Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-24 · Administracinė byla Nr. I-2139-281/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-24
Bylos Nr.
I-2139-281/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00768-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2139-281/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00768-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 20.2.3.2(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas R. S. 2018-03-02 teismui paštu pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2017-11-03 iki 2018-03-01 (b. l. 1).

Paaiškino, kad nuo 2017-11-03 iki 2018-03-01 buvo laikymas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų – pareiškėjui tekdavo mažiau nei 3,5 kv. m. kameros ploto. Nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu. Lubos bei sienos yra kritinės būklės, nuo jų dažnai byra tinkas. Apšvietimas netinkamas, lempos kameroje surištos vielomis ir be apsauginio gaubto, gali bet kada sukelti pavojų pareiškėjui ar kitam kameroje esančiam asmeniui. Iš kameros vidinės pusės, ant lango prikabintos grotos, tačiau teigia, kad grotų įrengimo iš vidaus teisės aktai nenustato. Šie pažeidimai yra pastovūs, ilgalaikiai, dėl jų pareiškėjas jaučia dvasines, psichologines, fizines kančias, apatiją, irzlumą. Dėl šių depresijos požymių, kilusių, būnant Lukiškių TI-K, pareiškėjas nuolat kreipiasi į Lukiškių TI-K dirbančius gydytojus-psichiatrus.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–15).

Paaiškino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017-11-03 iki 2018-03-01. Teigia, kad pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat suteikiama socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, taip pat Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m. aukščio. Taip pat, asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis nustatytas normas. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicinos paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nekonkretizuoja, be to, nagrinėjamu atveju nėra būtinosios civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų sąlygos, t. y. neteisėtų veiksmų.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje yra kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2017-11-03 iki 2018-03-01.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Pareiškėjas teigia, kad jis kamerose Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamąjį plotą.

Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015), patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas toliau nurodytose kamerose nuo 2017-11-03 iki 2018-03-01: 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 119 (1 asm.); 7,48 kv. m. ploto kameroje Nr. 126 (1 asm.); 6,48 kv. m. ploto kameroje Nr. 125 (1 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 114 (1-2 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 117 (2 asm.); 7,84 kv. m. ploto kameroje Nr. 344 (1-2 asm.); 7,28 kv. m. ploto kameroje Nr. 112 (1 asm.); 34,57 kv. m. ploto kameroje Nr. 257 (7 asm.); 7,79 kv. m. ploto kameroje Nr. 273 (2 asm.); 7,76 kv. m. ploto kameroje Nr. 271 (1-2 asm.), 7,79 kv. m. ploto kameroje Nr. 270 (1-2 asm.); 7,61 kv. m. ploto kameroje Nr. 317 (2 asm.); 7,77 kv. m. ploto kameroje Nr. 310 (1-2 asm.); 7,18 kv. m. ploto kameroje Nr. 316 (1 asm.); 7,80 kv. m. ploto kameroje Nr. 264 (1-2 asm.); 7,63 kv. m. ploto kameroje Nr. 267 (2 asm.). Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, spręstina, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui buvo užtikrintas visą kalinimo laikotarpį, pareiškėjui skirtingais laikotarpiais teko nuo 3,66 kv. m. iki 7,84 kv. m. ploto. Todėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi dėl netinkamo tualetų kameroje įrengimo, teigia, kad tualetai neužtikrina privatumo.

Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007-11-15 sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 punktas, 2002-07-15 sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 punktas, 2012-01-10 sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 punktas; 2012-05-10 sprendimo byloje Glotovprieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai). Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K administracija pateikė duomenis, kad pareiškėjo privatumas buvo garantuotas, nes atitinkamose kamerose buvo įrengtos užuolaidos. Atsakovės atstovo teigimu, atsiliepimo pateikimo metu buvo įrengtos užuolaidos 8, 9, 10, 11 postų kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 200. Taigi laikytina, kad kamerose, kuriose pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas, t. y. Nr. 112, 114, 117, 119, 126, buvo įrengtos užuolaidos, turėjusios užtikrinti privatumą pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu. Vertinant ar pareiškėjo privatumas tokiu būdu buvo užtikrintas, pažymėtina, kad Lukiškių TI-K teismui nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog būtent pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu gyvenamosiose kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpoje buvo įrengtos užuolaidos ar sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Akcentuotina, kad pareiškėjas skundžiasi kalinimo sąlygomis už laikotarpį 2017-11-03 iki 2018-03-01, todėl net ir užuolaidų įrengimas atsiliepimo teismui teikimo metu nereiškia, kad pareiškėjo privatumas ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas. LVAT praktikoje (LVAT 2016-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Pažymėtina, kad atsakovės atstovo į bylą pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad užuolaidos įrengtos būtent tose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir būtent tuo metu, kai jis juose buvo laikomas (b. l. 59–62). Iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės matyti kuriose kamerose ir kada jos buvo įrengtos. Atsižvelgęs į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir nurodytą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas mūrine sienele neužtikrina asmens privatumo apsaugos, Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad jo kalinimo laikotarpiu privatumą užtikrinančios užuolaidos būtų įrengtos, todėl Lukiškių TI-K veiksmai negali būti laikomi teisėtais. Taigi laikytina, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu galėjo būti pažeistas visą jo kalinimo laikotarpį, t. y. nuo 2017-11-03 iki 2018-03-01, iš viso 115 parų.

Pareiškėjo teigimu, kamerose lubos bei sienos yra kritinės būklės, nuo jų dažnai byra tinkas. Apšvietimas taip pat netinkamas, lempos kameroje surištos vielomis ir be apsauginio gaubto, bet kada gali sukelti pavojų pareiškėjui ar kitam kameroje esančiam asmeniui.

Atsakovo teigimu, remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad toliau nurodytos kameros buvo remontuojamos: Nr. 112, Nr. 114, Nr. 117, Nr. 119 kameros remontuotos 2008 m., kamera Nr. 119 pakartotinai remontuota 2009 m. ir 2012 m., kamera Nr. 126 remontuota 2010 m., taip pat ir 2011 m., kameroje Nr. 264 remontas darytas 2012 m., 2013 m. pakartotinai remontuotos visos kameros nuo Nr. 107 iki Nr. 125 (b. l. 40–41). Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad ginčo laikotarpiu buvo tikrintos toliau nurodytos kameros, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas: Nr. 114, 117, 119, 271, 273, 317, 344, (b. l. 43, 51, 56–57, 62, 69, 73–74, 80). Nurodytose kamerose pažeidimų apšvietos nenustatyta, tikrintų kamerų kritinės būklės taip pat nekonstatuota. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad kameros yra tikrinamos reguliariai, visi kiekvienoje kameroje nustatomi pažeidimai yra tiksliai fiksuojami. Kameros taip pat remontuojamos pagal turimas lėšas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal galimybes, kiekvienais metais atliekamas atitinkamų kamerų remontas. Teismas pažymi, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo laikymo sąlygos nurodytose kamerose būtų kėlę jam ar kitam kameroje esančiam asmeniui pavojų, apšvietimo įrangos trūkumų taip pat nenustatyta. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis bei patikrinimų aktų išvadomis, todėl pareiškėjo argumentai šioje apimtyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad iš kameros vidinės pusės ant lango prikabintos grotos, tačiau teigia, kad grotų įrengimo iš vidaus teisės aktai nenustato.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 14.1 punktu, kameroje lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių įrengimą, nenumato, kurioje angos dalyje turi būti montuojamos metalinės grotos bei koks jų skaičius turi būti įrengtas. Todėl darytina išvada, kad grotų įrengimas iš vidaus teisės aktų reikalavimams neprieštarauja. Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad nepaisant pareiškėjo nurodytų vidinių grotų įrengimo, kamerose sudaryta galimybė vėdinti patalpas natūraliu būdu pro langus, langai atsidaro (b. l. 43, 51, 56–57, 62, 69, 73–74, 80). Todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrinant pareiškėjo skunde išsakytus nusiskundimus ir įvertinus jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad Lukiškių TI-K kamerose neįrengus nuo likusios kameros dalies visiškai atskirto sanitarinio mazgo, pareiškėjo privatumas galėjo būti pažeistas visą kalinimo laikotarpį, t, y. nuo 2017-11-03 iki 2018-03-01, iš viso 115 parų.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo dvasinėmis, psichologinėmis, fizinėmis kančiomis, paaiškino, kad jaučia apatiją, irzlumą. Teigia, kad dėl šių depresijos požymių, kilusių, būnant Lukiškių TI-K, pareiškėjas nuolat kreipiasi į Lukiškių TI-K dirbančius gydytojus-psichiatrus. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Įvertinus į bylą pateiktus pareiškėjo asmens sveikatos duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas 2018-01-02 apžiūros metu skundėsi nemiga (b. l. 35), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi sukelti neigiamas pasekmes pareiškėjui. Be to pastebėtina, kad baudžiamajame įstatyme nustatytų sankcijų, susijusių su asmens laisvės ribojimu, sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-6 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016-08-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais iš viso 115 parų, kitų kalinimo sąlygų pažeidimų nenustatyta. Teismo vertinimu, 115 parų laikotarpis, kai pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, laikytinas pakankamai ilgu ir sudarančiu pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, t. y. 115 paros, į pažeidimo mastą, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018), į aplinkybę, kad pareiškėjas reikšmingą kalinimo laiko dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į tai, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir jam priteistinas 400 Eur neturtinės žalos dydis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo R. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė