Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Deforta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Deforta“ ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB „ESO“) dėl skolos priteisimo bei atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ priešieškinį ieškovui UAB „Deforta“ dėl delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje kilęs ginčas dėl rangos sutarties sudarytos viešojo pirkimo pasėkoje nutraukimo teisėtumo, dėl rangovo esminio sutarties pažeidimo taip pat dėl sutarties objekto, sutartimi sutartų atlikti darbų masto. Todėl šalių ginčui spręsti aktualios Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ), taip Viešojo pirkimo, kurio pasėkoje šalys sudarė ginčo sutartį, tiek bendrosios, tiek specialiosios sąlygos, kurios ir apsprendė šalių sudarytos sutarties turinį ir objektą, taip pat ieškovo pateikto pasiūlymo viešajame pirkime sąlygos, kurių pagrindu ieškovas pripažintas laimėjęs viešąjį pirkimą. Bendrųjų viešojo pirkimo sąlygų 1.2 ir 4.1 punktai aiškiai numatė, jog pirkimo objektas yra darbai aprašyti techninėje specifikacijoje specialiųjų pirkimo sąlygų (toliau tekste ir SPS) 2 dalyje, kurios 2.1 punkte nurodyta, jog pirkimo objektas – (11405) 0,4 – 10 kV oro linijų trąsų valymo Kauno regione darbai, kurių aprašymas yra techninėje specifikacijoje. Techninės specifikacijos 3 punktas įvardija trasos valymo darbus tai: objekte augančios sumedėjusios augmenijos, kurios kelmo skersmuo iki 12 cm, stiebo, skersmuo 1,30 m. aukštyje nuo žemės paviršiaus iki 11 cm išpjovimo darbai (3.1 punktas) prieš valymo darbų pradžią pranešant želdinių savininkams ir suderinant su užsakovo atsakingu asmeniu (3.2 punktas), taip pat iškirstų krūmų pašalinimas iš trasos (3.3. punktas). Pagal techninės specifikacijos nuostatas rangovas pradeda darbus gavęs užsakovo užsakymą ir suderinęs darbus su užsakovo teritorinės grupės, kurioje dirbs vadovu (2.1 punktas). Techninės specifikacijos 2.2. punktas numatė, jog rangovas savo lėšomis turi atlikti derinimus dėl leidimų naudoti šią technologiją su žemių ir miškų savininkais, miškų ar žemių valdytojais, miškų urėdijomis, nacionaliniais ir regioniniais parkais, miestų savivaldybėmis. Specialiųjų pirkimo sąlygų priede Nr. 5 numatyta 04-10 kV oro, oro kabelių ir 35 kV oro linijų proskynų priežiūros tvarka (toliau tvarka), kurioje aiškiai numatyta kaip turi būti atliekami darbai parkuose bei draustiniuose, miškų masyvuose, miestuose, gyvenvietėse, sodybose, soduose, miško parkuose. Analogiškai sutarties objektas, t.y. rangos darbai, kuriems pirkti paskelbtas viešasis pirkimas apibūdinamas ir SPS priede Nr. 2, pateiktame sutarties, kuri pasibaigus viešajam pirkimui ir buvo pasirašyta tarp šalių, projekto 1.1. punkte. Specialiųjų pirkimo sąlygų 2 priede pateiktame sutarties projekte, buvo numatyta užsakovo teisė, bet kuriuo metu, vienašališkai, nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį prieš 10 kalendorinių dienų raštu pranešus apie tai rangovui ir su mokėjus tik už faktiškai tinkamai atliktus darbus ir rangovo pareiga gavus tokį užsakovo pranešimą nutraukti visus darbus, išskyrus tuos, kurie būtini užtikrinti saugų jau atliktų darbų rezultato naudojimą. Taigi, ieškovas dar prieš apsispręsdamas ar dalyvauti šiame viešajame pirkime galėjo susipažinti su perkamų paslaugų apimtimi ir pobūdžiu (objektu), jeigu kurios nors šio viešojo pirkimo sąlygos jam buvo neaiškios turėjo galimybes jas išsiaiškinti, užklausdamas perkančiąją organizaciją (atsakovą), o manydamas, jog kurios nors sąlygos yra nesąžiningos neskaidrios ar prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms turėjo teisę šias sąlygas ginčyti viešojo pirkimo eigoje. Tačiau to nedarė. Jis pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, jog yra susipažinęs su visomis konkurso sąlygomis, taisyklėmis ir su jomis sutinka. 2016 01 13 šalys pasirašė ginčo sutartį, kurios 1 punkte sutarties objektas darbai, kuriuos įsipareigoja atlikti ieškovas, apibrėžiami kaip 0,4 – 10 kV oro linijų trasų valymo Kauno regione darbai atliekami pagal užsakovo užsakymus, kuriuose nurodomi darbų pavadinimai, darbų atlikimo terminai bei kiti konkrečių darbų atlikimui keliami reikalavimai konkrečiam objektui sutartyje nurodytomis sąlygomis. Sutarties 3.3 punktas numatė, jog rangovas pradeda darbus prieš tai suderinęs su užsakovu ir Aplinkos ministerijos regioniniais departamentais, žemės savininkais arba valstybinio miško valdytojais ir kitais suinteresuotais asmenimis. 3.4. punktas numatė, jog ieškovas savo lėšomis turi atlikti derinimus su trečiosiomis šalimis dėl darbams atlikti reikalingų leidimų, ieškovas įsipareigojo atlikti reikiamus suderinimus su trečiaisiais asmenimis ir gauti visus reikalingus leidimus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Sutarties 6.2.12 punkte, kuriame be kita ko sukonkretinama, kad prieš pradedant medžių, krūmų ar kitokių želdinių kirtimo ir genėjimo darbus ieškovas turi suderinti juos su želdinių savininkais, miškų urėdijomis, savivaldybėmis bei kitomis kompetetingomis institucijomis bei gauti tokio pobūdžio darbams reikalingus leidimus teisės aktų nustatyta tvarka.Darbai remiantis sutarties 4.1 punkto nuostatomis turėjo būti atliekami pagal atsakovo pateiktą Užsakymą ir su atsakovu suderintą sąmatą, kurioje nurodomi konkretūs darbai ir atlikimo terminas. sutarties 4.2.1 punktas numatė, jog rašytiniu sutarimu darbų atlikimo terminai gali būti pratęsti, jei atsakovas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį. Remiantis sutarties 4.5 punktu ieškovas, nesutikdamas priimti jam teikiamo užsakymo, atsako kaip už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir, atsakovui pareikalavus, moka 0,05 procento dydžio delspinigius nuo Užsakymo sumos (EUR su PVM), bet ne mažiau kaip 15 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Byloje nėra ginčo ir bylos rašytinė medžiaga patvirtina, jog atsakovas iš viso pateikė net tris užsakymus, kurių nei vieno ieškovas nepradėjo vykdyti. 2016 02 25 atsakovas pateikė užsakymą dėl konkretaus atskirų medžių ir šakų genėjimo kiekio vienetais. Minėto užsakymo ieškovas nesiėmė vykdyti nepagrįstai 2016 03 03 rašte nurodęs, neva jame nurodyti darbai išeina už sutarties objekto ribų, todėl užsakymas turi būti patikslintas eliminuojant į sutarties objektą nepatenkančius darbus, t. y. darbus miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, paliekant tik darbus trasų proskynose ir už proskynos ribų. Atsakovui 2016 03 09 pateikė antrą užsakymą, ieškovas 2016 03 14 raštu pateikė prašymą pateikti užsakymą visam sutarties galiojimo laikotarpiui, nes pateiktasis užsakymas jo manymu neatspindėjo viso preliminaraus darbų pagal sutartį kiekio ir sutarties kainos. Atsakovas 2016 03 22 elektroniniame laiške nurodė, jog preliminarus kiekis yra renkamas ir išskiriamos linijos pagal ieškovo pageidavimus, miškingose vietovėse, išskiriant miestus, kaimus ir gyvenvietes. Šiame rašte atsakovas nurodė, jog sudarinėja užsakymus pagal ieškovo pageidavimus, tačiau nėra nurodyta, jog atsisako darbų kitose vietose arba sutinka su ieškovo nurodomu sutarties objektu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šį raštą ne kaip atsakovo sutikimą su ieškovo teiginiais apie mažesnį sutarties objektą, bet kaip geranorišką bendradarbiavimą vykdant sutartį. 2016 03 22 raginime ieškovas pakartotinai pareikalavo pateikti užsakymą atitinkantį sutarties objektą ir atspindintį visus preliminarius darbus pagal sutartį ir sutarties kainą, t. y. darbus už visą sutarties vykdymo laikotarpį į ką atsakovas 2016 04 07 atsakė, jog sutarties objektas yra oro trasų valymo darbai visame regione, neišskiriant miestų, sodų, sodybų ir kitų gyvenviečių. 016 04 07 ieškovas pateikė prašymą nurodyti, ar pirmajame užsakyme nurodyti visi sutartyje numatyti darbai ir nustatė terminą iki 2016 04 11 pateikti atsakymą. Atsakovas 2016 04 11 pateikė užsakymą ir nurodė, jog siunčia 2016 m. balandžio – liepos mėnesio trasų valymo užsakymą, o 2016 07 01 bus pateikti papildomi kiekiai. Ieškovas 2016 04 15 atsakė, jog minėtame trečiame užsakyme yra pateikti visi darbai, kaip pirmajame užsakyme, nors šie darbai yra už sutarties objekto ribų, todėl atsisakė tvirtinti užsakymą ir pareikalavo iki 2016 04 22 pateikti užsakymą jo manymu atitinkantį sutarties objektą ir tvarkos reikalavimus. 2016 05 03 elektroniniu laišku ieškovas teiravosi, kada bus pateiktas užsakymas, 2016 05 04 raštu paragino atsakovą pateikti užsakymą atitinkantį sutarties objektą ir tvarkos reikalavimus. Kolegija pažymi jog nei viename iš ieškovo raštų jis nereiškė pretenzijų ir net neužsiminė dėl kokių nors užsakovo (atsakovo) pareigų perduodant objektą ieškovui neįvykdymo, medžių nesužymėjimo, kokių nors leidimų iš trečiųjų asmenų negavimo. Jis atsisakymą patvirtinti užsakymą motyvavo tuo, jog pirmajame užsakyme užsakomi darbai, dėl kurių nebuvo susitarta, o vėliau užsakovui susiaurinus darbų apimtį pareikalavo užsakyti visus darbus iš karto visam sutarties galiojimo laikui ir už visą sutartyje numatytą darbų atlikimo kainą, nors sutartyje jam tokia teisė nebuvo numatyta.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis nutartimi nurodė, jog visi šie ieškovo pareikšti reikalavimai iš pradžių reikalaujant siaurinti užsakymo mastą išeliminuojant darbus urbanizuotose teritorijose, vėliau reikalaujant pateikti visus darbus, kurie turės būti atlikti pagal sutartį per metus laiko, už visą sutarties sumą prieštarauja, viešojo pirkimo sąlygoms šalių sutarties 1.1. punktui, kuriame aiškiai apibrėžtas sutarties objektas jog darbai turi būti atliekami Kauno regione, nenumatant jokių išimčių, taip pat ir 2.3 punktui, pagal kurį atsakovas turi teisę pateikti užsakymus konkretiems darbams atlikti, jų apimtis ir terminus pateikdamas užsakyme. Užsakymų skaičius sutartyje nėra ribojamas. Todėl ieškovas turėjo teisę reikalauti nurodyti visus darbus kiekviename konkrečiame užsakyme, tačiau atsakovas sutartyje nėra prisiėmęs įsipareigojimo pateikti vieno užsakymo visam sutarties galiojimo laikui. Todėl jo atsisakymas tokį užsakymą teikti pagrįstas. Atsakovas 2016 05 12 raštu nurodė, jog ieškovas vengia vykdyti sutartį, atsakovui kyla pagrįstų abejonių dėl sutarties vykdymo ateityje, todėl Sutarties 9.6 punkto pagrindu nutraukia sutartį nuo 2016 04 22 ir pareikalavo sumokėti 1 080 EUR netesybas. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išsamiai atliktu sisteminiu tvarkos nuostatų aiškinimu, nurodant, jog nepaisant to, kad tvarkos 3.1 punktas, kuriuo remiasi ieškovas numato, jog atsakovas organizuoja miškų masyvų proskynose esančių medžių kirtimą ir genėjimą, ir elektros linijų apsaugos zonose augančių krūmų ir medžių kirtimą bei genėjimą, o miestuose, gyvenvietėse, parkuose (išskyrus nacionaliniuose, regioniniuose ir miško parkuose), sodybose ir soduose šiuos darbus atlieka želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, šios tvarkos, kuria šalys susitarė vadovautis 6 punktas taip pat reglamentuoja darbus, atliekamus miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose. Tvarkos 6.1 punkte nustatyta, jog oro linijų apsaugos zonose darbus organizuoja želdinius prižiūrinčios organizacijos arba savininkai. Tačiau 6.4 punkte taip pat numatyta, jog jei želdinius prižiūrinčios organizacijos arba savininkai atsakovo nurodytais arba suderintais terminais neiškerta medžių ar krūmų, atsakovas organizuoja šių medžių ir krūmų iškirtimą. Taigi, atsakovas turi pareigą vykdyti oro linijų priežiūrą visose vietovėse, įskaitant oro linijas miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, jei želdinius prižiūrinčios organizacijos arba savininkai to nepadaro nustatytais terminais. Todėl atsakovas į pirkimo sąlygas bei sutartį ir buvo įtraukęs ir šiuos darbus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog susipažinus su viešojo pirkimo sąlygomis išnagrinėjus ginčui spręsti aktualias ginčo sutarties nuostatas darytina išvada, kad atsakovas skelbia viešuosius konkursus visiems darbams atlikti konkrečiame regione, o ne atskirose regiono teritorijose atskirai miškuose ir atskirai miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose. Todėl atsakovo ketinimai ir teisėti lūkesčiai buvo gauti paslaugas visame Kauno regione, kur eina oro linijos, o ne atskirose dalyse, tokia sąlyga buvo ir viešojo pirkimo sąlygose, ir ieškovo pasiūlyme, ir viešųjų pirkimo būdu sudarytoje sutartyje. Ieškovas kaip jau minėta neprašė pirkimo sąlygų ar sutarties projekto nuostatų išaiškinti, viešojo pirkimo sąlygų neskundė. Darytina išvada, jog šios sąlygos tiek ruošiantis dalyvauti konkurse, tiek jame dalyvaujant apeliantui buvo aiškios, jis jų neginčijo VPĮ nustatyta tvarka kas reiškia jog šios sąlygos ieškovui buvo ne tik aiškios, bet ir priimtinos. Kad sutarties objektas ieškovui buvo aiškus iš pat pradžių rodo ir aplinkybė, kad teikdamas pasiūlymą viešajame pirkime jis nurodė, turįs specialistą, turintį teisę atlikti darbus urbanizuotose teritorijose, kas reiškia, jog suprato arba turėjo suprasti, jog darbai bus vykdomi ne tik miško proskynose, bet ir urbanizuotose teritorijose – miestuose, gyvenvietėse ir pan.Nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apelianto teiginiai neva jis negalėjęs priimti atsakovo užsakymų dėl to, jog atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų, nepažymėjo kirstinų medžių bei negavo želdinių savininkų leidimų. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas ieškovas atsiakydamas tvirtinti atsakovo pateiktus įrodymus tokių kliūčių darbų atlikimui nebuvo nurodęs, o nepriėmė ir netvirtino užsakymų, nes įrodinėjo, jog dėl dalies darbų atlikimo šalys nesitarė, rėmėsi sutarties 2.1 punkto nuostata, jog tokiu atveju, jam atlikus nesutartus darbus, nukrypstant nuo užsakymo, be atsakovo rašytinio sutikimo, atsakovas šių darbų neapmokėtų. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas nesužymėjo medžių ir remdamasis šiuo faktu apeliantas teigia, kad užsakymai nepriimti dėl paties atsakovo kaltės prašo sutarties nutraukimą dėl apelianto kaltės pripažinti neteisėtu ir nustatyti, kad sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės. Tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas atsakovas sutartį nutraukė remdamasis jos 9.6 punktu, įgalinančiu atsakovą sutartį nutraukti bet kada pranešus prieš 10 dienų ir sumokėjus už faktiškai atliktus darbus, t.y. yra remdamasi sutarties punktu reglamentuojančiu sutarties nutraukimą nesant rangovo (ieškovo) kaltės. Tačiau sprendžiant iš 2016 05 12 atsakovo rašto dėl sutarties nutraukimo, turinio bei byloje pareikšto priešieškinio apeliantas įrodinėjo, jog Sutartį nutraukė dėl ieškovo kaltės, nes pastarasis nepagrįstai nepriėmė užsakymų ir atsakovas turėjo pagrindo manyti, jog sutartis nebebus vykdoma kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu numatytu CK 6.217 straipsnio 1dalies 4 punkte. Pirmosios instancijos teismas aiškindamas sutarties nuostatas teisingai pažymėjo jog pagal Sutarties 4.1 ir 4.5 punktų nuostatas šalys sutarė, jog sutartis vykdoma šalių paeiliui, atsakovas pateikia užsakymą, apeliantas jį patvirtina, sudaro ir suderina su atsakovu sąmatą ir pradedami darbai. Tuo tarpu byloje nustatyta, jog apeliantui prisilaikant nustatytos tvarkos buvo pateikti trys užsakymai, kuriuos jis turėjo pareigą priimti, o nustatęs, kad atsakovas neatliko kirstinų ir genėtinų medžių žymėjimo, turėjo teisę tolesnių įsipareigojimų pagal sutartį nebevykdyti t.y. nepateikti darbų sąmatos, kurios nesužymėjus kirstinų ir genėtinų medžių jis negalėtų pateikti nežinodamas darbų apimties. Tačiau žymėjimo buvimas ar nebuvimas netrukdė apeliantui priimti užsakymą. Apeliantas priėmęs užsakymą, remdamasis CK 6.207 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei sutarties 4.2.1 punktu turėjo teisę stabdyti tolesnį savo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą, sąmatos sudarymą ir pateikimą atsakovui, reikalauti nukelti darbų atlikimo terminus ir kt. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutartis nebuvo vykdoma dėl ieškovo kaltės, jo nepagrįsto atsisakymo priimti užsakymus, pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei sutartinių santykių analize. Ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovo 2016 05 12 vienašališką sutarties nutraukimą dėl ieškovo kaltės negaliojančiu yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nustačius jog sutarties neįvykdė pats ieškovas pagrįstai atmestas ir reikalavimas pripažinti, kad sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės Šių išvadų teismas priėjo išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis ginčui spręsti aktualiu teisiniu reguliavimu viešojo pirkimo dokumentais, paties ieškovo teiktu pasiūlymu viešajame pirkime bei byloje pateiktos šalių sudarytos sutarties nuostatomis.Atmestini ir apelianto argumentai neva pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos yra nepagrįstai didelės. Pažymėtina jog tiek sutarties projekto pateikto prie viešojo pirkimo sąlygų, tiek šalių pasirašytos sutarties 4.5 punktai nustatė, jog rangovas (apeliantas) už užsakymo nepriėmimą moka 0,05 procento dydžio delspinigius nuo Užsakymo sumos su PVM, bet ne mažiau kaip 15 EUR baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi, apeliantui priteistos minimalios netesybos aptartos šalių sutartyje, todėl mažinti jų nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl taikomų netesybų dydžio pagrįstumo taip pat teisingai nurodė, jog būtina atsižvelgti, kad visa sutarties suma buvo 1 241 779,44 Eur, sutyartis sudaryta viešųjų pirkimų būdu ir atsakovui naujam paslaugų teikėjui parinkti teks pakartotinai rengti viešąjį konkursą. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Kolegija taip pat pažymi jog šioje byloje būtina aptarti ir bylos teismingumo apylinkės teismui klausimą. Pagal CPK 25 straipsnį civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio kodekso nustatyta tvarka. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, išvardytas CPK 27 straipsnyje. Pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XII-1768 redakcija, aktuali nagrinėjamam ginčui) nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar neteisėtai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl: 1) perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo; 2) žalos atlyginimo; 3) pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia; 4) alternatyvių sankcijų taikymo; 5) sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Taigi pagal ieškinio pirmosios instancijos teismui padavimo metu galiojusį ir galiojantį teisinį reglamentavimą byla teisminga apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką VPĮ yra lex specialis (specialusis teisės aktas) viešųjų pirkimų srityje; kitų teisės aktų nuostatos jo atžvilgiu taikytinos subsidiariai, tačiau nepaneigiant imperatyviųjų teisės nuostatų taikymo kitų teisinių santykių srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016 26.1 punktą). Pagal šį aiškinimą pirmiausia reikėtų taikyti atitinkamas VPĮ nuostatas. Be to, pagal CPK 1 straipsnio 1 punktą viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.Nagrinėjamu atveju pareikšti reikalavimai viešojo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, pripažinti, kad sutartis nutraukta dėl perkančiosios organizacijos (atsakovo) kaltės Tokie reikalavimai pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą VPĮ 93 straipsnio 1 dalies bylai aktualią redakciją yra teismingi apygardos teismui. Tačiau būtina pažymėti, kad šalims teismingumo klausimo nekėlus nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme kolegija mano, jog šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui ex officio naikinti pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi galiojančioje CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto redakcijoje nustatyta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tik tada, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Ši norma reiškia, kad kai bendrosios kompetencijos teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėja bylą, teismingą administraciniam teismui, ir priešingai – kai bylą, teismingą bendrosios kompetencijos teismui, išnagrinėja administracinis teismas, teismo sprendimas visais atvejais yra neteisėtas, negaliojantis ir naikintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015). Tokiu atveju proceso teisės normų, nustatančių rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės, pažeidimas yra vienas absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016, 11 punktas), kurį nustačius apeliacinės instancijos teismas privalo sprendimą naikinti dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo ex officio. Tačiau bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pažeidimas nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudaro pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016 12 punktą).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.