- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2S-1064-618/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03144-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Green admin“
- Atsakovas
- N. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai Klaipėda“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Green admin“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Green admin“ ieškinį atsakovei N. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai Klaipėda“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl 47,77 Eur skolos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį nurodydama, kad ieškovo reikalaujama skola iš pradžių buvo pervesta uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Civinity namai Klaipėda“, bet paskui pervesta į UAB „Green admin“ sąskaitą. Tokia situacija susidarė dėl to, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai buvo suklaidinti dėl namo administravimo, gyventojai nežinojo kam mokėti už komunalines paslaugas. Atsakovė pažymėjo, kad mokesčius visą laiką moka laiku ir niekada jokių skolų neturėjo. Atsakovė nesutinka ieškovui mokėti bylinėjimosi išlaidų, nes tokios išlaidos sudaro beveik visą atsakovės pensiją.
3. Trečiasis asmuo UAB „Civinity namai Klaipėda“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pasibaigus UAB „Debreceno valda“ administravimo pagrindui, nebuvo anuliuotos sąskaitos už 2021 m. gegužės ir balandžio mėnesius, kas sudarė 47,77 Eur. Pastebėjęs šį nesusipratimą, trečiasis asmuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. į atsakovės sąskaitą pervedė 47,77 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė, grąžino ieškovei 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismo motyvai (aprašytina tik ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, dėl kurios pagrįstumo pasisakoma atskirajame skunde):
4.1. Teismas nurodė, jog vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais iš atsakovės ieškovei nepriteistinos 320 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjos teisinę pagalbą.
4.2. Teismas nurodė, kad atsakovė buvo suklaidinta dėl mokesčio mokėjimo namo administratoriui, o atsakovės elgesys negalėjo nulemti ieškinio padavimo.
Atsiliepimas
4.3. Pažymėjo, kad atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir atsiliepimą į ieškinį, domėjosi bylos nagrinėjimo eiga, pateikė įrodymus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui. Šios aplinkybės sudarė pagrindą atsakovės procesinį elgesį vertinti kaip tinkamą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį dalyje dėl ieškovės išlaidų advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms nepriteisimo ir priteisti iš atsakovės 320 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Ieškovė nurodo, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą.
5.2. Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidinai vertino bylos šalių elgesį. Nurodo, kad bylos iniciavimą lėmė atsakovės veiksmai. Jei atsakovė ir buvo suklaidinta dėl informacijos kam mokėti už paslaugas, tai tik dėl trečiojo asmens kaltės. Apie tai, kas teikia namo administravimo paslaugas visi butų savininkai buvo tinkamai informuoti ir ši informacija buvo išviešinta.
5.3. Ieškovės kreipimąsi į teismą nulėmė tai, kad atsakovė iki ieškinio pateikimo nesutiko skolos sumokėti geranoriškai ir tame nėra ieškovės kaltės ar jos neveikimo.
5.4. Nurodo, kad ieškovė prašė priteisti bylinėjimo išlaidas, kurias sudaro 70 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą ir pateikimą teismui ir 250 Eur už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui. Ieškovės prašomų išlaidų, kurios yra žymiai mažesnės nei galimos maksimalios. Toks teismo sprendimas iš esmės pažeidė ieškovės teisę samdyti advokatą/advokato padėjėją bei apskritai teisę kreiptis į teismą, nes faktiškai paliko ieškovę blogesnėje finansinėje padėtyje nei prieš kreipiantis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš atsakovės ieškovei nepriteistos bylinėjimosi išlaidos.
8. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).
9. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
10. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė skolą ieškovei sumokėjo tik po kreipimosi į teismą dienos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei 47,77 Eur sąskaitą už 2021 m. gegužės, birželio laikotarpį išrašė ne ieškovė (kuri tuo metu buvo namo administratore), tačiau UAB „Civinity namai Klaipėda“ (buvusi UAB „Debreceno valda“), kuriai nebebuvo pagrindo administruoti daugiabutį namą. Atsakovė laiku sumokėjo sąskaitoje nurodytą sumą būtent į trečiojo asmens UAB „Civinity namai Klaipėda“ sąskaitą. Atsakovė buvo suklaidinta dėl administratoriaus, kuriam buvo pagrindas sumokėti administravimo išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės elgesys negalėjo nulemti ieškinio padavimo priežasčių.
12. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei nepriteisė bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą remdamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei šioje byloje.
13. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatant advokatui priteistino užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Visais atvejais sprendimą byloje priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 47,77 Eur skolą. Pateikdama duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovė nurodė, kad 70 Eur sudaro pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo teismui paruošimas, o 250 Eur sudaro teisinės pagalbos išlaidos, kurios susijusios su ieškinio parengimu. Ieškovės prašomos priteisti 320 Eur išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti neviršijo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatyto maksimalaus priteistino išlaidų dydžio. Pirmosios instancijos teismas nepriteisdamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kaip ir minėta, nurodė, kad atsakovės elgesys negalėjo nulemti ieškinio pareiškimo teisme, kadangi atsakovė buvo suklaidinta dėl namo administravimo, sąskaitą buvo apmokėjusi, tačiau ne tam namo administratoriui. Ieškinio reikalavimų atsisakymą lėmė būtent tai, kad atsakovė, atgavusi nepagrįstai sumokėtus pinigus buvusiam namo administratoriui, tą pačią dieną jam grąžinus pinigus, juos pervedė ieškovei.
15. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškinio reikalavimas buvo skolos priteisimas iš atsakovės. Ieškovės ieškinio atsisakymo pagrindas yra atsakovės įvykdyta prievolė. Sutiktina, kad atsakovė padengė įsiskolinimą ieškovei po kreipimosi į teismą dienos, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į aplinkybės, lėmusias skolos susidarymą. Atsakovė nesumokėjo ieškovei už teikiamas paslaugas, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Šiuo pagrindu, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė, skolą ieškovei sumokėjo tik atgavusi nepagrįstai pervestą pinigų sumą iš trečiojo asmens UAB „Civinity namai Klaipėda“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovės elgesys iš esmės buvo tinkamas, dėl susiklosčiusios situacijos (ginčo tarp namo administratorių) neapmokėjo ieškovės teikiamų administravimo paslaugų. Visgi pripažintina, jog atsakovei laiku nesumokėjus skolos, ieškovei buvo tikslinga teismui teikti ieškinį ir dėl to patirti papildomas bylinėjimosi išlaidas.
16. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
17. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą dydžio, pažymi, kad nors prašomos priteisti 320 Eur išlaidos už advokato padėjėjos teisines paslaugas ruošiant procesinius dokumentus šioje byloje ir neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau laikytinos per didelėmis, kadangi procesinių dokumentų parengimas šioje byloje nebuvo sudėtingas procesas, nepareikalavo iš advokato padėjėjos specialių žinių – nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, bylos faktinės aplinkybės nėra sudėtingos. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatyta, kad šioje byloje ieškovei teisinę pagalbą teikusi advokato padėjėja nuolat teikia analogiškas paslaugas ieškovei, ruošia analogiškus procesinius dokumentus dėl skolų priteisimo už ieškovės teikiamas administravimo paslaugas. Dėl nurodytų priežasčių, darytina išvada, kad prašomos priteisti 320 Eur išlaidos už advokato padėjėjos teisinę pagalbą šioje byloje ruošiant procesinius dokumentus yra aiškiai per didelės ir nepagrįstos, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, vertinant ir tai, kad pati skola yra 47,77 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu egzistuoja pagrindas priteistinas iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas sumažinti, atsižvelgiant į byloje nustatytas ir apeliacinio teismo įvertintas aplinkybes.
18. Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, t. y. į tai, kad atsakovė sumokėjo buvusį įsiskolinimą ieškovei nedelsiant, kai tik atgavo iš trečiojo asmens nepagrįstai jai pervestus pinigus, į tai, kad ir pati ieškovė elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant pareiškimą bei ieškinį, negebėjo komunikuoti su atsakove ir trečiuoju asmeniu byloje, į tai, kad skolos suma akivaizdžiai ženkliai mažesnė negu bylinėjimosi išlaidos, o procesinių dokumentų surašymas šioje konkrečioje byloje nereikalauja itin kvalifikuotų teisinių žinių ir pastangų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovei 20 Eur bylinėjimo išlaidų už advokato padėjėjos teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone iki 20 Eur mažintinos priteistinos bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip atitinkančios proporcingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir užkertančios kelią neproporcingos ir nepagrįstos bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimo naštos perkėlimo kitai bylos šaliai.
19. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti ir ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei iš atsakovės 20 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį pakeisti.
Priteisti iš atsakovės N. K. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Green admin“ naudai 20 Eur bylinėjimosi išlaidų.