Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-415-544/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-08-24
Bylos Nr.: e2A-415-544/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Vygintas Mažuika
Ieškovas: M. G.
Atsakovas: Ž. Š.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-415-544/2021

teisėja Loreta Miltenytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03788-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.4.4.3.; 2.3.4.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Vyginto Mažuikos, uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-150-1136/2021 pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei Ž. Š., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. G. prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei Ž. Š. jų nepilnamečių vaikų L. G., K. G., J. G. atžvilgiu bei panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą.

2. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. sprendimu nutraukė jo ir atsakovės santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su ieškovu, atsakovė įsipareigojo periodinėmis išmokomis po 50 Eur teikti išlaikymą vaikams. Pagal šalių susitartą atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsakovė su vaikais gali bendrauti (duomenys neskelbtini) centre pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 13 val. iki 16 val., dalyvaujant socialiniam darbuotojui; turi teisę susitikti su vaikais be nakvynės savaitgaliais po dvi valandas jos nuomojamame bute; atsakovė taip pat turi teisę lankyti vaikus jų ligos atveju toje vietoje, kurioje jie yra gydomi ir bendrauti per dieną ne daugiau kaip 2 valandas.

3. Ieškovo manymu, yra pagrindas atsakovei motinos valdžią riboti neterminuotai, kadangi atsakovė turi diagnozuotų psichinės sveikatos ligų, jai skirtas medikamentinis gydymas, tačiau atsakovė nesigydė, nepripažino turinti sveikatos problemų, gausiai vartojo alkoholį, yra agresyvi, nuolat naudojo fizinį ir psichinį smurtą ieškovo atžvilgiu vaikų akivaizdoje, grasino peiliu, vartojo necenzūrinius žodžius. Teigė, jog atsakovė nesilaikė nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, nedirba. Vaikai motinos bijo, nenori su ja matytis, todėl, apribojus motinos valdžią neterminuotai, taip pat reikalinga uždrausti jai matytis su vaikais. Sutiko, kad teismo priteistas iš atsakovės vaikams išlaikymo dydis liktų nepakeistas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Laikinai apribojo motinos valdžią ieškovei Ž. Š. jos nepilnamečių vaikų K. G., L. G. atžvilgiu, nenustatydamas konkretaus motinos valdžios apribojimo termino. Pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-725-812/2020 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą, panaikindamas 4.2 papunktį ir pakeisdamas 4.1 ir 4.3 papunkčius bei išdėstydamas taip:

„4.1. Ž. Š. – G. su nepilnamečiais vaikais K. G., L. G. ir J. G., kuriuos pristato ir po susitikimo pasiima M. G., iki 2022 m. balandžio 1 d. bendrauja (duomenys neskelbtini) centre, esančiame (duomenys neskelbtini), trečiadieniais nuo 15 val. iki 17 val. dalyvaujant centro psichologui. Nuo 2022 m. balandžio 2 d. Ž. Š. – G. su nepilnamečiais vaikais K. G., L. G. ir J. G., kuriuos pristato ir po susitikimo pasiima M. G., bendrauja (duomenys neskelbtini) centre, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 15 val. iki 17 val. dalyvaujant socialiniam darbuotojui.

4.3. Iki 2022 m. balandžio 1 d., nepilnamečiams vaikams susirgus, M. G. informuoja Ž. Š. – G. apie tokias aplinkybes telefonu, kitomis ryšio priemonėmis arba žodžiu nedelsiant, kai tokios aplinkybės atsiranda. Nuo 2022 m. balandžio 2 d. Ž. Š. – G. turi teisę lankyti nepilnamečius vaikus jų ligos atveju toje vietoje, kurioje jie tuo metu gydomi, ir bendrauti per dieną ne daugiau kaip 2 valandas, o M. G. apie tokias aplinkybes informuoja Ž. Š. – G. telefonu, kitomis ryšio priemonėmis arba žodžiu nedelsiant, kai tokios aplinkybės atsiranda.“ Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

5. Teismas nustatė, kad M. G. ir Ž. Š. yra nepilnamečių vaikų K. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-725-812/2020 šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu M. G., nustatyta Ž. Š. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka: Ž. Š. su nepilnamečiais vaikais K. G., L. G. ir J. G. bendrauja (duomenys neskelbtini) centre, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 13 val. iki 16 val., dalyvaujant socialiniam darbuotojui; Ž. Š. su nepilnamečiais vaikais K. G., L. G. ir J. G. bendrauja be nakvynės savaitgaliais po dvi valandas jos nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl nepilnamečių vaikų pristatymo šalys tariasi telefonu, visomis kitomis ryšio priemonėmis ar žodžiu atskirai. Nepilnamečius vaikus bendravimui pristato M. G.; Ž. Š. turi teisę lankyti nepilnamečius vaikus jų ligos atveju toje vietoje, kurioje jie tuo metu yra gydomi ir bendrauti per dieną ne daugiau kaip 2 valandas, o M. G. apie tokias aplinkybes informuoja Ž. Š. telefonu, kitomis ryšio priemonėmis ar žodžiu nedelsiant, kai tokios aplinkybės atsiranda.

6. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo ir atsakovės šeimai nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo inicijuota atvejo vadyba pagal Valstybės vaiko teisų ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimus, (duomenys neskelbtini) centrui teikiant socialines paslaugas pagal sudarytus pagalbos planus. Nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. spalio 20 d. atsakovei, persikėlusiai gyventi į (duomenys neskelbtini) centre, o nuo 2020 m. spalio 26 d., (duomenys neskelbtini) centre buvo pradėtos ir šiuo metu teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Pateiktuose pagalbos planuose atsakovei, be kita ko, buvo nurodyta lankyti psichologo konsultacijas, užsiregistruoti psichiatro konsultacijai ir nuvykti sutartu laiku, specialistui motyvuoti atsakovę registruotis pas psichiatrą. (duomenys neskelbtini) centro pateiktame pagalbos plane užfiksuota, kad atsakovė nesiregistravo psichiatro konsultacijai, nepripažindama tam būtinybės. (duomenys neskelbtini) centro duomenimis, atsakovė buvo užsiregistravusi psichiatro konsultacijai 2020 m. lapkričio 26 d., tačiau klinikos iniciatyva konsultacija buvo atšaukta. Liudytoja V. N. nurodė, kad atsakovė buvo registruota psichiatro konsultacijai, tačiau atsakovei pagimdžius vaiką, konsultacija buvo perkelta. Įstaigos, teikusios socialinę pagalbą atsakovei, pradžioje ją apibūdino kaip besielgusią neprognozuojamai, neadekvačiai, emociškai nestabiliai, vėliau atsakovės emocinė būsena keitėsi, slopo emocinis nestabilumas.

7. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, jog atsakovės netinkamas elgesys sukėlė neigiamas pasekmes jos nepilnamečiams vaikams K. ir L., kurie iki šiol mena motiną kaip agresyvią, piktą, šaukiančią, besišvaistančią peiliu. Tokius atsakovės veiksmus teismas vertino kaip nesirūpinimą vaikais, jų psichine sveikata, neužtikrinant vaikams saugios aplinkos. Taip pat atsakovės elgesį vertino ir kaip amoralų – neblaivi vaiko akivaizdoje švaistėsi peiliu, nepilnamečių vaikų akivaizdoje naudojo smurtą prieš šeimos narį – ieškovą, su kuriuo vaikai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė iš esmės suvokia, jog turi psichikos sveikatos sutrikimų, kuriems suvaldyti būtini vaistai, tačiau lengvabūdiškai vertina reguliarų vaistų vartojimą, sveikatos sutrikimų gydymą.

8. Teismas darė išvadą, kad šioje ginčo situacijoje yra pagrindas apriboti atsakovei motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų K. G. ir L. G. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Nurodė, jog tai, kad atsakovės elgesys būtų paveikęs ir J. G., byloje nenustatyta dėl itin jauno nepilnamečio vaiko amžiaus, todėl motinos valdžios apribojimas J. G. atžvilgiu nespręstinas.

9. Teismas sprendė, jog nagrinėjimu atveju aplinkybių, lemiančių neterminuotą atsakovės valdžios nepilnamečiams vaikams K. G. ir L. G. apribojimą, byloje nėra (CPK 185 straipsnis). Pagal byloje surinktus duomenis teismas vertino, jog atsakovė deda pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą ir, svarbiausia, savo elgesį, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią K. G. ir L. G. atžvilgiu (CPK 185 straipsnis). Atsakovei išaiškino, kad laikinas motinos valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs atsakovės ieškinį, priima sprendimą, konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota motinos valdžia (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

10. Pasisakydamas dėl atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos, teismas darė išvadą, jog iki šiol vaikų nenorą bendrauti su atsakove lėmė ir atsakovės netinkami veiksmai, padarę stiprių poveikį vaikams, ir ieškovo nenoras padėti vaikams išsivaduoti iš neigiamų prisiminimų apie atsakovę ir atkurti / stiprinti ryšį su ja. Esant tokiai situacijai, vaikų noras (atsisakymas bendrauti su atsakove) negali būti lemiamas sprendžiant klausimą dėl atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad nepilnamečiai vaikai yra per jauni, nesubrendę, jog galėtų tinkamai įvertinti motinos reikšmę jų gyvenime, ypač J. G., kuriam šiuo metu tik (duomenys neskelbtini) metai. Todėl pripažino, jog uždraudimas atsakovei matytis su vaikais prieštarautų vaikų interesams ir negali būti tenkinamas, tačiau, įvertinęs bylos aplinkybes, vertino, kad yra pagrindas pakeisti 2020 m. kovo 5 d. sprendimu patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką (CPK 185 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas M. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

12. Nurodo, kad teismas sprendimą priėmė pažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normas, nes, išvardinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymų visetą, nenurodė, kad atsakovė vengia atlikti savo, kaip motinos, pareigas, kai akivaizdu, jog atsakovė šiuo metu dėl savo sveikatos būklės, žalingų įpročių ir esant emociniam nestabilumui negalėtų deramai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, nėra linkusi keisti savo įpročių. Be to, nors atsakovei yra nustatyta pareiga kiekvieną mėnesį vaikams teikti išlaikymą, tačiau jis teikiamas nereguliariai, taip perkeliant finansinę vaikų išlaikymo pareigą ant ieškovo pečių. Šiuo metu nėra akivaizdžių duomenų, kurie sudarytų prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti atsakovės atžvilgiu. Todėl, priešingai nei sprendė teismas, byloje yra nustatytos visos CK 3.180 straipsnyje nustatytos sąlygos ir egzistuoja išimtinės aplinkybės neterminuotai apriboto atsakovės, kaip motinos, valdžią.

Žemesnės instancijos teismas

13. Nesutinka su teismo išvada, kad dėl itin jauno nepilnamečio vaiko amžiaus atsakovės elgesys nepaveikė ir J. G. Mano, jog šiai aplinkybei nustatyti teismas privalėjo paskirti teismo ekspertizę, kadangi tam reikalingos specialios žinios, siekiant nustatyti atsakovės elgesio poveikį sūnui J., kuriam jau yra (duomenys neskelbtini) metai. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad tiek L., tiek K. akivaizdžiai nenori bendrauti su atsakove bei vengia užmegzti su ja ryšį. Dėl vaikų patiriamos įtampos ir nerimo ir kylant bendravimo sunkumams kalta tik pati atsakovė ir jos emocinis nestabilumas. Šiandien reikalauti iš vaikų, kad šie bendrauti su motina, reikštų ne jų teisių geranorišką įgyvendinimą, bet prievartą, kuri neprisideda prie vaikų emocinės būsenos gerinimo.

14. Pripažįsta, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų, todėl mano, jog šioms aplinkybės pagrįsti (ar motyvuotai atmesti) ir buvo reikšminga vaiko teisių apsaugos darbuotojų specialistų 2021 m. kovo 16 d. teikiama išvada dėl geriausių vaiko interesų apsaugos. Tačiau teismas, motyvuodamas tokio įrodymo pateikimui jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, neatnaujinęs bylos nagrinėjimo, nurodytos informacijos nevertino, dėl ko pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalį, 185, 256 straipsnių reikalavimus, kadangi įrodinėjimo tikslas ir yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas pareikštas tik siekiant pakartotinai išnagrinėti bylą. Apeliantas neįrodė, kad po Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-725-812/2020, kuriuo nustatyta atsakovės vaikų bendravimo tvarka su skyrium gyvenančia motina, patvirtinant taikų susitarimą, nepraėjus nei 4 mėnesiams atsakovės elgesys pablogėjo tiek, kad atsirado būtinybė riboti motinos valdžią neterminuotai. Skunde apeliantas nurodo išgalvotus ir atsakovę žeminančius faktus.

17. Tvirtina, jog ji pagal galimybes rūpinasi vaikais, sutinka gauti pagalbą, prašo pagalbos ir priima jai teikiamas sveikatos priežiūros paslaugos. Tuo tarpu apeliantas į skyrybų proceso nesutarimus ir vėlesnius konfliktus įtraukė vaikus ir juos įbaugino, nuteikė juos prieš atsakovę bei siekia ją visiškai pašalinti iš vaikų gyvenimo, kai pats nevykdė jam nustatytų privalomų įpareigojimų. Būtent paties apelianto veiksmai yra aplinkybės, kurios nulėmė vaikų nusiteikimą prieš motiną.

18. Nurodo, kad, nors teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimus, tačiau parinko kompromisinį variantą, sudarydamas atsakovei galimybes ir paskatinimą pakeisti aplinkybes, lėmusias teismo sprendimą tokį, koks jis yra šiandien. Todėl ji ypatingai stengiasi išnaudoti suteiktą galimybę pakeisti savo gyvenimą, kiek tai priklauso nuo jos pačios: reguliariai tęsia lankymąsi sveikatos priežiūros įstaigose (psichologo paslaugos ir kt.), tvarkosi būstą, rūpinasi naujagimiu, domisi darbo rinka, lanko kursus ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinis skundas atmetamas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo M. G. ieškinys dėl neterminuoto motinos (atsakovės) valdžios apribojimo jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, bei nustatyta atsakovės bendravimo su vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

22. Apeliantas prašo teismo priimti naują rašytinį įrodymą – (duomenys neskelbtini) centro 2021 m. kovo 16 d. raštą. Argumentuoja tuo, kad jau pirmosios instancijos teismas turėjo priimti šį įrodymą ir atnaujinti įrodymų tyrimą byloje. Kadangi teismas nevertino visų bylos įrodymų bei įrodymų, kurie teismą pasiekė vėliau, t. y. jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, teismas negalėjo tinkamai įvertinti tiek motinos neterminuoto valdžios apribojimo klausimo, tiek spręsti klausimo dėl vaikų patiriamo streso prievarta verčiant juos bendrauti su mama.

23. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) centro 2021 m. kovo 16 d. rašte, teisme registruoto 2021 m. kovo 18 d., nurodytos informacijos nevertino, atsižvelgęs į tai, kad šis įrodymas buvo pateiktas pavėluotai (CPK 256 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 256 straipsnyje numatyta, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo, pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Vadovaujantis šia norma bei CPK 251 straipsniu, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti teismui įrodymus ir prašymus juos prijungti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė.

24. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

25. Atsižvelgdama į tai, kad apelianto pateiktu nauju įrodymu grindžiami jo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, taip pat kad sprendžiami klausimai, susiję su viešu interesu, bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, teisėjų kolegija naujai pateiktą įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu laikinai apribojo atsakovės Ž. Š. motinos valdžią nepilnamečių vaikų K. G. ir L. G. atžvilgiu, nenustatydamas konkretaus motinos valdžios apribojimo termino, taip pat pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą, panaikindamas 4.2 papunktį ir pakeisdamas 4.1 ir 4.3 papunkčius. Savo sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad atsakovė amoraliu elgesiu, lengvabūdišku savo sveikatos sutrikimų vertinimu, netinkamu savo pareigų atlikimu pažeidė nepilnamečių vaikų K. G. ir L. G. interesus, neužtikrindama vaikams sveikų ir saugių gyvenimo sąlygų. Tačiau įvertino ir atsakovės pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą, elgesį, kas sudarė pagrindą laikinai, o ne neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

27. Apeliantas M. G. nesutinka su teismo pateiktu byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, jog atsakovė vaikus naudoja tik kaip įrankį savo tikslams pasiekti, tačiau nesiekia jokio bendravimo su jais, bet koks atsakovės bendravimas su vaikais nėra nukreiptas į psichologinę pagalbą, kuri būtų orientuota į traumuojančių pasekmių mažinimą, emocinio stabilumo stiprinimą. Todėl vaikų bendravime pertraukos nustatymas ar uždraudimas motinai bendrauti su vaikais kurį laiką nepažeistų jos tesės kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Teigia, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad tiek L., tiek K. akivaizdžiai nenori bendrauti su atsakove bei vengia užmegzti su ja ryšį. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

28. Tėvų valdžios apribojimas yra reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

29. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės užtikrina, jog vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

30. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Vaiko teisė gyventi kartu su tėvais yra vienas esminių teisės į šeimos gyvenimą elementų (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2019 m. spalio 8 d. sprendimas, peticijos Nr. 58724/14). Šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, peticijos Nr. 10465/83). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas, peticijos Nr. 19554/09).

31. Naujausioje EŽTT praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos įgyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (EŽTT 2020 m. vasario 25 d. sprendimas, peticijos Nr. 68868/14). Tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu.

32. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

33. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

34. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne prieš kelis mėnesius, pusę ar daugiau metų, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

35. Apeliantas skunde kritikuoja teismo išvadas dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdų ir pasekmių, tačiau pats pripažįsta, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, gali būti taikomas tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad motina daro ypatingą žalą savo vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti; parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus.

36. Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) centro 2020 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. S-4331 (1.30) nurodyta, kad ieškovui ir atsakovei skirtame 2019 m. gruodžio 9 d. pagalbos plane buvo numatyta siekti gerinti šeimoje emocinę būseną, užtikrinti vaikams saugią aplinką namuose, tėvai buvo motyvuoti nekonfliktuoti vaikų akivaizdoje, ieškovė motyvuota kreiptis pakartotinoms psichologo, psichiatro konsultacijoms, toliau vartoti paskirtus vaistus. 2020 m. sausio 6 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovė nebuvo motyvuota geranoriškai aptarti savo būsenas, analizuoti savo elgesį vyro ir vaikų atžvilgiu, aptarti įsipareigojimų vykdymą. Į numatytą psichiatro konsultaciją atsakovė nenuvyko, ir tik socialinei darbuotojai palydėjus pas psichiatrą, atsakovė buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) skyrių, tačiau po dienos atsakovė gydymo atsisakė. Centro duomenimis, 2020 m. vasario 26 d. atsakovei apsilankius pas psichiatrą, atsakovei buvo paskirti nuolat vartotini vaistai. Liudytoja V. N., atsakovei teikianti socialines paslaugas (duomenys neskelbtini) centre, teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu atsakovė iš esmės laikosi jai sudaryto pagalbos plano, lanko psichologo konsultacijas, tvarkosi dokumentus dėl socialinio būsto gavimo. Įstaigos, teikusios socialinę pagalbą atsakovei, pradžioje ją apibūdino kaip besielgusią neprognozuojamai, neadekvačiai, emociškai nestabiliai, bet vėliau nurodė, kad atsakovės emocinė būsena keitėsi, slopo emocinis nestabilumas.

37. 2020 m. birželio 19 d. vaiko situacijos tvarkos aprašuose nurodyta, kad 2020 m. birželio 15 d. gautas Ž. Š. prašymas tarpininkauti bendraujant su vaikais K., L. ir J. (duomenys neskelbtini) centras 2020 m. lapkričio 23 d. rašte nurodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 d. spalio 20 d., kol buvo teikiamos socialinės paslaugos, Ž. Š. planą vykdė iš dalies; įvykus krizei, moteris paprašė socialinio darbuotojo pagalbos apsigyvenant krizių centre. 2020 m. spalio 23 d. Pagalbos plane nurodyta, kad Ž. Š. sutinka vykdyti pagalbos plano sąlygas. 2020 m. spalio 27 d. rašte (duomenys neskelbtini) centras pažymėjo, kad iš pradžių, kai šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, Ž. Š. elgėsi neprognozuojamai, vengė specialistų pagalbos, konsultacijų sveikatos gydymo klausimais, bet, įvykus skyrybų procesui, jos elgesys keitėsi; vaikų ilgesys ir noras juos pamatyti privertė motiną imtis tam tikrų sprendimų, kaip vaikų ugdymo įstaigų lankymas, tykojimas pamatyti vaikus namų aplinkoje nors ir prieštaraujant vaikų tėvui; po skyrybų motinai nebuvo sudarytos nei sąlygos, nei galimybės pasimatyti su savo vaikais, siekiant stiprinti ryšį, palaikyti savo vaikus šiuo metu šeimos kriziniu atveju. 2020 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini) rašte nurodoma, kad Ž. Š. domisi vaikų mokslo rezultatais, turimomis priemonėmis ugdymui; konfliktų tarp mokyklos darbuotojų ir Ž. Š. nėra kilę; Ž. Š. 2020 m. rugsėjo mėn. į mokyklą atnešė ir perdavė mokyklos vadovui mokymo priemonių, prašydama jas perduoti L. ir K.

38. 2020 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) centras rašte nurodė, kad tėvas nevykdė teismo sprendimo ir neleido motinai pasimatyti su vaikais, pasiūlymo tarpininkauti ir įvertinti motinos ir vaikų bendravimą nepriėmė; bet kokie bandymai bei raginimai tėvą vykdyti teismo sprendimą buvo ignoruojami; atsakovė psichologo konsultacijose lankėsi kelis kartus. 2020 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) centras rašte nurodė, kad 2020 m. vasario 26 d. Ž. Š. lankėsi pas psichiatrą, 3 kartus konsultavosi su psichologe, lankėsi psichologo konsultacijoje, o nuo 2020 m. spalio 14 d. psichologo konsultacijas lanko kiekvieną trečiadienį; tėvas neleidžia vaikams nei pasimatyti, nei pasikalbėti telefonu su motina. 2021 m. sausio 5 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus rašte nurodyta, kad nuo 2019 m. liepos 12 d. atsakovei buvo teikiama specializuota kompleksinė pagalba, specializuota psichologo konsultacija, šiuo metu jai teikiamos, be kita ko, konsultavimo, palaikymo, grupinė ir individuali psichologinė pagalba; šiuo metu Ž. Š. elgesys pasikeitęs, bendrauja žymiai ramiau, nekonfliktuoja; Ž. Š. graudindamasi nuolat kalba apie vaikus, kurių negali matyti, jų ilgisi; skyriaus nuomone, uždraudimas atsakovei bendrauti bei matytis su vaikais gali kenkti tiek jos, tiek ir vaikų interesams.

39. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybių, lemiančių neterminuotą atsakovės valdžios nepilnamečiams vaikams K. ir L. apribojimą, byloje nėra nustatyta. Kaip matyti, aktualiu laikotarpiu teikiamas socialines paslaugas atsakovė pradėjo priimti, sudarytą pagalbos planą vykdo, kas sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė deda pastangas ir siekia teigiamų netrumpalaikių rezultatų. Priešingai nei teigia apeliantas, bylos dokumentuose užfiksuota, jog atsakovės elgesys pasikeitė gerąja linkme, ji kreipiasi dėl pagalbos suteikimo, pagalbą priima ir stengiasi pakeisti savo gyvenimą iš esmės, ilgisi vaikų, siekia su jais bendrauti, mėgina perduoti vaikams daiktus ir dovanas. Esant tokiai situacijai, uždraudimas motinai bendrauti bei matytis su vaikais neatitiks nei atsakovės, nei geriausių vaikų interesų.

40. Iš esmės sutiktina su apeliantu, kad byloje buvo pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovės panaudotas smurtas ir netinkamas jos elgesys prieš ieškovą vaikų akivaizdoje kėlė pavojų ne tik ieškovo, bet ir vaikų sveikatai bei jų gerovei, ką patvirtina ir ta aplinkybė, jog vaikai iki šiol nenori bendrauti su mama. Kita vertus, kaip jau minėta, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą sprendimo priėmimo laikotarpiu, todėl, byloje nustačius, kad atsakovė noriai bendrauja su socialiniais darbuotojais, psichologais, priima teikiamą pagalbą, praeityje buvę komplikuotos situacijos netenka esminės teisinės reikšmės visų bylos įrodymų kontekste.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė vaikams neteikia reguliaraus teismo priteisto išlaikymo, atsižvelgiant į atsakovės dedamas pastangas susigrąžinti bendravimą su šalių vaikais, negali būti pakankamu pagrindu neterminuotai apriboti motinos valdžią. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, ji nedirba, negauna nuolatinių pajamų, augina (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką, o pareigą išlaikyti šalių vaikus ji vykdė pagal galimybes. Jau vykstant teisminiam procesui atsakovė pašto perlaidomis išsiuntė ieškovui bendrai 280 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Iki teismo proceso pradžios atsakovė per socialinius darbuotojus, ugdymo įstaigos darbuotojus siekdavo vaikams perduoti įvairius daiktus – mokyklines priemones, saldumynus ir pan. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pripažinti visiškai atsakovei neteikus vaikams išlaikymo būtų neteisinga, nes atsakovė rūpinosi vaikais pagal savo individualų suvokimo laipsnį ir realias galimybes.

42. Apeliantas teisingai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) centro 2021 m. kovo 16 d. rašte yra nurodyta, jog šalių vaikai nerodo noro bendrauti su atsakove, nors atvykus socialiniam darbuotojui jie noriai eina į kontaktą, yra atviri bendravimui; atsakovės mąstymo gebėjimai ribiniai, žema savikontrolė ir motyvacija keistis, siekdama asmeninių tikslų galimai gali manipuliuoti aplinkiniais, stebimi ryškūs emocijų ir elgesio sutrikimai; šeimos situacija išlieka sudėtinga, psichologiškai traumuojanti kiekvieną šeimos narį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiame rašte taip pat nurodyta ir tai, kad atsakovė numatytus pagalbos plano įpareigojimus vykdė, socialinio darbuotojo rekomendacijų laikėsi bei bendradarbiavo, atsakingai prižiūrėjo nėštumą, naudojosi psichologo konsultacijomis, lankė savipagalbos grupes ir pan. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pateiktas naujas įrodymas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų nei dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo pagrindo nebuvimo, nei dėl to, kad faktinė situacija duoda pagrindo manyti, jog padėtis motinos ir vaikų santykiuose gali pasikeisti.

43. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, siekiant nustatyti atsakovės elgesio poveikį sūnui J., privalėjo paskirti teismo ekspertizę. Apelianto manymu, nelogiška, kad J. G. buvo per mažo amžiaus ir motinos smurtavimas prieš tėvą vaikui nedarė jokios įtakos.

44. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsnio 1 dalimi, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

45. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į specialistų argumentus, aiškiai nurodė, jog nepilnametis J. G. nebuvo išklausytas dėl pernelyg jauno amžiaus. Būtent dėl šios priežasties teismas ir nesprendė klausimo dėl motinos valdžios apribojimo sūnaus J. atžvilgiu bei nesvarstė atitinkamos rūšies ekspertizės paskyrimo klausimo. Taigi, atsakovo teiginiai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šio vaiko nuomonę, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

46. Nustatyta, kad apeliantas teismo sprendimu nustatytos pačios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos neginčija, bet siekia, jog apskritai būtų uždraustas motinos bendravimas su vaikais. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pateiktose vaiko situacijos vertinimo anketose (2020 m. kovo 16 d., 2020 m. liepos 13 d.) specialistų nurodyta, kad nepilnamečiams vaikams K. G., L. G. reikalingos psichologo konsultacijos, berniukui jaučiant neapykantą motinai, mergaitei – jaučiant nerimą, kad ateis motina ir paskui ji sapnuosis. Ieškovas į bylą pateikė medicininių dokumentų išrašo kopiją dėl L. G. teiktos psichiatrinės pagalbos, tačiau tai susiję tik su tam tikrais vaiko sveikatos sutrikimais, o ne su atsakovės elgesiu sukeltų pasekmių šalinimu. Vaikų nuomonę išklausius per teismo psichologą, jų išsakytos priežastys, dėl kurių jie iš dalies nenori bendrauti su atsakove, nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2021 m. vasario 26 d. iš esmės nepakito, o tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovas nedėjo pastangų padėti vaikams pašalinti neigiamą nuomonę apie motiną. Šalių tarpusavio nesantaika ir konfliktiški santykiai negali pateisinti motinos ir vaikų susvetimėjimo bei priemonių atstatyti vaikų pasitikėjimą jų motina nesiėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo nustatytos bei nutarties 37-38 punktuose nurodytos bylos faktinės aplinkybės neabejotinai leidžia spręsti, kad uždraudimas atsakovei matytis su vaikais prieštarautų vaikų interesams. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog, esant tokiai situacijai, vaikų noras (atsisakymas bendrauti su atsakove) negali būti lemiamas sprendžiant klausimą dėl atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos panaikinimo.

47. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, priimdamas sprendimą riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, tik esant įstatyme numatytoms sąlygoms ir tik nustačius tėvų, kuriems prašoma apriboti valdžią, kaltę.

48. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

49. Apibendrindama aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, įvertino aplinkybes, apibūdinančias atsakovės pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51. Atsakovei Ž. Š. 2021 m. gegužės 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą dėl atsiliepimo pateikimo į apeliacinį skundą, gautą šioje byloje, ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Pagal 2021 m. rugpjūčio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymą, atsakovei Ž. Š. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 189 Eur. Ieškovo M. G. apeliacinį skundą atmetus, iš jo valstybei priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teiktos atsakovei apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 98 ir 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 189 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėVygintas Mažuika