Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-06-25 · Administracinė byla Nr. eI3-123-505/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-06-25Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-25
Bylos Nr.
eI3-123-505/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00970-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Daina Kukalienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-123-505/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00970-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2.; (S) 55.1.; 51.5.;57.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 25 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui R. A.,atsakovės Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei B. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinių aktų dėl nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriuo prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 20-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ 1 punktą bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 20-TE-262 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 20-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ pakeitimo“.

Pareiškėjas skunde nurodė ir bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad skundžiami administraciniai aktai, kurių pagrindu jam paskirta tarnybinė nuobauda, yra nepagrįsti ir neteisėti. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdybai (toliau – ir IV). 2019 m. sausio 15 d. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl portalo „15min.lt“ žurnalisto V. M. pateiktos informacijos apie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskr. VPK) Centro policijos komisariato (toliau – ir Centro PK) viršininko R. A. galbūt asmeniniais tikslais naudojamą tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus tarnybinį patikrinimą 2019 m. kovo 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.5-IS-2 „Dėl Kauno apskr. VPK Centro PK viršininko R. A. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) buvo pasiūlyta buvusiam Kauno apskr. VPK Centro PK viršininkui R. A. už tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Tipinių taisyklių 23, 30 punktų, Taisyklių 29 punkto bei Kauno apskr. VPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 20-V-739 reikalavimų pažeidimu, skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinė nuobauda nebuvo skirta, nes pareiškėjas jau buvo atleistas iš vidaus tarnybos, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 20-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ 1 punktu bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 20-TE-262 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 20-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ pakeitimo“ buvo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir už tai jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda- papeikimas.

Nagrinėjamu atveju Išvadoje nėra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė konkrečias jam inkriminuojamas veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, nes pažeidimai konstatuoti remiantis vien tik “Ecofleet“ sistemos duomenų pagrindu (šiuos duomenis paneigia pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, paaiškinimai), tyrimo metu nesilaikyta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, o būtent Išvadoje nurodyta, kad tyrimas pradėtas, gavus informaciją iš žurnalisto, tačiau patikrinimo medžiagoje, pateiktoje pareiškėjui, nėra jokios minimo žurnalisto pateiktos informacijos, nėra aišku kad, kam ir kokiu būdu jis tokią informaciją pateikė; iš patikrinimo medžiagos matyti, kad tyrėjai išėjo už nustatyto tikrinimo ribų, nes Policijos departamento IV, atlikdama tarnybinį patikrinimą, išanalizavo R. A. priskirtame tarnybiniame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įdiegtos telemetrinės kontrolės sistemos „Ecofleet“ duomenis apie šio automobilio eksploatavimą 2018 m. birželio - gruodžio mėnesiais, nors buvo duotas pavedimas ištirti tik žurnalisto pateiktą informaciją apie 2019 m. sausio 12 d. veiksmus (Tvarkos aprašo 6 ir 21 punktai); pranešime dėl tarnybinio nusižengimo tikrinamam pareigūnui turi būti aiškiai išdėstomi esminiai objektyvieji įtariamo nusižengimo požymiai, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo laikytasi (Tvarkos aprašo 21 punktas), todėl buvo pažeista teisė į gynybą; iš esmės pareiškėjo kaltė ir neva savanaudiškos paskatos įvardintos, remiantis vien prielaidomis, t. y. abstrakčiais teiginiais, kad užfiksuotose vietose tarnybinio automobilio buvimas yra draudžiamas, o tai reiškia, kad pareiškėjo kaltė nenustatyta.

Taip pat pareiškėjas nurodė, jog pareiškėjas nuobaudos skyrimo metu (2019 m. kovo 25 d.) jau nebebuvo pareigūnu, nes iš vidaus tarnybos buvo atleistas 2019 m. vasario 3 d. Tarnybinės atsakomybės taikymas laiko požiūriu yra ribojamas tarnybinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo momentu. Tuo tarpu skiriant nuobaudas atleistiems iš vidaus tarnybos pareigūnams, turėtų būti taikoma Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata ir jame esanti formuluotė, tačiau įsakymo preambulėje nuorodos į minėtą Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punktą nėra. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareigą tinkamai kvalifikuoti pažeidimą ir pritaikyti tinkamą teisės normą įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo įstatymų leidėjas nustato institucijai (bet ne teismui), kuri skiria tarnybinę nuobaudą, o toks netinkamas teisinis kvalifikavimas laikytinas esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu, kas lema paskirtos nuobaudos neteisėtumą.

Taip pat pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį teismą, prašant nustatyti, ar Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos, suteikiančios teisę skirti tarnybinę nuobaudą asmeniui, atleistam iš vidaus tarnybos (,,...<sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta>...“), kurios turėtų būti taikomos šioje byloje, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės įstatymui principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos, suteikiančios teisę skirti tarnybinę nuobaudą asmeniui, atleistam iš vidaus tarnybos {„...... “), iš esmės reiškia hipotetinį (sąlyginį) sprendimą, tačiau pagal LVAT praktiką, įsakymo sąlyginis pobūdis laikytinas esminiu ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumu, kuris leidžia daryti išvadą, kad Įsakymas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (žr. LVAT 2018-01-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-154-552/2018). Dėl minėtų argumentų prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. sausio 15 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl portalo „15min.lt“ žurnalisto V. M. pateiktos informacijos apie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato viršininko R. A. galbūt asmeniniais tikslais naudojamą tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Tarnybinio patikrinimo Išvadoje nustatyta, kad 2019 m. sausio 12 d. (šeštadienį) apie 12 val. Kauno apskr. VPK Centro PK viršininkas R. A. tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Mega“, kur tuo pat metu atvažiavo ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Anot žurnalisto, užfiksavusio automobilių vairuotojų susitikimą, R. A. į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ įpylė kurą, atsiskaitė kortele ir paėmė kvitą. Kauno apskr. VPK Aptarnavimo Skyriaus pateikta informacija apie komisariato sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paneigė žurnalisto abejones dėl galimo atsiskaitymo už kurą tarnybine mokėjimo kortele, tad konstatuoti, kad buvo pažeistas Kauno apskr. VPK viršininko 2017 m. kovo 30 d įsakymu Nr. 20-V-238 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kauno apskr. VPK transporto priemonių naudojimo taisyklių (toliau - Taisyklių) 78 punkto reikalavimas degalus pilti tik į Kauno apskr. VPK transporto priemonės baką šiuo atveju nebuvo pagrindo. Tačiau faktas, užfiksuotas Kauno apskr. VPK Centro PK 2019 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, jog 2019 m. sausio 12 d. R. A. buvo laisvadienis, akivaizdžiai byloja, kad tą dieną pareigūnas savo tarnybinių funkcijų nevykdė ir į degalinę žurnalisto užfiksuotu laiku tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko ne tarnybos reikalais. Tikrinimo metu „Ecofleet“ informacijos apie tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimo laiką 2018 m. birželio-gruodžio mėn. analizės metu gauti duomenys taip pat pakankami konstatuoti, kad Kauno apskr. VPK Centro PK viršininkas R. A. tarnybos funkcijoms vykdyti skirtą tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 16, 22-24 d., rugsėjo 12, 17, 21, 24-27 d., spalio 15, 17-19, 22-23 d., lapkričio 8, 14-15, 27-28 d., gruodžio 3-7, 11-13, 20-21, 28, 31 d., 2019 m. sausio 4, 7-9 ir 11 d. darbo metu, o 2018 m. birželio 6-7 d., rugsėjo 11-12, 27 d., spalio 17 d., lapkričio 26, 29 d., gruodžio 4-6, 12, 17-18, 20, 27 d., 2019 m. sausio 3, 12 d. ne darbo laiku naudojo asmeniniais tikslais. Iš pradžių vengęs priimti 2019 m. sausio 25 d. surašytą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 5-PR1-3 (toliau - Pranešimas), vėliau jį priėmęs, R. A. savo teise teikti paaiškinimus nepasinaudojo, apsiribodamas tuo, jog Policijos departamentui atsiųstame rašte išdėstė savo poziciją dėl Pranešimo trūkumų. Tikrinimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, liudijančių, jog vertintu laikotarpiu R. A. būtų dirbęs kitu nei nustatyta Kauno apskr. VPK darbo reglamento 30 punkte laiku ar viršvalandinį darbą, kas būtų galėję apsunkinti jam galimybę prisiminti savo darbo laiko pradžios, pabaigos ir pertraukos laiką. Taigi, šiuo atveju vengimas teikti paaiškinimą dėl inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo ir teikti įrodymųs, kuriuos pareiškėjas teikia teismui, vertintinas kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Atsižvelgus į tai, jog aplinkybių, atitinkančių nurodytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 5-V-361 patvirtintų Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių (toliau - Tipinės taisyklės) 30 punkte ir pagrindžiančių tarnybinio automobilio naudojimą aukščiau nurodytomis dienomis vykdant tarnybines funkcijas tikrinimo metu nenustatyta, konstatuota, kad Kauno apskr. VPK Centro PK viršininkas R. A., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, sąmoningai, tyčia jo vadovaujamo komisariato nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms vykdyti skirtą tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 6-7 d., rugpjūčio 16, 22-24 d., rugsėjo 11-12, 17, 21, 24-27 d., spalio 15, 17-19, 22-23 d., lapkričio 8, 14-15, 26-29 d., gruodžio 3-7, 11-13, 17-18, 20-21, 27-28, 31 d., 2019 m. sausio 3-4, 7-9, 11-12 d., viso 49 dienas per nagrinėtą pusmetį, tiek darbo metu, tiek ne tarnybos laiku sistemingai naudojo ne tarnybinėms funkcijoms vykdyti, o asmeniniais tikslais.

Kaip matyti iš E. B. tarnybinio pranešimo turinio, pareigūnė informavo apie gautą pranešimą dėl galimai padaryto pažeidimo ir pasiūlė inicijuoti tarnybinio patikrinimo pradėjimą pažeidimui nustatyti. Pabrėžė, kad tas faktas, jog pareigūnės tarnybiniame pranešime minima galimo pažeidimo užfiksavimo diena, nereiškia, jog tarnybinis patikrinimas turi būti atliekamas tik dėl tą konkrečią dieną atlikto pažeidimo. Nustačius aplinkybę, kad pareiškėjas galimai neteisėtai naudojo tarnybinę transporto priemonę asmeniniais tikslais pradedamas šio pažeidimo nuoseklus tyrimas, o ne tik pavienio epizodo nagrinėjimas. Pabrėžtina, kad kiekvienas tęstinio pažeidimo epizodas negali būti vertintinas kaip naujas pažeidimas dėl kurio turėtų būti pradedamas atskiras tyrimas, todėl pareiškėjo argumentas administracinių aktų neteisėtumui pagrįsti, kad tyrėjai išėjo už nustatyto tikrinimo ribų, yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą, jam privalu bendradarbiauti su gyventojais, organizacijomis vietos savivaldos organais. Vadovaujantis Kauno miesto Centro policijos komisariato viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno apskr. VPK viršininko 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 20-V-289 (Kauno apskr. VPK viršininko 2014 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 20-V-823 redakcija) nuostatomis, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas specialiojoje valstybės tarnybos veiklos srityje - viešojo saugumo užtikrinime ir bendrąsias funkcijas - PK veiklos administravime. Kaip matyti iš minėtame pareigybės aprašyme išvardintų funkcijų, kurias turėjo vykdyti pareiškėjas, jo tarnybinė veikla iš esmės apėmė „planavimą“, „organizavimą“, „kontroliavimą ir „koordinavimą“, t. y. PK veiklos administravimą. Neginčijama, kad PK viršininkas turi atstovauti PK susitikimuose, pasitarimuose, seminaruose ir kituose renginiuose, priimti interesantus, tačiau tokie susitikimai iš anksto planuojami, dažniausiai vyksta PK patalpose arba vykstama į oficialius susitikimus, kurie yra protokoluojami ar kitaip fiksuojami. Tačiau skunde, be deklaratyvių teiginių, nepateikiama jokių objektyvių duomenų, leidžiančių tikėti pareiškėjo nurodytų aplinkybių buvimu., o ir bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai nepaneigia Išvadoje nustatytų faktų. Atsižvelgiant į PK viršininko vykdomas funkcijas ir darbo apimtį atmestina, kad pareiškėjas pats rinko žvalgybinę informaciją, kurią, pagal pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas, turėjo rinkti jam pavaldūs pareigūnai. Skundo argumentai, kad tiek darbo metu, tiek po darbo valandų pareiškėjas, siekdamas įdiegti pažangias darbo organizavimo ir valdymo formas, susitikdavo su įvairias verslo, savivaldos atstovais ir piliečiais naujoms žinioms įgyti, bei būdamas Kauno apskr. VPK darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariu ir turėdamas galimybę veikti pakankamai savarankiškai tam, kad diegtų pažangias sveikatingumo ir saugos darbe idėjas lankėsi parduotuvėse, įmonėse, susitikinėjo su įvairiais asmenimis, taip pat nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir akivaizdžiai neatitinkantys tikrovės. Duomenų tarnybinio patikrinimo metu apie pareiškėjo viršvalandinį darbą nebuvo surinkta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad „Ecofleet“ sistema kai kuriomis dienomis galimai klaidingai nurodė tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietą (duomenys neskelbtini). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kitomis tikrintomis dienomis „Ecofleet“ sistema tokios paklaidos nedarė ir parodydavo Kauno apskr. VPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 d. įsakyme Nr. 20-V-739 „Dėl tarnybinio automobilio saugojimo ne tarnybos (nedarbo) metu vietos nustatymo“ nurodytą stovėjimo vietą (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, jog 2018 m. lapkričio 29 d., gruodžio 4, 5, 7, 11, 13-14, 20-21, 27 d. ir 2019 m. sausio 3 d. tarnybinis automobilis ne darbo metu buvo saugojamas ne įsakymu nustatytoje nuolatinėje jo saugojimo vietoje.

Nepagrįstas skundo teiginys, kad 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 20-TE-262 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 20-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeista 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 20-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ pakeitimo“ vertintinas kaip neteisėtas, priimtas piktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais, nes 2019 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 20-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ pareiškėjui klaidingai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, todėl pagal Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas (atleistam pareigūnui nuobauda neskiriama, o tik pripažįstama, kad jis padarė pažeidimą už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda) buvo ištaisyta klaida. Tokia įsakymo formuluotė pareigūnui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Policijos informacinės sistemos personalo posistemyje, kuriame kaupiama visa informacija apie dirbančius ir atleistus pareigūnus, duomenų apie 2019 m. R. A. skirtas tarnybines nuobaudas nėra. Esant minėtiems argumentams prašė pareiškėjo skundo nebetenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas ginčija Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 20-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ 1 punktą, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ ir atsižvelgdamas į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2019 m. kovo 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-2 „Dėl Kauno apskr. VPK Centro PK viršininko R. A. veiksmų“ skyrė R. A., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. sausio 31d. įsakymu Nr. 20-TE-68 „Dėl R. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 2019 m. vasario 3 d. atleistam iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato viršininko pareigų, tarnybinę nuobaudą – papeikimą, ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 20-TE-262 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 20-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ pakeitimo“, kuriuo pripažinta, kad R. A., ėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato viršininko pareigas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 20-TE-68 „Dėl R. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleistas iš vidaus tarnybos, padarė tarnybinį nusižengimą ir už tai jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (toliau- ir Įsakymai).

Tarnybinio patikrinimo Išvadoje nustatyta, jog 2019 m. sausio 15 d. Policijos departamento IV pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl portalo „15min.lt“ žurnalisto V. M. pateiktos informacijos apie Kauno apskr. VPK Centro PK viršininko R. A. galbūt asmeniniais tikslais naudojamą tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Žurnalistas nurodė, kad 2019 m. sausio 12 d. (šeštadienį) apie 12 val. prekybos centro „Mega“ aikštelėje, 123 degalinėje pastebėjo galimai policijos tarnybinį automobilį, iš kurio išlipo Kauno apskr. VPK Centro PK viršininkas R. A.. Po kelių sekundžių į degalinę atvažiavo kitas automobilis, į kurį R. A. įpylė kurą, atsiskaitė kortele ir paėmė kvitą. Po valandos tas pats policijos tarnybinis automobilis buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini), privačių namų kvartale vykstančiose statybose. Kaip patvirtinimą žurnalistas pateikė nuotraukas: vienoje iš jų užfiksuoti degalinėje stovintys automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklai neįžiūrimi, į kurio kuro įpylimo angą įstatytas degalų pylimo antgalis, ir šalia jų stovintys du vyrai, kitose - minėtas tarnybinis automobilis stovintis prie gyvenamojo namo, šalia kurio sudėtos statybinės medžiagos. Žurnalistas klausia, ar tokiu būdu buvo vykdomos tarnybinės pareigos, ar kuras buvo pilamas iš asmeninių lėšų, ar teisėtai valstybės tarnautojas savaitgalį naudojosi tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais.

Nustatyta, kad Kauno apskr. VPK viršininko 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 20-V-1030 (su vėlesniais pakeitimais) tarnybinis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priskirtas Kauno apskr. VPK Centro PK jam nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms vykdyti. Kauno apskr. VPK viršininkas 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 20-V-268 leido visiems Kauno apskr. VPK darbuotojams (be atskiro priskyrimo), turintiems atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, ne mažesnį kaip 2 metų vairavimo stažą ir išduotas įeigos kontrolės sistemos korteles, vykdant tarnybines funkcijas vairuoti Kauno apskr. VPK tarnybines transporto priemones, kuriose įdiegta telemetrinė transporto kontrolės sistema „Ecofleet“ (toliau - „Ecofleet“).

Kauno apskr. VPK Centro PK viršininkas R. A. 2018 m. lapkričio 8 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 20-PR4-6381 kreipėsi į Kauno apskr. VPK viršininką dėl tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietos nustatymo. Atsižvelgęs į prašymą, Kauno apskr. VPK viršininkas 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 20-V-739 nustatė, kad tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vieta yra (duomenys neskelbtini). Įsakymas Dokumentų valdymo sistema (toliau - DVS) R. A. susipažinti perduotas 2018 m. lapkričio 23 d..

Centrinio duomenų banko duomenimis R. A. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), buvo deklaravęs nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. spalio 28 d.. Nuo 2018 m. spalio 29 d.pareigūno gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini).

Kauno apskr. VPK Centro PK 2019 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio 12 d. prie R. A. pavardės pažymėtas sutartinis ženklas „P“ (Poilsio dienos).

Remiantis Policijos registruojamų įvykių registre esančiais Kauno apskr. VPK Centro PK pareigūnų darbo grafikais, nustatyta, kad R. A. dirbo Kauno apskr. viršininko 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 20-V-645 patvirtinto Kauno apskr. VPK darbo reglamento 30 punkte nustatytu laiku, t. y. pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 17 val., penktadieniais nuo 8 val. iki 15.45 val., pertrauka pavalgyti ir pailsėti nuo 12 val. iki 12.45 val. Kauno apskr. VPK Centro PK 2018 m. birželio-gruodžio ir 2019 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra duomenų, jog tais mėnesiais R. A. dirbo viršvalandinį darbą.

Išanalizavus „Ecofleet“ esančius duomenis apie tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimą 2018 m. birželio-gruodžio mėn., nustatyta, kad Kauno apskr. VPK Centro PK viršininkas R. A. šį automobilį galimai asmeniniais tikslais naudojo:

- darbo metu: 2018 m. rugpjūčio 16, 22-24 d., rugsėjo 12, 17, 21, 24-27 d., spalio 15, 17-19, 22-23 d., lapkričio 8, 14-15, 27-28 d„ gruodžio 3-7, 11-13, 20-21, 28, 31 d., 2019 m. sausio 4, 7-9 ir 11 d.;

- ne darbo laiku, t. y. po 17 val.: 2018 m. birželio 6-7 d., rugsėjo 11-12, 27 d., spalio 17 d., lapkričio 26, 29 d., gruodžio 4-6, 12, 17-18, 20, 27 d., 2019 m. sausio 3, 12 d.

Iš „Ecofleet“ kelionių ataskaitoje užfiksuotų adresų, kuriais Kauno apskr. VPK Centro PK viršininkas R. A. tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko aukščiau minėto laikotarpio nurodytomis dienomis, analizės matyti, kad kai kuriais adresais (viso užfiksuoti 63 adresai) pareigūnas vyko ne vieną kartą (pvz. į (duomenys neskelbtini) 14 kartų, (duomenys neskelbtini) – 20 kartų, (duomenys neskelbtini) – 9 kartus, (duomenys neskelbtini) – 8 kartus, (duomenys neskelbtini) – 3 kartus, (duomenys neskelbtini) – 8 kartus, (duomenys neskelbtini) – 4 kartus). Patikrinus adresus Google Maps internetiniame žemėlapyje, atkreiptas dėmesys, kad pasikartojančiais adresais yra gyvenamieji namai, parduotuvės, prekiaujančios statybinėmis medžiagomis (pvz. UAB „Senukai“, „Bauen“), namų apdailos prekėmis (pvz. UAB „Luresta“), baldais (pvz. BFP Baldai, „Epinera“, „Hanak“), automobilių detalėmis („Robetas“) automobilių priežiūros įmonės („Pusašis“, „Autoralis“, „Helijo ratai“), advokatų ar nekilnojamo turto brokerių biurai, odontologijos kabinetai ir kt.

Remiantis „Ecofleet“ duomenimis taip pat nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 29 d., gruodžio 4, 5, 7, 11, 13-14, 20-21, 27 d. ir sausio 3 d. Kauno apskr. VPK Centro PK viršininkas R. A. tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne darbo metu saugojo ne Kauno apskr. VPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 20-V-739 nustatytoje saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietoje - (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).

Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyrius (toliau - AS) informavo, kad 2016 m. balandžio 12 d. Kauno apskr. VPK ir UAB „B. P.“ pasirašė sutartį dėl degalų pirkimo Kaune ir Kauno r., kuri galioja 2019 m. balandžio 11 d.

2019 m. sausio 25 d. DVS Kauno apskr. VPK buvo pavesta įteikti Kauno apskr. VPK Centro PK viršininkui R. A. pranešimą dėl galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo (toliau - Pranešimas).

Pavedimą vykdęs Kauno apskr. VPK IV Vidaus tyrimų skyrius (toliau - VTS) informavo, kad nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. sausio 31 d. Kauno apskr. VPK Centro PK viršininkui R. A. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, susisiekus su juo telefonu ir pranešus, kad dėl jo veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas, pastarasis susitikti ir priimti Pranešimą atsisakė, nuvykus į jo gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), namuose nerado, o žmona R. A. (pastaroji ilgą laiką dirbo Kauno apskr. YPK IV VTS, šiuo metu pensijoje), priimti ir perduoti vyrui adresuotą Pranešimą atsisakė. 2019 m. sausio 30 d. Kauno apskr. VPK IV viršininkui A. R. paskambinęs R. A. reiškė pretenzijas, jog yra ieškomas, sakė, jog 2019 m. vasario 1 d. bus darbe ir priims Pranešimą. 2019 m. vasario 1 d. el. (duomenys neskelbtini) išsiuntus susipažinti Pranešimą, buvo gautas automatinis pranešimas, jog R. A. atostogauja, informaciją reikia siųsti laikinai jo funkcijas vykdančiam Kauno apskr. VPK Centro PK Veiklos skyriaus viršininkui A. J.. 2019 m. vasario 1 d. R. A. tarnybiniu telefonu neatsiliepė, vėliau su juo susisiekus telefonu, paaiškino, jog yra gydytojo kabinete, serga, jokių pranešimų nepriims ir nepasirašys, paprašė daugiau netrukdyti.

Pranešimas R. A. susipažinti 2019 m. vasario 1 d., t. y. dieną, kurią, pasibaigus kasmetinėms atostogoms, jis turėjo būti darbe, buvo perduotas ir per DVS, tačiau žymos, jog pareigūnas su juo susipažino DVS nėra.

Per tarnybinio patikrinimo laiką nepavykus supažindinti tikrinamo pareigūno su Pranešimu, tarnybinio patikrinimo terminas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo 25 punktu, pratęstas.

Pranešimas 2019 m. vasario 18 d. R. A. išsiųstas per LPEXPRESS. Policijos departamento Dokumentų valdymo skyrius gavo bendrovės kurjerio pranešimą, kad R. A. jam adresuotą siuntą atsiėmė.

Policijos departamente 2019 m. kovo 4 d. gautas R. A. raštas bei pasirašytas Pranešimas. Rašte R. A. nurodė, kad 2019 m. vasario 24 d. gavo Policijos departamento IV raštą dėl tarnybinio nusižengimo. Pranešime išvardinta daugiau nei 30 dienų, kuriomis jis neva naudojo tarnybinį transportą asmeniniais tikslais, tačiau nenurodytas nei konkretus laikas, nei konkrečios jo buvimo vietos. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvieną dieną naudojosi tarnybiniu transportu važiuodamas įvairiais maršrutais ir dėl įvairių priežasčių, nuo pranešime nurodyto laikotarpio praėjo nuo 1 iki 6 mėnesių, kiekvieno važiavo tarnybiniu transportu nefiksavo, todėl praktiškai neįmanoma prisiminti ir pateikti paaiškinimą dėl Pranešime nurodytų neva padarytų nusižengimų. Tai galėtų padaryti tik pateikus konkrečius duomenis apie kiekvieną konkretų tarnybinio transporto panaudojimo atvejį. Be to, Pranešime nurodyta, kad tarnybinį automobilį, ne darbo metu saugojo ne įsakymu nustatytoje saugojimo ne darbo metu vietoje, tačiau nei konkretus laikas, nei konkrečios vietos nenurodytos. Tai paaiškinti taip pat galėtų, tik pateikus konkrečius duomenis apie kiekvieną konkretų tarnybinio transporto saugojimo atvejį.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau - Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau - Etikos kodeksas) 5 punkte nurodyta, kad tarnyba policijoje grindžiama profesinės etikos, visuomenės moralės, teisėtumo, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, pavyzdingumo ir kitais principais. Vadovaujantis Etikos kodekso nuostatomis, policijos pareigūnai privalo nepiktnaudžiauti policijos pareigūno statusu (6.8 p.), saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno statuso ir policijos autoriteto (7.1 p.).

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja valstybės tarnautojus nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas - nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 5-V-361 patvirtintų Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių (toliau – ir Tipinės taisyklės) 23 punkte nurodyta, kad policijos įstaigų darbuotojai skirtomis policijos įstaigų transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Nuostata, įpareigojanti Kauno apskr. VPK darbuotojus priskirtomis transporto priemonėmis naudotis tik tarnybinėms funkcijoms atlikti, įtvirtinta Kauno apskr. VPK viršininko 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 20-V-238 patvirtintų Kauno apskr. VPK transporto priemonių naudojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 29 punkte. Tipinių taisyklių 30 punkte nurodyta, kad policijos įstaigų vadovai skirtas įstaigos transporto priemones ne tarnybos (darbo) metu naudoja tik atliekant tarnybines pareigas ir policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio budėtojui iškvietus, gavus duomenų apie vadovaujamos policijos įstaigos prižiūrimoje teritorijoje padarytą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, įvykus ypatingam atvejui, ekstremaliai situacijai, esant neatidėliotinoms aplinkybėms ar kitokiam incidentui, kurį sprendžiant turi dalyvauti policijos įstaigos vadovas ar darbuotojas.

Taisyklių VIII skyriaus, reglamentuojančio degalų išdavimo tvarką, 78 punkte nurodyta, kad degalai pilami tik į Kauno apskr. VPK transporto priemonės baką, 76 punkte - kad vairuojantysis į Kauno apskr. transporto priemones degalų gali įsipilti bendrovės, tais metais laimėjusios konkursą, degalinėse, naudodamasis magnetine kortele.

Apibendrinus tikrinimo metu surinktus faktinius duomenis, buvo nustatyta, kad 2019 m. sausio 12 d. (šeštadienį) apie 12 val. Kauno apskr. VPK Centro PK viršininkas R. A. tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), prie prekybos cento „Mega“, kur tuo pat metu atvažiavo ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Anot žurnalisto, užfiksavusio automobilių vairuotojų susitikimą, R. A. į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ įpylė kurą, atsiskaitė kortele ir paėmė kvitą. Kauno apskr. VPK AS pateikta informacija apie komisariato sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paneigė žurnalisto abejones dėl galimo atsiskaitymo už kurą tarnybine mokėjimo kortele, tad konstatuoti, kad buvo pažeistas Taisyklių 78 punkto reikalavimas degalus pilti tik į Kauno apskr. VPK transporto priemonės baką šiuo atveju nėra pagrindo. Tačiau faktas, užfiksuotas Kauno apskr. VPK Centro PK 2019 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, jog 2019 m. sausio 12 d. R. A. buvo laisvadienis, akivaizdžiai byloja, kad tą dieną pareigūnas savo tarnybinių funkcijų nevykdė ir į degalinę žurnalisto užfiksuotu laiku tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko ne tarnybos reikalais. Tikrinimo metu „Ecofleet“ informacijos apie tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimo laiką 2018 m. birželio-gruodžio mėn. analizės metu gauti duomenys taip pat pakankami konstatuoti, kad Kauno apskr. VPK Centro PK viršininkas R. A. tarnybos funkcijoms vykdyti skirtą tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 16, 22-24 d., rugsėjo 12, 17, 21, 24-27 d., spalio 15, 17-19, 22-23 d., lapkričio 8, 14-15, 27-28 d., gruodžio 3-7, 11-13, 20-21, 28, 31 d., 2019 m. sausio 4, 7-9 ir 11 d. darbo metu, o 2018 m. birželio 6-7 d., rugsėjo 11-12, 27 d., spalio 17 d., lapkričio 26, 29 d., gruodžio 4-6, 12, 17-18, 20, 27 d., 2019 m. sausio 3, 12 d. ne darbo laiku naudojo asmeniniais tikslais. Iš pradžių vengęs priimti Pranešimą, vėliau jį priėmęs, R. A. savo teise teikti paaiškinimus nepasinaudojo apsiribodamas tuo, jog Policijos departamentui atsiųstame rašte išdėstė savo poziciją dėl Pranešimo trūkumų. Tikrinimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, liudijančių, jog vertintu laikotarpiu R. A. būtų dirbęs kitu, nei nustatyta Kauno apskr. VPK darbo reglamento 30 punkte, laiku ar viršvalandinį darbą, kas būtų galėję apsunkinti jam galimybę prisiminti savo darbo laiko pradžios, pabaigos ir pertraukos laiką. Atkreipė dėmesį, kad teikdamas prašymą dėl tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo ne tarnybos (ne darbo) vietoje R. A. to laiko nekonkretizavo, tad akivaizdu, kad tiek jam, tiek tą prašymą tenkinusiam įstaigos vadovui toks klausimas nekilo ir keblumų tuomet nesudarė. Taigi, šiuo atveju vengimas teikti paaiškinimą dėl inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo buvo vertintas kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Atsižvelgus į tai, jog aplinkybių, atitinkančių nurodytas Tipinių taisyklių 30 punkte ir pagrindžiančių tarnybinio automobilio naudojimą aukščiau nurodytomis dienomis vykdant tarnybines funkcijas tikrinimo metu nenustatyta, konstatuota, kad Kauno apskr. VPK Centro PK viršininkas R. A., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, sąmoningai, tyčia jo vadovaujamo komisariato nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms vykdyti skirtą tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 6-7 d., rugpjūčio 16, 22-24 d., rugsėjo 11-12, 17, 21, 24-27 d., spalio 15, 17-19, 22-23 d., lapkričio 8, 14-15, 26-29 d., gruodžio 3- 7, 11-13, 17-18, 20-21, 27-28, 31 d., 2019 m. sausio 3-4, 7-9, 11-12 d., viso 49 dienas per nagrinėtą pusmetį, tiek darbo metu, tiek ne tarnybos laiku sistemingai naudojo ne tarnybinėms funkcijoms vykdyti, o asmeniniais tikslais.

Tipinių taisyklių 29 punkte nurodyta, kad ne tarnybos (darbo) metu policijos įstaigos transporto priemonės saugomos tarnybos vietoje (įstaigos arba tos įstaigos struktūrinio padalinio, kuriam skirtos transporto priemonės teritorijoje) arba esant būtinumui, kitoje Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų teritorijoje (tuo atveju, jei tarnybos vietoje nėra galimybės užtikrinti policijos transporto priemonės saugumą), arčiausiai tarnybos vietos. Analogiška nuostata atkartota ir Taisyklių 34 punkte, o pagal Taisyklių 36 punktą Kauno apskr. VPK darbuotojams, išskyrus Kauno apskr. VPK vadovybę ir Kauno apskr. VPK pareigūnus, prižiūrinčius Kauno apskr. VPK viršininko įsakymu priskirtą teritoriją, teisė jiems priskirtą transporto priemonę ne tarnybos (ne darbo) metu saugoti ne Kauno apskr. VPK prižiūrimoje teritorijoje, t. y. arčiausiai tarnybos vietos esančių kitų policijos įstaigų ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų prižiūrimose teritorijose, tik tuo atveju, jei tarnybos vietoje nėra galimybės užtikrinti Kauno apskr. VPK transporto priemonės saugumą, nurodžius argumentuotas priežastis, suteikiama Kauno apskr. VPK viršininko įsakymu. Iš turimos medžiagos matyti, kad Kauno apskr. VPK viršininkas, atsižvelgęs į R. A. 2018 m. lapkričio 8 d. tarnybinį pranešimą Nr. 20-PR4-6381, kuriame, atkreiptinas dėmesys, kaip priežastis nustatyti kitą, nei nustato Tipinės taisyklės ir Taisyklės tarnybinio automobilio saugojimo ne darbo metu vietą nurodyta: „2018-09-01 įvedus suminę darbo laiko apskaitą, gali tekti į tarnybos vietą vykti nenumatytais atvejais“, 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 20-V-739 nustatė, kad tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vieta yra Kaune, Užuovėjos g. 24. Įsakymas 2018 m. lapkričio 23 d. DVS buvo perduotas R. A. susipažinti, tačiau iš surinktų įrodymų visumos matyti, kad pastarasis, pats prašęs nustatyti kitą tarnybinio automobilio saugojimo ne darbo metu vietą ir ją nurodęs savo tarnybiniame pranešime, įstaigos vadovo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 20-V-739 ignoravo ir tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 29 d., gruodžio 4, 5, 7, 11, 13-14, 20-21, 27 d. ir 2019 m. sausio 3 d., ne darbo metu saugojo ne įsakymu nustatytoje nuolatinėje jo saugojimo vietoje (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Tokie R. A. veiksmai, atlikti per gana trumpą laikotarpį ne vieną kartą (11 atvejų), vertinti kaip sistemingi bei šiurkščiai pažeidžiantys 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 20-V-739 reikalavimus. Pasikartojo, kad, nuo 2018 m. spalio 29 d., t. y. iki 2018 m. lapkričio 8 d. Kauno apskr. VPK viršininkui pateikto tarnybinio pranešimo dėl automobilio saugojimo vietos ne tarnybos (ne darbo) metu nustatymo, R. A. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs kitu adresu, nei nurodė tarnybiniame pranešime. Taip pat pažymėjo, kad 2017 m. Kauno apskr. VPK VTS buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apskr. VPK Centro PK viršininko R. A. galbūt asmeniniais tikslais naudojamo tarnybinio automobilio (tarnybinė nuobauda neskirta, nurodžius esant būtinumui tarnybinę transporto priemonę saugoti ne Kauno apskr. VPK viršininko numatytoje vietoje, raštu kreiptis į įstaigos vadovą, kad įsakyme būtų pakeista transporto priemonės saugojimo vieta).

Visumoje Kauno apskr. VPK Centro PK R. A. veiksmai, pasireiškę Etikos kodekso 5 punkto įtvirtintų profesinės etikos principų nesilaikymu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3, 3 straipsnio 1 dalies 6 punktų, Tipinių taisyklių 23, 30 punktų, Taisyklių 29 punktų bei Kauno apskr. VPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 įsakymo Nr. 20-V-739 reikalavimų pažeidimu, vertinti kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas tyčia, už kurį jam turėtų būti skirtina tarnybinė nuobauda. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje numatytų tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, R. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvardinta Statuto 34 straipsnio 2 dalies 5 punkte - savanaudiškos paskatos.

Kadangi pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas (atleistas 2019 m. vasario 3 d.), tokiu būdu, nagrinėjant ar Įsakymai, kurie priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ir remiantis Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2019 m. kovo 12 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-2 „Dėl Kauno apskr. VPK Centro PK viršininko R. A. veiksmų“, yra teisėti ir pagrįsti bei sprendžiant pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 01 01 iki 2019 07 27)(toliau- ir Vidaus tarnybos statutas).

Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (neteko galios 2019 02 13 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, kurio 2.1 punkte nustatyta, kad procedūros, pradėtos iki šio įsakymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką)(toliau- ir Tvarkos aprašas)(nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo procedūra pradėta iki 2019 m. vasario 13 d.). Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes– ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Vidaus tarnybos statuto 39 str., Tvarkos aprašo 26 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai – t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje (Nr. A520-3015/2012). Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Tarnybinis nusižengimas – Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 01 01 iki 2020 03 18) 16 straipsnio, numatančio valstybės tarnautojų pareigas, 1 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.

Pareiškėjas kaltinamas pažeidęs teisės aktų, reglamentuojančių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisykles, nustatytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 5-V-361 patvirtintų Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punkte (policijos įstaigų darbuotojai skirtomis policijos įstaigų transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti), 30 punkte (policijos įstaigų vadovai skirtas įstaigos transporto priemones ne tarnybos (darbo) metu naudoja tik atliekant tarnybines pareigas ir policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio budėtojui iškvietus, gavus duomenų apie vadovaujamos policijos įstaigos prižiūrimoje teritorijoje padarytą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, įvykus ypatingam atvejui, ekstremaliai situacijai, esant neatidėliotinoms aplinkybėms ar kitokiam incidentui, kurį sprendžiant turi dalyvauti policijos įstaigos vadovas ar darbuotojas), Kauno apskr. VPK viršininko 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 20-V-238 patvirtintų Kauno apskr. VPK transporto priemonių naudojimo taisyklių 29 punkte (Kauno apskr. VPK darbuotojai priskirtomis transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijoms atlikti, nevaržydami nustatytos ridos limito), Kauno apskr. VPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 20-V-739 „Dėl tarnybinio automobilio saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietos nustatymo“, kuriuo tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vieta nustatyta Kaune, Užuovėjos g. 24, reikalavimų pažeidimu, o taip pat Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto (nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti), 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto (nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai) reikalavimų pažeidimu.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detalizuota Tvarkos apraše. Šio Tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos (toliau – vidaus reikalų įstaiga) vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija. Vidaus reikalų ministras, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, gali pavesti Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo vidaus reikalų įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, vidaus reikalų ministro pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas vidaus reikalų įstaigoje nebeatliekamas.

Kaip matyti iš bylos pagrįstų aplinkybių, pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą 2019 m. sausio 15 d. davė Policijos generalinio komisaro pavaduotojas, atliekantis policijos generalinio komisaro funkcijas, R. B., atsižvelgdamas į PD IV Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. B. 2019 m. sausio 15 d. tarnybinį pranešimą Nr. 5- PR-132 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“, kuriame ji nurodė žurnalisto V. M. pateiktą informaciją. Ir nors pareiškėjas kėlė abejones dėl tokios informacijos realumo tarnybiniam patikrinimui pradėti, tačiau pradinis informacijos šaltinis, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apskr. VPK Centro PK viršininko R. A. veiksmų buvo portalo „15 min.“ žurnalisto V. M. informacija, pateikta socialiniu tinklu „Facebook“, ir tai patvirtina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2019 m. spalio 1 d. raštas Nr.5-S-9311 „Dėl 2019-09-20 prašymo“, vaizdinė medžiaga (b. l. 9-12). Taigi Tvarkos aprašo 7 punkto nuostata (pagrindas), jog tarnybinis patikrinimas pradedamas gavus kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, nebuvo pažeista, o pareiškėjo skundo aplinkybė, jog patikrinimo medžiagoje, pateiktoje pareiškėjui, nėra jokios minimo žurnalisto pateiktos informacijos, yra nepagrįsta (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad iš patikrinimo medžiagos matyti, kad tyrėjai išėjo už nustatyto tikrinimo ribų, nes Policijos departamento IV, atlikdama tarnybinį patikrinimą, išanalizavo R. A. priskirtame tarnybiniame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įdiegtos telemetrinės transporto kontrolės sistemos „Ecofleet“ duomenis apie šio automobilio eksploatavimą 2018 m. birželio - gruodžio mėnesiais, nors buvo duotas pavedimas ištirti tik žurnalisto pateiktą informaciją apie 2019 m. sausio 12 d. veiksmus.

Tvarkos aprašo 17 punkte nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustačius kitus pareigūnų pažeidimus, nenurodytus gautoje informacijoje apie galimą tarnybinį nusižengimą, tyrimas dėl jų tęsiamas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų. Pažymėtina, kad tikrintojo, atliekančio tarnybinį patikrinimą, teisės įtvirtintos Tvarkos aprašo 21 punkte, kuriame be kita ko numatyta, kad tikrintojas turi teisę nustatyta tvarka susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų kopijas (21.3 p.), gauti kitą reikiamą informaciją (21.5 p.). Taigi tikrintojui analizuojant reikiamą informaciją (telemetrinės transporto stebėjimo ir kontrolės sistemos „Ecofleet“, veikiančios GPS/GMS technologijų pagrindu duomenis) („Ecofleet“ GPS transporto kontrolės sistema pateikia tarnybinio transporto buvimo vietą kelionės metu, išsamią kelionės statistiką vos po kelių minučių kelionei pasibaigus, kelionių įrašus sudaro išvykimo ir atvykimo adresai, nuvažiuotas atstumas, laikas, sugaištas kelionei ir stovėjimui, o taip pat maksimalus ir vidutinis greitis)), patvirtinančius pareiškėjo R. A. galimai neteisėtais veiksmus, ir nustačius tapačius galimai neteisėtus pareiškėjo veiksmus dėl policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių pažeidimo 2018 m. birželio - gruodžio mėnesiais pagal Aprašo 23 punktą (tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu, tai pažymima pranešimo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, Tvarkos aprašo 23 punkto nustatyta tvarka surašytame pirmajame pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų požymius, tikrintojas nedelsdamas surašo papildomą pranešimą ir su juo pasirašytinai supažindiną tikrinamą pareigūną. Asmeniui, atleistam iš vidaus tarnybos (netekusiam pareigūno statuso), pranešimas ir turima informacija apie tarnybinį nusižengimą išsiunčiami registruotu laišku pagal jo paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą) 2019 m. sausio 25 d. surašė pareiškėjui pranešimą Nr.5-PR1-3 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau- ir Pranešimas), kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. kovo 1 d. tarnybinio patikrinimo Išvadoje nurodytos procedūros metu. Esant minėtam teisiniam reglamentavimui pripažintina, kad Aprašo 17 ir 23 punkto nuostatos nebuvo pažeistos, t. y. Pranešime yra nurodytos visi galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų dėl policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo, saugojimo taisyklių pažeidimo 2018 m. birželio - gruodžio mėnesiais, 2019 m. sausio mėnesį atvejai.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju teigė, jog PD nepateikus pareiškėjo prašomų konkrečių duomenų apie galimą pažeidimą, darbdavys turi prisiimti galimų neigiamų padarinių riziką, nes jis negalėjo sužinoti visų su tiriamu įvykiu susijusių aplinkybių, o išvadas apie pažeidimą padarė, iš esmės remdamasis prielaidomis, iki galo neišsiaiškinęs ir neištyręs, nors turėjo tokias galimybes, pažeidimo aplinkybių. Tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas pranešinimo dėl tarnybinio nusižengimo turinį (yra netikslus, neišsamus, nepateikta tikrintojo turima medžiaga) yra pažymėjęs, jog Tvarkos apraše nėra nustatyta, kad kartu su pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą pareigūnui turi būti įteikta kokia nors medžiaga (Tvarkos aprašo 7, 17 p.). Tvarkos aprašo 17 punktas reikalauja, kad pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo tikrinamas pareigūnas būtų informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei būtų pateikti tikrintojo turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Duomenų pateikimas Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 17 punkto kontekste reiškia ne ką kita, o reikalavimą įrašyti tikrintojo turimus duomenis į tarnybinį pranešimą, kad tikrinamas pareigūnas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas ir galėtų ginti savo teises, pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-395/2013). Byloje nustatyta, kad pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, yra pakankamai aiškus (jame nurodytas įtariamo pažeidimo laikas, įtariamo pažeidimo esmė bei galbūt pažeistų teisės aktų nuostatos). Be to, pranešime išsamiai išaiškintos pareiškėjo teisės, taip pat ir teisė pateikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Pareiškėjas, kaip matyti iš pateiktų į bylą įrodymų, šiomis teisėmis pasinaudojo (2019 m. kovo 1 d. pareiškėjo paaiškinimas). Ar naudotis teise teikti paaiškinimus, įrodymus, yra tikrinamo pareigūno teisė, o ne pareiga. Kilus ginčui teisme, aplinkybės, kad tikrinamas pareigūnas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nesinaudojo savo teisėmis, kuriomis naudodamasis galėtų save ginti nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo, vertinamos įrodymų visumos kontekste. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo trukdoma pateikti papildomus paaiškinimus (įrodymus) dėl tarnybinio patikrinimo Išvadoje pareikštų kaltinimų (taip pat ir bylos nagrinėjimo metu). Taigi teigti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo proceso metu buvo suvaržyta jo teisė apsiginti, nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo Išvadą, ir atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad minėta Išvada atitinka Tvarkos aprašo 26 punkte (Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis) įtvirtintus reikalavimus, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo R. A. padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas išsamiai ir visapusiškai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės bei tarnybinio patikrinimo Išvadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas pagrįstas įrodymais, nurodant visas Tvarkos aprašo 26 punkte įtvirtintas aplinkybes.

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.).

Atsakovas Kauno apskr. VPK, remdamasis telemetrinės transporto stebėjimo ir kontrolės sistemos „Ecofleet“, veikiančios GPS/GMS technologijų pagrindu, duomenimis nustatė, kad pareiškėjas R. A. 2018 m. rugpjūčio 16, 22-24 dienomis, rugsėjo 12, 17, 21, 24-27 d., spalio 15, 17-19, 22-23 d., lapkričio 8, 14-15, 27-28 d., gruodžio 3-7, 11-13, 20-21, 28, 31 d., 2019 m. sausio 4, 7-9, 11 d. darbo laiku, o 2018 m. birželio 6-7 d., rugsėjo 11-12, 27 d., spalio 17 d., lapkričio 26, 29 d., gruodžio 4-6, 12, 17-18, 20, 27 d., 2019 m. sausio 3, 12 d. ne darbo laiku tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo ne tarnybos (asmeniniais) tikslais; be to, 2018 m. lapkričio 29 d., gruodžio 4, 5, 7, 11, 13-14, 20-21, 27 d. ir 2019 m. sausio 3 d. tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne darbo metu saugojo ne įsakymu nustatytoje nuolatinėje jo saugojimo vietoje (duomenys neskelbtini), o Kaune, (duomenys neskelbtini). Atsakovas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, jį vertino kaip tyčinį, nustatė pažeidimą sunkinančią aplinkybę (savanaudiškos paskatos). Kitaip tariant, konstatavo, kad pareigūno pažeidimas padarytas tyčiniu ir savanaudišku veikimu, pažeidimo objektas – nustatyta vidaus tarnybos tvarka, pasekmės – nenustatytos.

Nagrinėjamoje byloje šalys pripažįsta visas tarnybinio patikrinimo Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes, tačiau kelia ginčą dėl jų teisinio ir faktinio vertinimo, o būtent pareiškėjas teigia, jog 49 dienas pareiškėjas tarnybinę transporto priemonę naudojo pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą (V skyrius, 7.1-7.21 funkcija).

Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.). Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.). Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas kaltinamas pažeidęs teisės aktų, reglamentuojančių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisykles, nustatytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 5-V-361 patvirtintų Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punkte (policijos įstaigų darbuotojai skirtomis policijos įstaigų transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti), 30 punkte (policijos įstaigų vadovai skirtas įstaigos transporto priemones ne tarnybos (darbo) metu naudoja tik atliekant tarnybines pareigas ir policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio budėtojui iškvietus, gavus duomenų apie vadovaujamos policijos įstaigos prižiūrimoje teritorijoje padarytą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, įvykus ypatingam atvejui, ekstremaliai situacijai, esant neatidėliotinoms aplinkybėms ar kitokiam incidentui, kurį sprendžiant turi dalyvauti policijos įstaigos vadovas ar darbuotojas), Kauno apskr. VPK viršininko 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 20-V-238 patvirtintų Kauno apskr. VPK transporto priemonių naudojimo taisyklių 29 punkte (Kauno apskr. VPK darbuotojai priskirtomis transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijoms atlikti, nevaržydami nustatytos ridos limito). Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad tarnybinis automobilis gali būti naudojamas tik išskirtinai tarnybos reikmėms.

Ginčo tarp šalių dėl Išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių dėl tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtinumo Kauno apskr. VPK Centro PK jam nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms vykdyti, pareiškėjo darbo laiko (grafiko, apskaitos), deklaruotos gyvenamosios vietos, ginčo laikotarpiu, byloje nėra.

Byloje (Išvadoje) esantys „Ecofleet“ duomenys apie tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą (vairuotojas R. A.) 2018 m. birželio-gruodžio mėnesiais patvirtino tarnybinio automobilio ne tarnybos tikslais buvimo vietą kelionės metu, išsamią kelionės statistiką: kelionių įrašus (išvykimo ir atvykimo adresai, nuvažiuotas atstumas, laikas, sugaištas kelionei ir stovėjimui). Pareiškėjo patraukimą tarnybinėn atsakomybėn nulėmė pareiškėjo neteisėti veiksmai, susiję su tarnybinio automobilio naudojimu ne tarnybos tikslais (ne tarnybinėms funkcijoms atlikti), t. y. „Ecofleet“ duomenimis apie tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimą, kad Kauno apskr. VPK Centro PK viršininkas R. A. tarnybiniu automobiliu Išvadoje minėto laikotarpio nurodytomis dienomis (užfiksuoti 63 adresai) vyko ne vieną kartą į(duomenys neskelbtini) (Google Maps internetinio žemėlapio duomenimis tai yra gyvenamieji namai, parduotuvės, prekiaujančios statybinėmis medžiagomis (pvz. UAB „Senukai“, „Bauen“), namų apdailos prekėmis (pvz. UAB „Luresta“), baldais (pvz. BFP Baldai, „Epinera“, „Hanak“), automobilių detalėmis („Robetas“) automobilių priežiūros įmonės („Pusašis“, „Autoralis“, „Helijo ratai“), advokatų ar nekilnojamo turto brokerių biurai, odontologijos kabinetai ir kt.). Ir nors pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teigė ir įrodinėjo, jog tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo Kauno apskr. VPK viršininko 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 20-V-289 (2014 m. liepos 29 d. įsakymo Nr.20-V-823 redakcija) patvirtintos Kauno apskr. VPK Centro PK viršininko pareigybės aprašymo (toliau- ir Pareigybės aprašymas) 7.1—7.21 punktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti, tačiau pareiškėjo pateikti įrodymai (Kauno apskr. VPK viršininko įsakymai dėl Kauno apskr. VPK Pastatų ir statinių projektavimo, statybos rekonstrukcijos ir pirkimo vertinimo komisijos sudarymo, darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto sudarymo (pareiškėjas yra narys), Kauno apskr. VPK Kriminalinės žvalgybos valdybos duomenys apie 2018 m. pareiškėjo pateiktas 3 informacijas, kurios susijusios su Centro PK teritorija, pareiškėjo R. A. tarnybinės veiklos 2018 m. užduočių aprašymas (racionalaus tarnybinio transporto naudojimo užtikrinimas), 2019 m. kovo 1 d. pareiškėjo abstraktūs paaiškinimai dėl tarnybinio nusižengimo, bendro pobūdžio paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu dėl funkcijų vykdymo (pareiškėjas pats rinko tokią informaciją, susitikdamas su įvairiais asmenimis, taip pat diegė pažangias darbo organizavimo ir valdymo formas, apie kurias siekė sužinoti, susitikdamas su įvairiais verslo, savivaldos atstovais ir piliečiais), nepatvirtina Pareigybės aprašymo konkrečių funkcijų vykdymo 2018 m. birželio-gruodžio mėnesiais, 2019 m. sausio 3 d., 12 d. Išvadoje nurodytu darbo ir ne darbo laiku policijos uždavinių ir funkcijų vykdymui bei kontrolei užtikrinti Centro policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje (Pareigybės aprašymo 4 punktas) ir tarnybinio automobilio panaudojimo teisinio pagrįstumo.

Taip pat pripažintina kaip įrodyta Išvadoje nustatyta aplinkybė, kad 2019 m. sausio 12 d. (šeštadienis) apie 12 val. Kauno apskr. VPK Centro PK viršininkas R. A. tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), prie prekybos cento „Mega“, kur tuo pat metu atvažiavo ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Kauno apskr. VPK AS pateikta informacija apie komisariato sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paneigė žurnalisto abejones dėl galimo atsiskaitymo už kurą tarnybine mokėjimo kortele, tad konstatuoti, kad buvo pažeistas Taisyklių 78 punkto reikalavimas degalus pilti tik į Kauno apskr. VPK transporto priemonės baką šiuo atveju nėra pagrindo. Tačiau faktas, užfiksuotas Kauno apskr. VPK Centro PK 2019 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, jog 2019 m. sausio 12 d. R. A. buvo poilsio diena, akivaizdžiai byloja, kad tą dieną pareigūnas savo tarnybinių funkcijų nevykdė ir į degalinę žurnalisto užfiksuotu laiku tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko ne tarnybos reikalais, ir pareiškėjo pateikti įrodymai, paaiškinimai nepatvirtina pareiškėjo tarnybinio automobilio naudojimo pagrįstumo ir teisėtumo ne darbo laiku, jog jis buvo būtinas jo tarnybinėms funkcijos vykdyti policijos uždavinių ir funkcijų vykdymui bei kontrolei užtikrinti Centro policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje (Pareigybės aprašymo 4 punktas) ir tarnybinio automobilio panaudojimo teisinio pagrįstumo.

Tarnybinio patikrinimo Išvadoje taip pat, remiantis „Ecofleet" duomenimis, nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 29 d., gruodžio 4, 5, 7, 11, 13-14, 20-21, 27 d. ir sausio 3 d. pareiškėjas R. A. tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne darbo metu saugojo ne Kauno AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 20-V-739 „Dėl tarnybinio automobilio saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietos nustatymo“ nustatytoje saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietoje - (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nepriklausomai nuo jo deklaruotų gyvenamųjų vietų, tarnybinį automobilį visada laikė tik ten, kur jam leista, t. y. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: (duomenys neskelbtini) bei sklype esantys pastatai, (duomenys neskelbtini). Tarnybinį automobilį pareiškėjas sąmoningai prašė leisti laikyti saugiausioje kiemo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), ten visada tarnybinis automobilis ir buvo laikomas. Ta aplinkybė, kad „Ecofleet“ sistema rodė automobilio stovėjimo vietą (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta Išvadoje), kuri yra šalia pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra galima sistemos paklaida, GPS klaidingai nustatant vietą, nes pareiškėjas niekada (duomenys neskelbtini) šiuo automobiliu nevažinėjo ir jo ten nelaikė. Pažymėjo, kad įvažiavimui tiek į (duomenys neskelbtini), tiek į lygiagrečią (duomenys neskelbtini), yra atskiri užtvarai. Pareiškėjas teikė teismui www.maps.lt šių gatvių žemėlapių ištraukas, kuriose yra savo ranka pažymėjęs jam priklausančius sklypus, nurodęs tarnybinio automobilio saugojimo vietą jam priklausančio sklypo kieme bei pažymėjęs minėtų gatvių įvažiavimo užtvarų vietas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nebuvo žinoma konkreti tyrėjų nustatyta, jų manymu, pareiškėjui patikėto tarnybinio automobilio saugojimo vieta ((duomenys neskelbtini)), nes jie jam tokios informacijos neteikė, nors ir buvo prašoma, pareiškėjas neturėjo jokių objektyvių galimybių šiuos įtarimus paneigti ir tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą, o tikrintojai - patikrinti šią informaciją.

Ir nors pareiškėjas teigė, jog „Ecofleet“ sistema rodė automobilio stovėjimo vietą (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta Išvadoje), kuri yra šalia pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra galima sistemos paklaida, GPS klaidingai nustatant vietą, tačiau šiai aplinkybei dėl „Ecofleet“ sistemos informacinio nepatikimumo (išvykimo ir atvykimo adresai) nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų ir objektyviai nepaneigė (sutiktina su atsakovo argumentu, jog kitomis tikrintomis dienomis „Ecofleet“ sistema tokios paklaidos nedarė ir parodydavo įsakymu priskirtą stovėjimo vietą (duomenys neskelbtini)) Išvadoje objektyviai nustatyto fakto, jog 2018 m. lapkričio 29 d., gruodžio 4, 5, 7, 11, 13-14, 20-21, 27 d. ir sausio 3 d. pareiškėjas R. A. tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne darbo metu saugojo ne Kauno apskr., VPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 20-V-739 „Dėl tarnybinio automobilio saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietos nustatymo“ nustatytoje saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietoje - (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).

Iš tarnybinio patikrinimo Išvados matyti, kad pareiškėjo veiksmus atsakovas vertino kaip padarytus tyčia, o būtent, kad pareiškėjas, būdamas PK vadovu, susipažinęs su teisės aktais (Pareigybės 6.8 p.), turėjo ir galėjo suprasti, kad nesilaiko tarnybos taisyklių (teisės aktų, reglamentuojančių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimą, saugojimą), galėjo suvokti dėl to kilsiančias pasekmes, tačiau sąmoningai leido joms kilti, ir teismas su tokiomis atsakovo išvadomis sutinka. Taigi pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo nustatyta, pareiškėjo paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo argumentai įvertinti. Be to pažymėtina,, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra nurodęs, kad nors asmens, padariusio pažeidimą, kaltės forma tarnybinio patikrinimo metu yra įrodinėtina aplinkybė, tačiau tarnybinio patikrinimo metu jos nenustačius, nėra tai vertinama kaip esminis tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimas, dėl kurio būtų pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3214-261/2017).

Teismas pažymi, kad pasekmės ne visais atvejais yra būtinasis tarnybinio nusižengimo elementas, nes tam tikrų pažeidimų sudėtis yra formali, todėl tokie pažeidimai vertinami ne pagal kilusias pasekmes, bet pagal keliamą grėsmę pačiai teisinei tvarkai. Kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-11-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-1736-14).

Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo Išvadoje nurodytais veiksmais eilę kartų naudodamas tarnybinį automobilį tarnybos darbo laiku bei po tarnybos darbo valandų kelionėms į gyvenamąją vietą ir kitus objektus (kaip pripažino ir pats pareiškėjas, susitikdamas su įvairiais verslo, savivaldos atstovais ir piliečiais), kurie pareiškėjo neįrodyti kaip susiję su Kauno apskr. VPK Centro PK veikla užtikrinant policijos uždavinių ir funkcijų vykdymą bei kontrolę Centro policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje, taip pat tarnybinį automobilį ne tarnybos metu saugodamas ne institucijos vadovo nustatytoje vietoje, tokiu būdu naudojo tarnybinį automobilį ne tarnybos poreikiams (tarnybinėms funkcijoms atlikti), padarydamas akivaizdų tarnybinį nusižengimą. Nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisykles, nustatytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 5-V-361 patvirtintų Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punkte, 30 punkte, Kauno apskr. VPK viršininko 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 20-V-238 patvirtintų Kauno apskr. VPK transporto priemonių naudojimo taisyklių 29 punkte, Kauno apskr. VPK viršininko 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 20-V-739 „Dėl tarnybinio automobilio saugojimo ne tarnybos (ne darbo) metu vietos nustatymo“, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką, tik Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi išimtinę teisę vertinti, ar asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-607/2013). Tai, kad pareiškėjas R. A. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą patvirtino ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2019 m. kovo 21 d. raštu Nr.S-1162-(1.5) „Dėl R. A. atžvilgiu atlikto tyrimo išvados įvertinimo“.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros, numatytos Tvarkos apraše, nebuvo pažeistos. Atsakovas surinko pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias tarnybinio nusižengimo faktą (teisės aktų pažeidimą), kad pareiškėjas savo asmeninius (privačius) interesus realizavo neteisėtai pasinaudodamas tarnybinių automobiliu ne tarnybos tikslais (ne tarnybiniu funkcijų vykdymui). Taigi pareiškėjo veiksmuose nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. kaltė (tyčia), neteisėti veiksmai, susiję su valstybės tarnautojo statuso pasinaudojimu savanaudiškiems tikslams, t. y. automobilį naudojant savo reikmėms. Tarnybinio patikrinimo Išvadoje aiškiai ir konkrečiai nurodyti visi pareiškėjo neteisėtų veiksmų atvejai, kuriuos tyrimą atlikusi komisija vertino kaip tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo Išvada išsami ir objektyvi. Padarytas tarnybinis nusižengimas iš esmės kvalifikuotas teisingai, nusižengimo sudėtis ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės tarnybinio nusižengimo įvertinimui, nustatytos ir pagrįstos.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, jog nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11–319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520–1838/2012). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–649/2013).

Žemesnės instancijos teismas

Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių Valstybės tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalyje numatytų tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad asmeniui, kuriam taikoma tarnybinė atsakomybė, gali būti taikomos griežtos sankcijos - tarnybinės nuobaudos, netgi atleidimas iš pareigų. Taigi tarnybinei atsakomybei būdingas nubaudimo elementas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008).

Teismo nuomone, skundžiamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda –papeikimas nėra per griežta, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, nuobaudos tikslus, todėl proporcinga padaryto tarnybinio pažeidimo sunkumui. Pažymėtina, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo nevienkartinio pobūdžio, padarytas tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes (2017 m. Kauno apskr. VPK VTS buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apskr. VPK Centro PK viršininko R. A. galbūt asmeniniais tikslais naudojamo tarnybinio automobilio (tarnybinė nuobauda neskirta, nurodžius esant būtinumui tarnybinę transporto priemonę saugoti ne Kauno apskr. VPK viršininko numatytoje vietoje, raštu kreiptis į įstaigos vadovą, kad įsakyme būtų pakeista transporto priemonės saugojimo vieta). Nors pareiškėjo 2018 m. už veikos rezultatai vertinti gerai, tačiau tai nesudaro pagrindo paskirtą nuobaudą keisti švelnesne.

Pareiškėjas teigė, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. 20-TE-262 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 20-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ pakeitimo“, yra neteisėtas, nes atsakovas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo. Minėtas teisinis pagrindas (Statuto 39 str. 2 d. 2 p.) yra taikomas, kuomet tarnybinė nuobauda skiriama pareigūnui, tarnaujančiam vidaus tarnybos sistemoje. Tuo tarpu pareiškėjas nuobaudos skyrimo metu (2019 m. kovo 25 d.) jau nebebuvo pareigūnu, nes iš vidaus tarnybos buvo atleistas 2019 m. vasario 3 d.. Tarnybinės atsakomybės taikymas laiko požiūriu yra ribojamas tarnybinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo momentu. Tuo tarpu skiriant nuobaudas atleistiems iš vidaus tarnybos pareigūnams, turėtų būti taikoma Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata ir jame esanti formuluotė, tačiau įsakymo preambulėje nuorodos į minėtą Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nėra.

Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareigą tinkamai kvalifikuoti pažeidimą ir pritaikyti tinkamą teisės normą įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo įstatymų leidėjas nustato institucijai (bet ne teismui), kuri skiria tarnybinę nuobaudą, o toks netinkamas teisinis kvalifikavimas laikytinas esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu, kas lemia paskirtos nuobaudos neteisėtumą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Tačiau teismas sprendžia, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 20-TE-262 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 20-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ pakeitimo“ pripažino, kad R. A., ėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato viršininko pareigas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 20-TE-68 „Dėl R. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleistas iš vidaus tarnybos, padarė tarnybinį nusižengimą ir už tai jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, kuri nagrinėjamu atveju, yra veiksminga nuobauda, atitinkanti padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pasekmes, pareiškėjo asmenybę bei tarnybinės nuobaudos tikslus ir bendruosius principus. Esant faktiniam pagrindimui, teisinio vertinimo ginčo nagrinėjimo ribos yra apibrėžtos ir pareiškėjui yra žinomos (taikoma Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata ir jame esanti formuluotė), ir teismui buvo neatimta galimybė patikrinti, ar nuobaudos skyrimas buvo pagrįstas bei teisėtas.

Pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį teismą, prašant nustatyti, ar Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos, suteikiančios teisę skirti tarnybinę nuobaudą asmeniui, atleistam iš vidaus tarnybos (,,......“), kurios turėtų būti taikomos šioje byloje, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės įstatymui principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui, nes Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos suteikia teisę buvusiam darbdaviui taikyti tarnybinę atsakomybę jam nepavaldžiam asmeniui, t. y. tam, su kuriuo jo jau nesieja jokie tarnybos santykiai (nagrinėjamas ginčo atvejis).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 ir kt.).

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes ir šioje byloje taikytinų teisės aktų turinį, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes nekyla abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikties Konstitucijai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl atsakovo veiksmų atitikties Konstitucijai nepagrindžia būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, jog byla būtų teisingai išnagrinėta, todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams teismui patikrinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, teismas konstatuoja, jog dėl minėtų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str. 1 d.).

Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė naudodamasis advokato paslaugomis.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Kadangi šioje byloje pareiškėjo R. A. skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė