- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- eA6.-225-369/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01631-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- G. T.
- Kreditorius
- Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 7.12pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. T. (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2025 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėjos D. Š. pareiškimas „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo“, kuriuo prašoma UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovui G. T. iškelti administracinio nusižengimo bylą dėl to, kad jis žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti, ir turėdama mokestinę nepriemoką, kuri 2025 m. liepos 10 d. sudarė 14 033,31 Eur, o 2025 m. spalio 27 d. sudarė 45 500,40 Eur, t.y, įsiskolinimą valstybės biudžetui, 2025 m. liepos 10 d. neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitos paskesnės eilės kreditoriumi, o būtent pervedė 5 100 Eur paskolos grąžinimo kreditoriui I. N., ir tuo pažeidė ankstesnės trečios eilės kreditoriaus – VMI prie FM interesus, ir prašoma jam skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. T. 2025 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje nepripažino padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Jis nurodė, kad nieko nežino apie VMI pareiškime nurodytas aplinkybes. Jis nežino, kad jo vardu yra užrašyta įmonė UAB „X“ ir jis yra jos vadovas. Jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Šių metų gal vasaros viduryje pas jį atėjo nepažįstamas žmogus ir paklausė, ar gali jo vardu registruoti automobilius, už tai jam duos pinigų -200 Eur. Jis tuo metu neturėjo pinigų pirkti narkotikams, todėl sutiko. Asmuo jam davė pasirašyti kažkokius dokumentus. Kad gautų pinigų, jis pasirašė dokumentus, jų neskaitęs, nesuprasdamas ir nežinodamas, ką konkrečiai pasirašė. Su tuo žmogumi bendravo tik tą vieną kartą. Nežino, ar tas žmogus buvo I. N.. Turėjo to asmens telefono numerį, paskui pametė telefoną ir jo duomenų nebežino. Jis tik dabar suprato, kad padarė nesąmonę, pasirašydamas tuos dokumentus, ir nežino, ką jam dabar daryti. Jis su tuo asmeniu į banką nebuvo ėjęs. Jis 2025 m. liepos 10 d. 5 100 Eur I. N. nepervedė, nes neturi jokios veikiančios sąskaitos. UAB „X“ banko sąskaitos neturėjo. Jis nebuvo banke, kad gautų prisijungimo instrumentus ar duomenis prie įmonės banko sąskaitos. Nežino, kaip tas asmuo jį surado. Jis tiesiog stovėjo ir, matyt, jo veide buvo parašyta, kad jam labai blogai. Jis pasiūlė, gal nori, paaiškino, kaip ką daryti. Jis net nežino to žmogaus vardo. Jo išsilavinimas pagrindinis, pinigų jis nepervedinėjo ir nieko nežino.
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl administracinio nusižengimo byla išnagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui ANK 629 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku. Tam, paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, aiškumo principų reikalavimų, gali būti pasirinktos įvairios priemonės kaip antai: baudos, delspinigiai, palūkanos ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d., 2006 m. sausio 24 d. nutarimai) (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis Nr. ATP-653-458/2016).
Iš byloje esančių įrodymų visumos (išrašų iš VMI duomenų bazės) nustatyta, kad įmonė UAB „X“ turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kuri 2025 m. liepos 10 d. sudarė 14 033,31 Eur (13 684,91 Eur PVM ir jo delspinigių ir 368,40 Eur pelno mokesčio ir jo delspinigių).
Kad UAB „X“ neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams padengti patvirtina jos 2024 m. balanse nurodyti duomenys: pagal VĮ Registrų centrui pateiktą balansą už 2024 m. bendrovė turėjo tik 132 305 Eur atsargų, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 183 492 Eur. Akivaizdu, kad įmonė neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių pareikštiems reikalavimams tenkinti, todėl privalėjo atlikdama mokėjimus laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo. VMI pareiškime ir Swedbank, AB įmonės sąskaitos išraše pateikti duomenys, jog 2025 m. liepos 10 d. UAB „X“ buvo atlikti mokėjimai, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas dėl mokėjimo eiliškumų, t.y. pervesta 2 000 Eur ir 3 100 Eur sumos įmonės kreditoriui I. N. pagal paskolos sutartį. Šie mokėjimai nėra CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyti pirmos ar antros eilės mokėjimai kreditoriams, kurie turėtų pirmenybę prieš įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tai yra ketvirtos ar penktos eilės mokėjimai CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020, 2AT-30-976/2025). Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-36-495/2023).
Teismo posėdyje apklaustas UAB „X“ registruotas vadovas G. T. teismui nurodė, kad jis net nežinojo esantis šios bendrovės vadovas, nieko nežino apie šios įmonės veiklą, t.y, nei apie jos veiklos pobūdį, nei finansinę padėtį, nei turimas skolas, kreditorių reikalavimus. Atitinkamai jam nėra žinoma šios įmonės banko sąskaita, jis neturi elektroninės bankininkystės priemonių šia sąskaita disponuoti. Jis neatliko 2025 m. liepos 10 d. jokių mokėjimų iš UAB „X“ banko sąskaitos, nežino, kas toks yra I. N.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad jis yra narkotines medžiagas vartojantis asmuo, 2025 m. vasarą, kada tiksliai neprisimena, prie jo priėjo nepažįstamas asmuo, kuris pasiūlė jam už piniginį 200 Eur atlygį leisti jo vardu registruoti transporto priemones, davė jam pasirašyti dokumentus. Jis, siekdamas gauti lėšų narkotinėms medžiagoms, sutiko ir pasirašė jam paduotus dokumentus, jų neskaitydamas, nesusipažinęs su jų turiniu ir nežinodamas jų esmės. Jis nurodė, kad nežinojo, kad jis buvo paskirtas įmonės vadovu ar kad įgijo įmonės akcijas. Akivaizdu, kad jis neorganizavo UAB „X“ veiklos, niekada neatliko jokių veiksmų kaip šios įmonės vadovas.
Iš Lietuvos gyventojų registro duomenų matyti, kad G. T. neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, kad jis yra vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, apie 20 kartų teistas Lietuvoje ir užsienyje, sistemingai teisiamas už įvairias nusikalstamas veikas nuosavybei asmuo, 2024 m. lapkričio mėn. paleistas iš įkalinimo įstaigos, nuo 2025 m. spalio mėn. vėl suimtas. Taip pat jis buvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nurodė tris mėnesius 2025 m. gydęsis reabilitacijoje. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad G. T. neturi nei tinkamo išsilavinimo, nei reikiamų žinių bei įgūdžių vadovauti įmonei, organizuoti jos veiklą. Jo teigimu, jis tokių ketinimų net neturėjo, nežino nieko apie UAB „X“: jos buveinės, veiklos pobūdžio, darbuotojų. Iš esmės jis buvo įmonės vadovas tik de jure, bet ne de facto. Teismas turi pagrindo manyti, kad G. T. yra fiktyvus UAB „X“ akcininkas ir direktorius, kad UAB „X“ akcijos ir valdymas G. T. buvo perduotas tik formaliai- užpildžius tai patvirtinančius dokumentus, tačiau realus minėtos įmonės valdymas- įmonės vardu atidarytų banko sąskaitų valdymo priemonės, antspaudai, buhalterinės apskaitos dokumentai bei turtas jam nebuvo perduoti, dėl ko G. T. nežinojo ir negalėjo žinoti apie UAB „X“ finansinę padėtį bei turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad faktiškai UAB „X“ 2025 m. liepos 10 d. vadovavo ir minėtus mokėjimus atliko kitas nenustatytas asmuo, ir tai buvo daryta be jo fiktyvaus vadovo G. T. žinios.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šioje byloje nėra nustatytas subjektyvusis administracinio nusižengimo požymis – tyčia, tai yra asmens, sąmoningas nesilaikymas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, taip pažeidžiant kreditorių teises.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra nustatyti administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl administracinio nusižengimo teisena G. T. atžvilgiu yra nutrauktina, nesant jo veikoje ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo G. T. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.