Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-366-372/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-25
Bylos Nr.: e2A-366-372/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02857-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: K. V.
Atsakovas: R. T., L. T., L. P., A. K., A. J., R. J.
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas

Civilinė byla Nr. e2A-366-372/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02857-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.10.; 2.4.2.12.2.; 2.4.2.13.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-70-1028/2020 pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovams R. T., L. T., L. P., A. K., A. J., R. J., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo. Teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovus R. T., L. T., L. P., A. K., A. J., R. J. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pažeidimą – atlaisvinti 0,0105 ha neteisėtai užimto ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ploto, atsakovų lėšomis nugriaunant 4,02 m ilgio tvorą užimto sklypo teritorijoje, ir sutvarkyti bei išlyginti atlaisvintą žemės sklypo dalį, o per nustatytą terminą pažeidimo nepašalinus, leisti ieškovei savo lėšomis pašalinti pažeidimą, išvežti statybines atliekas, su pažeidimo pašalinimu ieškovės patirtas išlaidas išsiieškant solidariai iš atsakovų; 2) priteisti visas turėtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas solidariai iš atsakovų.

2. Ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise 2017 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 259/655 dalys 0,0655 ha žemės sklypo (toliau – Žemės sklypas), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio yra pastatytas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 5/12 dalys tos pačios dovanojimo sutarties pagrindu priklauso ieškovei. Ieškovė nurodė, kad 223/655 dalys minėto Žemės sklypo ir 7/12 dalys gyvenamojo namo asmeninės nuosavybės teise priklauso vienam iš atsakovų – A. J.

3. Ieškovė nurodė, kad dėl 173/655 Žemės sklypo dalių, kurias bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2018 m. lapkričio 2 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. NM-5442 pagrindu įsigijo vieni iš atsakovų R. J. ir A. J., Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose pagal ieškovės ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-786-776/2019.

4. Ieškovė nurodė, kad su minėtu Žemės sklypu besiribojančio 0,0658 ha žemės sklypo (toliau – Gretimas sklypas), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai yra atsakovai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ¼ dalis R. T. ir L. T., ¼ dalis L. P., ¼ dalis A. K., ¼ dalis A. J. ir R. J., šio Gretimo žemės sklypo tokiomis pačiomis dalimis atsakovams priklauso ir pastatas - gyvenamasis namas.

5. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gegužės mėnesį jos samdytas IĮ „Geodezijos studija“ matininkas įvertino situaciją dėl užimtos Žemės sklypo dalies ir padarė situacijos schemą bei pažymėjo Žemės sklypo ir Gretimo sklypo ribą vietovėje, įkaldamas kuolus. Tokiu būdu buvo nustatytas ir užfiksuotas bei pažymėtas vietovėje akivaizdus pažeidimas. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. liepos 19 d. kreipėsi raštu į atsakovus, prašydama pašalinti pažeidimą; su ieškovės atstove telefonu susisiekė vienas iš atsakovų ir nurodė, kad tvorą taip užtvėrė ir trinkeles suklojo buvęs sklypo savininkas, iš kurio jis pirkęs nuosavybės dalį.

6. Ieškovė nurodė, kadangi pažeidimo atsakovai nepašalino, ji kreipėsi su skundu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių (toliau – NTŽ). Atsakovai (Gretimo žemės sklypo savininkai), kaip nustatė NŽT 2018 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo metu, naudoja dalį (0,0105 ha) teritorijos, priklausančios Žemės sklypui. NŽT taip pat nustatė, kad: „Dalis žemės sklypo atitverta tvora, tvoros ilgis 4,02 m, ši teritorija išklota trinkelėmis, taip pat trinkelės išklotos 0,0038 ha valstybinės žemės plote ir į atitvertą teritoriją tiesiogiai negali patekti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai“.

7. Ieškovė nurodė, kad NŽT 2018 m. rugsėjo 20 d. surašė žemė naudojimo patikrinimo aktą Nr. 31ŽN-196-(14.31.73.), kuriame užfiksavo pažeidimą. Kaip informavo 2018 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 31SD-9066-(14.321.104), NŽT 2018 m. spalio mėnesį priėmė sprendimus dėl Gretimo sklypo savininkų veiksmų. Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, NŽT surašė Administracinio nusižengimo protokolus visiems Gretimo žemės sklypo bendrasavininkams ir paskyrė baudas. NŽT 2019 m. kovo 26 d. atliko pakartotinį patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 31ŽN-41-(14.31.73) bei nustatė, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimas dėl privačios žemės sklypo dalies užėmimo nėra pašalintas, ir, vadovaujantis žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo“ 69 punktu, informavo ieškovę, kad ji turi teisę savo pažeistas teises dėl nepašalinto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ginti teisme Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

8. Ieškovė nurodė, kad atsakovai tvoros dalį, esančią valstybinėje žemėje, nugriovė, bet pažeidimo Žemės sklype nepašalino, todėl ieškovė, negalėdama apeiti apie jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ir naudotis 0,0105 ha Žemės sklypo dalimi, kurią yra užėmę atsakovai, Gretimo žemės sklypo savininkai, yra priversta, kaip ir nurodė NŽT, pažeistas teises ginti teisme.

9. 2019 m. birželio 14 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriame nurodė, kad, formuluodama ieškinio reikalavimus, per apsirikimą nurodė neteisingą atsakovų žemės sklypui priklausančios tvoros ilgį užimto sklypo teritorijoje (4,02 m), todėl, nekeičiant ieškinio pagrindo, ieškovė patikslino tvoros, kurią prašo nugriauti atsakovų lėšomis, ilgį. Ieškovė nurodė, jog tikslina ieškinio reikalavimą dalyje dėl tvoros ilgio ir formuluoja taip: įpareigoti atsakovus R. T., L. T., L. P., A. K., A. J., R. J. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pažeidimą, tai yra atlaisvinti 0,0105 ha neteisėtai užimto ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto, atsakovų lėšomis nugriaunant 36,63 m ilgio betoninę atraminę sienelę su tvora, susidedančią iš keturių fragmentų, kurių ilgiai 10,45 m, 17,9 m, 2,32 m, 1,89 m, užimto sklypo teritorijoje, ir sutvarkyti bei išlyginti atlaisvintą žemės sklypo dalį, o per nustatytą terminą pažeidimo nepašalinus, leisti ieškovei savo lėšomis pašalinti pažeidimą, išvežti statybines atliekas, su pažeidimo pašalinimu ieškovės patirtas išlaidas išsiieškant solidariai iš atsakovų.

10. Ieškovė papildomai nurodė, kad 2006 m. sausio 31 d. tuometiniai žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkai pasirašė notarinį sutikimą su statinio (duopmenys neskelbtini), projektiniais sprendiniais, statytojas S. U. (S. M. žentas). Sutikimas suteikė teisę statytojui statinį ant žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statyti arčiau nei 3 m sklypo ribos, tačiau nesuteikė teisės statyti betoninės atraminės sienelės su tvora fragmentus gretimame sklype ir naudotis daugiau nei aru (1,05 a) svetimos žemės. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovai pirko nuosavybės dalis, esant tokiai faktinei situacijai, kokia yra dabar, tad darytina išvada, kad neteisėtai 4 tvoros fragmentus gretimame sklype užtvėrė statytojas S. U., tačiau precedentą formuojantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisės tęstinio pažeidimo faktui konstatuoti neturi teisinės reikšmės žemės sklypų savininkų pasikeitimas.

Atsiliepimas

11. Atsakovai A. J. ir R. J. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas. Nurodė, kad Žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas nėra asmeninė tik vienos ieškovės nuosavybė. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios Žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalys savininkams nėra atidalintos, nėra nustatyta gyvenamojo namo ir Žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovai nurodė, kad gyvenamojo namo bendrasavininkams priklauso tokios tvoros dalys – K. V. 5/12 tvoros, A. J. 7/12 tvoros.

12. Atsakovai pažymėjo, jog kiti Žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendrasavininkai nėra davę ieškovei nei įgaliojimo, nei sutikimo (pritarimo) reikšti negatorinį ieškinį dėl tariamo pažeidimo, t. y. tariamai užimto 0,0105 ha žemės sklypo ir tvoros nugriovimo; kiti Žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininkai nėra šiame ieškinyje pareiškę reikalavimo (ar sutikimo, pritarimo) dėl tariamo pažeidimo, taip pat nėra žinoma jų nuomonė dėl tariamo pažeidimo, todėl šioje byloje nėra negatoriniui ieškiniui pareikšti būtinu sąlygų – ieškovė neįrodė, kad ji atstovauja turto (Žemės sklypo, tvoros) savininkus, taip pat neaišku, ar kitų turto bendrasavininkų teisės yra pažeistos. Atsakovų nuomone, nesant bendrasavininkų įgaliojimo ar sutikimo (pritarimo) ieškovė neturi teisės vienasmeniškai reikšti negatorinį ieškinį atsakovams.

13. Atsakovai pažymėjo, kad ieškinyje nurodyta, jog ieškovės teisės naudotis Žemės sklypu yra pažeistos dėl trinkelių ir tvoros, tačiau ieškinyje ir jo prieduose nurodoma, kad trinkelės ir tvora yra ieškovės Žemės sklype, kurio 259/655 dalys yra ieškovei dovanotos 2017 m. lapkričio 3 d., todėl atsakovams nesuprantama, kaip jie pažeidžia ieškovės teises naudoti Žemės sklypą ir / ar juo disponuoti. Atsakovai nurodė, kad neprieštarauja, kad ieškovė nuosavybės teise turimame Žemės sklype atliktų trinkelių ir / ar tvoros remonto, griovimo darbus, jeigu mano, kad iš Žemės sklypo ji negauna norimų naudingų vartojamųjų savybių. Atsakovų nuomone, tariamo pažeidimo nėra, kadangi Žemės sklypu ieškovė gali netrukdomai naudotis pagal jo paskirtį.

14. Atsakovai nurodė, kad ieškinyje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad trinkeles paklojo ir tvorą pastatė jie. ¼ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovai nusipirko 2006 m. rugsėjo 19 d. pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3911, dar prieš nusiperkant šią žemės sklypo dalį, trinkelės ir tvora jau buvo paklotos ir įrengtos, šių ieškovės Žemės sklype esančių trinkelių ir tvoros nei prižiūrėjo, nei palaikė jų techninę būklę, neribojo ieškovės teisės išardyti trinkeles ir / ar nugriauti tvorą, todėl teismo prašė taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą ir negatorinį ieškinį tuo pagrindu atmesti.

15. Atsakovai nurodė, kad Žemės sklype trinkelės buvo paklotos ir tvora pastatyta ankstesnių šio Žemės sklypo savininkų A. P., G. T. V. ir S. M., tai patvirtina jų 2006 m. sausio 31 d. sutikimas. Ieškovės ieškinio reikalavimas pašalinti tariamus Žemės sklypo pažeidimus negali būti tenkinamas ne tik dėl to, kad atsakovai trinkelių neklojo ir tvoros nestatė, bet ir dėl to, kad trinkeles paklojo ir tvorą pastatė 2006 metais patys Žemės sklypo savininkai, todėl atsakovų veiksmuose jokio neteisėtumo ar tariamo pažeidimo ieškovės atžvilgiu nėra.

16. Atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį atsakovai nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios Žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalys savininkams nėra atidalintos, nėra nustatyta gyvenamojo namo ir Žemės sklypo naudojimosi tvarka. Pažymėjo, jog Žemės sklypas ir jame esanti tvora nėra asmeninė tik vienos ieškovės nuosavybė. Kiti Žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendrasavininkai nėra davę ieškovei nei įgaliojimo, nei sutikimo (pritarimo) reikšti negatorinį ieškinį dėl tariamo pažeidimo. Atsakovų vertinimu, šiuo atveju nėra negatoriniui ieškiniui pareikšti būtinos sąlygos – būti turto savininku. Atsakovai akcentavo, kad ieškinyje nurodomas atsakovų daromas pažeidimas dėl 36,63 m. ilgio tvoros, tačiau iš pateiktų dokumentų (schemų) matyti, kad tvora nesiriboja su atsakovų žemės sklypu, tvora pastatyta Žemės sklypo viduje, todėl atsakovams nesuprantama, kaip jie pažeidžia ieškovės teises naudoti Žemės sklypą ir kokiu būdu atsakovai užėmė ieškovės sklypo dalį, jie ieškovės teisės nugriauti tvorą ar jos dalį neriboja. Atsakovai nurodė, kad ieškinyje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad trinkeles paklojo ir tvorą pastatė būtent jie. Atsakovų nuomone, jie elgiasi teisėtai, t. y. jie neužėmė ir nesinaudoja ieškovės Žemės sklypu, jokių ieškovės teisių dėl Žemės sklypo naudojimo ir disponavimo juo nepažeidė, o ieškinio argumentai yra grįsti prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, pažeidimo faktas neįrodytas, todėl prašė ieškinį ir jo patikslintus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

17. Atsakovė A. K. atsiliepime nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka; kad 2006 m. spalio 3 d. pirko iš S. U. vieną ketvirtąją dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) su visomis tvoromis ir išklotomis trinkelėmis. Pažymėjo, kad nuo pirkimo datos iki dabartinės datos jokių naujų tvorų ir statinių nebuvo statyta, tad neturi teisės svetimos tvoros griovimui, kuri nėra jos sklype.

18. Atsakovė L. P. atsiliepime nurodė, jog butą (duomenys neskelbtini) ir 1/4 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirko iš S. U. 2007 m. birželio 5 d. pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr.1976. Pirkimo metu trinkelės jau buvo paklotos ir tvora pastatyta. Kadangi atsakovės įėjimas į butą yra iš priekinės, fasadinės pastato dalies, įvažiavimas į garažą taip pat, ieškovės nurodyta sklypo dalimi ji nesinaudoja. Atsakovė nurodė, kad ieškovės teisių dėl žemės naudojimo ir disponavimo juo ji nepažeidžia ir su ieškovės bylinėjimosi ir teismo išlaidų padengimu nesutinka. Prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsakovai R. T. ir L. T. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ¼ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini)i, ir šiame žemės sklype esanti ¼ dalis kitų statinių (šulinio, tvoros) (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo ir jame esančių kitų statinių dalį atsakovai įgijo 2006 m. gruodžio 15 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 5141. Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 259/855 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantys statiniai: 5/12 dalys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bei 5/12 dalys kiemo statinių (šulinio, kiemo aikštelės, tvoros) (duomenys neskelbtini). Nurodytą žemės sklypą ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo kartu su A. J. ir R. J., naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių (ieškovės, A. J. ir R. J.) nenustatyta, žemės sklypo dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės neatidalintos.

20. Atsakovai nurodė, jog jiems įsigyjant ¼ dalį žemės sklypo, tvora, kurią reikalaujama nugriauti, jau buvo pastatyta, o šia tvora atitverta žemės sklypo dalis jau buvo išklota trinkelėmis. Atsakovai nebuvo ginčo tvoros statytojai, trinkelių atsakovai neklojo, jos išklotos dar prieš atsakovams tampant žemės sklypo bendrasavininkais.

21. Atsakovai nurodė, jog tvora, kurią reikalaujama nugriauti, yra pastatyta ieškovei, A. J. ir R. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir yra už atsakovų žemės sklypo dalies ribų, atsakovai nėra nei ginčo tvoros statytojai, nei ginčo tvoros savininkai. Atsakovų manymu, ginčo tvorą pastatė ankstesni žemės sklypo savininkai ir dėl jų pastatytos tvoros nukrypstant nuo faktinių sklypų ribų susiklostė tokia padėtis, kad atsakovai naudoja dalį ieškovei, A. J. ir R. J. priklausančios žemės sklypo teritorijos. Ieškovės, A. J. ir R. J. sklypo dalyje, kuri patenka už tvoros, yra išklotos trinkelės, kurias, savo sklype klodami trinkeles, iki pat tvoros išklojo ankstesni žemės sklypo savininkai. Atsakovų vertinimu, ieškovės reikalavimas nugriauti atsakovų lėšomis tvoros dalį yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Atsakovai šiuo atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko – ginčo tvoros nestatė, nėra šios tvoros savininkai. Nebūdami nei ginčo tvoros statytojais, nei ginčo tvoros savininkais, atsakovai negali būti įpareigoti nugriauti ne jų (atsakovų) pastatytą statinį, nuosavybės teise priklausantį kitiems asmenims. Sprendimą dėl ginčo tvoros atkarpos griovimo šiuo atveju gali priimti tik patys šios tvoros bendraturčiai.

22. Atsakovai nurodė, jog kiti žemės sklypo bendraturčiai – A. J. ir R. J., jokių pretenzijų atsakovams R. T., L. T., L. P. ir A. K. dėl jų (atsakovų) naudojamos dalies žemės sklypo, priklausančio ieškovei ir jiems, nereiškė. Esant tokiai situacijai, kai naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta, žemės sklypo dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės neatidalintos, ir A. J. bei R. J. nereiškiant gretimo sklypo savininkams jokių pretenzijų dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, ieškovės reikalavimas, jo tenkinimo atveju, iš esmės reikštų, kad teismas priėmė sprendimą ir dėl A. J. bei R. J. nuosavybės teisių gynimo, nors tokio reikalavimo ginti pažeistą nuosavybės teisę jie nėra pareiškę. Be to, tokiu atveju susiklostytų situacija, jog, būdami atsakovais pagal ieškovės šioje byloje pareikštą ieškinį, A. J. bei R. J. būtų priverstinai įpareigoti šalinti trinkeles iš jiems patiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nors išklotų trinkelių buvimas šiame žemės sklype, tikėtina, nereiškia jokio šių asmenų, kaip nurodyto žemės sklypo bendraturčių, teisių pažeidimo.

23. Atsiliepime į patikslintą ieškovės ieškinį atsakovai nurodė, jog su jo reikalavimais nesutinka, prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

24. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepime nurodė, kad ieškovei 0,0655 žemės sklype (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 259/655 dalis žemės sklypo, kuri būtina pagrindiniame pastate - gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) jos nuosavybės teise valdomos 5/12 dalims šio pastato su priklausiniais eksploatuoti. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. duomenys neskelbtini) 2.2 papunktyje įrašyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra registruoti pastatui (gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantys kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad šių statinių kadastro duomenys nustatyti 1999-10-28, šiuos statinius sudaro tvora, kurios ilgis 41,9 m, 13,67 m, 4,44 m, 57,93 m, 0,80 m (iš viso bendras tvoros ilgis – 118,74 metro), šulinys (8 metrų gylio) ir dvi kiemo aikštelės – 20,2 kv. m ir 18,6 kv. m. Nekilnojamojo turto registro išraše taip pat nurodyta, kad šios tvoros 5/12 priklauso K. V. (nuosavybės įgijimo pagrindas dovanojimo sutartis – 2017-11-03 Nr. 1-11897), 7/12 tvoros nuosavybės teise priklauso A. J. (įgijimo pagrindas 2017-05-10 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (duomenys neskelbtini)). Ieškovė ir žemės sklypo bendraturtis A. J. yra įgiję žemės sklypą kartu su gyvenamojo namo atitinkamomis dalimis, tvoros ir kitų priklausinių dalimis, naudojimosi tvarka nei žemės sklypu nei gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (o taip pat ir tvora) viešame registre neišviešinta.

25. Trečiasis asmuo pažymėjo – kadangi žemės sklype (adresu duomenys neskelbtini) yra registruota tvora, valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovės su bendraturčiu A. J., kuris šioje byloje yra atsakovas, vertinant ieškovės ieškinio pagrįstumą, ir kad nebūtų pažeistos A. J. teisės, nebūtų nugriauta jam nuosavybės teise priklausanti tvoros dalis, turi būti įvertinta faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp ieškovės ir bendraturčio A. J.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

26. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 3 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinio netenkinti; priteisti iš ieškovės atsakovams R. T. ir L. T. 600,00 Eur išlaidų advokatui; priteisti iš ieškovės atsakovams A. J. ir R. J. 550,00 Eur išlaidų advokatui; priteisti iš ieškovės 39,48 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

27. Teismas nurodė, kad ginčo dėl tvoros nagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs su ginču dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini), žemės sklypu tvarkos nustatymo, kadangi tas savininkas, kuriam bus priskirta naudotis sklypo dalimi po ginčo tvora, turės teisę spręsti, kaip ta sklypo dalimi naudotis, taigi, galės spręsti ir dėl ginčo tvoros likimo. Ir priešingai, tas savininkas ar savininkai, kuriems nurodyta sklypo dalimi nebus priskirta naudotis, neturės teisės reikšti reikalavimus, susijusius su ta sklypo dalimi, taigi ir dėl ginčo tvoros. Teismas pažymėjo – kol nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), tvarka, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimas naudotis būtent ta žemės sklypo dalimi ir nugriauti joje esančią ginčo tvorą yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovų A. J. ir R. J. pageidavimas tvoros negriauti, taip pat naudotis būtent ta žemės sklypo dalimi, esančia po ginčo tvora, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

28. Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovų A. J. ir R. J. yra nesutarimas dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), todėl tai reiškia, kad į šio žemės sklypo dalį, esančią po ginčo tvora, turi vienodai teisių pretenduoti tiek ieškovė, tiek atsakovai. Atitinkamai tai reiškia, kad ieškovė neturi teisės spręsti bendro turto likimo ir naudojimosi juo klausimus už atsakovus, be to – atsakovams priklauso tiek didesnioji dalis gyvenamojo namo, tiek didžioji dalis žemės sklypo.

29. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjama byla buvo sustabdyta, kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-143-776/2019 (kurioje sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi tvarkos), tačiau teismo nutartis dėl bylos stabdymo apeliacinės instancijos teismo buvo panaikinta. Teismas nurodė, kad tokia apeliacinės instancijos teismo nutartis užkirto kelią atsirasti visoms reikšmingoms bylai aplinkybėms, tad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimamas pagal esančią faktinę padėtį, o ne pagal tą, kuri paaiškės po galutinio teismo sprendimo byloje Nr. e2-143-776/2019 dėl naudojimosi tvarkos įsiteisėjimo. Teismas akcentavo, kad sprendimas byloje priimamas ginčo situaciją vertinant tokiu būdu, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai A. J. ir R. J. turi vienodas reikalavimo teises dėl ginčo tvoros ir į po ja esantį žemės sklypą.

30. Teismas nurodė, jog negatorinis ieškinys gali būti pareikštas, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduotos pažeidimu sukeltos pasekmės, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė nepraleido senaties termino tokio pobūdžio ieškiniui teikti, kadangi ieškiniu įrodinėjamas jos teisių pažeidimas dėl sklype stovinčios ginčo tvoros.

31. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra dalies žemės savininkė, tačiau ji nėra vienintelė žemės sklypo savininkė. Dėl ieškovės teisių pažeidimo teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog jos teisės pažeidžiamos tokiu būdu, kad ji negali apeiti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo ir naudotis 0,0105 ha žemės sklypo dalimi, kurią yra užėmę atsakovai – kaimyninio žemės sklypo savininkai. Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu teismas darė išvadą, kad yra padarytas pakankamas ir tinkamas apėjimas apie namą, kuriuo ieškovei netrukdoma naudotis, todėl ieškovės nurodyti argumentai dėl namo apėjimo nebeturi pagrindo; dėl naudojimosi 0,0105 ha žemės sklypo dalimi teismas akcentavo, kad naudotis šia žemės sklypo dalimi tiek ieškovė, tiek atsakovai A. J. ir R. J. turi vienodas, lygiavertes teises. Teismas sprendė, kad šiuo metu nėra pažeidžiama ieškovės teisė naudotis 0,0105 ha žemės sklypo dalimi, kadangi ši jos teisė yra ginčijama atsakovų A. J. ir R. J. kitoje byloje. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog jos teisės naudotis bendrąja daline nuosavybe yra pažeidžiamos.

32. Teismas sprendė, kad atsakovai ginčo tvoros nestatė, ir tikėtina, kad neklojo ir trinkelių dangos. Teismas darė išvadą, kad teritoriją sutvarkė, trinkeles paklojo, ginčo tvorą pastatė asmuo, kuris statė patį namą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. S. U. Teismas nurodė, kad tvoros statybai buvo duotas ankstesnių savininkų sutikimas ir ginčo dėl tvoros nebuvo bent 15 metų, o tai reiškia, kad visi prieš tai buvę savininkai nei ginčo tvoros, nei trinkelių statybai bei lokacijai neprieštaravo, niekada jų buvimo neginčijo, tokias pretenzijas kelti pradėjo tik ieškovė. Teismas vertino, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo tvora buvo pastatyta ir trinkelės paklotos neteisėtai, be savininkų sutikimo. Teismas akcentavo, kad ieškovei taip pat tenka įsipareigojimai dėl buvusių savininkų sutikimo dėl ginčo tvoros, o taip pat ir dėl visų kitų vėliau buvusių savininkais asmenų neprieštaravimo 15 metų laikotarpiu dėl esamos padėties, tad ieškovė neturi teisės reikalauti, jog būtent atsakovai pašalintų ginčo tvorą bei trinkeles. Teismas pažymėjo, kad atsakovai R. T. ir L. T., taip pat L. P. negali būti atsakingi dėl ginčo tvoros bei trinkelių pašalinimo dar ir dėl to, kad ta žemės sklypo puse nesinaudoja. Teismas nurodė, kad niekas iš atsakovų, kaip (duomenys neskelbtini) sklypo savininkai, į ginčo tvorą nuosavybės teisės forma nepretendavo. Taigi, ieškovė, siekdama atšaukti prieš 15 metų duotus sutikimus, taip pat pakeisti padėtį, kai visus 15 metų niekas neprieštaravo dėl susiklosčiusios padėties, neturi teisės reikalauti, kad ginčo tvoros ir trinkelių šalinimo darbus atliktų atsakovai, tai atlikti gali ji nebent pati.

33. Teismas akcentavo, kad teisė ginčo tvorą ir trinkeles iki sklypų ribos pašalinti savo jėgomis ir lėšomis pripažintina tam asmeniui, kuriam teismo galutiniu įsiteisėjusiu sprendimu (po apeliacinės, galbūt ir kasacinės instancijos) bus priskirta naudotis sklypo dalimi po ginčo tvora ir trinkelių dalimi. Jei teismų sprendimai bus palankūs ieškovei, ji įgys teisę savo jėgomis ir lėšomis pašalinti ginčo tvorą bei, esant poreikiui, trinkelių dalį iki (duomenys neskelbtini), sklypo ribos. Jei teismų sprendimai bus palankūs atsakovams A. J. bei R. J., jie turės teisę elgtis analogiškai arba palikti viską taip, kaip yra šiuo metu. Teismas pažymėjo, kad toks išaiškinimas nereiškia sąlyginio teismo sprendimo, kadangi ieškovės ir atsakovų A. J. bei R. J. ginčas dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini), sklypu jau sprendžiamas apeliacinėje instancijoje ir nuo jokių sąlygų nepriklauso. Toks sąlyginumas kyla dėl to, kad teismui nebuvo sudaryta galimybė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išspręstas ginčas dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini), sklypu.

34. Teismas, įvertinęs pareikštus ieškovės reikalavimus atsakovams, konstatavo, kad jų tenkinti nėra pagrindo, dėl ko ieškinys netenkintinas, o tai, kad kažkas iš atsakovų pašalino dalį ginčo tvoros palei namo kraštus, nereiškia, jog dalis ieškinio patenkinta, kadangi atsakovai tokios pareigos neturėjo, tokią teisę turėjo pati ieškovė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

35. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo ieškovė K. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

35.1. Teismas ieškinį atmetė, tačiau nepateikė nei vieno motyvo, kodėl nevertino ir nepasisakė dėl ieškovei palankių įrodymų, tai yra Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus patikrinimo aktų, ieškovės samdyto IĮ „Geodezijos studija“ matininko atliktų matavimų ir pateiktų schemų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktų į bylą dokumentų, Viešojo registro duomenų apie sklypų plotus. Teismas priėmė skundžiamą sprendimą, prieštaraujantį ne tik teisiniam situacijos reglamentavimui, bet ir elementariai logikai, kada visi bylos įrodymai akivaizdžiai patvirtina ieškovės negatorinį ieškinį.

35.2. Iš teismo padarytų išvadų yra neaišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas atmetė ieškovės ieškinį. Teismas neatskleidė bylos esmės, todėl netinkamai vertino materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo dalyką, taip pat visiškai nepasisakė dėl įrodomąją galią turinčių išvadą byloje pateikusios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktų įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

35.3. Teismas neteisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi 2019 m. birželio 27 d. nutartimi nusprendęs sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol įsitesės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-143-776/2019 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, skundžiamame sprendime pasisakė, jog sprendimas civilinėje byloje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo įtakos šiai bylai neturi.

35.4. Teismas neteisingai vertino buvusių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimus su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektiniais sprendiniais ir dėl to padarė klaidingas išvadas. Ta faktinė aplinkybė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų tvora stovi gretimame sklype (duomenys neskelbtini), patvirtinta išvadą teikiančios institucijos pateiktais į bylą dokumentais, dėl kurių įrodomosios galios teismas nepasisakė. Teismas neteisingai interpretavo rašytinius įrodymus, kuriais remdamasis darė išvadą, kad 2006 m. sausio 31 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai, sutikdami su projektiniais sprendiniais, sutiko ir su tvora. Sutikimas su projektiniais sprendiniais buvo duotas dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos, o ne tvoros pastatymo gretimame sklype ir žemės sklypų plotų pakeitimo. Teismas neteisingai įvertino 2006 m. sausio 31 d. notarinio sutikimo turinį, kadangi buvusios savininkės nei susitarė, nei galėjo susitarti „atiduoti“ gretimam sklypui (duomenys neskelbtini) daugiau nei vieną arą ploto, kadangi tokio nuosavybės perleidimo būdo nei 2006 metų, nei šiandieninis teisinis reglamentavimas nenumato.

35.5. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ginčas kilo dėl to, kas pastatė tvorą, nors ieškovė tokio klausimo nekėlė.

35.6. Teismo kompetencijai šiuo atveju nebuvo priskirta spęsti dviejų žemės sklypų ribos pakeitimo klausimo, o naudojimosi žemės sklypu tvarkos ginčas negali būti išsispręstas gretimo žemės sklypo sąskaita, tokiu būdu neužtikrinant ir suvaržant ieškovės teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai suteikiant bendraturčiams – atsakovams A. J. ir R. J. prioritetą.

Atsiliepimas

36. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai A. J. ir R. J. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

36.1. Naudotis 0,0105 ha žemės sklypo dalimi tiek ieškovė, tiek atsakovai A. J. ir R. J. turi vienodas, lygiavertes teises.

36.2. Bylos nagrinėjimo metu tvoros fragmentai, kurie tiesiogiai šliejosi prie namo sienų, jau yra pašalinti, yra padarytas apie 1 metro pločio praėjimas iš abiejų namo pusių, taigi yra padarytas akivaizdžiai pakankamas ir tinkamas apėjimas apie namą, kuriuo ieškovei netrukdoma naudotis žemės sklypu.

36.3. Iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo tvora ir dalis trinkelių dangos sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini) ribose atsirado be šio sklypo buvusių savininkų žinios ir sutikimo. 2005 metų projektas, kuriame numatyta ginčo tvora, buvo pasirašytas tuometinių (duomenys neskelbtini), sklypo savininkų – G. T. V., A. P., S. M.

36.4. Atsakovai ginčo tvoros nestatė, ji jau buvo pastatyta. Jei ieškovė klausimo, kas pastatė tvorą, ieškinyje nekėlė, tai jos negatorinis ieškinys atmestinas vien tik tuo pagrindu, kad atsakovai nei ginčo tvorą pastatė, nei ja naudojasi, nei jos buvimą ar griovimą ginčija.

36.5. Nei vienas iš atsakovų nereikalauja, kad ginčo 0,0105 ha žemės sklypas būtų atidalintas ir prijungtas prie jų žemės sklypo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės negatorinis ieškinys netenkintas, nereiškia, kad sprendimu teismas iš esmės pakeitė sklypų ribą.

36.6. Nesant bendrasavininkų įgaliojimo ar sutikimo, ieškovė neturi teisės vienasmeniškai reikšti negatorinį ieškinį atsakovams, kadangi nežinant kitų bendrasavininkų reikalavimų (pozicijos) dėl tariamo žemės sklypo dalies pažeidimo, nėra teisinio pagrindo reikšti negatorinį ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

38. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei K. V. (259/655 dalys), atsakovui A. J. (223/655 dalys) ir atsakovams A. J. ir R. J. (173/655 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise). Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei K. V. (5/12 dalys) ir atsakovui A. J. (7/12 dalys).

39. Nustatyta, kad ieškovė K. V. 5/12 dalis gyvenamojo namo ir 259/655 dalis žemės sklypo įgijo ir tapo nekilnojamųjų daiktų bendraturte 2017 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutarties pagrindu, atsakovas A. J. 7/12 dalis gyvenamojo namo ir 223/655 dalis žemės sklypo įgijo ir tapo ginčo nekilnojamųjų daiktų bendraturčiu 2017 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise, o atsakovai A. J. ir R. J. 173/655 dalis ginčo žemės sklypo įgijo 2018 m. lapkričio 2 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

40. Nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ¼ dalis R. T. ir L. T., ¼ dalis L. P., ¼ dalis A. K., ¼ dalis A. J. ir R. J. Atsakovai A. J. ir R. J. ¼ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo nuosavybės teisę įgijo 2006 m. rugsėjo 19 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3911 pagrindu.

41. Nustatyta, kad ieškovė ir žemės sklypo bendraturčiai yra įgiję žemės sklypą (esantį adresu (duopmenys neskelbtini) kartu su gyvenamojo namo atitinkamomis dalimis, tvoros ir kitų priklausinių dalimis, naudojimosi tvarka nei žemės sklypu nei gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (o taip pat ir tvora) viešame registre neišviešinta.

42. Žemės sklype (adresu (duomenys neskelbtini) esanti tvora (dėl kurios byloje yra kilęs ginčas) yra valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini, naudojimosi tvarka nenustatyta.

43. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 6 d. išvadoje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.1 eilutės nuostatas ir Akto duomenis tvora priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams. Šių statinių statybai, rekonstravimui ar griovimui projektas ir statybą leidžiantys dokumentai yra neprivalomi, tačiau teisės aktų nustatytais atvejais yra būtini valdos bendraturčių ir besiribojančių sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai.

44. Nustatyta, kad atsakovai butus ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2006 – 2007 metais. Į bylą pateiktas namo ir sklypo (esančių adresu (duomenys neskelbtini) teritorijos 2005 metų projektas, kuris buvo tvirtinamas valstybės institucijų 2006 metais, pasirašytas ir tuometinių sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkų – G. T. V., A. P., S. M., iš kurio matyti, kad jame jau yra pažymėta ginčo tvora. Nustatyta, kad 2006 m. sausio 31 d. žemės sklypo savininkai G. T. V., A. P., S. M. sutiko, sutikimas patvirtintas notarine tvarka, kad S. U. rekonstruotu gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. gyvenamojo namo rekonstrukcijos techninį projektą.

45. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėta civilinė byla Nr. e2-143-776/2019 pagal ieškovės K. V. patikslintą ieškinį atsakovams A. J. ir R. J. dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo A. J. patikslintą priešieškinį ieškovei K. V. dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.

46. Nagrinėjamos civilinės bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi buvo nutaręs sustabdyti bylos dėl ginčo tvoros nagrinėjimą, kol bus išspręsta byla Nr. e2-143-776/2019 ir joje įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Ši nutartis buvo apskųsta. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bylos sustabdymo panaikino, motyvuodamas tuo, kad teismas turi galimybę bylą tinkamai išnagrinėti iš esmės bei pats nustatyti, ar ginčo tvora pastatyta teisėtai.

47. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-143-776/2019 pagal ieškovės K. V. patikslintą ieškinį atsakovams A. J. ir R. J. dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo A. J. patikslintą priešieškinį ieškovei K. V. dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo buvo išnagrinėta. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu nuspręsta patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, patikslintą priešieškinį atmesti. Teismas nusprendė: 1) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu (Duomenys neskelbtini), tvarką pagal 1999 m. spalio 28 d. nustatytus gyvenamojo namo kadastro duomenis, paskiriant ieškovei K. V. atskirai naudotis gyvenamojo namo rūsio patalpomis 2 (9,48 kv. m ), 3 (6,03 kv. m), 4 (9,42 kv. m) (iš viso 24,93 kv. m) ir visomis gyvenamojo namo mansardos patalpomis 2-1 (8,31 kv. m), 2-2 (2,85 kv. m), 2-3 (14,32 kv. m), 2-4 (5,87 kv. m) ir 2-5 (14,34 kv. m) (iš viso 45,69 kv. m.) bei visomis mansardos neeksplikuotomis patalpomis ir priestato patalpa 2-6 (1,36 kv. m), priskiriant atsakovui A. J. atskirai naudotis gyvenamojo namo rūsio patalpomis 1 (15,98 kv. m), 5 (14,71 kv. m), 6 (7,41 kv. m) (iš viso 38,10 kv. m) ir visomis gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis 1-1 (2,30 kv. m ), 1-2 (7,04 kv. m), 1-3 (1,51 kv. m), 1-4 (1,33 kv. m), 1-5 (3,94 kv. m ), 1-6 (14,08 kv. m), 1-7 (14,26 kv. m), 1-8 (15,51 kv. m) (iš viso 65,92 kv. m); 2) nustatyti naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pridedamą individualios įmonės „Geodezijos studija“ 2019 m. rugsėjo 14 d. parengtą planą ir jame esančius žymėjimus, nustatant, kad ieškovė K. V. atskirai naudojasi 185 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A violetine spalva, atsakovai R. J. ir A. J. atskirai naudojasi 296 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B geltona spalva, ieškovė ir atsakovai bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais A1, B1, iš kurių ieškovei bendrai naudotis priskiriamas 74 kv. m žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu A1, atsakovams – 100 kv. m žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu B1. Nustatyta, kad šis teismo sprendimas nurodytoje byloje buvo apskųstas. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2020 m. kovo 17 d. nutartimi nutarė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

48. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-4369-1119/2020 (kurioje sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo) šiuo metu dar neišnagrinėta.

Dėl ginčo esmės

49. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje, kuriame numatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

51. Nagrinėjamojo byloje ieškovė prašė teismo pašalinti jos nuosavybės teisės pažeidimus – įpareigoti atsakovus R. T., L. T., L. P., A. K., A. J., R. J. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pažeidimą, tai yra atlaisvinti 0,0105 ha neteisėtai užimto ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto, atsakovų lėšomis nugriaunant 36,63 m ilgio betoninę atraminę sienelę su tvora, susidedančią iš keturių fragmentų, kurių ilgiai 10,45 m, 17,9 m, 2,32 m, 1,89 m, užimto sklypo teritorijoje, ir sutvarkyti bei išlyginti atlaisvintą žemės sklypo dalį, o per nustatytą terminą pažeidimo nepašalinus, leisti ieškovei savo lėšomis pašalinti pažeidimą, išvežti statybines atliekas, su pažeidimo pašalinimu ieškovės patirtas išlaidas išsiieškant solidariai iš atsakovų.

52. Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei K. V. (259/655 dalys), atsakovui A. J. (223/655 dalys) ir atsakovams A. J. ir R. J. (173/655 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise). Gyvenamasis namas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei K. V. (5/12 dalys) ir atsakovui A. J. (7/12 dalys).

53. Taip pat nustatyta, kad ieškovė ir žemės sklypo bendraturčiai yra įgiję žemės sklypą (esantį adresu (duomenys neskelbtini) kartu su gyvenamojo namo atitinkamomis dalimis, tvoros ir kitų priklausinių dalimis, naudojimosi tvarka nei žemės sklypu nei gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (o taip pat ir tvora) viešame registre neišviešinta. Žemės sklype (adresu (duomenys neskelbtini) esanti tvora (dėl kurios byloje yra kilęs ginčas) yra valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nenustatyta.

54. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra dalies žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau ieškovė nėra vienintelė šio žemės sklypo (kartu ir gyvenamojo namo atitinkamomis dalimis, tvoros ir kitų priklausinių dalimis) savininkė. Minėtas nekilnojamasis turtas priklauso bendraturčiams, o juo naudojimosi tvarka nenustatyta. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo nustatytos ir skundžiamame procesiniame sprendime detaliai aptartos.

55. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

56. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4369-1119/2020, kurioje yra sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi minėtu žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, byloje šalių pozicija dėl naudojimosi sklypo dalimi, esančia po ginčo tvora, yra priešinga – šia sklypo dalimi nori naudotis tiek ieškovė, tiek atsakovai A. J. ir R. J. Byla šiuo metu dar yra neišnagrinėta, t. y. dar nėra priimtas procesinis sprendimas dėl šalių pareikštų reikalavimų. Tarp šalių esant nesutarimui dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo žemės sklypu (taip pat ir gyvenamuoju namu), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir nesant priimto procesinio sprendimo šiuo klausimus, darytina išvada, kad šiuo metu į žemės sklypo dalį, esančią po ginčo tvora, turi vienodai teisių pretenduoti tiek ieškovė K. V., tiek atsakovai A. J. ir R. J.

57. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas – tas savininkas, kuriam bus priskirta naudotis sklypo dalimi po ginčo tvora, turės teisę spręsti, kaip ta sklypo dalimi naudotis, taigi galės spręsti ir dėl ginčo tvoros likimo. Ir priešingai, tas savininkas ar savininkai, kuriems nurodyta sklypo dalimi nebus priskirta naudotis, neturės teisės reikšti reikalavimus, susijusius su ta sklypo dalimi, taigi ir dėl ginčo tvoros.

58. Atsižvelgdamas į nurodytas nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nekilnojamasis turtas priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems savininkams, tad ieškovė neturi teisės spręsti bendro turto likimo ir naudojimosi juo klausimų už kitus šio turto savininkus. Kol nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimas naudotis būtent ta žemės sklypo dalimi ir nugriauti joje esančią ginčo tvorą yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovų A. J. ir R. J. pageidavimas tvoros negriauti, taip pat naudotis būtent ta žemės sklypo dalimi, esančia po ginčo tvora, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jei žemės sklypu naudosis atsakovai, kurie yra ir gretimo sklypo dalies savininkai ir besiribojančios gretimo sklypo dalies naudotojai, jie turės teisę disponuoti ginčo tvora taip, kaip nori, net jei ji būtų laikoma pastatyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

59. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad teismas neteisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi 2019 m. birželio 27 d. nutartimi nusprendęs sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol įsitesės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-143-776/2019 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, skundžiamame sprendime pasisakė, jog sprendimas civilinėje byloje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo įtakos šiai bylai neturi.

60. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo. Priešingai – pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ginčo tvora teisiškai nėra įregistruota, ji nuosavybės teise priklauso žemės sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkams, konkrečiai – tam asmeniui, kuriam bus priskirta naudotis sklypu po ginčo tvora ir trinkelėmis. Teisė ginčo tvorą ir trinkeles iki sklypų ribos pašalinti savo jėgomis ir lėšomis pripažintina tam asmeniui, kuriam teismo galutiniu įsiteisėjusiu sprendimu bus priskirta naudotis sklypo dalimi po ginčo tvora ir trinkelių dalimi. Jei teismas sprendimu priskirs naudotis sklypo dalimi po ginčo tvora ir trinkelių dalimi ieškovei, ji įgys teisę savo jėgomis ir lėšomis pašalinti ginčo tvorą bei, esant poreikiui, trinkelių dalį iki sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini) ribos, jei teismas sprendimu priskirs naudotis sklypo dalimi po ginčo tvora ir trinkelių dalimi atsakovams A. J. bei R. J., jie turės teisę elgtis analogiškai arba palikti viską taip, kaip yra šiuo metu.

61. Antroji sąlyga, kurią turi įrodyti negatorinį ieškinį pareiškęs ieškovas – kad jo teisės yra pažeistos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad negali apeiti apie jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ir naudotis 0,0105 ha žemės sklypo dalimi, kurią yra užėmę atsakovai.

62. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tvoros fragmentai, kurie tiesiogiai šliejosi prie namo sienų ir gyvenamąjį namą trukdė apeiti, jau yra pašalinti, yra padarytas apie 1 metro pločio praėjimas iš abiejų namo pusių. Esant padarytam apėjimui apie namą, ieškovė turi galimybę juo naudotis, todėl nėra pagrindo byloje konstatuoti egzistuojant pažeidimą dėl ieškovės negalėjimo apeiti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą.

63. Dėl naudojimosi 0,0105 ha sklypo dalimi pažymėtina, kad šiuo metu naudotis šia žemės sklypo dalimi tiek ieškovė, tiek atsakovai A. J. ir R. J. turi vienodas teises. Kadangi šalys dėl naudojimosi žemės sklypu (esančiu adresu (duomenys neskelbtini) nesutaria ir dėl to yra kilęs ginčas kitoje byloje, kurioje procesinis sprendimas dar nėra priimtas, daryti išvadą, kad šiuo metu yra pažeidžiama ieškovės teisė naudotis 0,0105 ha žemės sklypo dalimi, nėra jokio pagrindo, kadangi ši jos teisė yra ginčijama atsakovų A. J. ir R. J. kitoje byloje.

64. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta viena iš negatoriniams ieškiniams būtinų sąlygų – ieškovė yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. Kitos sąlygos – kad ieškovės teisės naudotis bendrąja daline nuosavybe šiuo metu yra pažeidžiamos, ieškovė neįrodė, todėl šiuo aspektu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

65. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neteisingai vertino buvusių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sutikimus su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektiniais sprendiniais ir dėl to padarė klaidingas išvadas. Be to, ieškovė klausimo dėl to, kas pastatė tvorą, byloje nekėlė.

66. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovams R. T., L. T., L. P., A. K., A. J., R. J., įpareigojant juos pašalinti pažeidimą – atlaisvinti 0,0105 ha neteisėtai užimto ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nugriaunant 36,63 m ilgio betoninę atraminę sienelę su tvora. Darytina išvada, kad byloje pagrįstai analizuoti ir tvoros atsiradimo, teisėtumo bei atsakovų atsakomybės dėl jos klausimai.

67. Byloje nustatyta, kad atsakovai butus ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2006 – 2007 m., tuo metu tiek ginčo tvora, tiek kiemo trinkelės jau buvo. Tai, kad atsakovai ginčo tvoros nestatė, patvirtina į bylą pateiktas namo ir sklypo (esančių adresu (duomenys neskelbtini) teritorijos 2005 metų projektas, kuris buvo tvirtinamas valstybės institucijų 2006 metais, pasirašytas ir tuometinių sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkų – (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad jame jau yra pažymėta ginčo tvora, pasirašę asmenys nurodė projektiniams sprendimams neprieštaraujantys. 2006 m. sausio 31 d. žemės sklypo savininkai G. T. V., A. P., S. M. sutiko, sutikimas patvirtintas notarine tvarka, kad S. U. rekonstruotų gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. gyvenamojo namo rekonstrukcijos techninį projektą. Kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, ginčo dėl tvoros nebuvo bent 15 metų, o tai reiškia, kad visi prieš tai buvę savininkai nei ginčo tvoros, nei trinkelių statybai bei lokacijai neprieštaravo, jų buvimo neginčijo, tokias pretenzijas kelti pradėjo tik ieškovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo tvora buvo pastatyta ir trinkelės paklotos neteisėtai, be savininkų sutikimo. Sutikimas buvo duotas – 2005 metų projektas, kuriame numatyta ginčo tvora, buvo pasirašytas tuometinių sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkų – (duomenys neskelbtini). Kartu šis sutikimas yra teisinis įsipareigojimas. Kadangi pagal nuosavybės teisės objektą seka ne tik nuosavybės teisė, bet ir pareigos, susijusios su daiktu, tad ieškovei (įgijusiai nekilnojamąjį turtą dovanojimo sutarties pagrindu) taip pat tenka įsipareigojimai dėl G. T. V., A. P., S. M. sutikimo dėl ginčo tvoros. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovė neturi teisės reikalauti, jog būtent atsakovai pašalintų ginčo tvorą bei trinkeles, be to, atsakovai R. T. ir L. T., taip pat L. P. net nesinaudoja ta savo žemės sklypo dalimi, priešais kurią yra ginčo tvora ir kaimyninis sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ginčo tvora stovi svetimame sklype, o išsamus rašytinis susitarimas dėl ginčo tvoros bei trinkelių įrengimo svetimame sklype nebuvo sudarytas bei neaptartas jo sąlygų, trukmės, garantijų, atlygintinumo už naudojimąsi svetimu sklypu klausimas, manytina, kad sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkai gali ginčo tvorą ir trinkeles iki sklypų ribos pašalinti savo jėgomis ir lėšomis.

68. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismo kompetencijai šiuo atveju nebuvo priskirta spęsti dviejų žemės sklypų ribos pakeitimo klausimo, o naudojimosi žemės sklypu tvarkos ginčas negali būti išsispręstas gretimo žemės sklypo sąskaita, tokiu būdu neužtikrinant ir suvaržant ieškovės teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai suteikiant bendraturčiams prioritetą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nebuvo reikalavimo dėl 0,0105 ha žemės sklypo atidalijimo ir prijungimo; pirmosios instancijos teismas žemės sklypų ribos pakeitimo klausimo nesprendė, tad šie ieškovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

69. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

71. Atsakovai A. J. ir R. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už teisinę pagalbą. Teismui pateikė 2020 m. kovo 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AVPK-6A/2020 bei 2020 m. kovo 20 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinančius apie patirtas 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

72. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovų A. J. ir R. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės K. V.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Lina MuchtarovienėBirutė SimonaitienėVilija Valantienė