisėtumo.

8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

8.1. Išvadoje nustatyta, jog 2019 m. sausio 15 d. Valdybai pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl portalo (duomenys neskelbtini) žurnalisto V. M. pateiktos informacijos apie pareiškėjo galbūt asmeniniais tikslais naudojamą Automobilį.

8.2. Žurnalistas nurodė, kad 2019 m. sausio 12 d. (šeštadienį) apie 12 val. prekybos centro (duomenys neskelbtini) aikštelėje, „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje pastebėjo galimai policijos tarnybinį automobilį, iš kurio išlipo pareiškėjas. Po kelių sekundžių į degalinę atvažiavo kitas automobilis, į kurį pareiškėjas įpylė kurą, atsiskaitė kortele ir paėmė kvitą. Po valandos tas pats policijos tarnybinis automobilis buvo pastebėtas Kaune, (duomenys neskelbtini) g., privačių namų kvartale vykstančiose statybose. Kaip patvirtinimą žurnalistas pateikė nuotraukas: vienoje iš jų užfiksuoti degalinėje stovintys automobiliai (Automobilis ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklai neįžiūrimi, į kurio kuro įpylimo angą įstatytas degalų pylimo antgalis) ir šalia jų stovintys du vyrai, kitose – Automobilis, stovintis prie gyvenamojo namo, šalia kurio sudėtos statybinės medžiagos. Žurnalistas klausė, ar tokiu būdu buvo vykdomos tarnybinės pareigos, ar kuras buvo pilamas iš asmeninių lėšų, ar teisėtai valstybės tarnautojas savaitgalį naudojosi tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais.

8.3. Kauno AVPK viršininko 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 20-V-1030 (su vėlesniais pakeitimais) Automobilis buvo priskirtas Komisariatui jam nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms vykdyti. Kauno AVPK viršininkas 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 20-V-268 leido visiems Kauno AVPK darbuotojams (be atskiro priskyrimo), turintiems atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, ne mažesnį kaip 2 metų vairavimo stažą ir išduotas įeigos kontrolės sistemos korteles, vykdant tarnybines funkcijas vairuoti Kauno AVPK tarnybines transporto priemones, kuriose įdiegta sistema „Ecofleet“.

8.4. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 8 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 20-PR4-6381 kreipėsi į Kauno AVPK viršininką dėl Automobilio saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietos nustatymo. Atsižvelgęs į prašymą, Kauno AVPK viršininkas 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 20-V-739 nustatė, kad Automobilio saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vieta yra Kaune, (duomenys neskelbtini), šis įsakymas per Dokumentų valdymo sistemą (toliau – DVS) pareiškėjui perduotas susipažinti 2018 m. lapkričio 23 d.

8.5. Centrinio duomenų banko duomenimis pareiškėjas savo gyvenamąją vietą Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo deklaravęs nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. spalio 28 d. Nuo 2018 m. spalio 29 d. pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota Kaune, (duomenys neskelbtini).

8.6. Komisariato 2019 m. sausio mėn. 12 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje prie pareiškėjo pavardės pažymėtas sutartinis ženklas „P“ (Poilsio dienos).

8.7. Pareiškėjas dirbo Darbo reglamento 30 punkte nustatytu laiku, t. y. pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 17 val., penktadieniais nuo 8 val. iki 15.45 val., pertrauka pavalgyti ir pailsėti nuo 12 val. iki 12.45 val. Komisariato 2018 m. birželio–gruodžio mėnesių ir 2019 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra duomenų, jog tais mėnesiais pareiškėjas dirbo viršvalandinį darbą.

8.8. Išanalizavus sistemoje „Ecofleet“ esančius duomenis apie Automobilio eksploatavimą 2018 m. birželio–gruodžio mėnesiais, nustatyta, kad pareiškėjas Automobilį galimai asmeniniais tikslais naudojo:

8.8.1. darbo metu: 2018 m. rugpjūčio 16, 22–24 d., 2018 m. rugsėjo 12, 17, 21, 24-27 d., 2018 m. spalio 15, 17-19, 22–23 d., 2018 m. lapkričio 8, 14–15, 27–28 d., 2018 m. gruodžio 3–7, 11–13, 20–21, 28, 31 d., 2019 m. sausio 4, 7–9 ir 11 d.;

8.8.2. ne darbo laiku, t. y. po 17 val.: 2018 m. birželio 6–7 d., 2018 m. rugsėjo 11-12, 27 d., 2018 m. spalio 17 d., 2018 m. lapkričio 26, 29 d., 2018 m. gruodžio 4–6, 12, 17–18, 20, 27 d., 2019 m. sausio 3, 12 d.

8.9. Iš sistemos „Ecofleet“ kelionių ataskaitoje užfiksuotų adresų, kuriais pareiškėjas Automobiliu vyko aukščiau minėto nurodytomis dienomis, analizės matyti, kad kai kuriais adresais (viso užfiksuoti 63 adresai) pareigūnas vyko ne vieną kartą. Patikrinus adresus Google Maps internetiniame žemėlapyje, atkreiptas dėmesys, kad pasikartojančiais adresais yra gyvenamieji namai, parduotuvės, prekiaujančios statybinėmis medžiagomis, namų apdailos prekėmis, baldais, automobilių detalėmis, automobilių priežiūros įmonės, advokatų ar nekilnojamo turto brokerių biurai, odontologijos kabinetai ir kt.

8.10. Remiantis „Ecofleet“ duomenimis taip pat nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 29 d., 2018 m. gruodžio 4, 5, 7, 11, 13–14, 20–21, 27 d. ir 2019 m. sausio 3 d. pareiškėjas Automobilį ne darbo metu saugojo ne Kauno AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 20-V-739 nustatytoje saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietoje – Kaune, (duomenys neskelbtini), o Kaune, (duomenys neskelbtini).

8.11. Kauno AVPK Aptarnavimo skyrius informavo, kad 2016 m. balandžio 12 d. Kauno AVPK ir UAB „Baltic Petroleum“ pasirašė sutartį dėl degalų pirkimo Kaune ir Kauno r., kuri galioja 2019 m. balandžio 11 d.

8.12. 2019 m. sausio 25 d. per DVS Kauno AVPK buvo pavesta įteikti pareiškėjui Pranešimą.

8.13. Pavedimą vykdęs Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyrius informavo, kad nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. sausio 31 d. pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos, susisiekus su juo telefonu ir pranešus, kad dėl jo veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas, pastarasis susitikti ir priimti Pranešimą atsisakė, nuvykus į jo gyvenamąją vietą, Kaune, (duomenys neskelbtini), namuose nerado, o pareiškėjo žmona priimti ir perduoti vyrui adresuotą Pranešimą atsisakė.

8.14. 2019 m. sausio 30 d. Kauno AVPK Imuniteto valdybos viršininkui paskambinęs pareiškėjas reiškė pretenzijas, jog yra ieškomas, sakė, jog 2019 m. vasario 1 d. bus darbe ir priims Pranešimą. 2019 m. vasario 1 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntus susipažinti Pranešimą, buvo gautas automatinis pranešimas, jog pareiškėjas atostogauja, informaciją reikia siųsti laikinai jo funkcijas vykdančiam Komisariato Veiklos skyriaus viršininkui. 2019 m. vasario 1 d. pareiškėjas tarnybiniu telefonu neatsiliepė, vėliau su juo susisiekus telefonu, paaiškino, jog yra gydytojo kabinete, serga, jokių pranešimų nepriims ir nepasirašys, paprašė daugiau netrukdyti.

8.15. Pranešimas pareiškėjui susipažinti 2019 m. vasario 1 d., t. y. dieną, kurią, pasibaigus kasmetinėms atostogoms, jis turėjo būti darbe, buvo perduotas ir per DVS, tačiau žymos, jog pareigūnas su juo susipažino DVS nėra.

8.16. Per tarnybinio patikrinimo laiką nepavykus supažindinti tikrinamo pareigūno su Pranešimu, tarnybinio patikrinimo terminas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 25 punktu, buvo pratęstas.

8.17. Pranešimas 2019 m. vasario 18 d. pareiškėjui išsiųstas per LP EXPRESS. Policijos departamento Dokumentų valdymo skyrius gavo bendrovės kurjerio pranešimą, kad pareiškėjas jam adresuotą siuntą atsiėmė.

8.18. Policijos departamente 2019 m. kovo 4 d. gautas pareiškėjo raštas bei pasirašytas Pranešimas. Rašte pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. vasario 24 d. gavo Valdybos raštą dėl tarnybinio nusižengimo. Pranešime išvardinta daugiau nei 30 dienų, kuriomis jis neva naudojo tarnybinį transportą asmeniniais tikslais, tačiau nenurodytas nei konkretus laikas, nei konkrečios jo buvimo vietos. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvieną dieną naudojosi tarnybiniu transportu važiuodamas įvairiais maršrutais ir dėl įvairių priežasčių, nuo pranešime nurodyto laikotarpio praėjo nuo 1 iki 6 mėnesių, kiekvieno važiavimo tarnybiniu transportu nefiksavo, todėl praktiškai neįmanoma prisiminti ir pateikti paaiškinimą dėl Pranešime nurodytų neva padarytų nusižengimų. Tai galėtų padaryti tik pateikus konkrečius duomenis apie kiekvieną konkretų tarnybinio transporto panaudojimo atvejį. Be to, Pranešime nurodyta, kad Automobilį ne darbo metu saugojo ne įsakymu nustatytoje saugojimo ne darbo metu vietoje, tačiau nei konkretus laikas, nei konkrečios vietos nenurodytos. Tai paaiškinti taip pat galėtų, tik pateikus konkrečius duomenis apie kiekvieną konkretų tarnybinio transporto saugojimo atvejį.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) nuostatas (5 p., 6.8 p., 7.1 p.), Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas (3 str. 1 d. 3 p., 6 p.), Transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punktą, Kauno AVPK transporto priemonių naudojimo taisyklių nuostatas (29 p., 30 p., 76 p., 78 p.).

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo veiksmai, pasireiškę Etikos kodekso 5 punkto įtvirtintų profesinės etikos principų nesilaikymu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3, 3 straipsnio 1 dalies 6 punktų, Tipinių taisyklių 23, 30 punktų, Taisyklių 29 punktų bei Kauno AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 įsakymo Nr. 20-V-739 reikalavimų pažeidimu, buvo vertinti kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas tyčia, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda. Statuto 40 straipsnyje numatytų tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvardinta Statuto 34 straipsnio 2 dalies 5 punkte – savanaudiškos paskatos.

11. Teismas pažymėjo, kad, kadangi pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas (atleistas 2019 m. vasario 3 d.), tokiu būdu, nagrinėjant, ar Įsakymai, kurie priimti vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ir remiantis Išvada, yra teisėti ir pagrįsti bei sprendžiant pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą taikytinas Statutas (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.).

12. Teismas nurodė, kad Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Apraše (neteko galios 2019 m. vasario 13 d.). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 1V-142 2.1 punkte nustatyta, kad procedūros, pradėtos iki šio įsakymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo procedūra pradėta iki 2019 m. vasario 13 d.

13. Teismas nurodė, kad 2019 m. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Statuto 39 str., 2019 m. Tvarkos aprašo 26 p.).

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Transporto priemonių naudojimo taisyklių nuostatas (23 p., 30 p.), Kauno AVPK transporto priemonių naudojimo taisyklių 29 punktą, Kauno AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 20-V-739 „Dėl tarnybinio automobilio saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietos nustatymo“, kuriuo Automobilio saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vieta nustatyta Kaune, (duomenys neskelbtini), reikalavimų pažeidimu, o taip pat Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto (nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti), 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto (nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai) reikalavimų pažeidimu.

15. Teismas nurodė, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detalizuota 2019 m. Tvarkos apraše. Teismas pacitavo 2019 m. Tvarkos aprašo 7 punktą ir nurodė, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą 2019 m. sausio 15 d. davė Policijos generalinio komisaro pavaduotojas, atliekantis policijos generalinio komisaro funkcijas, Rimantas Bobinas, atsižvelgdamas į Valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. B. 2019 m. sausio 15 d. tarnybinį pranešimą Nr. 5- PR-132 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“, kuriame ji nurodė žurnalisto V. M. pateiktą informaciją. Nors pareiškėjas kėlė abejones dėl tokios informacijos realumo tarnybiniam patikrinimui pradėti, tačiau pradinis informacijos šaltinis, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo portalo „15 min.“ žurnalisto V. M. informacija, pateikta socialiniu tinklu „Facebook“, ir tai patvirtina Valdybos 2019 m. spalio 1 d. raštas Nr.5-S-9311 „Dėl 2019-09-20 prašymo“, vaizdinė medžiaga. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad 2019 m. Tvarkos aprašo 7 punkto nuostata (pagrindas), jog tarnybinis patikrinimas pradedamas gavus kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, nebuvo pažeista, o pareiškėjo skundo aplinkybė, jog patikrinimo medžiagoje, pateiktoje pareiškėjui, nėra jokios minimo žurnalisto pateiktos informacijos, yra nepagrįsta.

16. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad Valdyba, atlikdama tarnybinį patikrinimą, išėjo už tyrimo ribų, teismas vadovavosi 2019 m. Tvarkos aprašo nuostatomis (17 p., 21 p., 21.3 p., 21.5 p.). Teismas pabrėžė, kad tikrintojui analizuojant reikiamą informaciją (sistemos „Ecofleet“ duomenis), patvirtinančią pareiškėjo R. A. galimai neteisėtus veiksmus, ir nustačius tapačius galimai neteisėtus pareiškėjo veiksmus dėl Transporto priemonių naudojimo taisyklių pažeidimo 2018 m. birželio – gruodžio mėnesiais pagal 2019 m. Tvarkos aprašo 23 punktą, buvo surašytas Pranešimas, kuris pareiškėjui buvo įteiktas Išvadoje nurodytos procedūros metu. Teismas pripažino, kad 2019 m. Tvarkos aprašo 17 ir 23 punkto nuostatos nebuvo pažeistos, t. y. Pranešime yra nurodyti visi galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų dėl policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo, saugojimo taisyklių pažeidimo 2018 m. birželio – gruodžio mėnesiais, 2019 m. sausio mėnesį atvejai.

17. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinį (yra netikslus, neišsamus, nepateikta tikrintojo turima medžiaga) yra pažymėjęs, jog 2019 m. Tvarkos apraše nėra nustatyta, kad kartu su pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą pareigūnui turi būti įteikta kokia nors medžiaga (2019 m. Tvarkos aprašo 7, 17 p.). 2019 m. Tvarkos aprašo 17 punktas reikalauja, kad pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo tikrinamas pareigūnas būtų informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei būtų pateikti tikrintojo turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Duomenų pateikimas 2019 m. Tvarkos aprašo 17 punkto kontekste reiškia ne ką kita, o reikalavimą įrašyti tikrintojo turimus duomenis į tarnybinį pranešimą, kad tikrinamas pareigūnas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas ir galėtų ginti savo teises, pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad Pranešimas, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, yra pakankamai aiškus (jame nurodytas įtariamo pažeidimo laikas, įtariamo pažeidimo esmė bei galbūt pažeistų teisės aktų nuostatos), be to, Pranešime išsamiai išaiškintos pareiškėjo teisės, taip pat ir teisė pateikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, šiomis teisėmis pareiškėjas pasinaudojo (2019 m. kovo 1 d. pareiškėjo paaiškinimas). Ar naudotis teise teikti paaiškinimus, įrodymus, yra tikrinamo pareigūno teisė, o ne pareiga. Kilus ginčui teisme, aplinkybės, kad tikrinamas pareigūnas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nesinaudojo savo teisėmis, kuriomis naudodamasis galėtų save ginti nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo, vertinamos įrodymų visumos kontekste. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo trukdoma pateikti papildomus paaiškinimus (įrodymus) dėl tarnybinio patikrinimo Išvadoje pareikštų kaltinimų (taip pat ir bylos nagrinėjimo metu). Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo proceso metu buvo suvaržyta pareiškėjo teisė apsiginti.

18. Teismas, įvertinęs Išvadą ir atsižvelgęs į aptartą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Išvada atitinka 2019 m. Tvarkos aprašo 26 punkte įtvirtintus reikalavimus, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas išsamiai ir visapusiškai įvertinus visas tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingas aplinkybes, Išvadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas pagrįstas įrodymais, nurodant visas 2019 m. Tvarkos aprašo 26 punkte įtvirtintas aplinkybes.

19. Teismas pažymėjo, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.

20. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje šalys pripažįsta visas Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes, tačiau kelia ginčą dėl jų teisinio ir faktinio vertinimo, o būtent pareiškėjas teigia, jog 49 dienas pareiškėjas tarnybinę transporto priemonę naudojo pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą (Pareigybės aprašymo V skyrius, 7.1–7.21 punktuose nurodytos funkcijos).

21. Teismas padarė išvadą, kad, nors pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teigė ir įrodinėjo, jog Automobilį naudojo Pareigybės aprašymo 7.1—7.21 punktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti, tačiau pareiškėjo pateikti įrodymai (Kauno AVPK viršininko įsakymai dėl Kauno AVPK Pastatų ir statinių projektavimo, statybos rekonstrukcijos ir pirkimo vertinimo komisijos sudarymo, darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto sudarymo (pareiškėjas yra narys), Kauno AVPK Kriminalinės žvalgybos valdybos duomenys apie 2018 m. pareiškėjo pateiktas 3 informacijas, kurios susijusios su Komisariato teritorija, pareiškėjo tarnybinės veiklos 2018 m. užduočių aprašymas (racionalaus tarnybinio transporto naudojimo užtikrinimas), 2019 m. kovo 1 d. pareiškėjo abstraktūs paaiškinimai dėl tarnybinio nusižengimo, bendro pobūdžio paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu dėl funkcijų vykdymo (pareiškėjas pats rinko tokią informaciją, susitikdamas su įvairiais asmenimis, taip pat diegė pažangias darbo organizavimo ir valdymo formas, apie kurias siekė sužinoti, susitikdamas su įvairiais verslo, savivaldos atstovais ir piliečiais), nepatvirtina Pareigybės aprašymo konkrečių funkcijų vykdymo 2018 m. birželio – gruodžio mėnesiais, 2019 m. sausio 3 d., 12 d. Išvadoje nurodytu darbo ir ne darbo laiku policijos uždavinių ir funkcijų vykdymui bei kontrolei užtikrinti Komisariato prižiūrimoje teritorijoje (Pareigybės aprašymo 4 p.) ir tarnybinio automobilio panaudojimo teisinio pagrįstumo. Teismas nurodė, kad pripažintina kaip įrodyta Išvadoje nustatyta aplinkybė, jog 2019 m. sausio 12 d. (šeštadienį), apie 12 val., pareiškėjas Automobiliu nuvyko į degalinę, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), prie prekybos cento „(duomenys neskelbtini)“, kur tuo pat metu atvažiavo ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Faktas, užfiksuotas Komisariato 2019 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, jog 2019 m. sausio 12 d. pareiškėjui buvo poilsio diena, akivaizdžiai byloja, kad tą dieną pareigūnas savo tarnybinių funkcijų nevykdė ir į degalinę žurnalisto užfiksuotu laiku Automobiliu atvyko ne tarnybos reikalais, ir pareiškėjo pateikti įrodymai, paaiškinimai nepatvirtina pareiškėjo tarnybinio automobilio naudojimo pagrįstumo ir teisėtumo ne darbo laiku, jog jis buvo būtinas jo tarnybinėms funkcijos vykdyti policijos uždavinių ir funkcijų vykdymui bei kontrolei užtikrinti Komisariato prižiūrimoje teritorijoje (Pareigybės aprašymo 4 p.) ir tarnybinio automobilio panaudojimo teisinio pagrįstumo.

22. Teismas akcentavo, kad, nors pareiškėjas teigė, jog sistema „Ecofleet“ rodė automobilio stovėjimo vietą (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta Išvadoje), kuri yra šalia pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra galima sistemos paklaida, GPS klaidingai nustatant vietą, tačiau šiai aplinkybei dėl sistemos „Ecofleet“ nepatikimumo (išvykimo ir atvykimo adresai) nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų ir objektyviai nepaneigė (teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog kitomis tikrintomis dienomis sistema „Ecofleet“ tokios paklaidos nedarė ir parodydavo įsakymu priskirtą stovėjimo vietą Kaune, (duomenys neskelbtini)) Išvadoje objektyviai nustatyto fakto, jog 2018 m. lapkričio 29 d., 2018 m. gruodžio 4, 5, 7, 11, 13–14, 20–21, 27 d. ir 2019 m. sausio 3 d. pareiškėjas Automobilį ne darbo metu saugojo ne Kauno AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 20-V-739 „Dėl tarnybinio automobilio saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietos nustatymo“ nustatytoje saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietoje – Kaune, (duomenys neskelbtini), o Kaune, (duomenys neskelbtini).

23. Įvertinęs tai, kad iš Išvados matyti, jog pareiškėjo veiksmus atsakovas vertino kaip padarytus tyčia, o būtent, kad pareiškėjas, būdamas Komisariato (duomenys neskelbtini), susipažinęs su teisės aktais (Pareigybės 6.8 p.), turėjo ir galėjo suprasti, kad nesilaiko tarnybos taisyklių (teisės aktų, reglamentuojančių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimą, saugojimą), galėjo suvokti dėl to kilsiančias pasekmes, tačiau sąmoningai leido joms kilti, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo nustatyta, pareiškėjo paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo argumentai įvertinti.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo Išvadoje nurodytais veiksmais eilę kartų naudodamas tarnybinį automobilį tarnybos darbo laiku bei po tarnybos darbo valandų kelionėms į gyvenamąją vietą ir kitus objektus (kaip pripažino ir pats pareiškėjas, susitikdamas su įvairiais verslo, savivaldos atstovais ir piliečiais), kurie pareiškėjo neįrodyti kaip susiję su Komisariato veikla užtikrinant policijos uždavinių ir funkcijų vykdymą bei kontrolę Komisariato prižiūrimoje teritorijoje, taip pat tarnybinį automobilį ne tarnybos metu saugodamas ne institucijos vadovo nustatytoje vietoje, tokiu būdu naudojo tarnybinį automobilį ne tarnybos poreikiams (tarnybinėms funkcijoms atlikti), padarydamas akivaizdų tarnybinį nusižengimą. Teismas pažymėjo, kad nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė Transporto priemonių naudojimo taisyklių nuostatas (23 p., 30 p.), Kauno AVPK transporto priemonių naudojimo taisyklių 29 punkte, Kauno AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 20-V-739 „Dėl tarnybinio automobilio saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietos nustatymo“, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus.

25. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) turi išimtinę teisę vertinti, ar asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo. Teismas akcentavo, kad tai, jog pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą patvirtino ir VTEK 2019 m. kovo 21 d. raštu Nr.S-1162-(1.5) „Dėl R. A. atžvilgiu atlikto tyrimo išvados įvertinimo“ (toliau – ir VTEK Raštas).

26. Teismas padarė išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros, numatytos Tvarkos apraše, nebuvo pažeistos. Atsakovas surinko pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias tarnybinio nusižengimo faktą (teisės aktų pažeidimą), kad pareiškėjas savo asmeninius (privačius) interesus realizavo neteisėtai pasinaudodamas tarnybinių automobiliu ne tarnybos tikslais (ne tarnybiniu funkcijų vykdymui). Taigi pareiškėjo veiksmuose nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. kaltė (tyčia), neteisėti veiksmai, susiję su valstybės tarnautojo statuso pasinaudojimu savanaudiškiems tikslams, t. y. automobilį naudojant savo reikmėms. Tarnybinio patikrinimo Išvadoje aiškiai ir konkrečiai nurodyti visi pareiškėjo neteisėtų veiksmų atvejai, kuriuos tyrimą atlikusi komisija vertino kaip tarnybinį nusižengimą. Išvada išsami ir objektyvi. Padarytas tarnybinis nusižengimas iš esmės kvalifikuotas teisingai, nusižengimo sudėtis ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės tarnybinio nusižengimo įvertinimui, nustatytos ir pagrįstos.

27. Atsižvelgęs į Statuto 39 straipsnio 2 dalį ir įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad Įsakymu 1 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) nėra per griežta, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, nuobaudos tikslus, todėl proporcinga padaryto tarnybinio pažeidimo sunkumui. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo nevienkartinio pobūdžio, padarytas tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes.

28. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad Įsakyme netinkamai pritaikyta materialiosios teisės norma (Statuto 39 str. 2 d. 2 p.), nes pareiškėjas nuobaudos skyrimo metu jau nebebuvo pareigūnas, nes iš vidaus tarnybos buvo atleistas 2019 m. vasario 3 d. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 20-TE-262 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 20-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ pakeitimo“ pripažino, kad pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 20-TE-68 „Dėl R. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleistas iš vidaus tarnybos, padarė tarnybinį nusižengimą ir už tai jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, kuri nagrinėjamu atveju, yra veiksminga nuobauda, atitinkanti padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pasekmes, pareiškėjo asmenybę bei tarnybinės nuobaudos tikslus ir bendruosius principus. Esant faktiniam pagrindimui, teisinio vertinimo ginčo nagrinėjimo ribos yra apibrėžtos ir pareiškėjui yra žinomos (taikoma Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata ir jame esanti formuluotė), ir teismui buvo neatimta galimybė patikrinti, ar nuobaudos skyrimas buvo pagrįstas bei teisėtas.

29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat įvertinęs nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes ir šioje byloje taikytinų teisės aktų turinį, teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes nekyla abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl atsakovo veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nepagrindžia būtinybės šioje byloje kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, jog byla būtų teisingai išnagrinėta, todėl pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkino.

III.

30. Pareiškėjas R. A. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –panaikinti Įsakymus. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

31.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas, kadangi priimtas nevisapusiškai ištyrus įrodymus, neobjektyviai, galimai šališkai ir su išankstinėmis nuostatomis, netinkamai įvertinus faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsisakymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nesuprantama ir nemotyvuota.

31.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio, taip pat 2019 m. sausio mėnesį nedirbo viršvalandinio darbo.

31.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė aplinkybes dėl tarnybinio automobilio naudojimo. Pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas susitikėjo su įvairiais asmenimis su tikslu gauti informaciją, nes turėjo vykdyti užduotį.

31.4. Savaime suprantamas ir etiškas yra pareiškėjo atsisakymas nurodyti žvalgybinės ir kitokios informacijos šaltinius. Veiksmai renkant žvalgybinę informaciją ir šios veiklos rezultatai yra sunkiai prognozuojami ir kartais nerezultatyvūs, todėl pirmosios instancijos teismui negalėjo būti pateikti kaip įrodymai, kaip ir negalėjo būti pripažinti savanaudiškais veiksmais.

31.5. Nesuprantamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, paneigiantis objektyviai egzistavusius faktus, kad pareiškėjas vykdė Kauno AVPK Saugos ir sveikatos darbe komisijos pirmininko pareigas ir buvo Viešųjų pirkimų komisijos narys. Šios papildomos pareigos įpareigojo pareiškėją vykdyti aktyvią veiklą atstovaujamos įstaigos sveikatinimo, statybų ir remonto srityse. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai niekiniu laikė pateiktą Pareigybės aprašymą ir aplinkybę, kad pareiškėjo metiniai veiklos rezultatai buvo įvertinti „ Labai gerai“.

31.6. Tik pareiškėjas galėjo organizuoti Komisariato veiklą, įskaitant ir buitinius bei aprūpinimo klausimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad naudodamas tarnybinį automobilį tarnybos užduočių užtikrinimui buvo nepagrįstai apkaltintas ir neteisingai nubaustas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies Išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai – objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę.

31.7. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino sistemos „Ecofleet“ duomenis, nes ši sistema pateikia klaidingus vietos nustatymo duomenis. Šias aplinkybes teismo posėdyje pripažino atsakovo atstovė. Išvadoje yra duomenys, kad žurnalistas siunčia nuotraukas su aprašymu, kuriose 2019 m. sausio 12 d. Automobilis matomas (duomenys neskelbtini) privačių namų kvartale, kai tuo metu sistemos „Ecofleet“ išklotinė teigia kad minėtas automobilis atvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten stovėjo 1 dieną 19 val. 54 min. (iki 2019 m. sausio 14 d.). Šie duomenys patvirtina, kad sistema „Ecofleet“ yra nepatikima ir neinformatyvi.

31.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino sistemingų 2019 m. Tvarkos aprašo nuostatų pažeidimų. Pareiškėjas pateikė akivaizdžius įrodymus, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas pažeidžiant 2019 m. Tvarkos aprašo 7 punkto nuostatas. Pagal 2019 m. Tvarkos aprašą tarnybinį patikrinimą turėjo pradėti E. J., o ne E. B.. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas pagal 2019 m. Tvarkos aprašo 7 p., gavus tyrėjos E. B. pranešimą, kuriame prašoma tarnybinį patikrinimą pradėti ir tirti tik dėl 2019 m. sausio 12 d. Gavusi pavedimą, E. B. gavo Kauno AVPK Materialinio aprūpinimo skyriaus informaciją, parengtą 2019 m. sausio 15 d.15 val. 22 min. 29 sek. E. J. davė žodinį nurodymą E. B. gauti sistemos „Ecofleet“ išklotines nuo 2018 metų birželio mėnesio. Gavusi minėtas išklotines, E. B. privalėjo surašyti naują tarnybinį pranešiną, tačiau to nepadarė, atliko veiksmus (tyrė naujai paaiškėjusias aplinkybes), kurie pagal sisteminį 2019 m. Tvarkos aprašo 7 ir 17 punkto aiškinimą, galėjo būti atlikti tik gavus papildomą, pareigūno turinčio teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, pavedimą.

31.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad pareiškėjo tarnybinio patikrinimo metu buvo suvaržyta pareiškėjo teisė apsiginti. Pranešimas neatitiko 2019 m. Tvarkos aprašo 23 punkto nuostatų. Pareiškėjas negalėjo gintis nuo abstrakčių ir nekonkrečių kaltinimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė kviesti į posėdį liudytoju Kauno AVPK viršininką D. Ž., atsisakė tenkinti prašymus įpareigoti atsakovą pateikti duomenis, tuo suvaržydamas pareiškėjo teises.

31.10. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas 2019 m. sausio 15 d., t. y. galiojant Tvarkos aprašui, tačiau tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, Išvada ir Įsakymas buvo parengti vadovaujantis 2019 m. Tvarkos aprašu, kuriame nustatyta, jog procedūros pradėtos iki šio įsakymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Atsakovas Įsakyme 1 ir atsiliepime į skundą nurodė Aprašo nuostatas ir tyrimą vykdė pagal Aprašo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo nuomonę grindė negaliojančiu norminiu aktu (Aprašu), kuris pablogino pareiškėjo procesinę padėtį. Pareiškėjas akcentuoja, kad tik po 2019 m. Tvarkos aprašo įsigaliojimo buvo nurodyta kreiptis į VTEK, perduoti Išvadą ir medžiagą dėl vertinimo (2019 m. vasario 12 d. 2019 m. Tvarkos aprašo 25.3 p. ir 30 p.), Tvarkos aprašas tokios tvarkos nenumatė. Policijos departamentas perdavė tik Išvadą, tačiau neperdavė visos medžiagos.

31.11. Buvo pažeistos pareiškėjo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 27 straipsnyje, nes pareiškėjas nedalyvavo VTEK nagrinėjant jo veiką, neturėjo galimybės pareikšti nušalinimą komisijos nariui, pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus.

31.12. Nesuprantamas ir neteisingas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris patvirtina kad 49 dienas pareiškėjas naudojo tarnybinę transporto priemonę asmeniniais tikslais. Neaišku kodėl buvo pripažinti teisingais abstraktūs ir nekonkretūs Išvados kaltinimai, kuriuose pareiškėjui inkriminuojamos tos dienos, kuriomis jis vykdė tarnybos užduotis ir nėra pažymėta kas tyrėjams kėlė įtarimą. Nesuprantama už kokį savanaudišką veiksmą tiksliai pareiškėjas buvo nubaustas ir kada jis buvo padarytas. Teismas neteisingai pripažino kaltais formalius veiksmus (vykimą tarnybiniu automobiliu) kurių tikslų tyrėja dėl šališkumo ir nevisapusiškai atlikto tyrimo nenustatė. Tai pripažino atsakovo atstovė teismo posėdyje.

31.13. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas subjektyviai ir šališkai, turint išankstines nuostatas dėl skundo vertinimo. Pirmosios instancijos teismas posėdyje uždavė menamus klausimus, neišklausė pareiškėjo, netinkamai vertino pareiškėjo įrodymus.

Šalies argumentai

32. Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Atsiliepimas

33. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

34.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pateiktų duomenų dėl jo dirbto viršvalandinio darbo 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. rugsėjo 23 d., 2018 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. spalio 1 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. rugsėjo 23 d., 2018 m. spalio 1 d. nebuvo nustatytų jokių R. A. pažeidimų, susijusių su tarnybinio automobilio naudojimu, todėl R. A. darbo laikas šiomis datomis nėra šios administracinės bylos dalykas. Iš turimų sistemos „Ecofleet“ duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas tarnybiniu automobiliu važinėjo iki 19 val. 23 min., o 2018 m. gruodžio 17 d. – iki 18 val. 29 min. (17 val. 55 min. atvyko adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas (šiuo adresu yra prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“), 18 val. 23 min. iš ten išvyko). Taigi, net pripažinus, kad pareiškėjas tomis dienomis dirbo iki 18 val., tai nekeistų tarnybinio patikrinimo rezultatų, kadangi tarnybinis automobilis buvo naudojamas gerokai vėliau po šių valandų.

34.2. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu išsakyti teiginiai bei pateikti įrodymai nepatvirtina konkrečių Pareigybės aprašyme įtvirtintų funkcijų vykdymo 2018 m. birželio – gruodžio mėnesiais, 2019 m. sausio 3 ir 12 d. Nei bylos nagrinėjimo teisme, nei tarnybinio patikrinimo metu, pareiškėjas nepateikė duomenų, ar paaiškinimų, apie šių savo veiklų vykdymą ir rezultatus (pvz. inicijuotus sandorius, teiktus siūlymus Kauno AVPK Aptarnavimo skyriui ar viršininkui dėl sandorių inicijavimo, verslo subjektus, su kurtais pradėtas bendradarbiavimas, sritis kuriose inicijuojamas bendradarbiavimas), galinčius būti pagrindu vertinti šiuos įrodymus pareiškėjo naudai.

34.3. Pirmosios instancijos teismas neturėjo preziumuoti, kad sistema „Ecofleet“ yra ydinga, veikia netinkamai ir daro automobilio vietos nustatymo klaidas. Pareiškėjo argumentas dėl sistemos paklaidos buvo įvertintas kartu su turimais duomenimis ir aplinkybe, kad kitomis dienomis buvo rodomas buvimo vietos adresas Kaune, (duomenys neskelbtini). Todėl sistemos „Ecofleet“ duomenys buvo pagrįstai pripažinti patikimais. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl sistemos „Ecofleet“ paklaidos nesudaro pagrindo preziumuoti, kad būtent šiais atvejais sistema klydo ir paneigti tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytų aplinkybių.

34.4. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nepagrįstai vertinami jo veiksmai nuo 2018 m. birželio mėn., nors pagrindu pradėti tarnybini patikrinimą buvo gauta informacija apie tarnybinio automobilio naudojimą 2019 m. sausio 12 d. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atliekant tarnybinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. nebuvo pažeistos Tvarkos aprašo nuostatos. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 17 punktu, tarnybinio patikrinimo metu nustačius kitus pareigūnų pažeidimus, nenurodytus gautoje informacijoje apie galimą tarnybinį nusižengimą, tyrimas dėl jų tęsiamas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas vadovavosi 2019 m. Tvarkos aprašo 21 punkto antra pastraipa. Minėtame punkte nėra reglamentuojama tarnybinio patikrinimo pradėjimo tvarka, o yra nustatyta pareigūno, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, informavimo apie atliekamą patikrinimą tvarka. Šiuo atveju, pareiškėjui įteikiame Pranešime nurodyti visi atvejai, kuriais pareiškėjas galimai pažeidė teisės aktų reikalavimus, o ne tik informacija apie 2019 m. sausio 12 d. įvykį. Taigi, pirmosios instancijos teismas tarnybinio patikrinimo apimties išplėtimą pagrįstai vertino pagal Aprašo 17 punktą ir padarė pagrįstą išvadą, kad papildomas tarnybinis pranešimas, dėl tarnybinio patikrinimo už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. nebuvo privalomas.

34.5. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nekėlė klausimo, ar tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo surašė tinkamas pareigūnas. Todėl šis klausimas neturi būti nagrinėjamas apeliacinėje instancijoje.

34.6. Veiksmų, kaip turi elgtis su konkrečiu pareigūnu pavaldumo santykiais nesusijęs pareigūnas arba tarnybinius patikrinimus atliekančio padalinio pareigūnas ar vadovas, gavęs informaciją apie galimai padarytą pažeidimą, Tvarkos apraše nėra nustatyta. Šiuo atveju E. J., būdamas Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininku, t. y. pavaldumo santykiais nesusijusiu su R. A., gavęs informaciją apie R. A. galimai daromą pažeidimą, pats neinformuodamas Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo R. B., o pavesdamas tai padaryti pavaldžiai pareigūnei nepažeidė Tvarkos aprašo 7 punkto nuostatų, kadangi tokia situacija Tvarkos apraše nėra reglamentuota.

Žemesnės instancijos teismas

34.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Pranešimas, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, yra pakankamai aiškus. Pranešime buvo nurodyti visi galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų dėl policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo, saugojimo taisyklių pažeidimo 2018 m. birželio – gruodžio mėnesiais, 2019 m. sausio mėnesį atvejai, išskiriant dienas, kuriomis pareiškėjas galimai naudojo tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais, darbo metu, ne darbo metu, saugojo neleistinoje vietoje. Pranešime išsamiai išaiškintos pareiškėjo teisės, taip pat ir teisė pateikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, nurodytos galimai pažeistos teisės aktų nuostatos. Pareiškėjas teigė, kad Pranešime nenurodžius detalių duomenų apie kiekvieną transporto priemonės panaudojimo atvejį, nurodant konkrečias vietas ir laiką, neturėjo galimybės pasinaudoti teise į gynybą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti bent preliminarią informaciją, kur galėjo vykti darbo reikalais po darbo, darbo metu (pvz. teismui nurodytą aplinkybę, kad dalyvaudavo krepšinio varžybose, susitikinėjo su verslo atstovais), kuri galėjo būti vertinama tarnybinio patikrinimo metu. Tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo ir apsiribojo tik pretenzijų dėl Pranešimo trūkumų išsakymu.

34.8. Iš pirmosios instancijos teismo argumentų matyti, kad teismas visus pareiškėjo argumentus bei tarnybinio atlikimo procedūrą vertino būtent pagal Tvarkos aprašą, o ne 2019 m. Tvarkos aprašą, t. y. pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo, atsakovo veiksmus vertino vadovaudamasis tinkamu teisės aktu ir pripažino, kad tarnybinio patikrinimas buvo atliktas tinkamai, nepažeidžiant Tvarkos aprašo nuostatų.

34.9. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas laikantis būtent Tvarkos apraše nustatytomis procedūromis. Aplinkybė, kad Įsakyme 1 per klaidą nurodytas 2019 m. Tvarkos aprašas, nepaneigia argumentų, patvirtinančių, kad visa tarnybinio patikrinimo ir nuobaudos skyrimo procedūra buvo vykdoma laikantis Tvarkos aprašo nuostatų. Nei Išvadoje, nei jokiuose kituose su pareiškėjo tarnybiniu patikrinimu susijusiuose dokumentuose nėra nuorodų į 2019 m. Tvarkos aprašą.

Šalies argumentai

34.10. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs argumentų dėl to, kad buvo pažeistos jo teisės vertinant jo veiksmus VTEK. Be to, pareiškėjas nepasinaudojo nustatyta teise apskųsti VTEK sprendimą. Taigi, VTEK sprendimas nėra ir niekada nebuvo šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Žemesnės instancijos teismas

34.11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra siejamas su proceso dalyvių prašymais ir pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes nekyla abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas vadovavosi ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taigi tokį savo sprendimą pagrindė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 20-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ 1 punkto bei Kauno AVPK viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 20-TE-262 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 20-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ pakeitimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pritaikęs ginčui aktualias teisės normas, jį atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam buvo teisėtai ir pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas, turėdamas pareigą įvertinti visas pareiškėjo skunde pateiktas ginčijamas aplinkybes ir jų atitiktį galiojantiems teisės aktams ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė bei aiškino šiam ginčui aktualią teisę, taip pat nepagrįstai atsisakė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

37. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

39. Pažymėtina, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ir apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

40. Atitinkamai ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018; 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2304-1062/2019; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3608-629/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-525/2021; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-47-968/2021; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui (dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu subjektu, pradėjusiu tarnybinį patikrinimą), apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamos. Nenagrinėjamos ir pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 18 d., 2021 m. rugsėjo 3 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su jo nesutikimu būti perkeltam tolimesnei tarnybai iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

41. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

42. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl pareiškėjo viršvalandinio darbo ir Automobilio naudojimo. Pareiškėjas teigia, kad bylos medžiaga patvirtina, jog jis dirbo viršvalandinį darbą (2018 m. rugsėjo 20 d. nuo 9 val. iki 18 val., 2018 m. rugsėjo 23 d. nuo 5 val. iki 17 val., 2018 m. rugsėjo 27 d. nuo 9 val. iki 18 val., 2018 m. spalio 1 d. nuo 8 val. iki 10 val. 15 min., 2018 m. gruodžio 17 d. nuo 8 val. iki 18 val.). Taip pat pareiškėjas akcentuoja, kad Automobilį naudojo tik siekdamas vykdyti Pareigybės aprašymo 7.1–7.21 punktuose nurodytas funkcijas, be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad dalyvavo varžybose Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) komandos sudėtyje 2018 m. lapkričio 26 d. nuo 18 val. 45 min. iki 20 val. 30 min. ir nuo 2018 m. gruodžio 20 d. 17 val. 45 min. iki 19 val. 15 min., vykdamas į jas tarnybiniu automobiliu, tačiau šios dienos pirmosios instancijos teismo sprendime įvardintos kaip tarnybinio automobilio naudojimo faktai ne darbo laiku, t. y. po 17 val.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl viršvalandinio darbo, visų pirma pažymi, kad 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. rugsėjo 23 d. ir 2018 m. spalio 1 d. nebuvo užfiksuoti pažeidimai, todėl nėra pagrindo vertinti, ar pareiškėjas dirbo viršvalandinį darbą šiomis dienomis. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. jis dirbo viršvalandinį darbą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas dirbo iki 18 val., o pagal sistemos „Ecofleet“ duomenis jis Automobilį naudojo iki 19 val. 23 min.; 2018 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas dirbo iki 18 val., tačiau Automobilį naudojo iki 18 val. 23 min. Taigi, apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia išvados, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas naudojo Automobilį ne tarnybinėms funkcijoms vykdyti.

44. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Automobilį 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d., jis naudojo nuvykti į varžybas, kuriose dalyvavo Kauno AVPK senjorų komandos sudėtyje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aptariami paaiškinimai tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nurodyti, nors tokia galimybė pareiškėjui ir buvo sudaryta. Taip pat teisėjų kolegija pastebi, kad, nors pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad jis 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) varžybose Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) komandos sudėtyje, tačiau, pareiškėjas nepaneigė kitomis dienomis nustatytų pažeidimų, t. y., kad 47 dienas naudojo Automobilį ne tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Pareiškėjo nurodomi teiginiai, jog jis šiomis dienomis Automobilį naudojo Pareigybės aprašyme nurodytoms funkcijoms vykdyti, vertinami kritiškai ir atmetami, nes pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina konkrečių Pareigybės aprašyme įtvirtintų funkcijų vykdymo 2018 m. birželio–gruodžio mėnesiais, 2019 m. sausio 3 ir 12 d. Nei bylos nagrinėjimo teisme, nei tarnybinio patikrinimo metu, pareiškėjas nepateikė duomenų, ar paaiškinimų, apie šių savo veiklų vykdymą ir rezultatus (pvz. inicijuotus sandorius, teiktus siūlymus Kauno AVPK Aptarnavimo skyriui ar viršininkui dėl sandorių inicijavimo, verslo subjektus, su kurtais pradėtas bendradarbiavimas, sritis kuriose inicijuojamas bendradarbiavimas ir kt.), galinčius būti pagrindu vertinti šiuos įrodymus pareiškėjo naudai. Pareiškėjo argumentai dėl sistemos „Ecofleet“ nepatikimumo, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, nurodytai apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkama Tvarkos aprašo redakcija, padaryti. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ 2.1 punktą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju taikomos Tvarkos aprašo nuostatos, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

46. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Pranešimas neatitinka Tvarkos aprašo nuostatų, taip pat dėl pareiškėjo teiginių, jog buvo išplėstos tarnybinio patikrinimo ribos, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir motyvuotai atsakė į šiuos pareiškėjo argumentus, todėl, nekartojant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, pritartina pagrįstai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Tvarkos aprašo nuostatos nurodytais aspektais nebuvo pažeistos.

47. VTEK Rašto pagrįstumas ir teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad, priimant VTEK Raštą, buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nenagrinėjami.

48. Remiantis ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi, proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis.

49. ABTĮ įtvirtintas ir administracinių bylų betarpiškumo principas (ABTĮ 10 str.), kuris reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (ABTĮ 78 str. 1 d.). Šis principas taip pat reiškia, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 str. 2 d.). Kaip minėta, administracinių bylų proceso betarpiškumo principo įgyvendinimo tvarka įtvirtinta ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje, kuri įpareigoja pirmosios instancijos teismą ne tik išklausyti proceso šalių ir (ar) jų atstovų paaiškinimų, bet ir imperatyviai nustato, kad po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai (žr., pvz., 2011 m. birželio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011).

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodomais bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo ir visapusiško ištyrimo pažeidimo bei pareiškėjo procesinių teisių suvaržymo aspektais, konstatuoja, kad teismas ABTĮ nustatytų taisyklių (žr. nutarties 48-49 p.) laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

51. Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad D. Ž. ir E. J. turėjo būti apklausti liudytojais, nenurodo kokias bylai reikšmingas faktines aplinkybes galėtų patvirtinti arba paneigti minėti asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei motyvuotai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą kviesti liudytojais nurodytus asmenis.

52. Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos, suteikiančios teisę skirti tarnybinę nuobaudą asmeniui, atleistam iš vidaus tarnybos (,,<...> sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta <...>“), kurios turėtų būti taikomos šioje byloje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės įstatymui principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

53. Vertindama šį pareiškėjo prašymą teisėjų kolegija pažymi, kad teismas į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kreipiasi tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir tai yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikyto Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pastebėtina, kad pareiškėjas, abejodamas jam taikyto teisinio reguliavimu konstitucingumu, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su individualiu konstituciniu skundu.

54. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.). Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRamūnas GadliauskasMilda Vainienė