Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-19 · Civilinė byla Nr. e2A-451-653/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-04-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
e2A-451-653/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38507-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas
R. D., A. D.
Atsakovas
D. C.
Trečiasis asmuo
E. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-451-653/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38507-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) D. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2018 m. balandžio 27 d. galutinio sprendimo ir 2018 m. gegužės 2 d. papildomo sprendimo pagal ieškovų R. D. ir A. D. ieškinį atsakovui D. C. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo E. C..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. D. ir A. D. prašė priteisti iš atsakovo D. C. ieškovės R. D. naudai 14 872,8 JAV dolerių dydžio skolą; ieškovo A. D. naudai 13 454 JAV dolerių dydžio skolą; priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t., b. l. 1–6).

2. Ieškinyje nurodė, kad 2007-07-16 R. D., kaip paskolos davėja, pervedė į atsakovo D. C., kaip paskolos gavėjo, AB SEB banke esančią banko sąskaitą 14 872,80 JAV dolerių dydžio paskolos sumą. 2007-07-16 A. D., kaip paskolos davėjas, pervedė į atsakovo, kaip paskolos gavėjo, banko sąskaitą 13 454 JAV dolerių dydžio paskolos sumą. 2017-07-11 ieškovai, esantys sutuoktiniais, pateikė atsakovui bendrą rašytinį reikalavimą dėl suteiktų paskolų grąžinimo, kuriame nustatė 30 dienų terminą visų paskolintų pinigų, t. y. 28 326,80 JAV dolerių grąžinimui. Atsakovas, nepaisydamas reikalavimo, iki šiol negrąžino ieškovams paskolų sumos, taigi yra skolingas ieškovams bendrą 28 326,80 JAV dolerių sumą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-23 preliminariu sprendimu (e. b. 1 t., b. l. 19–21) ieškovų ieškinį tenkino.

Šalies argumentai

4. Atsakovas D. C. pateikė prieštaravimus (e. b. 1 t., b. l. 30–33) dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovai, kurie yra atsakovo sutuoktinės E. C. tėvai, kreipėsi į teismą, ketindami daryti procesinį spaudimą D. C. kitoje byloje. Nurodė, kad 2007 m. birželio – liepos mėnesiais gauti piniginiai pervedimai iš atsakovo sutuoktinės E. C. tėvų buvo atsakovo ir jo sutuoktinės E. C. šeimos lėšos, kurias E. C. buvo perdavusi naudotis tėvams, o šie savo ruožtu šiuos pinigus grąžino 2 mokestiniais pavedimais D. C. ir E. C.. Pavedimo paskirtyje nurodyta „paskola“ visiškai neatspindėjo tikrosios situacijos, o juo labiau ieškovų valios. Toks įrašas mokėjimo paskirtyje lėmė siekį išvengti mokestinių santykių atsiradimo esant dovanojimui. Jokia paskolos sutartis sudaryta nebuvo ir atsakovas jokia forma nebuvo išreiškęs prašymo ar pageidavimo, jog sutuoktinės tėvai paskolintų pinigų šeimai ar jam pačiam. Pažymėjo, kad uošviai neturėjo tokių sumų lėšų, o tuo labiau, galimybių jas skolinti. Nurodė, kad ieškinio pateikimas atsakovui sietinas su prasidėjusia atsakovo ir jo sutuoktinės E. C. santuokos nutraukimo byla. 2017-03-22 atsakovo sutuoktinės E. C. atstovas parengė sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje E. C. nenurodo jokių skolinių įsipareigojimų tėvams. Atsakovui nepasirašius nurodytos santuokos nutraukimo sutarties, E. C. tėvai atsiuntė atsakovui pretenziją. Nurodė, kad D. C. ir E. C. tėvų pervestas lėšas valdė bendru sutarimu, naudojo šeimos poreikių tenkinimui, taip pat ieškovų pervestos lėšos buvo konvertuotos į eurus ir atliktas pavedimas į Interactive Brokers sąskaitą, t. y. atsakovas su sutuoktine buvo priėmę sprendimą savo lėšas investuoti i finansų rinkas.

Atsiliepimas

5. Ieškovai R. D. ir A. D. pateiktame atsiliepime į prieštaravimus (e. b. 1 t., b. l. 44–53) nurodė kategoriškai nesutinkantys su prieštaravimuose pateikiamais tikrovės neatitinkančiais bei išgalvotais teiginiais. Patvirtino, jog ieškovų atsakovui paskolinti pinigai niekuomet nebuvo dovanojami, nebuvo perduoti ieškovams, o buvo skolinami asmeniškai atsakovui. Pažymėjo, jog 2007 m. vasarą atsakovas kreipėsi į atsakovus dėl finansinės pagalbos suteikimo, prašydamas jam asmeniškai paskolinti pinigų, kuriuos jis nori investuoti į užsienio finansų rinkas. Ieškovai, nors ir neturėdami supratimo apie atsakovo planuojamas investicijas, tačiau norėdami padėti atsakovui, kaip savo žentui, sutiko suteikti atsakovo prašomą paskolą. Prieš skolinant pinigus, tarp ieškovų ir atsakovo buvo aiškus žodinis susitarimas, kad pinigai bus skolinami asmeniškai atsakovui ir būtent atsakovas prisiims visą riziką dėl galimo pinigų praradimo atsakovo planuojamoms investicijoms nepasiteisinus. Taip pat pabrėžė, jog, įvertinant aplinkybę, kad atsakovas iš anksto nežinojo, kada jo planuojamos investicijos į užsienio finansų rinkas atsipirks, ieškovai ir atsakovas susitarė, jog suteiks atsakovui neterminuotą (iki pareikalavimo) bei beprocentę paskolą. Jeigu ieškovai būtų norėję minėtus pinigus padovanoti, tai bankinių mokėjimų paskirtyse būtų aiškiai nurodę, jog tai yra dovanojimas, o ne paskola.

6. Trečiasis asmuo E. C. (e. b. 1 t., b. l. 87–92) atsiliepime nurodė, jog jokių lėšų JAV doleriais ar kita valiuta, atitinkančių ieškinyje nurodyto dydžio sumas, ieškovams nėra perdavęs ir nėra su ieškovais taręsis, kad pinigai būtų grąžinti į atsakovo ar trečiojo asmens banko sąskaitas ar grynaisiais; atsakovo teiginys apie atsakovo ir trečiojo asmens šeimos lėšas, kurios buvo perduotos laikinai naudotis ieškovams, neatitinka tikrovės. Nurodė, kad atsakovas ar ieškovai niekada apie tokią paskolą trečiojo asmens neinformavo ir nors trečiasis asmuo yra ieškovų dukra ir atsakovo sutuoktinė, tačiau iki šiol ji nebuvo girdėjusi, kad atsakovas būtų reiškęs prieštaravimus dėl perduotų pinigų nurodymo mokėjimo pavedime kaip „paskola“ neatitikties atsakovo valiai. Patvirtino, kad šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo tarp trečiojo asmens ir atsakovo, tačiau trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į tai, kad iš atsakovo ieškovams priteistinos sumos yra asmeninė atsakovo prievolė, atmeta atsakovo teiginį, kad šioje byloje ieškovų reiškiami reikalavimai gali ar galėjo būti naudojama kaip spaudimo priemonė siekiant palankesnių santuokos nutraukimo pasekmių. Atkreipė dėmesį, kad trečiojo asmens atstovo rengtas ir atsakovo šioje byloje negalima vadovautis kaip įrodymu. Nurodė, kad trečiasis asmuo neinvestavo mokėjimo pavedimuose nurodytų sumų kartu su atsakovu, jokių pavedimų iš sąskaitos, į kurią atsakovui buvo pervesti pinigai, neatliko, jokių elektroninių prieigos prie atsakovo banko sąskaitos duomenų niekada neturėjo ir nežinojo, atsakovo atsakomybė už paskolos grąžinimą ieškovams yra asmeninė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-27 galutiniu sprendimu preliminarų 2017-10-23 teismo sprendimą paliko nepakeistą ir ieškinį tenkino, taip pat priteisė ieškovams bei trečiajam asmeniui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t., b. l. 174–178).

8. Teismas bylos duomenis nustatė, kad į bylą pateikto 2007-07-16 mokėjimo nurodymo matyti, jog ieškovė R. D. iš savo banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą pervedė 14 872,80 JAV dolerių sumą, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi, jog tai paskola. Iš į bylą pateikto 2007-07-16 grynųjų pinigų priėmimo kvito matyti, jog ieškovas A. D. į atsakovo banko sąskaitą pervedė 13 454 JAV dolerių sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog tai paskola. 2017-07-11 reikalavimu ieškovai pareikalavo, jog atsakovas grąžintų paskolintas lėšas per 30 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos.

9. Teismas nustatė, jog bylos šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, taip pat jog byloje nėra ginčo, kad šias lėšas ieškovai pervedė/perdavė, o atsakovas jas gavo.

10. Teismas atsakovo argumentus, jog ieškovų pervestos lėšos buvo suteiktos ne kaip paskola, laikė nepagrįstais, kadangi juos paneigė ieškovų atlikti mokėjimo pavedimai su konkrečiai juose nurodyta paskirtimi; trečiojo asmens ir ieškovų paaiškinimai byloje bei įrodymai, jog ieškovė realiai galėjo paskolinti ginčo sumą atsakovui. Teismas, remdamasis bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais, konstatavo, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, nes tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas.

11. Teismas atsakovo atsikirtimus, jog ieškovai jam kerštauja ir daro spaudimą santuokos nutraukimo byloje, pareikšdami ieškinį dėl paskolos grąžinimo, taip pat kad nebūtų iš ieškovų priėmęs paskolą, jei žinotų, jog ją būtų reikėję grąžinti, vertintino kaip siekį išvengti piniginės prievolės įvykdymo, o atsakovo teiginius, kad jis dalį gautų pinigų panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, taip pat dėl ieškovų siekio išvengti mokestinių santykių atsiradimo esant dovanojimui, atmetė kaip neįrodytus ir prieštaraujančius ieškovų bei trečiojo asmens paaiškinimams. Nenustatęs, jog atsakovas ir trečiasis asmuo būtų pateikę teismui pareiškimą ar ieškinį dėl santuokos nutraukimo, teismas atsakovo teiginių, susijusių su santuokos nutraukimo byla, nevertino.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-02 papildomu sprendimu priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t., b. l. 183–185).

III. Apeliacinio skundo argumentai

13. Apeliantas D. C. apeliaciniu skundu (e. b. 1 t., b. l. 187–191) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-27 galutinį sprendimą bei 2018-05-02 papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad galutiniame sprendime išdėstytos aplinkybės prieštarauja realiai buvusioms faktinėms aplinkybėms, byloje nebuvo surinkti visi būtini rašytiniai įrodymai, sprendimo motyvai prieštarauja materialinės teisės normoms. Nesutinka su teismo motyvais, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių faktų, įrodančių, kad atsakovas kokia nors forma įsipareigojo ieškovams grąžinti 2007-07-16 pervestus pinigus, taip pat nebuvo nustatyta, kad ieškovai iki 2017 m. vasaros būtų prašę atsakovo grąžinti paskolą. Pagal bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas turėjo daryti išvadą, jog ieškovų ir atsakovo paskoliniai santykiai nesiejo, ir šios išvados pagrindu ieškinį atmesti. Pavedimo paskirtyje nurodyta „paskola“ visiškai neatspindėjo tikrosios situacijos, o juo labiau ieškovų valios. Toks įrašas mokėjimo paskirtyje lėmė siekį išvengti mokestinių santykių atsiradimo esant dovanojimui. Be to, atsakovo finansinė padėtis ir tuo metu gaunamas darbo užmokestis patvirtina faktą, kad nebuvo jokio poreikio paskolai. Vien tik pinigų pervedimas pats savaime nepatvirtina paskolos sutarties sudarymo fakto. Teigia, jog aplinkybė, kokie teisiniai santykiai siejo šalis, nėra nagrinėjamos bylos objektas, nes nepatenka į ieškinio faktinį pagrindą.

15. Teismas nevertino atsakovo nurodyto fakto ir pateiktų dokumentų, kad nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimas yra sietinas su prasidėjusiu atsakovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo procesu. Trečiasis asmuo tikrai būtų žinojęs apie paskolinius santykius, jei tokie būtų egzistavę. Atsakovui nepasirašius santuokos nutraukimo sutarties, ieškovai atsiuntė atsakovui pretenziją, tačiau atsakovas į ją nereagavo, kadangi laikė kaip taktinį E. C. spaudimą. 2017 m. rudenį besitęsiant santuokos nutraukimo deryboms, jokių reikalavimų dėl ieškovų priskyrimo prie sutuoktinių kreditorių iš trečiojo asmens nebuvo.

16. Teismo teiginys, jog atsakovas neįrodė, kad gautas lėšas panaudojo šeimos poreikiams, yra nenuoseklus. Pažymėjo, kad atsakovo atstovė reiškė prašymus į bylą pateikti duomenis, kad lėšos buvo naudojamos išimtinai šeimos poreikiams, tačiau tiek ieškovai, tiek teismas laikėsi pozicijos, jog šis klausimas nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas, ir prašymai nebuvo tenkinti. Teismas nepasisakė ir dėl atsakovo teiktų į bylą įrodymų – sąskaitų išrašų. Ieškovas ir trečiasis asmuo ieškovų pervestas lėšas valdė bendru sutarimu ir šeimos poreikių tenkinimui; lėšos buvo konvertuotos į eurus ir atliktas pervedimas į Interactive Brokers sąskaitą.

17. Priešingai, nei nurodo teismas, ieškovė R. D. lėšų, kurias galėjo paskolinti atsakovui, neturėjo. Atsakovas teismui teikė prašymus dėl R. D. sąskaitų išrašų tikslinimo, tačiau teismas tokio pobūdžio prašymo netenkino. Byloje taip pat nėra deklaracijų apie ieškovų realią turtinę padėtį ir skolos deklaravimą.

Atsiliepimas

18. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b. 2 t., b. l. 1–13) su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą galutinį ir papildomą sprendimus. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsiliepime nurodomi iš esmės analogiški argumentai, kaip ir ieškinyje. Papildomai nurodoma, kad pats atsakovas pripažįsta, kad paskolinti pinigai buvo panaudoti investicijoms į užsienio finansų rinkas, nurodydamas netgi investicijų bendrovės pavadinimą. Atsakovas neneigia fakto, jog gavo iš ieškovų paskolos sumą, šią sumą priėmė ir netgi panaudojo investicijoms į užsienio finansų rinkas. Pagal teismų praktiką, tarp šalių susiklostė sutartiniai paskolos teisiniai santykiai. Teigia, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovai būtų pervedę pinigus atsakovui kaip paramą ar dovaną, jog šie pinigai buvo naudojami būsto įsigijimui, taip pat jog tuo metu uždirbo 2 000 Lt per mėnesį. Atsakovas nurodo vienas kitam prieštaraujančius ir nelogiškus teiginius, kadangi iš pradžių teigia, jog pinigai buvo naudojami įsigyti būstui, vėliau – investicijoms, taip pat jog jam jokios paskolos nereikėjo, nors gautus pinigus priėmė.

20. Priešingai, nei nurodo atsakovas, trečiasis asmuo nuo 2003-02-24 turėjo banko sąskaitą ir naudojosi banko paslaugoms, todėl ieškovai, jeigu būtų norėję padovanoti pinigus, būtų pervedę pinigus į dukros, bet ne į atsakovo sąskaitą. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad gauti atsakovo pinigai buvo paskola ir nebuvo naudojami šeimos poreikiams ar tariamo būsto įsigijimui.

Šalies argumentai

21. Ieškovai, jei būtų norėję minėtos pinigus padovanoti atsakovui, bankiniu mokėjimo paskirtyje būtų nurodę, jog tai yra dovanojimas, o ne paskola, taip pat pinigų sumą būtų perdavę grynaisiais pinigais. Priešingai, nei bando teigti atsakovas, ieškovai nesikiša į atsakovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo procesą, nežino ir negali komentuoti šio proceso metu derinamų dokumentų ir jų turinio. Prasidėjęs santuokos nutraukimo procesas niekaip nedaro įtakos jų sprendimui reikalauti grąžinti paskolą, kadangi grąžinti skolą prašė net ir tuomet, kai atsakovas su ieškovų dukra buvo geruose šeiminiuose santykiuose.

22. Teigia, jog civilinėje byloje neįrodinėjo paskolos prievolės bendrumo su trečiuoju asmeniu bei reiškė ieškinį dėl skolos priteisimo išimtinai atsakovui, todėl teismas visiškai pagrįstai išsamiai nevertino ir netyrė aplinkybių, kokiais tikslais atsakovo paskolinti pinigai buvo naudojami. Atsakovas ir trečiasis asmuo, prireikus, santuokos nutraukimo procese turės visas galimybes išsiaiškinti, kokiais tikslais buvo panaudoti iš ieškovų pasiskolinti pinigai, kadangi santuokos nutraukimo bylą nagrinėsiančio teismo, kaip nurodyta minimoje teismų praktikoje, nesaistys šioje civilinėje byloje priimtas sprendimas dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Ieškovai išsamiai pagrindė savo finansinę situaciją ir galimybes suteikti atsakovui paskolą.

Atsiliepimas

23. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b. 1 t., b. l. 195–198) su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą galutinį ir papildomą sprendimus. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog ieškovų sprendimą iškelti civilinę bylą lėmė kokios nors kitos priežastys nei neįvykdyta atsakovo prievolė ieškovams grąžinti paskolą. Teismas pagrįstai išreiškė poziciją nevertinti atsakovo teiginių, susijusių su santuokos nutraukimo byla. Nei apeliacinio skundo pateikimo teismui metu, nei atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo metu, nei trečiasis asmuo, nei, trečiojo asmens žiniomis, atsakovas nebuvo pateikę ieškinio dėl santuokos nutraukimo. Nėra pagrindo manyti, jog trečiasis asmuo daro spaudimą atsakovui, kadangi atsakovas iškilusiems teisiniams klausimams spręsti pasitelkdavo advokato pagalbą. Lėšos buvo paskolintos atsakovui. Atsakovo pateiktas sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių projektas nebuvo abiejų šalių pasirašytas ir patvirtintas kaip dokumentas, kurio galima remtis kaip dokumentu, sukeliančiu teisines pasekmes. Priešingai, nei teigia atsakovas, teismas pasisakė dėl atsakovo į bylą teiktų įrodymų – sąskaitų išrašų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Apeliacinis skundas netenkintinas.

26. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

27. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime pagrįstai ir teisėtai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kaip paskolos teisinius santykius, ar tinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias šalių tarpusavio teises ir pareigas šiems santykiams pasibaigus.

28. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju sutartiniai paskolos teisiniai santykiai neegzistavo. Apelianto teigimu, sudarytos rašytinės paskolos sutarties nėra, nors toks reikalavimas yra įtvirtintas įstatymo, be to, nėra išreikštos abiejų šalių valios dėl paskolos sutarties dėl ginčo sumos sudarymo.

29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė R. D. iš savo banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą pervedė 14 872,80 JAV dolerių sumą, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi, jog tai paskola (e. b. 1 t., b. l. 7). Iš į bylą pateikto 2007-07-16 grynųjų pinigų priėmimo kvito matyti, jog ieškovas A. D. į atsakovo banko sąskaitą pervedė 13 454 JAV dolerių sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog tai paskola (e. b. 1 t., b. l. 8). 2017-07-11 reikalavimu ieškovai pareikalavo, jog atsakovas grąžintų paskolintas lėšas per 30 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos (e. b. 1 t., b. l. 9). Byloje nėra ginčo, kad šias lėšas ieškovai atsakovui pervedė, o atsakovas jas gavo, taip jog šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties dėl paskolos suteikimo bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme.

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Todėl ta aplinkybė, kad šalys nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties, savaime nereiškia, jog šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovai paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėjo mokėjimo pavedimais, patvirtinančiais, kad jie į atsakovo banko sąskaitą laikotarpiu pervedė bendrą 28 326,8 JAV dolerių dydžio skolą, mokėjimo paskirties laukeliuose nurodydami „paskola“. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame galutiniame sprendime, šie ieškovų pavedimai, jų paskirtyje nurodant, kad pervedamos lėšos atsakovui yra suteikiamos kaip paskola, patvirtina ieškovų valią šias lėšas paskolinti, nepaisant to, kad nėra sudarytos rašytinės paskolos sutarties ir/ar rašytinio ieškovės akcininkų sprendimo paskolinti šias lėšas atsakovui. Ginčo, kad šias lėšas ieškovė atsakovui perdavė, o atsakovas jas gavo, kaip minėta, byloje nėra.

32. Atsakovas nurodo, kad ieškovai neįrodė atsakovo įsipareigojimo grąžinti šias lėšas, kaip būtinos sąlygos paskolos teisiniams santykiams tarp šalių kvalifikuoti. Nors atsakovas tiesiogiai nėra išreiškęs įsipareigojimo grąžinti jam kaip paskolą pervestas pinigines lėšas, tačiau atsakovas šias lėšas priėmė, pretenzijų dėl mokėjimo laukeliuose nurodytos mokėjimo paskirties nei ieškovams nereiškė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 str. 1 d.), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013).

33. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad vien dėl to, kad nėra rašytinės paskolos sutarties ir tiesiogiai užfiksuoto atsakovo įsipareigojimo grąžinti ieškovei jam kaip paskolą pervestą sumą, yra neįrodyta abiejų šalių valia dėl 28 326,8 JAV dolerių dydžio paskolos suteikimo. Ieškovų valią skolinti lėšas patvirtina mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis (paskola), o atsakovo – šių pinigų, pervedamų kaip paskola, priėmimas.

34. Atsakovas, siekdamas paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, įrodinėjo, jog pinigus iš ieškovų gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu, t. y. pinigus ieškovai dovanojo atsakovui su tikslu, kad būtų tenkinami atsakovo ir trečiojo asmens šeimos poreikiai. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame galutiniame sprendime, šiuos atsakovo teiginius paneigia byloje esanti įrodymų visuma, t. y. ieškovų atlikti mokėjimo pavedimai su konkrečiai juose nurodyta paskirtimi; ieškovų ir trečiojo asmens pateikti nuoseklūs paaiškinimai byloje; bylos duomenys, jog ieškovė turėjo realią galimybę skolinti pinigus atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nurodytiems pirmosios instancijos teismo argumentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.) papildomai nurodydamas, jog pats apeliantas pripažįsta, jog gautus iš ieškovų pinigus pervedė (investavo) į Interactive Brokers sąskaitą, o ne juos panaudojo būsto įsigijimui.

35. Nors apeliantas teigia, jog su sutuoktine – trečiuoju asmeniu – buvo sutarę šias lėšas pervesti (investuoti) į finansų rinkas, atsakovas šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog apeliantas apeliaciniame skunde teigė, kad teikė teismui prašymus su tikslu pateikti duomenis, jog gautos lėšos buvo naudojamos išimtinai šeimos poreikiams, tačiau teismas tokių apelianto prašymų nepateikė. Nagrinėjamu atveju, apeliantas tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui, vadovaudamasis CPK 314 str., taip pat nepateikė, todėl neįrodė, jog gautos lėšos buvo naudojamos išimtinai šeimos poreikių tenkinimui (CPK 178 str.).

36. Esant nustatytam ir neginčijama faktui, jog atsakovas ieškovų jam pervestus pinigus gavo, apelianto teiginiai, jog byloje nėra duomenų apie realią ieškovų turtinę padėtį paskolos suteikimo metu ir paskolos deklaravimą, taip pat jog atsakovas tuo metu uždirbo 2 000 Lt per mėnesį ir jam paskolos nereikėjo, esminės reikšmės ginčo išsprendimui neturi.

37. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus galutinį sprendimą bei papildomą sprendimą, kuriuos apeliacinio skundų motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

38. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

39. CPK 98 str . 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 ir 3 d.).

40. Ieškovai prašė teismo priteisti iš viso 925,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundo surašymą. Kaip įrodymus, patvirtinančius minėtos sumos sumokėjimo faktą, pateikė mokėjimo nurodymus, kad minėta suma pagal 2018-06-15 PVM sąskaitas faktūras serija ART Nr. 00306 ir Nr. 00305 sumokėtos (e. b. 2 t., b. l. 14–19). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 p. nustatyto maksimalaus priteistino dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovų prašoma priteisti suma (kiekvienam po 462,83 Eur) priteisiama iš apelianto (CPK 93 str. 1 d.).

41. Trečiasis asmuo taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo pateikė teismui Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 0237/18/66-ECB (e. b. 1 t., b. l. 200), kurioje nurodoma, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą trečiasis asmuo patyrė 180 Eur išlaidų. Minėta suma 2018-06-14 mokėjimo nurodymu apmokėta (e. b. 1 t., b. l. 199). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 p. nustatyto maksimalaus priteistino dydžio. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens prašoma priteisti suma – 180 Eur – priteisiama iš apelianto (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

nutaria:

apelianto (atsakovo) D. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. galutinį sprendimą ir 2018 m. gegužės 2 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 462,83 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo D. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 462,83 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo D. C., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Andrius IgnotasJelena ŠiškinaRūta Veniulytė-Jankūnienė