- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2A-145-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04248-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė (pirm.)
- Atsakovas
- A. P. V.
- Trečiasis asmuo
- S. V.
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7784-1136/2021 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui A. P. V., trečiajam asmeniui S. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) prašė teismą priteisti iš atsakovo A. P. V. valstybės biudžetui padarytą 1 760,00 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
2. Nurodė , kad 2021 m. kovo 26 d. gavo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžio vykdymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-531/2021, kuriuo konfiskuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti atsakovo žmonai S. V.. Teigė, kad atsakovas informavo, jog automobilis yra parduotas. Kadangi atsakovas neišsaugojo turto, liko neįvykdytas Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-531/2021, kuriuo konfiskuota transporto priemonė. Teigė, kad neteisėti A. P. V. veiksmai lėmė automobilio realizavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo įrankiu pripažintas automobilis priklausė atsakovo žmonai S. V., kuris buvo įgytas iki santuokos su atsakovu sudarymo, tai patvirtina ir šalių 2011 m. spalio 19 d. sudaryta Vedybų sutartis. Nustatė, kad laikinas automobilio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės apribojimas nebuvo pritaikytas, atsakovas nebuvo įpareigotas saugoti minėtą automobilį iki teismo nuosprendžio priėmimo, be to, transporto priemonė buvo parduota dar iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžios.
5. Sprendė, kad byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ir pripažino, kad atsakovas neturėjo jokios pareigos išsaugoti ginčo automobilį iki teismo nuosprendžio priėmimo, o kaip automobilio savininkė, trečiasis asmuo S. V. turėjo teisę savo nuožiūra disponuoti turtu, jį parduoti.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus, dėl ko neišsaugotas teismo nuosprendžiu konfiskuotas automobilis (duomenys neskelbtini), kad nesant įrodytiems neteisėtiems atsakovo veiksmams, nėra pagrindo pripažinti ir esant atsakovo kaltei bei esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, todėl byloje nėra įrodytos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti.
8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. CK 6.246 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teigia, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nes žinodamas ir galėdamas žinoti apie automobilio konfiskavimą, neperdavė konfiskuoto turto VMI, todėl jo atžvilgiu turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Atsakovo neteisėtas neveikimas pasireiškė pasyviu elgesiu, t. y. nors ieškovė du kartus kreipėsi į atsakovą dėl konfiskuoto automobilio perdavimo, ji nėra perduota.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. P. V. prašo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-38- 531/2021 prokuroras nebuvo paskyręs automobilio (duomenys neskelbtini) laikino nuosavybės teisės apribojimo, todėl nei jis, nei automobilio savininkė S. V. nebuvo įpareigoti saugoti automobilį iki nuosprendžio priėmimo. Tvirtina, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyti jo neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
11. Teigia, kad automobilis buvo S. V. asmeninė nuosavybė, todėl šis turtas baudžiamojoje byloje galėjo būti konfiskuotas tik tuo atveju, jei teismas nagrinėjęs bylą, būtų nustatęs, kad automobilio savininkė, leisdama jam naudotis turtu, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, tačiau teismas baudžiamoje byloje tokių aplinkybių nesiaiškino ir nuosprendyje nekonstatavo.
12. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad jis elgėsi pasyviai ir nepateikė jokios informacijos apie savo aktyvų elgesį skundžiant nuosprendį. Tvirtina, kad automobilis trečiojo asmens buvo parduotas ir išregistravo dar vykstant ikiteisminiam tyrimui. Teigia, kad nuosprendį teismas priėmė tinkamai neištyręs visų reikšmingų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo.
15. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžiu A. P. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 199² straipsnio 2 dalį, jam paskirta bausmė bei konfiskuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis sutuoktinei S. V.. Perdavus VMI nuosprendį vykdymui dėl automobilio konfiskavimo, paaiškėjo, kad automobilis yra parduotas. Ieškovė prašė teismą priteisti iš atsakovo A. P. V. minėto automobilio vertę. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį konstatavęs, kad nenustatyti ir neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, todėl byloje neįrodytos visos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos.
16. Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.246 straipsnis). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę konkrečioje byloje būtina identifikuoti jos rūšį, kad būtų galima tinkamai nustatyti tos atsakomybės rūšies taikymo sąlygas.
17. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai ir civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
18. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama. Nagrinėjamoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė teismo taikyti deliktinę atsakomybę, todėl turi pareigą įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą (CPK 178 straipsnis).
19. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją - kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.
20. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.
21. Dėl paminėto, neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas ne tik kaip asmens elgesio neatitiktis teisei, konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą (individualios asmeninės atsakomybės principas) ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017).
22. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019).
23. Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčija pareigą mokėti už konfiskuotą automobilį, įrodinėdamas, kad įsiteisėjus nuosprendžiui, jis neturėjo (duomenys neskelbtini) ir nedisponavo šia transporto priemone, nes automobilis asmenine nuosavybe priklausė sutuoktinei, kuri šią transporto priemonę pardavė dar ikiteisminio tyrimo metu ir nei jis, nei sutuoktinė nebuvo įpareigoti automobilį saugoti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos.
24. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo S. V. įgijo iki santuokos – 2011 m. vasario 2 d. (santuoka sudaryta 2011 m. spalio 22 d.). Nustatyta, kad iki santuokos sudarymo (2011 m. spalio 19 d.), būsimi sutuoktiniai sudarė Vedybų sutartį, pagal kurią, turtas tiek įgytas iki santuokos, tiek po santuokos sudarymo, yra įgijusios šalies asmeninė nuosavybė. Taigi, nagrinėjamu atveju automobilis (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne atsakovui, o jo sutuoktinei S. V. asmeninės nuosavybės teise ir ginčo dėl to byloje nėra.
25. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.
26. Kaip minėta, automobilis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui, kuris iki baudžiamosios bylos Nr. 1-38-531/2021 nagrinėjimo pradžios, t.y., tebevykstant ikiteisminiam tyrimui, automobilį 2020 m. kovo 9 d. pardavė. Byloje nepaneigti esantys duomenys, kad trečiasis asmuo S. V. turėjo teisę savo nuožiūra disponuoti jai asmenine nuosavybe priklausančia transporto priemone (duomenys neskelbtini).
27. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas. Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-38-531/2021 laikinas automobilio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės apribojimas nebuvo pritaikytas ir atsakovas ar transporto priemonės savininkas nebuvo įpareigoti saugoti minėtą automobilį iki teismo nuosprendžio priėmimo, taigi atsakovas A. P. V. jokia objektyvia forma neturėjo pareigos (įpareigojimo) išsaugoti ginčo automobilį iki teismo nuosprendžio priėmimo.
28. Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai ir jis neatsako už žalą, kurią galimai sukėlė kitų asmenų veiksmai, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra įrodytos atsakovui A. P. V. civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos. Neįrodžius atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo pripažinti esant atsakovo kaltei bei priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (CK 6.247-6.248 straipsniai).
29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
30. Dėl paminėto konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.