- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-27
- Bylos Nr.
- eAN2-35-908/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02132-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. V.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Tomas Bairašauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. (R. V.) atstovo advokato Tomo Bairašausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimo, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 500 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimu R. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovo advokato T. Bairašausko apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, o bylos nenutraukus, VMI pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (2 straipsnio 8 dalies) ir JANĮ (2 straipsnio 7 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto) nuostatas, nesivadovavo teismų praktika ir pažeidė proceso teisės normas, tinkamai neįvertinęs R. V. įrodymų ir paaiškinimų.
2.2. Skunde pažymima, kad Vilniaus apygardos teismui 2022 m. birželio 1 d. priėmus sprendimą dėl Bendrovės pabaigos, Bendrovė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, vadinasi, baigus bankroto procedūras, VMI nebėra Bendrovės kreditorius. Kadangi nebėra kreditoriaus, kurio teisės galimai būtų pažeistos, nėra ir VMI pareiškime nurodytos skolos. Skunde aptariama bankroto procedūros esmė ir nurodomos, apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju aktualios galios netekusio ĮBĮ ir JANĮ nuostatos bei teismų praktika. Teigiama, kad jokie ginčai, susiję su Bendrovės bankroto procesu ir iš jo kylantys, negali būti sprendžiami, nes bankroto procedūra yra pabaigta. Kadangi VMI nėra Bendrovės kreditorius, nėra būtinų ANK 120 straipsnio 1 dalies sudėties požymių. Apelianto vertinimu, VMI pareiškimas neturėjo būti nagrinėtas. Remiantis nekaltumo prezumpcijos principo turiniu, skunde laikomasi pozicijos, kad susidariusi situacija dėl neegzistuojančio kreditoriaus (kaip ir skolininko bei skolos), kurio pareiškimo pagrindu gali būti pradėta administracinio nusižengimo teisena, vertintina R. V. naudai.
2.3. Apelianto vertinimu, VMI pareiškime neteisingai nurodytas Bendrovės galimo nemokumo momentas. Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, kurioje buvo įtvirtina įmonės nemokumo samprata, teigiama, kad VMI neįrodinėja pradelstų Bendrovės įsipareigojimų santykio su Bendrovės turto verte (pažymima, kad tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020 formuojamą praktiką turi būti vertinama), dėl to, VMI argumentai dėl Bendrovės nemokumo pagal 2017 m. balansą atmestini. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2017 m. Bendrovės balansą jos turtas viršija įsipareigojimus 299 Eur, vadovaujantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, Bendrovė nelaikytina nemokia. Pabrėžiama, kad vien tai, jog 2019 m. spalio mėnesį, 2020 m. vasario ir gruodžio mėnesiais, 2021 rugsėjo mėnesį VMI priėmė nurodymus išieškoti iš Bendrovės turto mokestines nepriemokas, nereiškia, kad Bendrovė buvo nemoki, taigi, skundu nesutinkama su skundžiame nutarime padaryta išvada, jog Bendrovė buvo nemoki nuo 2019 m. spalio 14 d. Teigiama, kad VMI, kaip kreditorius, Bendrovės nemokumą suvokė tik nuo to laikotarpio, kai išnaudojus galimybes išieškoti skolą ir esant duomenims apie Bendrovės finansinę padėtį, o tai buvo atlikta tik prieš pat Bendrovės bankroto bylos iškėlimą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi, buvo galima vertinti, jog Bendrovė nemoki.
2.4. Apelianto vertinimu, tai, kad byloje nėra duomenų apie Bendrovės būklę po 2017 m. finansinės atskaitomybės, pagal kurią Bendrovė nebuvo nemoki, iki 2021 m. spalio mėnesio, turi būti vertinama R. V. naudai. Teigiama, kad Bendrovės nemokumas buvo konstatuotas tik priėmus 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį. Nurodoma, kad VMI duomenis dėl Bendrovės finansinės būklės anksčiausiai surinko 2021 m. spalio mėnesį, o 2021 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreipiamas dėmesys, kad iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenys buvo gauti 2021 m. spalio 19 d. Vadinasi, ankstesniu laikotarpiu Bendrovės vadovas apskritai negali būti laikomas pažeidęs pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2021 m. spalio 19 d. jau pati VMI kreipėsi į teismą, o viena iš sąlygų kreiptis vadovui į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra tai, kad nė vienas kreditorius nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – Institucija) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, o naujų aplinkybių ar argumentų, kurių nebūtų įvertinęs bylą nagrinėjęs teismas, apeliantas nepateikė.
3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipiamas dėmesys, kad 2019 m. spalio 14 d. buvo priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, Institucijos teigimu, R. V. galėjo suvokti, kokia yra reali finansinė Bendrovės padėtis, vadinasi, R. V. nuo 2019 m. neatsiskaitęs su valstybės biudžetu turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. V. vėliausiai 2019 m. spalio 14 d. turėjo suprasti, jog Bendrovė nebegali laiku vykdyti turtinių prievolių ir yra nemoki, dėl to, Institucijos įsitikinimu, skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai atmesti argumentai dėl Bendrovės nemokumo momento nustatymo.
3.2. Pabrėžiama, kad bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus VMI pareiškimą nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iki 2021 m. spalio mėnesio, kadangi nagrinėjamu atveju sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei egzistavo daug anksčiau.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, be kita ko, ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju R. V., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu dėl to, kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. V. nuo 2014 m. liepos 7 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (b. l. 8), dėl to jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
6. Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalis laikytina blanketine teisės norma, kurios turinio elementai nustatyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). JANĮ (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2022 m. liepos 21 d.) 5 straipsnyje numatyta pareiga juridinio asmens vadovui ir juridinio asmens likvidatoriui (juridinio asmens likvidavimo metu) inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.
7. Nors automatiškai juridinio asmens nemokumo būsenos ir juridinio asmens bankroto sąvokos bei pats procesas negali būti tapatinamas, tačiau pagal JANĮ, kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo bylai, ir juridinio asmens bankroto bylai, vartojama sąvoka „nemokumo byla“ (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Matyti, kad bankroto bylos iškėlimas yra viena iš pasekmių, kylančių nemokiu tapusiam juridiniam asmeniui. Pagal JANĮ 21 straipsnio nuostatas nemokiam juridiniam asmeniui gali būti keliama restruktūrizavimo byla, kai jis atitinka įstatyme numatytas sąlygas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai), tačiau nemokiu tapusiam juridiniam asmeniui, kuriam nėra keliama restruktūrizavimo byla, keliama bankroto byla. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai).
8. Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, taip pat ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
9. Kaip jau buvo nurodyta, R. V. nuo 2014 m. liepos 7 d. iki bankroto bylos iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 4 d.) buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl šiai įmonei tapus nemokiai būtent vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš apeliacinio skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovas ginčija ne tik pačios administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pagrįstumą, nes, jo vertinimu, nebeliko kreditoriaus (kaip ir skolininko ar jo skolos), bet ir nesutinka, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintu laikotarpiu buvo nemoki bei teigia, jog VMI pareiškime neteisingai nustatytas galimas Bendrovės nemokumo momentas.
10. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas juridinio asmens nemokumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręsdami atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį klausimą, teismai turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikusi finansinės atskaitomybės duomenų juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2018–2020 m. Finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą teikti už 2017 m. Šiame kontekste pažymėtina, kad neteikiant šių dokumentų, be kita ko, nebuvo vykdoma Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga – per per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose). Būtent 2017 m. minėtoji įmonė iš viso turėjo turto už 10 985 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 10 686 Eur, gi 2016 m. MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turto už 11 649 Eur, mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų už 11 350 Eur (b. l. 12). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro sutrumpinto MB „(duomenys neskelbtini)“ balanso nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. matyti, jog Bendrovės turtas 2017 m. įsipareigojimus viršijo 299 Eur (b. l. 12). Vis dėlto, vadovaujantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi ir atsižvelgiant į alternatyviai suformuluotą juridinio asmens nemokumo sampratą, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad R. V. vadovauta MB „(duomenys neskelbtini)“ laikytina nemokia tik Vilniaus apygardos teismui priėmus 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria buvo konstatuotas Bendrovės nemokumas.
12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje pažymima, jog įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvios aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė kurį laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė gali būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės į balansą įrašyto turto vertės (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2-2081-798/2017, e2-1982-381/2018, e2-1251-790/2019, e2-1137-464/2020, e2-545-407/2021).
13. Pažymėtina, kad juridinio asmens nemokumas gali būti konstatuojamas ne tik tada, kai juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, tačiau ir tuo atveju, kai nustatoma, jog juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 punktas). Nagrinėjamu atveju Bendrovė 2021 m. rugsėjo 1 d. turėjo 13 657 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, kurios VMI nepavyko išieškoti net ir priverstiniu būdu, kreipusis į antstolius (atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartyje konstatuota, jog antstoliai vykdo penkias vykdomąsias bylas Bendrovės atžvilgiu VMI naudai). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovė neturėjo jokio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo metu buvo konstatuota, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo jokios veiklos ir neturi darbuotojų. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad Bendrovė negalėjo laiku vykdyti turėtų turtinių prievolių ir patenkinti kreditorių reikalavimų, o atsižvelgiant į tai, kad sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką buvo priimtas ir 2021 m., spręstina, jog Bendrovė neturėjo perspektyvų atkurti įprastos veikos vykdymo ir taip stabilizuoti finansinę padėtį, todėl vienintelė išeitis apsaugoti Bendrovės kreditorių interesus buvo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įvertinus Bendrovės finansinę būklę Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi pagal VMI pareiškimą MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (b. l. 20–23).
14. Teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, jog juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, pavyzdžiui, tikėjimu, jog finansinė padėtis pagerės, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ir pan. Tai, kad juridinio asmens vadovo delsimas inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą negali būti pateisinamas, spręstina ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, numatančių, jog juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, pavyzdžiui, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti. Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už nustatytos pareigos neįvykdymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Pabrėžtina, kad aptariamos juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol egzistuoja ĮBĮ (past. – iki JANĮ galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021).
16. Pabrėžtina, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog ankstesniu laikotarpiu nei 2021 m. spalio 19 d., kai į teismą dėl bankroto bylos kreipėsi VMI, Bendrovės vadovas negali būti laikomas pažeidusiu pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki vėliausiai tuo momentu, kai VMI 2019 m. spalio 14 d. pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus. Pažymėtina, kad dar iki VMI kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo buvo priimami VMI sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto, kurių pirmasis buvo priimtas 2019 m. spalio 14 d., tačiau pati mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. birželio 18 d. (b. l. 2–3). Atkreiptinas dėmesys, kad R. V., matydamas, jog VMI nuo 2019 m. spalio 14 d. priimto sprendimo priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką, be kita ko, ir 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. gruodžio 14 d. bei 2021 m. rugsėjo 1 d. nesiėmė jokių veiksmų ir pats nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę apibūdinantys duomenys leidžia spręsti, kad Bendrovė sistemingai nevykdė įsipareigojimų savo kreditoriams. Taigi, VMI kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momentas, t. y. 2021 m. spalio 19 d., žymi ne Bendrovės nemokumo pradžios momentą, o R. V. padaryto trunkamojo administracinio nusižengimo pasibaigimo momentą.
17. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Nors ši praktika buvo pradėta formuoti galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui, tačiau ji išlieka aktuali.
18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis sprendžiamam klausimui aktualia teismų praktika, sprendžia, kad R. V., būdamas Bendrovės vadovu, privalėjo žinoti ir žinojo apie sudėtingą MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį dar iki VMI kreipiantis dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo, todėl pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo R. V. atsirado ne nuo 2021 m. spalio 19 d., kaip teigiama apeliaciniame skunde, tačiau vėliausiai nuo 2019 m. spalio 14 d., kai buvo pradėtas priverstinis išieškojimas dėl nepadengtų įsipareigojimų. Tai, kas aptarta, leidžia daryti išvadą, kad R. V. žinojo savo, kaip įmonės vadovo pareigas, ir sąmoningai jų neatliko, t. y. įmonei tapus nemokia, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o tai patvirtina R. V. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. V. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes teisenos pradėjimo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė Bendrovės vadovui taikoma už pareigos nevykdymą tuo metu, kai MB „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo bankrutavusi ir išregistruota iš juridinių asmenų registro, be to, administracinio nusižengimo teisena, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra inicijuojamas ginčas dėl nebeegzistuojančios bendrovės bankroto procedūros, o sprendžiamas R. V., kaip buvusio Bendrovės vadovo, asmeninės administracinės atsakomybės klausimas, todėl ir apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika įmonių bankroto procedūros kontekste nagrinėjamoje byloje sprendžiamiems klausimams nėra aktuali.
20. Pažymėtina, kad ANK 39 straipsnyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Kaip jau buvo minėta, kreditorius dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo kreipėsi į teismą 2021 m. spalio 19 d., dėl to, nuo šios dienos, remiantis formuojama teismų praktika, skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo suėjęs, todėl minėti apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai pradėtos administracinio nusižengimo teisenos laikytini nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad faktas, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, o vėliau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimu Bendrovės veikla buvo pripažinta pasibaigusia ir ji išregistruota iš Juridinių asmenų registro (b. l. 49, 51–52), patvirtina, jog Bendrovės finansinė padėtis buvo itin sunki, o jai vadovavęs R. V., tai matydamas, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, ištyręs ir įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis), daro išvadą, kad R. V. padaryta veika atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinio nusižengimo požymius.
22. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl administracinės nuobaudos skyrimo, nes, net ir nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktam R. V. nustatė baudos dydį, artimą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu R. V. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą baudą ar visai jos neskirti. Kadangi apeliaciniame skunde paskirta administracinė nuobauda neginčijama, apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.
23. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl R. V. kaltės bei priėmė teisingą procesinį sprendimą. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. V. (R. V.) atstovo advokato Tomo Bairašausko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.