- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- 2S-278-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05388-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. G., Ž. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-610-1103/2023 pagal antstolio Andriaus Bespalovo prašymą dėl baudos skyrimo už sprendimo įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymą suinteresuotiems asmenims M. G. (skolininkui) ir Ž. Š. (išieškotojai).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis Andrius Bespalovas kreipėsi į teismą, prašydamas skirti suinteresuotam asmeniui M. G. 300 Eur baudą išieškotojos Ž. Š. naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 24 d. (vykdomosios bylos užvedimo dienos) iki 2022 m. gruodžio 15 d. (pareiškimo surašymo dienos). Nurodė, kad antstolio Andriaus Bespalovo kontoroje 2021 m. lapkričio 24 d. vadovaujantis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 6 d. išduotu vykdomuoju raštu, civilinėje byloje Nr. e2-150-1136/2021, užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/21/01510. Minėtoje vykdomojoje byloje daugiau nei metus laiko buvo intensyviai bendraujama tiek su Ž. Š., tiek su M. G. ir renkami duomenys apie teismo sprendimo nevykdymą, 2022 m. gruodžio 14 d. surinkus pakankamai duomenų surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-22-25-31144, kuriuo nustatyta, kad M. G. iki šiol nevykdo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 6 d. išduotame vykdomajame rašte nurodytų santuokos nutraukimo pasekmių, tai yra nesudarė galimybių Ž. Š. matytis su nepilnamečiais vaikais K. G., L. G. ir J. G.. Pasak antstolio, M. G. niekada nevengė bendrauti, kada tik buvo būtinybė visada palaikė kontaktą, tačiau vykdymo proceso metu nustatyta, kad nuo vykdomosios bylos užvedimo momento iki šios dienos Ž. Š. nei karto nepavyko pasimatyti su vaikais pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Pasak M. G., neįvykusių pasimatymų priežastis yra ta, jog atsižvelgiant į medicinines išvadas dėl vaikų psichologinės būklės, vaikai, neva, yra nepasiruošę bendravimui su mama.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, reikšmingas bylai aplinkybes nurodė teismo posėdžių metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies ir skyrė skolininkui M. G. 350,00 Eur vienkartinę baudą už Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2‑150‑1136/2021, nustatytos išieškotojos Ž. Š. bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais K. G., J. G., L. G. nevykdymą, išieškotojos Ž. Š. naudai.
4. Teismas nustatė, kad skolininkas iš esmės neginčija aplinkybių, kad nebuvo tinkamai užtikrintas teismo nutartimi nustatytos vaikų ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarkos įgyvendinimas, tačiau laikėsi pozicijos, kad nustatytos bendravimo tvarkos tarp Ž. Š. ir vaikų negalėjo užtikrinti, nes vaikai sirgo, patys vaikai kategoriškai atsisako bendrauti su mama, psichiatrų nuomone jų versti bendrauti su mama jiems nesutinkant negalima, nes vaikai bus tik dar labiau žalojami.
5. Teismas nustatė, kad skolininkas M. G. iš esmės tiek antstoliui, tiek ir teismui nurodė tas pačias priežastis, dėl kurių jis nevykdo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo: kategoriškas vaikų atsisakymas bendrauti ir susitikti su mama; vaikų psichologinė būsena (bendraujant su mama jie yra tik dar labiau žalojami); Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas. Taip pat nustatė, kad Panevėžio socialinių paslaugų skyriaus pateikti duomenys, Ž. Š. ir M. G. paaiškinimai patvirtinta, jog M. G. nuo 2021 m. balandžio 2 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo vieną kartą dalinai bandė sudaryti galimybę mamai bendrauti su jos biologiniais vaikais – 2021 m. lapkričio 10 d. į Panevėžio socialinių paslaugų centrą, į susitikimą su mama, buvo atvežęs tik vieną sūnų K. G., tačiau susitikimas neįvyko, kadangi Ž. Š. neturėjo galimybės atvykti į susitikimą, nes slaugė sergantį savo sūnų A. Š.. Iš Ž. Š. ir M. G. paaiškinimų nustatė, kad mama su vaikais nebendrauja ir nesusitinka jau trejus metus.
6. Teismas sprendė, kad Panevėžio socialinių paslaugų centro raštuose, VšĮ „Panevėžio ligoninės“, medicininiuose pažymėjimuose pateikta informacija tik iš dalies pateisina vaikų ligos, M. G. nedarbingumo laikotarpius. Priešingai nei teigia M. G., gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro M. G. pateiktose nepilnamečių J. G., L. G. būklės įvertinimo aprašymuose, nėra jokių duomenų apie, tai, kad vaikams nustatyti sveikatos sutrikimai yra susiję su motinos Ž. Š. elgesiu esamuoju laikotarpiu ar praeityje jos elgesio sukeltų pasekmių šalinimu. Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės santaros klinikos vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos centro 2022 m. gegužės 17 d. pažymos teismas nustatė, kad K. G. psichologinė, emocinė būklė yra pagerėjusi, nėra jokių įrašų, kad gydytojai vaikams nerekomenduotų ar draustų bendrauti su mama.
7. Teismas konstatavo, kad M. G. neigiamai nusiteikęs prieš Ž. Š., neskatina vaikų bendrauti su motina, apie ją nekalba, nesiekia užtikrinti vaikų bendravimo su Ž. Š., ryšio tarp jų palaikymo, neieško alternatyvių būdų (pvz. nuotolinio bendravimo priemonėmis, telefonu, programėlių pagalba ir kt.), kad užtikrintų vaikų bendravimą su mama. Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad Ž. Š. būtų nustatyti ribojimai artintis prie savo vaikų, nėra duomenų apie atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl jos neteisėto elgesio vaikų atžvilgiu ar kitų aplinkybių, dėl kurių Ž. Š. negalėtų bendrauti su vaikais Panevėžio socialinių paslaugų centre šiame bendravime dalyvaujant socialiniam darbuotojui, kaip kad nustatyta teismo sprendime.
8. Nurodė, kad karantino paskelbimas Lietuvoje neribojo tėvų ir vaikų šeiminių santykių, išskyrus, jei tai buvo reikalinga dėl kitų būtinų saugaus gyvenimo priemonių, tačiau duomenų apie iškilusi konkretų poreikį riboti motinos bendravimą su vaikais vykdomojoje byloje nebuvo.
9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad skolininkas (vaikų tėvas) be pakankamo pagrindo nevykdė teismo sprendimu nustatytos motinos bendravimo su vaikais tvarkos laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d., nes skolininko paaiškinimai ir pateikti dokumentai nepateisina teismo sprendimu nustatytos vaikų bendravimo su atskirai gyvenančia motina tvarkos nevykdymo visą šį laikotarpį.
10. Skirdamas baudą teismas atsižvelgė į tai, kad 2021 m. birželio 11 d. Panevėžio apylinkės teismas nutartimi M. G. jau buvo skyręs 100 Eur dydžio baudą už Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – pristatyti nepilnamečius vaikus L., J. ir K. G. į Panevėžio socialinių paslaugų centrą susitikimams su mama, nevykdymą, tačiau M. G. išvadų nepadarė, toliau nevykdė teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaikais tvarkos. Dėl šios priežasties sprendė, kad už tęstinį teismo sprendimo vykdymo pažeidimą pareiškime nurodytu laikotarpiu yra pagrindas skirti vienkartinę 350,00 Eur baudą išieškotojos naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu skolininkas M. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 9 d. nutartį ir antstolio pareiškimą atmesti.
11.1. Apeliantas pažymi, kad jis negali versti vaikų bendrauti su motina prieš jų valią. Suinteresuotas asmuo nurodo kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir nustatytos bendravimo tvarkos panaikinimo, teigia, kad teismas jo ieškinį patenkino iš dalies ir, be kita ko, pakeitė nustatytą bendravimo tvarką. Apeliantas teigia, kad jei antstoliui buvo nesuprantami teismų sprendimai, jis galėjo kreiptis dėl jų išaiškinimo. Nurodo, kad antstoliui buvo pateikta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑150-1136/2021, kuria atmestas apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apie šią teismo nutartį pirmosios instancijos teismas nutylėjo. M. G. vykdė teismų sprendimus, tačiau 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-150-1136/2021 jam buvo išaiškinta kitaip.
11.2. Apeliantas teigia vykdęs teismų sprendimus, vežęs vaikus į pasimatymus su motina, tačiau vaikai nelipdavo iš automobilio. Be to, pasak apelianto, teismas, skirdamas jam baudą, nuskriaudė vaikus, nes baudai skirtą sumą apeliantas privalės atimti iš vaikų, palikti juos alkanus.
Atsiliepimas
12. Išieškotoja Ž. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka, nurodo, kad jai nebuvo sudaryta galimybė matytis su vaikais, bendrauti su jais jau trejus metus. Mano, kad vaikai prieš ją nuteikti, vaikų tėvas nesutinka geranoriškai bendrauti su ja dėl vaikų, trukdo atnaujinti ryšį su vaikais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkui už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ginčo šalių santuoka bendru sutikimu buvo nutraukta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-725-812/2020. Šiuo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų tėvu. Sprendimo 4 punktu nustatyta, kad šalys nepilnamečių vaikų auklėjime, bendravime ir ugdyme abu tėvai dalyvauja vienodomis teisėmis ir sprendime nustatyta tvarka. Dėl neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, uždraudžiant jai su vaikais matytis; panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimo rezoliucinės dalies 4 punkto taikymą.
16. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu (sprendimas pridėtas vykdomojoje byloje) ieškovo ieškinys dėl motinos valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir bendravimo tvarkos panaikinimo buvo patenkintas iš dalies, laikinai apribota motinos valdžia Ž. Š., jos nepilnamečių vaikų K., L. atžvilgiu, nenustatant konkretaus motinos valdžios apribojimo termino, pakeistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktas, panaikinant 4.2 papunktį ir pakeičiant 4.1 ir 4.3 papunkčius. 4.1 papunktyje nurodoma, kad atsakovė su vaikais K., L., J., kuriuos pristato ir po susitikimo pasiima M. G., iki 2022 m. balandžio 1 d. bendrauja Panevėžio socialinių paslaugų centre, esančiame (duomenys neskelbtini), trečiadieniais nuo 15 val. iki 17 val., dalyvaujant centro psichologui, o nuo 2022 m. balandžio 2 d. – Panevėžio socialinių paslaugų centre, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 15 val. iki 17 val., dalyvaujant socialiniam darbuotojui. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 24 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-415-544/2021 palikus jį nepakeistą.
17. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad apelianto atskirojo skundo argumentai iš esmės yra identiški Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-488-280/2021 išnagrinėtiems M. G. atskirojo skundo argumentams, šioje nutartyje pasisakyta tiek dėl 2021 m. gegužės 3 d. nutarties išaiškinimų, tiek dėl apelianto argumentų, kad vaikai atvežti pasimatyti su motina nelipa iš automobilio. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų atskirojo argumentų nebepasisako, nes jie ne tik kad yra išnagrinėti kitoje civilinėje byloje, bet iš esmės yra nesusiję su šia byla, kadangi 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi, apie kurią atskirajame skunde kalba apeliantas, buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jų galiojimo ir vykdymo, o vaikų nelipimo iš automobilio epizodai fiksuoti kitu laikotarpiu, už kurį už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą apeliantui jau yra skirta 100 Eur bauda, t. y. iki vertinamojo laikotarpio šioje byloje (nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d.).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-150-1136/2021, kuriuo, be kita ko, pakeistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktas, panaikinant 4.2 papunktį ir pakeičiant 4.1 ir 4.3 papunkčius, įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 24 d. Ž. Š. 2021 m. spalio 28 d. pateikė antstoliui vykdyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 6 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2‑150‑1136/2021 dėl Ž. Š. ir jos nepilnamečių vaikų K. G., L. G. ir J. G. nustatytos bendravimo tvarkos, kuris priimtas vykdyti 2021 m. lapkričio 24 d. patvarkymu, tą pačią dieną M. G. išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. 2021 m. gruodžio 28 d. antstolis gavo M. G. elektroninį laišką, kuriame buvo nurodoma, kad vaikai kategoriškai atsisako bendrauti su mama, bendravimas vaikams sukelia neigiamas emocijas. 2021 m. gruodžio 30 d. antstolio kontoroje gautas Ž. Š. raštas, kad iki šiol su vaikais ji nėra susitikusi dėl M. G. nenoro.
19. Siekdamas išsiaiškinti ar skolininkas tinkamai vykdo sprendimą, antstolis 2022 m. sausio 11 d. raštu kreipėsi į Panevėžio socialinių paslaugų centrą dėl informacijos apie bendravimą su vaikais pateikimo. 2022 m. sausio 17 d. Panevėžio socialinių paslaugų centro antstoliui pateiktame rašte nurodoma, jog nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, M. G. sūnų K. G. į susitikimą su mama buvo atvežęs tik vieną kartą, 2021 m. lapkričio 10 d., tačiau susitikimas neįvyko, nes Ž. Š. slaugė sergantį savo sūnų A. Š., neturėjo galimybės atvykti. Kiti organizuojami susitikimai neįvyksta, rašte pažymėta, kad M. G. neinformuoja Ž. Š. apie tai, kad vaikai susirgo, ar kad jų neatveš į susitikimus, taip pat nerodo iniciatyvos dėl vaikų susitikimų su mama. 2022 m. vasario 1 d. M. G. atsiuntė antstoliui A. Bespalovui elektroninį laišką, kuriame atsiuntė antstoliui nepilnamečių vaikų gydytojų pateiktas išvadas. Panevėžio socialinių paslaugų centro 2022 m. spalio 4 d. pateiktoje informacijoje nurodoma, jog nuo 2022 m. sausio 19 d. turėję įvykti nepilnamečių vaikų susitikimai nebuvo vykdyti, paaiškinta dėl kokių priežasčių. Galiausiai antstolis Andrius Bespalovas 2022 m. gruodžio 14 d. priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-25-31144, kuriuo nustatė, kad M. G. iki šiol nevykdo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 6 d. išduotame vykdomajame rašte civilinėje byloje Nr. e2-150-1136/2021 nurodytų santuokos nutraukimo pasekmių, tai yra nesudarė galimybių Ž. Š. matytis su nepilnamečiais vaikais K. G., L. G. ir J. G..
20. Apeliacinės instancijos teismas nekartoja skundžiamoje nutartyje nustatytų kitų faktinių aplinkybių, kadangi apeliantas iš esmės jų neginčija ir atskirajame skunde nenurodo konkrečių argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomoje byloje esančius duomenis iš Panevėžio socialinių paslaugų centro, kuriame turėjo vykti motinos ir vaikų susitikimai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininkas (vaikų tėvas) be pakankamo pagrindo nevykdė teismo sprendimu nustatytos motinos bendravimo su vaikais tvarkos laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. Nors vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje vaikai sirgo, jau nuo 2022 m. vasario mėn. vaikai susitikimams su mama nebuvo pristatomi dėl nepateisinamų priežasčių, tokių kaip vaikų psichologinė būsena, vaikų nenoras.
21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nors suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad jis nedraudžia vaikams matytis su motina, spręstina, kad vaikų tėvas yra pasyvus ir nededa pastangų, kad vaikų požiūris ir noras bendrauti su motina, pasikeistų. Duomenų, kad M. G. būtų ėmęsis kokių nors nuoseklių priemonių, kad būtų realiai įgyvendintas teismo sprendimas, byloje nei vykdomojoje, nei civilinėje byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad šiai bylai aktualiu laikotarpiu teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti, būtent vykdytiname sprendime teismas, išimtinai atsižvelgdamas į vaikų teisėtus interesus, nustatė (pakeitė) motinos ir vaikų bendravimo tvarką tam, kad būtų atkurtas motinos ir vaikų ryšys. Akivaizdu, kad kol nėra vykdomas toks teismo sprendimas, ryšys ne tik kad nėra atkuriamas, bet jis tuo pačiu ir silpsta, dėl ko, tikėtina, vaikai išreiškia vis didesnį nenorą matytis su motina. Tačiau tokia situacija yra negalima, kadangi kiekvienas vaikas turi teisę į šeimos ryšius, o teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri, labiau tikėtina, yra suformuota ne tik motinos netinkamo elgesio, tačiau ir tėvo neveikimo, kuris nededa pakankamai pastangų tam, kad vaikai atkurtų ryšį su motina ir pasitikėjimą ja.
23. Nors apeliantas argumentuoja, kad būtent pačios motinos elgesys išprovokavo vaikų nenorą su ja matytis, t. y. atvejai, kai motina laukė vaikų prie ugdymo įstaigų ir pan., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks motinos elgesys, tikėtina, yra teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymo pasekmė, nes motina ieško kitų būdų kaip pasimatyti su vaikais, kas, akivaizdu, jiems sukelia neigiamas emocijas. Būtent dėl šios priežasties, siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečių vaikų interesus, ir siekiant atkurti socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos specialistų dar 2019‑2020 m. fiksuotą vaikų emocinį ryšį su motina, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-150-1136/2021 buvo pakeistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktas, nustatantis kitokią, labiau vaikų interesus atitinkančią, motinos bendravimo tvarką su vaikais. Pažymėtina, kad jau 2021 m. balandžio 2 d. sprendime konstatuota, kad vaikų tėvas nededa pastangų, kad padėtų vaikams pašalinti neigiamą nuomonę apie motiną, sprendime konstatuota, kad vaikų nenorą bendrauti su motina lėmė ne tik jos veiksmai, bet ir tėvo nenoras padėti vaikams išsivaduoti nuo neigiamų prisiminimų apie motiną ir atkurti su ja ryšį, jį stiprinti.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, šiuo konkrečiu atveju, skolininko elgesys, kai jis nesistengia užtikrinti vaikų ir motinos bendravimo, atsižvelgdamas tik į vaikų norus palieka viską jų valioje ir tokiu būdu niekaip neprisideda prie teismo nustatytos motinos ir vaikų bendravimo tvarkos užtikrinimo, neatitinka nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, ir toks elgesys, teismo vertinimu, negali pateisinti teismo sprendimo nevykdymo ilgą laiką.
25. CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį, teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Nagrinėjamu atveju, skundžiama nutartimi teismas skyrė apeliantui vienkartinę 350 Eur baudą, tačiau, pasak apelianto, paskyrus tokią baudą yra nuskriaudžiami vaikai.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog baudos dydis, šiuo konkrečiu atveju, parinktas atsižvelgus į tai, kad 2021 m. birželio 11 d. Panevėžio apylinkės teismas nutartimi M. G. jau buvo skirta 100 Eur dydžio bauda už Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su bendravimo tvarka, nevykdymą, tačiau, byloje konstatuota, kad skolininkas savo elgesio ir veiksmų ir toliau nekeičia, nededa pastangų, kad vaikai pasimatytų su motina. Kadangi ankstesnė teismo paskirta nuobauda nepasiekė savo tikslų, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo paskirta vienkartinė 350 Eur bauda, mažesnė nei CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas maksimalus baudos dydis, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o apelianto argumentai dėl vaikų interesų pažeidimo, paskyrus baudą, byloje nesant duomenų apie itin sunkią apelianto turtinę padėtį, laikytini deklaratyviais.
27. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 9 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.