- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-02
- Bylos Nr.
- e2S-555-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02857-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- R. T., L. T., L. P., A. K., A. J., R. J.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovams R. T., L. T., L. P., A. K., A. J., R. J. dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. V. negatorinį ieškinį atsakovams R. T., L. T., L. P., A. K., A. J., R. J. dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo.
2. Byloje atsakovai prašė sustabdyti nagrinėjamos bylos nagrinėjimą, kol bus išspręsta byla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 27 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą, kol bus išspręsta byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Teismas sprendė, kad šios bylos negalima nagrinėti, kol bus išspręsta byla Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl tvoros, pastatytos (duomenys neskelbtini), nugriovimo bei kaimyninio sklypo savininkų naudojimosi šio sklypo dalimi. (duomenys neskelbtini), sklypo savininkai yra trys, naudojimosi sklypu tvarka kol kas nenustatyta, o ieškinį pateikė tik viena iš savininkių – K. V.. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti priimtas toks sprendimas, pagal kurį K. V. gali neturėti teisės naudotis ginčytina sklypo dalimi, taigi, ir reikšti pretenziją dėl sklypo dalies užėmimo bei ginčo tvoros dalių nugriovimo, kadangi atsakovai A. J. ir R. J. šiuo metu neturi pretenzijų gretimo sklypo kaimynams nei dėl sklypo užėmimo, nei dėl pastatytos tvoros. Teismas sprendė, jog, nesustabdžius bylos Nr. (duomenys neskelbtini), galėtų būti priimtas skubotas, nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas ir sukeltos nepagrįstos, neigiamos, neatstatomos pasekmės vykdant teismo sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė K. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutartį dėl privalomojo bylos sustabdymo ir prijungti prie bylos IĮ „Geodezijos studija“ parengtą naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), planą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovė nesutinka su teismo pozicija dėl privalomojo bylos sustabdymo, nes teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, todėl teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui.
5.2. Ieškovės pozicija su atsakovo A. J. pozicija šiuo klausimu sutampa: tvora pastatyta savavališkai, užimanti 1,05 aro 6,55 arų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ploto, apeiti apie namą neįmanoma, todėl pagal pareikštą negatorinį ieškovės K. V. ieškinį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams nagrinėjama civilinė byla neturėtų būti stabdoma, o nagrinėjama iš esmės.
5.3. Ieškovė K. V. negali prašyti teismo atnaujinti civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo nagrinėjimą, kadangi negali suformuluoti teisėtų reikalavimų, kol neišspręsta byla dėl nuosavybės teisės pažeidimo.
5.4. Nagrinėjamu atveju civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sprendžiami ginčai, kurie skiriasi ir dalyku, ir faktiniu pagrindu. Byloje dėl nuosavybės teisės pažeidimo sprendžiamas ginčas dėl pakeistos sklypų ribos ir užimto 1,05 gretimo sklypo ploto. Byloje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra kilęs ginčas dėl statinio – gyvenamojo namo patalpų ir žemės sklypo plotų naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių, tačiau nei vienoje iš šių bylų nesprendžiamas žemės sklypų ribos pakeitimo klausimas, ir teisėtas teismo sprendimas tokias tikslui negalėtų pasitarnauti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai A. J. ir R. J. prašo ieškovės K. V. atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog tarp Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamų civilinių bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra prejudicinio ryšio.
6.2. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo ieškovė K. V. yra pateikusi žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, kuriame žemės sklypo dalis, kuri ribojasi su atsakovų žemės sklypu, yra priskiriama naudotis buvusiai 173/655 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), savininkei S. M., kuri 2018-11-02 šią žemės sklypo dalį pardavė A. J.. Sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepriimtas, todėl nežinoma, kurioje žemės sklypo dalyje K. V. bus skirta naudotis jos turima žemės sklypo dalimi. Įvertinus esamą faktinę situaciją, visiškai sutinka su nutarties motyvu, kad byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti priimtas toks sprendimas, pagal kurį K. V. gali neturėti teisės naudotis ginčytina sklypo dalimi, taigi, ir reikšti pretenziją dėl sklypo dalies užėmimo bei ginčo tvoros dalių nugriovimo, kadangi atsakovai A. J. ir R. J. šiuo metu neturi pretenzijų gretimo sklypo kaimynams nei dėl sklypo užėmimo, nei dėl sklypo viduje esamos tvoros (sklypo (duomenys neskelbtini), vieni iš bendrasavininkių taip pat yra A. J. ir R. J.).
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutarė sustabdyti civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą, nes nesant išspręsto ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarkos tarp bendraturčių K. V., A. J. ir R. J., nėra galimybės teisingai išspęsti ginčo dėl tvoros, esančios minėtų bendraturčių bendrai naudojamame žemės sklype, nugriovimo, t. y. nėra galimybės tinkamai įvertinti K. V. ieškinio, pareikšto A. J., R. J. ir kitiems atsakovams, pagrįstumo.
7.2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog tarp civilinių bylų nėra prejudicinio ryšio. Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nagrinėjamas ieškinys ir priešieškinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, išsprendimas, neabejotinai turės tiesioginį teisinį ryšį su civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini), nes ieškovė ir atsakovai A. J. ir R. J. yra bendraturčiai, kurie valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype esantį gyvenamąjį namą ir kitus statinius (o taip pat ir tvorą) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendratučiai A. J. ir R. J. tvoros, kuri yra jų ir ieškovės bendrai nuosavybės teise valdomame žemės sklype, nugriauti nereikalauja, jokių pretenzijų dėl tvoros ieškovei ar kaimynams nereiškia.
7.3. Tvoros dalies, kurią prašo nugriauti ieškovė, buvimas, nereiškia, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos yra neaiškios ar dėl šių ribų yra kilęs koks nors ginčas, kurį reikėtų pirmiau išspręsti, o tik po to būtų galima nusistatyti naudojimosi žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)) tvarką.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė L. P. prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Esant nesutarimams tarp (duomenys neskelbtini) namo savininkų ir vykstant teismo procesams dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo (byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Šiaulių apylinkės teismas, atsižvelgęs į atsakovų prašymus, pagrįstai sustabdė bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą, kol bus išspręsta byla Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki kol bus išspręsta kita civilinė byla ir joje įsiteisės galutinis teismo sprendimas.
Dėl naujų įrodymų
11. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė IĮ „Geodezijos studija“ parengtą naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), planą, kurį apeliacinės instancijos teismo prašo prijungti prie bylos, nurodo, kad šį planą teikė pirmosios instancijos teismui posėdžio metu, teismas nurodė skaitmenizuoti ir įkelti į EPP.
12. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrindė būtinybės minėtą įrodymą pateikti Šiaulių apygardos teismui. Iš apeliantės paaiškinimu matyti, kad minėto įrodymo pirmosios instancijos neatsisakė priimti, o tik nurodė apeliantei, kad planas turi būti skaitmenizuotas ir įkeltas į EPP. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliantės pateiktą naują įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Apeliantės teigimu nagrinėjama byla negalėjo būti stabdoma, o turėjo būti nagrinėjama iš esmės, nes teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, be to, tarp bylų nėra prejudicinio ryšio.
14. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.
15. Įstatymas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai.
16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdomas tada, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, jog pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005). Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, spręsdamas, jog civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) negalima nagrinėti, kol nebus išspręsta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės K. V. ieškinį dėl naudojimosi pastatu – gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, taip pat atsakovų A. J. ir R. J. priešieškinys ieškovei K. V. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
19. Nagrinėjamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė K. V. negatoriniu ieškiniu reikalauja atsakovų pašalinti jų daroma pažeidimą, tai yra atlaisvinti 0,0105 ha neteisėtai užimto ieškovei K. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto, atsakovo lėšomis nugriauti 36,63 m. ilgio betoninę atraminę sienelę su tvora, susidedančią iš keturių fragmentų, kurių ilgiai 10,45 m., 17,9 m., 2,32 m., 1,89 m., užimto sklypo teritorijoje ir sutvarkyti bei išlyginti atlaisvintą žemės sklypo dalį. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl tvoros, pastatytos (duomenys neskelbtini), nugriovimo bei kaimyninio sklypo savininkų naudojimosi šio sklypo dalimi. (duomenys neskelbtini), sklypo savininkai yra trys, naudojimosi sklypu tvarka kol kas nenustatyta, o ieškinį pateikė tik viena iš savininkių – K. V..
20. Įvertinus bylos duomenis bei aptartą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymui.
21. Nagrinėjamoje byloje dėl nuosavybės teisės pažeidimo sprendžiamas ginčas dėl pakeistos sklypų ribos ir užimto 1,05 gretimo sklypo ploto, dėl pastatytos tvoros teisėtumo. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra kilęs ginčas dėl statinio – gyvenamojo namo patalpų ir žemės sklypo plotų naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių, tačiau nė vienoje iš šių bylų nesprendžiamas žemės sklypų ribos pakeitimo klausimas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti faktai netaps prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog, nesustabdžius civilinės bylos, teismas neturi galimybės tinkamai ją išnagrinėti iš esmės bei pats nustatyti, ar ginčo tvora pastatyta teisėtai.
22. Pažymėtina, kad savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).
23. Bylos duomenys patvirtina aplinkybes, kad ieškovė K. V. yra bendrasavininkė ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (ieškovei K. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini)). Ieškovė teigia, kad jos teisės atsakovų yra pažeidžiamos – neteisėtai jos sklype pastatyta tvora. Taigi, šiuo metu ieškovė yra savininkė, nurodo pažeidimą, todėl nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą vadovaujantis prielaidomis, kad ateityje ieškovė gali neturėti teisės reikšti negatorinį ieškinį.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo bylos šalių ar teismo valios. Darytina išvada, jog šiuo atveju nebuvo sąlygų civilinės bylos sustabdymui.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdydamas civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias privalomąjį bylos sustabdymą, todėl yra pagrindas skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutartį dėl civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus ieškovės atskirąjį skundą, atsakovams A. J. ir R. J. bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriklauso. Apeliantė priteisti bylinėjimosi išlaidas neprašo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti atskirąjį skundą.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutartį dėl civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui toliau.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.