Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1805-899/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-11-14
Bylos Nr.
1-1805-899/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-23454-2025-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
K. J.
Nukentėjusysis
R. R.
Advokatai
Ričardas Ralys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1805-899/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-23454-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.15.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Simai Greičiuvienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Šauklienei,kaltinamajam K. J.,gynėjui advokatui Ričardui Raliui,nukentėjusiajam R. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2025-07-02 apie 21.00 val. viešoje vietoje - baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), lauko terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš asmeninių paskatų, tyčia kojos keliu ir kumščiu suduodamas nukentėjusiajam R. R. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip šešis kartus į veido sritį, padarė jam nosies kaulų skeveldrinius lūžius, nusitęsiančius į abiejų viršutinių žandikaulių kaktines ataugas ir kairį ašarikaulį, kirstinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, pereinančią į nosies nugarėlę ir dešinės akies vokų vidinį kampą, kraujosruvą kairės akies odenoje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, K. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2025-07-02 apie 21.00 val. baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), lauko terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš asmeninių paskatų, tyčia kojos keliu ir kumščiu suduodamas nukentėjusiajam R. R. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip šešis kartus į veido sritį, padarė jam nosies kaulų skeveldrinius lūžius, nusitęsiančius į abiejų viršutinių žandikaulių kaktines ataugas ir kairį ašarikaulį, kirstinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, pereinančią į nosies nugarėlę ir dešinės akies vokų vidinį kampą, kraujosruvą kairės akies odenoje, tai yra nesunkų sveikatos surikdymą, nes dėl veido kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis K. J. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad liepos 2 d. vakare atėjo į barą išgerti alaus ir įvyko konfliktas su R. R., jie apsižodžiavo negražiais žodžiais. Perspėjo nukentėjusįjį, kad nemėgsta negražių žodžių, tada R. R. ėjo link jo keldamas ranką ir pats jam sudavė į veidą 5-6 kartus kumščiu. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) g. esančioje (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kilo konfliktas ir jis smurtavo prieš R. R.. Tyčia kojos keliu ir kumščiu sudavė R. R. ne mažiau 6 kartus į veido sritį. Sutinka, kad padarė asmeniui nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sutinka, kad veiksmai buvo atlikti matant aplinkiniams viešoje vietoje. Pats kitų asmenų įvykio metu nematė. Pripažįsta, kad matant kitiems asmenims atliko smurtinius veiksmus. Asmenys, matę jo veiksmus, galėjo pasijusti nejaukiai. Jo elgesys buvo įžūlus, nepagarbus aplinkiniams ir aplinkai. Nukentėjusįjį sumušė dėl jo pasakytų žodžių. Jam suveikė refleksas, nes pasirodė, kad nukentėjusysis eidamas link jo pakėlė ranką. Įvykio metu kalbėjo su kitu žmogumi prie priešingo stalelio, o nukentėjusysis kišosi į jų pokalbį. Savo elgesį vertina blogai, atsiprašo nukentėjusiojo. Būna, kad laikosi, bet paskui pratrūksta, pats nesikabinėja prie kitų. Jau dabar nebesilanko baruose, nebevartoja alkoholio, padarė išvadas. Atlygino nukentėjusiajam 1 500 eurų žalą. Ligonių kasai atlygino 100 eurų iš 576,63 eurų, likusią dalį įsipareigoja atlyginti. Prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Ateityje dirbs užsienyje, jau 5 metus ten dirba. Prašo skirti tokią bausmę, kurią galėtų atlikti būdamas užsienyje ir grįždamas tam tikrais laikotarpiais į Lietuvą. Nuotoliniu būdu praėjusiais metais išklausė smurtinį elgesį keičiančią programą. Turi vaikų, jiems 8 m. ir 1 m. 7 mėn., juos turi išlaikyti. Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje nesutrukdė dirbti užsienyje, nes ją galėjo išklausyti nuotoliniu būdu.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes K. J. nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, K. J. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- R. R. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodoma, kad 2025-07-02 apie 21.00 val. baro „(duomenys neskelbtini)“ lauko terasoje, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo sužalotas jam nepažįstamo vyro, kuris iki 5 kartų trenkė kumščiu jam į veido sritį bei, kiek pamena, vieną kartą spyrė jam į galvos sritį. Tokiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio buvo išvežtas (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur nustatytas nosies kaulo lūžis, akies voko ir perikulinės srities sumušimas, skruostikaulio ir apatinio žandikaulio lūžis. Prašo policijos išsiaiškinti šį įvykį, nustatyti jį sumušusį asmenį bei jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Apklaustas R. R. parodė, kad 2025-07-02 apie 20.00 val. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini). Į šį barą atėjo dėl to, kad šio baro lauko terasoje pamatė savo pažįstamus draugus: L. P. bei jos vyrą A., jo duomenų daugiau nežino. Šie asmenys yra buvę jo kolegos. Atėjęs į barą jau buvo šiek tiek išgėręs alkoholinių gėrimų, buvo neblaivus. Nuėjęs prie baro užsisakė degtinės ir kitų gėrimų L. bei A.. Paėmęs gėrimus nuėjo prie jų stalelio ir prisėdo prie jų. Visi tarpusavyje bendravo, jokių konfliktų nebuvo. Per šį laiką kelis kartus ėjo ir į baro vidų, tačiau jo viduje su niekuo nekonfliktavo, bendravo tik su tuo metu bare dirbančiu barmenu. Taip pat baro terasoje sėdėjo dar kiti du vyrai, kurių jis nepažįsta. Sėdint prie stalo, apie 21.00 val. netikėtai jam iš nugaros priėjo vienas iš minėtųjų vyrų, kuris taip pat buvo baro terasoje. Šis nepažįstamas vyras jam pasirodė 30-40 metų amžiaus, jis vilkėjo baltos spalvos marškinėlius bei džinsinius šortus, daugiau jokių jo išskirtinių požymių neįsidėmėjo. Žino, kad jis su savo draugu taip pat sėdėjo baro terasoje, tačiau daug toliau nuo jų. Tik priėjęs prie jo, vyras pasakė: „Ko tu mano draugą gaidžiu pavadinai?“. Tuo metu jis visiškai nesuprato, kad vyras tai sako jam, dėl to net nekreipė dėmesio į jį. Jis žinojo, kad tokiais žodžiais jokių kitų žmonių taip nevadino. Jis atsisuko į vyrą, o vyras žiūrėdamas į jį, jam pasakė: „Taip, aš tau sakau“. Tuo metu jis norėjo išsiaiškinti kokį draugą neva jis įžeidė, dėl to nusiėmė savo nešiojamus akinius ir nuėjo prie jų stalelio. Vyras, kuris jam tai pasakė, nuėjo kartu su juo. Akinius nusiėmė dėl to, nes juos turi tik vienus ir visada apsidraudžia, jei kas įvyktų, kad jie nebūtų sugadinti. Gali paminėti, kad kai šis asmuo priėjo prie jo, prie jų stalo buvo tik A., L. tuo metu buvo išėjusi į parduotuvę. Priėjo arčiau minėtų jam nepažįstamų žmonių. Prie jų stalo jis neatsisėdo, atsisėdo prie jų gretimo stalo. Jis atsimena, kad tik spėjo pasakyti: „Kurį aš čia taip pavadinau?“. Tuomet vyras, kuris buvo priėjęs prie jų stalo, staiga pradėjo jį mušti savo rankos kumščiais, tiksliai kiek smūgių vyras jam sutrenkė, jis neatsimena, bet mano, jų buvo apie 5. Šie smūgiai buvo tiesiai į jo veido sritį. Taip pat vieną kartą jis tikrai spyrė į jo galvos sritį, tai jam pasakojo L., kuri tuo metu grįžo į barą. Tuo metu praradęs sąmonės nebuvo, ar nukrito nuo kedės, ant kurios tuo metu sėdėjo, neatsimena. Kai buvo sumuštas, jam aptemo akyse, dėl to tuo metu daug įvykio aplinkybių nepamena. Žino, kad į barą tuo metu grįžo L., kuri pradėjo šaukti: „Ko tu jį muši!!!“. Vyras nustojo jį mušti, jis juto kaip iš veido (nosies, akies) srities pradėjo bėgti kraujas. Prie jo priėjo baro barmenas, kurio prašė iškviesti pagalbą, dėl kažkokių aplinkybių jos barmenas neiškvietė. Jį sumušęs asmuo išėjo iš baro, o jie su L. pradėjo jį sekti, nes suprato, kad jis nori pasišalinti. Kol paskui jį ėjo, jis pats išsikvietė policiją. L. nusekė jį iki tol, kol jis pats nuėjo į daugiabutį namą, adresu: (duomenys neskelbtini). Su juo susisiekė policija, kartu su jais grįžo į barą, kur jo jau laukė greitoji medicinos pagalba. Atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas išvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jį apžiūrėjo medikai bei nustatė nosies kaulo lūžį, akies voko ir perikulinės srities sumušimą, skruostikaulio ir apatinio žandikaulio lūžį. Po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Kai įvyko įvykis, baro lauko terasoje buvo tik minėti du vyrai, kitų baro lankytojų nebuvo. Ar baro viduje buvo kitų pašalinių žmonių, nežino. Gali pasakyti, kad jį sumušusio asmens neatpažintų, kadangi visiškai jo neįsidėmėjo. Po įvykio bendravo su L., ji sakė, kad ne kartą jį sumušusį asmenį yra mačiusi minėtame bare. Šis net sveikindavosi su A., tačiau jo duomenų ar kontaktų nežino. L. minėjo, kad jį žino iš matymo bei galėtų jį atpažinti. Taip pat nori pabrėžti, kad visas įvykis įvyko labai greitai. Visą šį įvykį matė tik A., kuris buvo kartu su juo, tačiau kol buvo mušamas, nesikišo, pats nenukentėjo. Kai buvo mušamas, L. buvo išėjusi iš baro. Prašo policijos išsiaiškinti šį įvykį, nustatyti jį sumušusį asmenį bei jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 9-20);

- 2025-07-02 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 27-32);

- 2025-07-02 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos T. J. tarnybinis pranešimas dėl gauto panešimo, kuriame užfiksuotos aplinkybės policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą. Įvykio rastas sužalotas R. R., kuris paaiškino, kad buvo sužalotas nepažįstamo asmens. Smurtavęs vyras buvo pasišalinęs (1 t., b. l. 33-34);

- 2025-07-03 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. Š. tarnybinis pranešimas dėl gauto ligoninės pranešimo, kuriame nurodyta, kad 2025-07-03 apie 01.29 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus darbuotojos gautas pranešimas, kad 2025-07-02 apie 21.59 val. GMP iš (duomenys neskelbtini) pristatė neblaivų (2,21 prom. girtumas) R. R.. Aplinkybės: buvo sumuštas bare. Diagnozė: nosies kaulų lūžis, akies voko ir perikulinės srities sumušimas, skruostikaulio ir apatinio žandikaulio lūžis. Išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l 35-36);

- liudytojas A. P. parodė, kad 2025-07-02 jis po darbo, apie 19 val., nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Ten jo laukė žmona L. P.. Nusipirko alkoholinių gėrimų ir sėdėjo lauke terasoje. Kai jis atėjo į barą, prie staliuko sėdėjo jo žmona ir buvęs bendradarbis R. R.. Su R. R. susitarę iš anksto susitikti nebuvo, tiesiog jis prie jų prisijungė kaip buvęs bendradarbis. Tuomet jie visi kartu pasikalbėdami vartojo alkoholinius gėrimus. Lauke prie kito staliuko sėdėjo 2 vyrai, jis asmeniškai jų nepažįsta. Jis jų nestebėjo ir su jais nebendravo. Po kiek laiko, apie 21 val. jo žmona išėjo į prekybos centrą apsipirkti. R. R. tuo metu nuėjo į barą nupirkti jiems dar alkoholinių gėrimų. Jam parėjus iš baro ir prisėdus terasoje prie staliuko, šalia sėdėjęs asmuo pradėjo kabinėtis prie žodžių. Kokie žodžiai buvo, jis pasakyti negali, nes neatsimena. R. R. atsisuko į juos ir paklausė: „Ar čia mums skirta?“. Tuomet nuo gretimo suoliuko prie jų atėjo tie 2 vyrai, kurių, kaip minėjo, nepažįsta ir sakė jiems: „Nesikabinėk“. Jis atsistojo ir jiems pasakė, kad čia niekas nesikabinėja ir nenori prie nieko prisikabinti. Tuomet vyrai nuėjo atsisėsti atgal. Tada R. R. pasidėjo akinius ant stalo ir nuėjo prie vyrų. R. R. jam prieš einant nieko nepasakė, nei dėl ko, nei kodėl. Tiesiog pasidėjo akinius ir nuėjo. R. R. agresyviai nusiteikęs nebuvo. Jis atsisėdo prie kito staliuko, pradėjo kalbėtis, tačiau apie ką, jis negirdėjo. Tuomet jis kol prisidegė cigaretę, viskas įvyko. Kaip ir dėl ko, pasakyti negali, nes negirdėjo vyrų pokalbio. Jis pamatė, tik kad nepažįstamas vyras trenkė iš kojos kelio 3 kartus R. R. į veidą. Jis nieko nespėjo padaryti, kadangi ten viskas įvyko labai greitai. Pasibaigus muštynėms, už minutės iš prekybos centro parėjo jo žmona. Ji pradėjo šaukti nepažįstamam vyrui: „Ką tu padarei?“, tuo metu į terasą išėjo baro barmenas. Tuomet sumušęs jo draugą asmuo garsiai pasakė: „Manęs čia gaidžiu nevadins“. R. R. pats paskambino pagalbos numeriu 112 ir išsikvietė medicinos bei policijos pareigūnų pagalbą. Jo žmona tuo metu bandė vyrą sulaikyti ir viską išsiaiškinti, tačiau vyras išėjo nekreipdamas dėmesio į jo žmoną, ką ji nori pasakyti. R. R. ir jo žmona pradėjo eiti paskui jam nepažįstamą vyrą, jis pats pasiliko viduje, todėl nematė, kas vyko toliau. Gali nurodyti, kad sėdint prie stalo kartu su R. R., iš jų pusės nebuvo pasakytas nei vienas žodis sėdintiems šalia vyriškiams. Jie patys priėjo prie jų ir pradėjo pokalbį. Jie su R. R. nebuvo nei agresyviai nusiteikę, nei norėjo problemų, tiesiog vartojo alkoholinius gėrimus ir bendravo. Atpažintų vyrą, kuris sumušė R. R., kadangi ne kartą jį yra matęs tam pačiam bare, todėl yra įsiminęs jo veido bruožus (1 t., b. l. 58-61);

- 2025-07-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas A. P. atpažino K. J. kaip asmenį, kuris bare „(duomenys neskelbtini)“ sumušė jo draugą R. R. (1 t., b. l. 64-71);

- 2025-07-04 asmens apžiūros protokolas, kuriame aprašyta atlikta nukentėjusiojo R. R. kūno apžiūra. Apžiūrint asmens veido sritį, po dešine akimi stebima kraujosruva, kurios bendras ilgis apie 3,5 cm, o bendras plotas apie 3 cm. Ties kairės akies sritimi stebima kraujosruva, kurios dalis uždengta baltos spalvos pleistru. Bendras šios kraujosruvos ilgis apie 4 cm, plotis apie 4 cm. Daugiau sužalojimų nestebima (1 t., b. l. 72-80);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog R. R. padaryti sužalojimai: nosies kaulų skeveldriniai lūžiai, nusitęsiantys į abiejų viršutinių žandikaulių kaktines ataugas ir kairį ašarikaulį, kirstinė žaizda kairės akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, pereinanti į nosies nugarėlę ir dešinės akies vokų vidinį kampą, kraujosruva kairės akies odenoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasekoje. R. R. padarytas nesunkus sveikatos surikdymas, nes dėl veido kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Imant atskirai, nosies kaulų skeveldriniai lūžiai, nusitęsiantys į abiejų viršutinių žandikaulių kaktines ataugas ir kairį ašarikaulį, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, visi kiti nustatyti sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 90-91);

- 2025-07-15 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad apžiūrėti baro „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 122-130);

- 2025-07-22 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. G. tarnybinis pranešimas dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, kuriame užfiksuota, kad 2025-07-10 gautas vyresniojo tyrėjo A. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23454-25 ir vykdant įtariamojo nustatymo veiksmus, buvo gauta informacija, kad įvykio dieną įtariamasis buvo pastebėtas įeinantis į (duomenys neskelbtini). Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su keletu namo gyventojų. Asmenims buvo parodytos įtariamojo fotonuotraukos, gautos iš vaizdo įrašų, kuriuos pateikė alaus baras „(duomenys neskelbtini)“. Gauta informacija, kad panašus asmuo pastebėtas ir gali gyventi (duomenys neskelbtini) bute, (duomenys neskelbtini) laiptinė, (duomenys neskelbtini) aukštas, durys tiesiai. Nuėjus prie (duomenys neskelbtini) buto bute buvo girdėti asmenų, įskaitant ir vyriškas balsas. Buto duris atidarė L. V.. Parodžius fotonuotraukas, moteris nurodė, kad nuotraukoje ji atpažįsta parodytą vyrą kaip savo sūnaus tėvą. Vyras yra K. J.. Su juo ji negyvena, santykių nepalaiko, kur jis gyvena, kur dirba ji nežino, jo telefono numerio neturi. Paprašius pakviesti vyriškį, kurio balsas buvo girdėti, ji nurodė, kad namuose jokio vyro nėra, o buvo girdimas dukters tėvo, kito vyro balsas, nes dukra kalbėjosi telefonu. Į butą moteris neįsileido, bendravo koridoriuje. Patikrinus pateiktus duomenis Polis II duomenų bazėje, nustatyta, kad asmuo yra K. J., dirbantis pagal individualios veiklos pažymą. Paskutinis žinomas adresas (duomenys neskelbtini). 2025-07-15 buvo apklaustas liudytoju A. P., kuris buvo įvykio vietoje bei nurodė, kad galėtų atpažinti asmenį, kuris sumušė draugą R. R.. 2025-07-15 buvo atliktas procesinis veiksmas - atpažinimas iš asmens nuotraukų ir A. P. parodė į fotonuotrauką, kurioje buvo K. J., kuris panaudojo fizinį smurtą prieš draugą R. R. (1 t., b. l. 133-136);

- liudytojas V. M. parodė, kad jis dirba kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), barmenu-padavėju. 2025 m. liepos mėnesio pradžioje, datos tiksliau nurodyti negali, nes neprisimena, jam dirbant bare, į darbo pabaigą – jie iki 22 val. dirba, atėjo tas nukentėjęs, kuris prie baro užsisakė 100 g degtinės ir nuėjo į terasą. Terasoje tuo metu jau buvo dažni baro lankytojai, tai K., jo pavardės nežino, ir pora – vyras su žmona, jų duomenų taip pat nežino. Jie dažnai į tą barą užeina. Buvo gal dar vienas, kitas vyriškis, bet tikrai žmonių daug jau nebuvo. Jis į terasą dažnai nevaikšto, į ją nueina retokai ir tik esant kažkokiam reikalui. Pagrindinė jo darbo vieta yra baras ir vidaus salė. Prie stalų nei pačiame viduje, nei terasoje užsakymų priimti neina. Panašiai už kokių 15 minučių prie baro grįžo nukentėjęs, kuris jam pasigyrė, kad susirado draugų ar pažįstamų ir pasakė duoti jam viskio 3 po 50 g. Jis įpylė ir nukentėjęs nusinešė. Po to jis už kokių 5 ar 10 minučių ėjo į terasą pasižiūrėti, kiek ten dar yra žmonių, gal yra kokių tuščių paliktų indų ir nuėjęs į ją pamatė, kad nukentėjęs sėdi prie staliuko vienas, maždaug ties terasos viduriu, jam iš veido kažkur bėga kraujas. Veidas buvo stipriai kruvinas, to kraujo daug, bet nesimatė, iš kur jis jam bėga. Jis priėjo prie nukentėjusio, paklausė kas nutiko, o jis jam į tai atsakė, kad jau išsikvietė policiją ir kai ji atvažiuos, jie viską išsiaiškins. Kalbėjo dar kažką: „Neatleisiu, išsiaiškinsim“. Nukentėjęs jam nieko plačiau nepasakojo, nei kas jam nutiko, nes kas jį sumušė, ar kaip. K. tuo metu sėdėjo prie kito staliuko, esančio arčiau terasos išėjimo, jam atrodo, kad prie K. staliuko dar sėdėjo kažkoks vyras. K. tuo metu buvo ramus, tai yra jis sėdėjo kaip įprastai, jokio ginčo nebuvo ir jis tuo metu net nesuprato, kad čia K. sumušė tą nukentėjusį. Tos poros vyras buvo terasoje tuo metu vienas, jis sėdėjo prie kito staliuko nei nukentėjęs, o jo žmonos nebuvo. Terasoje tuo metu buvo viskas ramu, jokio sumišimo, triukšmo, išsigandusių žmonių ar kažko panašaus, išskyrus nukentėjusį kruvinu veidu. Jis daugiau nukentėjusio nekalbino, tvarkėsi staliukus ir tuo metu į terasą parėjo ta moteris iš tos poros. Ji pirma, jam atrodo, nuėjo prie savo vyro, o po to prie to K. ir iškart pradėjo K. klausti, ką jis padarė. Pradžioje K. su ta moterimi kalbėjo ramiai, o po to pradėjus jai rėkti, K. atsistojo ir išėjo iš terasos. Jis tuo pat metu taip pat grįžo į pagrindinę savo darbo vietą. Jis turbūt net ir nematė jau, kaip ta moteris K. nenorėjo leisti išeiti. Jam atrodo, kad ta moteris nusekė paskui K., atrodo, kad viena. Ar nukentėjęs ėjo kur, nepamena. Daugiau apie tą įvykį, kaip atvyko greitoji ar policija, gerai nepamena, nes pats nukentėjęs jam nieko nesakė, nei kas, nei kada, nei kaip jį sumušė, todėl įvykis jam ir neužsifiksavo. Ryte vadovei pranešė, kad vakarykščiai bare įvyko muštynės. Nes iš bendrų bruožų – kruvino nukentėjusio veido, kad jis pats išsikvietė policiją ir tos moters, kuri K. grįžusi klausė, ką jis padarė, jis suprato, kad tas nukentėjęs buvo sumuštas K.. Jis pats tų muštynių nematė, iš tuo metu terasoje sėdėjusių žmonių niekas pas jį į salę neatėjo ir nepasakė, kad kažkas terasoje mušasi. Paprastai, jei jau darbo metu mato, kad tarp asmenų bręsta kažkoks konfliktas, atsižvelgiant į pačius asmenis ir jų stovį, arba eina ir ramina pats, arba kviečia policiją, į tai kažkaip įsikiša ir stengiesi tokiems įvykiams užbėgti už akių. O šiuo atveju viskas buvo ramu, jis, būdamas salėje, net nesuprato, kad terasoje kažkas vyksta, nes prieš tai nebuvo jokio triukšmo, riksmų ar kažko tokio, į ką jis sureaguotų. Nepamena tiksliai, ar tada durys į terasą buvo uždarytos, ar atidarytos. Jei terasoje stiprus triukšmas ar kažkokios grumtynės, tai tada ir pats pamato per tas užuolaidas į terasą, kad ten kažkas tai vyksta. Šiuo atveju visiškai nieko nepastebėjo, dirbo kaip įprastai ir, tik įėjęs į terasą darbo reikalais, pamatė kruviną nukentėjusį (2 t., b. l. 30-33);

- liudytoja L. P. parodė, kad 2025 m. liepos mėnesio pradžioje, datos tiksliai nepamena, panašiai apie 19 val. užsuko į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), adreso nežino. Atsisėdo lauko terasoje, prie paties paskutinio staliuko, terasos galo kampe. Tada paskambino vyrui ir pasakė, kad po darbo ateitų ir jis. Panašiai už kokio pusvalandžio prie jos prisėdo buvęs bendradarbis R. R.. Nesuprato, ar jis jau buvo išgėręs, nes tas vizualiai tikrai nesimatė. Ji gurkšnojo alų, R. R. atsinešė degtinės. Sėdėjo su juo kalbėjo, viskas buvo gerai, jokių konfliktų tarp nieko nebuvo. Prie kito staliuko, į priekio pusę labiau sėdėjo iš matymo pažįstamas K.. Jį pažįsta iš to, kad jis taip pat dažnas to baro lankytojas, bet ji su juo nebendrauja. Apie 20 val. atėjo vyras, prisėdo prie jų su R. R. ir visi jie bendrai sėdėjo, kalbėjo. Vėliau R. R. jai su vyru dar paėmė alkoholio, jie sėdėjo, gurkšnojo ir apie 21 val. ji viena pati išėjo iš tos terasos į parduotuvę. Išeinant viskas toje terasoje buvo ramu. Joje daug žmonių jau ir nebebuvo, bet visi sėdėjo savo vietose, niekas prie nieko nesikabinėjo, jokio triukšmo nebuvo. Panašiai už kokių 10 minučių grįžo atgal į baro terasą ir pamatė, kad R. R. sėdi nebe prie to staliuko, kur ji jį su vyru paliko, o prie paties pirmo suoliuko, nuo įėjimo į terasą, susiėmęs už veido. Veidas buvo kruvinas. Tas ją labai išgąsdino ir sukrėtė. K. sėdėjo prie to paties staliuko, priešais R. R., bet tarp jų nevyko joks pokalbis, niekas, jie tiesiog tyliai ramiai sėdėjo vienas priešais kitą. Jos vyras buvo atsistojęs iš savo vietos ir, kaip ji pati suprato, norėjo eiti link R. R. su K.. Ji pradėjo isteriškai šaukti, kas taip padarė, kas čia kaltas, paskui vyras jai parodė kaip ir į K. pusę. Ji K. pradėjo klausti, ar čia jis taip padarė. Kai ji pradėjo rėkauti ir klausti, kas čia taip padarė, K. atsistojo ir ruošėsi išeiti, sakydamas, kad jo čia gaidžiu niekas nevadins. Ji K. sakė palaukti, niekur neiti, kad reikia viską išsiaiškinti. K. jos nepaklausė ir išėjo lauk iš terasos. Tuo metu terasoje buvo gal dar kokie 3-4 vyrai, bet jie visiškai nesikišo, o kaip sėdėjo prie savo staliukų, taip ir sėdėjo. K. išėjus, ji su R. R. sekė jį paskui, R. R. skambino policijai. Nusekė jį iki namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje turbūt, bet adreso nežino Po to su R. R. grįžo prie baro, buvo atvykusi jau greitoji, aikštelėje jo laukė, o ji pareigūnams parodė terasą, kur pamatė sumuštą R. R.. Ji pati muštynių ir konflikto pradžios nei matė, nei girdėjo, nes išeinant į parduotuvę nieko nebuvo, o kai grįžo, jau irgi viskas buvo pasibaigę. Tas vaizdas, kurį pamatė grįžusi, tai yra, kad sumuštas R. R., ją sukrėtė ir išgąsdino, bet tik todėl, kad buvo sumuštas jos pažįstamas žmogus. Jei būtų buvęs nepažįstamas, ji tikrai taip nebūtų sureagavusi ir pradėjusi ten šūkauti ar aiškintis, kas čia jį taip sumušė. Daugiau kištis į ne savo reikalus nesinori, kai vyrai tarpusavyje taip konfliktuoja (2 t., b. l. 36-39).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno. Nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir padarinių. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį, turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Vienas iš BK 284 straipsnyje nurodytų alternatyvių elgesio formų (būdų) yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-239-697/2022, 2K-73-654/2024, Nr. 2K-144-511/2025). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, Nr. 2K-452/2011, Nr. 2K-19-511/2020, Nr. 2K-124-719/2022). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019, Nr. 2K-239-697/2022, Nr. 2K-85-495/2025). Teismų praktikoje pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-159-976/2021, 2K-124-719/2022, Nr. 2K-85-495/2025).

Paties kaltinamojo K. J. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, paaiškinimai, jog nukentėjusįjį sumušė dėl jo pasakytų žodžių, jam suveikė refleksas, nes pasirodė, kad nukentėjusysis eidamas link jo pakėlė ranką, taip pat gailėjimasis dėl savo netinkamo elgesio, nukentėjusiojo R. R. ikiteisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, liudytojų A. P., L. P., V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti R. R. padaryti sužalojimai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad K. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2025-07-02 apie 21.00 val. baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), lauko terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš asmeninių paskatų, tyčia kojos keliu ir kumščiu suduodamas nukentėjusiajam R. R. tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip šešis kartus į veido sritį, padarė jam nesunkų sveikatos surikdymą, nes dėl veido kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. K. J. tyčinė nusikalstama veika pagal kilusius padarinius teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

Nagrinėjamoje byloje teismui išsamiai įvertinus išnagrinėtų įrodymų visumą, nustatyta, kad K. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą. Šias aplinkybes patvirtina aukščiau paminėti įrodymai, būtent: paties kaltinamojo K. J. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo R. R. ikiteisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, liudytojų A. P., L. P., V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti R. R. padaryti sužalojimai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. J. neteisėtus veiksmus atliko viešoje vietoje – baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), lauko terasoje, jo įžūlius veiksmus, kuriais demonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, matė bare tuo metu buvęs A. P., netrukus į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai bei medikai, taip akivaizdžiai buvo sutrikdyta visuomenės rimta. Todėl remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad K. J. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji kaltinamojo veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks visuomenės rimtis bei to norėjo. Kaltinamojo K. J. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatos K. J. atžvilgiu netaikytinos, įvertinus, kad 2015 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį BK 38 straipsnio pagrindu, o 2019 metais buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kitu kartu – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. 2024 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo. Vėl kaltinamas įvykdęs du tyčinius smurtinius nusikaltimus. Tai įvertinus, nėra pagrindo manyti, kad K. J. ateityje tikrai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Toks asmuo turi būti nubaustas.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam K. J. bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kt. aplinkybes.

K. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veikos baigtos. Nusikalto būdamas neteistas – teistumui išnykus (1 t., b. l. 138-151, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kaip minėta, praeityje, 2015 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį BK 38 straipsnio pagrindu, o 2019 metais buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kitu kartu – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. 2024 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo. Visa tai parodo asmens polinkį daryti smurtines nusikalstamas veikas. Pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnį – atlygino nukentėjusiajam visą padarytą žalą (1 500 Eur dydžio) bei dalį žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (100 Eur). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 152-155), vykdantis individualią veiklą, dirba užsienio valstybėje (1 t., b. l. 156-158). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus K. J. už nusikalstamų veikų padarymą straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį - areštą. Laisvės atėmimo bausmės, teismo vertinimu, neteistam asmeniui, operatyviai atlyginusiam nukentėjusiajam padarytą žalą, būtų per griežtos. Bausmių trukmės, įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (atitinkamai 2:1), kitas išdėstytas aplinkybes, nustatytinos kaip artimos sankcijose numatytų bausmių vidurkiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Pastebėtina, kad K. J. nusikalto teistumui išnykus, teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino visą jam padarytą žalą, tai pat atlygino dalį žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, yra dirbantis. Asmuo pasižadėjo keisti savo gyvenimo būdą ir nebedaryti nusikalstamų veikų. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam K. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą. Būtent, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 10 punktu, K. J. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, įpareigojant K. J. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio). Pastebėtina, kad dar vieną įstatyme numatytą pareigą, numatytą BK 75 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kaltinamasis iš esmės jau įvykdė, teisiamojo posėdžio metu atsiprašydamas nukentėjusiojo asmens. Kitų pareigų skyrimas, įvertinus, kad K. J. nukentėjusiajam visiškai atlygino padarytą žalą (1 500 Eur dydžio), yra ilgą laiko tarpą dirbantis užsienio valstybėje, kas leidžia pagrįstai manyti, kad netrukus atlygins visą padarytą žalą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, nėra tikslingas.

K. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 186-189) – iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeistina. Pradėjus nuosprendžio vykdymą, kardomoji priemonė panaikintina.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 576,63 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam R. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 95-101). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, žala nukentėjusiojo R. R. sveikatai buvo padaryta K. J. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam R. R. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma, įvertinus, kad K. K. J. atlygino dalį - 100 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, – 476,63 Eur priteistina iš K. J.. Taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (476,63 Eur), jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro 2025-08-25 nutarimu (1 t., b. l. 112-115), siekiant užtikrinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl patirtos 576,63 Eur turtinės žalos, susidariusios nukentėjusiajam R. R. suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į K. J. priklausantį turtą: 1) pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 576,63 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis; 2) pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 576,63 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis; 3) pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 576,63 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2025-08-25 iki 2025-10-25. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-10-21 nutartimi pareikštam civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginimo užtikrinti, laikino nuosavybės teisės apribojimo į K. J. turtą – pinigines lėšas, esančias arba galinčias patekti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias arba galinčias patekti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias arba galinčias patekti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini), kiekvienoje iš šių sąskaitų vertę sumažinant nuo 576,63 Eur iki 476,63 Eur sumos dydžio, terminas pratęstas 1 mėnesiui, skaičiuojant nuo 2025-10-25, kai neišieškoma suma kiekvienoje sąskaitoje - 1 038,00 Eur. Kitos prokuroro nutarime nurodytų sąlygų nekeistinos. 476,63 Eur dydžio žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nėra atlyginta, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas iki tol, kol Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui bus atlyginta visa padaryta žala. Žalą atlyginus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas.

Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, esanti voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį areštu 51 (penkiasdešimt vienai) parai.

K. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti jį areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir K. J. paskirti subendrintą bausmę – areštą 51 (penkiasdešimt vienai) parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. J. nustatyti galutinę bausmę – areštą 34 (trisdešimt keturioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant K. J. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

K. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeisti. Pradėjus nuosprendžio vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl 576,63 Eur žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai iš K. J. likusią neatlygintą 476,63 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 63 ct) žalą už nukentėjusiajam R. R. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (476,63 Eur), jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333, (duomenys neskelbtini), b. k. 73000. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Pareikštam civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civiliniam ieškiniui dėl neatlygintos 476,63 Eur turtinės žalos užtikrinti, laikiną nuosavybės teisės apribojimą į K. J. turtą – pinigines lėšas 476,63 Eur sumai, esančias arba galinčias patekti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas 476,63 Eur sumai, esančias arba galinčias patekti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas 476,63 Eur sumai, esančias arba galinčias patekti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini), kai neišieškoma suma kiekvienoje sąskaitoje - 1 038,00 Eur, pratęsti iki tol, kol Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui bus atlyginta visa padaryta žala. Žalą atlyginus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, esančią voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas