Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-04-11 · Administracinė byla Nr. A-3214-261/2017

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-11
Bylos Nr.
A-3214-261/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03777-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Administracinė byla Nr. A-3214-261/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03777-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos kariuomenei, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-3), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. P-1061 „Dėl drausminės nuobaudos gr. A. P. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas) ir grąžinti jį į profesinę karo tarnybą.

Nurodė, kad su paskirta drausmine nuobauda nesutinka ir, remdamasis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsniu, 5 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad šiuo atveju nebuvo vieno iš pagrindinių šiurkštų drausmės pažeidimą kvalifikuojančių požymių – esminės žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms arba esminės žalos nustatytai karo tarnybos tvarkai. Kadangi Lietuvos kariuomenės drausmės statutas nenurodo, kas yra esminė žala, šiuo atveju būtina vadovautis Karių materialinės atsakomybės įstatymu, pagal kurį kariai materialiai atsako tik už patikėto turto, nepatikėto turto ir tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimą, jei tretiesiems asmenims tą žalą atlygina krašto apsaugos institucijos. Atsakomybė už krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tvarkai padarytą nematerialinę žalą kariui nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatyta, kokią esminę žalą jis padarė krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai, manė, kad nėra pagrindinio šiurkštaus drausmės pažeidimo kvalifikavimo požymio – esminės žalos padarymo krašto apsaugos sistemos institucijos arba nustatytai karo tvarkai fakto. Pareiškėjo teigimu, jo padarytas drausmės pažeidimas kvalifikuotas netinkamai.