- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- A6.-4-834/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00452-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. A.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Fiannsų ministerijos
- Kategorijos
Dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. A. ir jo atstovei advokato padėjėjai I. L.,
viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones ZOOM žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A., būdamas UAB “ (duomenys neskelbtini)”, į.k. (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas apie UAB “(duomenys neskelbtini)” finansinę padėtį VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB “(duomenys neskelbtini)” ir savo neveikimu pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.
Šalies argumentai
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad VMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui dėl nesavalaikio bankroto iškėlimo kreipėsi į teismą, nes mano, kad tai nemoki įmonė, kuriai iškelta bankroto byla. Nemokumas pripažintas iškėlus bylą. Vadovas neatliko pareigos inicijuoti nemokumą procesą. Nuo 2021 m. iki bankroto iškėlimo antstolės išieškota apie 561 Eur, bet tai buvo išieškojimas ir Sodrai. Nuo 2021 m. birželio mėn., kai susidarė mokestinė nepriemoka ir sąskaitose nebuvo judėjimo, VMI manė, kad jie nevykdo veiklos. Kai buvo keliamas bankrotas, jau ir darbuotojų nebuvo. Turto jie irgi neturi. Pripažinta, kad įmonė nemoki, nes nesugebėjo laiku atsiskaityti. Dėl mokestinės paskolos ar bankroto iškėlimo ne teismo būdu vadovas nesikreipė. Prieš iškeliant bankrotą VMI siunčiamas įmonei pranešimas žinomu buveinės adresu. Informavo apie skolą ir siūlė sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, arba padengti mokestinę nepriemoką. Pranešimo elektroniniu paštu nesiuntė.
Atsiliepimas
V. A. atstovė advokato padėjėja I. L. teismui pateiktame rašytiniame atsiliepime nurodė, kad 2021 m. lapkričio 8 d. (t.y. VMI pareiškime nurodomas įmonės nemokumo momentas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki, o kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nesutinkama su VMI pareiškime dėstomais argumentais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokia tapo 2021 m. lapkričio 8 d., t.y. VMI priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitos. 2021 m. lapkričio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 195 590 Eur debitorini reikalavimą į UAR „(duomenys neskelbtini)“, taip pat tuo metu buvo vykdoma sutartis su Užimtumo tarnyba, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagristai tikėjosi gauti 2022 m. vasario mėn. papildoma 66 291 Eur išmoka, o įsiskolinimas VMI tuo metu nesiekė 19 000 Eur. Taigi, nurodytos aplinkybės paneigia VMI pareiškimo argumentus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. A. dar 2021 m. lapkričio 8 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atstovės manymu, net ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo metu įmonė faktiškai buvo moki. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla buvo iškelta tik 2022 m. spalio 25 d., taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo metu (2022 m. liepos 26 d.) turėjo 195 590 Eur debitorinį reikalavimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Papildomai pažymėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, tačiau šia nutartimi nebuvo nustatytas įmonės nemokumo momentas. Taigi atstovės manymu, byloje nepateikia įrodymų, kad pareiškime nurodytą dieną (2021 m. lapkričio 8 d.) įmonė buvo nemoki, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikti duomenys patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nemoki.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veiklos kvalifikavimo
Žemesnės instancijos teismas
Pastaroji norma yra blanketinė ir nukreipia į šiuo metu aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pažymėtina, jog šios teisės normos yra imperatyvios. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau –JANĮ) 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-17-511/2020, Nr. 2AT-2-303/2021).
Teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, jog juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, pavyzdžiui, tikėjimu, jog finansinė padėtis pagerės, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ir pan. Tai, kad juridinio asmens vadovo delsimas inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą negali būti pateisinamas, spręstina ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, numatančių, jog juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, pavyzdžiui, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti. Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už nustatytos pareigos neįvykdymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Pabrėžtina, kad aptariamos juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Jos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, be kita ko, tikėjimu, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartis bylose Nr. AN2-54-806/2023, Nr. eAN2-35-908/2023)
Iš byloje esančios įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (LITEKO informacinės sistemos duomenimis naujas bylos numeris (duomenys neskelbtini)) matyti, kad 2022 m. liepos 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto bylą. Nutartyje, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, teismas vertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir konstatavo, jog įmonės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą. Teismas tokią išvadą padarė, įvertinęs tai, jog įmonė nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, turi mokestinių nepriemokų biudžetui. Duomenų apie tai, kad įmonės finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad įmonės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, nėra. Teismas minėta nutartimi konstatavo, kad yra įstatyminis pagrindas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant ir į šioje byloje esančius analogiškus duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. A. dar 2021 m. lapkričio 8 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau to nepadarė, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės teiginys, kad nutartimi, kuria įmonei buvo iškelta bankroto byla nebuvo nustatytas įmonės nemokumo momentas, yra nepagrįstas ir klaidingas. Pažymėtina, kad V. A., nesutikdamas su minėta nutartimi turėjo galimybę ją skųsti, tačiau neskundė. Nutartis yra įsiteisėjusi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. lapkričio 8 d. įmonė buvo nemoki, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikti duomenys ir paaiškinimai nekaip nepatvirtina, kad 2021 m. lapkričio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki. Nors V. A. atstovės teigimu, byloje nepateikia įrodymų, kad būtent 2021 m. lapkričio 8 d. įmonė buvo nemoki, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbus ne tik pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę mėnesių nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ji gali būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės į balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1162/2010 ir Nr. 2-1665/2011). Matyti, kad nuo 2021 m. birželio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaito su VMI, o skolos išieškoti priverstine tvarka irgi nepavyko. Nors pagal 2020-01-01-2020-12-31 pelno (nuostolių) lentelę grynasis pelnas nurodytas 15588 Eur (b.l. 23), tačiau, kaip ir nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2022-07-26 nutartyje, sprendžiant dėl įmonės (ne) mokumo vertinamas ne tik gautinas pelnas, tačiau atsižvelgiama į finansinių duomenų sumą bei galimybes išieškoti susidariusį įsiskolinimą. Nors įmonė finansinės atskaitomybės dokumentuose ir nurodė turinti turto, gautiną pelną, tačiau finansinės atskaitomybės duomenys pateikti už 2020 metus, nėra aktualių bankroto bylos iškėlimo metu finansinės atskaitomybės dokumentų. Tokiu būdu, priešingai negu teigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, Vilniaus apygardos teismas minėta 2022 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė, kad įmonė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
Nors automatiškai juridinio asmens nemokumo būsenos ir juridinio asmens bankroto sąvokos bei pats procesas negali būti tapatinamas, tačiau pagal JANĮ, kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo bylai, ir juridinio asmens bankroto bylai, vartojama sąvoka „nemokumo byla“ (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Matyti, kad bankroto bylos iškėlimas yra viena iš pasekmių, kylančių nemokiu tapusiam juridiniam asmeniui. Pagal JANĮ 21 straipsnio nuostatas nemokiam juridiniam asmeniui gali būti keliama restruktūrizavimo byla, kai jis atitinka įstatyme numatytas sąlygas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai), tačiau nemokiu tapusiam juridiniam asmeniui, kuriam nėra keliama restruktūrizavimo byla, keliama bankroto byla. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai). (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. eAN2-35-908/2023).
Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, taip pat ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte juridinio asmens vadovui numatyta pareiga inicijuoti nemokumo procesą jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiuo atveju nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, jos vadovas V. A. privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB “(duomenys neskelbtini)”.
Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju manytina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie ketinamą inicijuoti nemokumo procesą, siųsdama laišką įmonės registruotu buveinės adresu, ėmėsi tinkamų informavimo veiksmų. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ir pats V. A. nurodė, kad keitė įmonės veiklos, bet ne buveinės adresą, o buveinės adresas vis dar priklauso seniems įmonės savininkams. Visgi, duomenų apie pakeistą buveinės adresą pranešimo siuntimo dienai, byloje nėra. Pažymėtina, kad įmonės veiklos adresas nėra tas pats, kas buveinės adresas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovės vadovu nuo 2020 m. balandžio 1 d. buvo V. A.. (b.l. 18)
VMI pateikto pareiškimo duomenimis, nuo 2021 m. birželio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaito su VMI, o skolos išieškoti priverstine tvarka irgi nepavyko. Iki 2022-04-14 taikyti priverstinio išieškojimo veiksmai buvo žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Taigi V. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius jos įsipareigojimus valstybės biudžetui. Tačiau duomenų, kad įmonė realiai vykdytų veiklą ir imtųsi aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus, byloje nėra. V. A. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad jis susidūrė su finansiniais sunkumai, dėl mokestinės neprimokos sutarties sudarymo jis nesikreipė, veiklą vykdė minimaliai, tik su vienu darbuotojų, įmonės veikla buvo sustojusi nuo 2021 m. birželio mėn., laukė įrangos, tikėjosi gauti pajamas ne iš veiklos, o iš esmės tik iš Užimtumo tarnybos, todėl teismo vertinimu vien tik manymas, kad vyko derybos dėl avanso arba įrangos grąžinimo ir viltis dėl tolimesnės veiklos, nepaneigia įmonės nemokumo ir pareigos imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Apibendrinat tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog V. A., būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, į.k. (duomenys neskelbtini)vadovu ir žinodamas apie UAB “(duomenys neskelbtini)” finansinę padėtį VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB “(duomenys neskelbtini)” ir savo neveikimu pažeidė įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nuobaudos skyrimo
ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę. V. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl esant nustatytoms aplinkybėms jam skirtina straipsnio sankcijose numatyta minimali administracinė nuobauda – 1 400 Eur dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
V. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą Vilniaus rajono rūmus.