Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Patikimas verslas“ dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimo, asmens duomenų paskelbimo, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimo, garbės ir orumo pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti (sumokėti 700,00 Eur žyminį mokestį už paduodamą pareiškimą) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-194-1101/2023, pareiškimą apmokėjo 2,5 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams, nurodytiems teismo nutartyje, pašalinti, vienas kurių – sumokėti 748,50 Eur žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turi sumokėti tokio pat dydžio žyminį mokestį, koks mokėtinas už ieškinį, t. y. 751,00 Eur. Pareiškėja pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba bent jau reikšmingai sumažinti mokėtino žyminio mokesčio dydį. Nurodė, kad atsakovė nevykdo veiklos, pajamų negeneruoja ir sumokėti žyminio mokesčio negali. Pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių matyti, kad bendrovė pardavimo pajamų neturėjo nei 2024, nei 2023, nei 2022 metais, jos turtą sudaro tik 808,00 Eur gautinos sumos ir 1,00 Eur piniginės lėšos, o įsipareigojimai, kurie yra pradelsti, – sudaro 14 847,00 Eur. Kitų duomenų apie savo turtinę padėtį pareiškėja nepateikė, 2,5 Eur žyminio mokesčio dalį sumokėjo kitas su pareiškėjos vadovu susijęs juridinis asmuo.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendė, kad pareiškėjos prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, kai jo sumokėta tik labai maža dalis, atitinka visišką atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tuo tarpu visiškai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama tik įstatyme numatytais konkrečiais atvejais, kurių pareiškėja neatitinka. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgęs į sunkią pareiškėjos finansinę padėtį skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėja atleistina nuo 48,50 Eur žyminio mokesčio mokėjimo įpareigojant ją sumokėti 700,00 Eur žyminio mokesčio dalį. Su teismo nutartimi nesutinka pareiškėja, grįsdama skundą aplinkybėmis, susijusiomis su žyminio mokesčio dydžio nustatymu, ir jos turtinės padėties vertinimu. Dėl nurodytų argumentų grupių apeliacinės instancijos teismas pasisako atskirai.

Dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio

12. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė žyminio mokesčio dydį už paduodamą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

13. Pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, reiškiantis, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau aktualu ir tai, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą.

14. CPK 80, 83 straipsniuose reglamentuojami klausimai, susiję su žyminiu mokesčiu – jo mokėjimu ir / ar atleidimu nuo pareigos jį mokėti. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 13 punktas). Žyminis mokestis mokamas už tam tikrus procesinius dokumentus (jų padavimą). Žyminio mokesčio netinkamas sumokėjimas yra procesinio dokumento trūkumas (CPK 115 straipsnio 1 dalis).

15. Prašymo dėl proceso atnaujinimo, kaip ir bet kurio kito procesinio dokumento, forma bei turinys turi atitikti tiek bendruosius įstatymo leidėjo įtvirtintus reikalavimus dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams (CPK 110–111 straipsniai), tiek specialiuosius įstatymo leidėjo reikalavimus, keliamus konkrečiai šiam procesiniam dokumentui (CPK 369 straipsnis).

16. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas buvo pareiškęs šiuos reikalavimus: 1) pripažinti, kad atsakovė UAB „Patikimas verslas“ publikavo konkrečius straipsnius, kuriuose paskelbta tikrovės neatitinkanti ir ieškovo V. S. garbę ir orumą žeminanti informacija, neteisėtai paskelbti ieškovo V. S. asmens duomenys (asmens kodas, paso Nr., gyvenamosios vietos ir turimo nekilnojamojo turto adresai, banko sąskaitos numeris) bei duomenys apie ieškovo V. S. privatų gyvenimą; 2) įpareigoti atsakovę iš jos valdomo ir administruojamo internetinio portalo laisvaslaikrastis.lt bei iš šios visuomenės informavimo priemonės archyvo pašalinti straipsnius; 3) įpareigoti atsakovę savo valdomame ir administruojamame internetiniame portale laisvaslaikrastis.lt paskelbti, o laikraštyje „Laisvas laikraštis Lietuvai“ publikuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinę dalį be papildomų komentarų, nuomonės, vertinimo ar kitokių papildymų; 4) iš atsakovės UAB „Patikimas verslas“ ieškovo V. S. naudai priteisti 10 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą;

17. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 65 punktas).

18. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, matyti, kad ieškinyje buvo keliami reikalavimai, atitinkantys visus tris CK 2.24 straipsnyje numatytus gynimo būdus. Trys iš reiškiamų reikalavimų yra neturtiniai (80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), vienas – turtinis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 85 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Neturtiniai reikalavimai apmokestinami 100,00 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o turtinis reikalavimas – pagal reikalaujamą sumą, šiuo atveju - 10 000,00 Eur, – 300,00 Eur (10 000,00 Eur x 3 proc., CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinys buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, o ieškinio pateikimo teismui metu ketvirčio vartojimo kainų indeksas buvo mažesnis nei 110. Todėl už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis jo pateikimo dieną sudarė 450,00 Eur (225,00 Eur + 75,00 Eur + 75,00 Eur + 75,00 Eur). Pažymėtina, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo teikiamas ne visų ieškiniu reiškiamų reikalavimų dalyje (tik neturtinių reikalavimų dalyje), todėl jo pateikimo momentu, atsižvelgiant į tai, kad ketvirčio vartojimo kainų indeksas buvo didesnis nei 110, už paduodamą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo mokėtinas žyminis mokestis sudarė 342,00 Eur (114,00 Eur + 114,00 Eur + 114,00 Eur). Kadangi procesą pareiškėja siekia atnaujinti bylos dalyje, kurioje išspręstas asmens garbės ir orumo pažeidimo klausimas, tačiau netenkintas neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas, ji turėjo pareigą už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėti 342,00 Eur žyminį mokestį, o ne 751,00 Eur žyminį mokestį, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja, sumokėjusi 2,5 Eur dydžio žyminį mokestį, šalindama prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, turėjo sumokėti 339,5 Eur dydžio žyminį mokestį, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas prašymo trūkumas būtų pašalintas.

19. Tačiau pareiškėjai, pateikusiai prašymą atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o pirmosios instancijos teismui šį prašymą tenkinus iš dalies (atleidus nuo 48,50 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo), ginčas išlikęs dėl pareiškėjos atleidimo nuo 291,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio

20. CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai, kurie skirti palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams), asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), bei su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais.

21. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas numato, kad asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Pavyzdžiui, pagal CPK 510 straipsnio 6 dalį žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl antstolių ir notarinių veiksmų; pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalį nuo žyminio mokesčio mokėjimo visais atvejais atleidžiamos valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, kai jos vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų joms priskirtas funkcijas, pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį nuo žyminio mokesčio atleidžiami butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnį nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose, kuriose skundžiami institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, ir kt. CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja nepatenka į šių asmenų ratą.

22. CPK 83 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.

23. Kaip matyti iš teisinio reguliavimo, įrodinėjimo pareiga pagrįsti sunkią turtinę padėtį tenka dalyvaujančiam byloje asmeniui, pateikusiam tokio pobūdžio prašymą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Šį klausimą teismas gali tinkamai išspręsti tik įvertinęs dalyvaujančio byloje asmens pateiktus ir kitus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Pažymėtina ir tai, jog CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė, o ne pareiga, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta, dėl ko jam gali būti užkirsta teisių gynimo galimybė. Taigi, teismas įvertina ne tik asmens sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, tačiau visą procesinę situaciją ir tą daro ne formaliai, bet atsižvelgdamas į žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (atleidimo) instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki.

24. Šiuo atveju pareiškėjai prašant atleisti iš esmės nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, šis prašymas negali būti tenkinamas, kadangi, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, įstatymas numato galimybę atleisti tik nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kas reiškia, kad dalį mokėtino žyminio mokesčio besikreipianti į teismą šalis turi sumokėti visais atvejais. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus duomenis, laikytina, kad pareiškėjos prašymas yra ir neįrodytas.

25. Kaip jau nurodyta, pareiškėja savo sunkią turtinę padėtį pagrindė tik finansinės atskaitomybės už paskutinius kelerius metus duomenimis, tačiau jie nėra pakankami realiai juridinio asmens turtinei padėčiai nustatyti. Teismas pabrėžia, kad civilinė byla pagal ieškovo pareikštą ieškinį pagal savo pobūdį nėra ginčas susijęs su viešuoju interesu (pvz. kaip šeimos bylos, kuriose sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų teisių, darbo ginčai ir kt.), todėl teismas neturi pareigos būti aktyvus ir rinkti įrodymus, susijusius su pareiškėjos turtine padėtimi. Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178, 179 straipsniai), šiuo atveju pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikti nei pareiškėjos sąskaitų išrašai, nei duomenys apie konkretų turimą turtą (šiuo atveju, – debitorius, ir galimybes iš jų išsiieškoti susidariusius įsiskolinimus), kaip ir duomenys apie tai, ar pareiškėja ėmėsi kažkokių veiksmų savo turtinę padėtį pagerinti (siekė sudaryti sutartis dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo, sutarties su kitais kreditoriais dėl mokėjimų atidėjimų, ir pan.). Dėl nurodytų priežasčių taip pat nėra prielaidų pareiškėjos prašymą laikyti pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja, šalindama ieškinio trūkumus, privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius atleidimo nuo žyminio mokesčio būtinumą, arba sumokėti nustatyto dydžio (šiuo atveju – 291,00 Eur) žyminį mokestį (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

26. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties dalį, kuria pareiškėja įpareigota sumokėti 700,00 Eur žyminio mokesčio dalį, nėra pagrindo. Tačiau, pirmosios instancijos teismui skundžiamos nutarties dalyje įvardijus netinkamą mokėtino žyminio dydį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties dalis pakeičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Patikimas verslas“ nustatytas terminas pašalinti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus – sumokėti 700,00 dydžio žyminį mokestį, pakeisti ir šią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties dalį išdėstyti taip:

„Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Patikimas verslas“ 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti likusią 291,00 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt vieno euro) žyminio mokesčio dalį ir pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.