Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarimo E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014-10-06, 07.27 val., Vytauto g., Marijampolėje, vairavo automobilį „Mercedes-Benz 815“, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,51 promilės girtumo laipsnis (prietaiso paklaida 0,01). Tokiais veiksmais E. G. pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str.1 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarimu E. G. pripažintas kaltu, padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir, vadovaujantis ATPK 30¹ str., už numatyto pažeidimo padarymą paskirta 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio bauda, neskiriant papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarimą panaikinti ir paskirti E. G. nuobaudą ATPK 126 str. 1 d. ribose. Skunde nurodoma, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas nepagrįstai E. G. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ straipsnį. Apelianto vertinimu, šioje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę. Institucija nurodo, kad E. G. turėjo įvertinti savo elgesio pasekmes, kad gali netekti teisės vairuoti motorines transporto priemones. Taip pat skunde teigiama, kad pažeidėjui paskyrus švelnesnę bausmę nei sankcijos ribose, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimus numatytus ATPK 126 str. 1 d. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su ATPK 30¹ str. taikymu E. G. atžvilgiu ir prašo skirti nuobaudą sankcijos ribose.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-215/2009, N261-3042/2011).

Nagrinėjamu atveju E. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas lengvo girtumo laipsnis – 0,51 promilės. Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismo nustatytomis administracinei bylai reikšmingomis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi šiais nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais: byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,51 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,01 promilės) pažeidėjo naudai, jo neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis – 0,5 promilės), kuris nežymiai viršija minimalią ATPK 126 str. 1 d. nustatytą girtumo ribą.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Negalima sutikti su Institucijos argumentu, kad nenubaudus E. G. už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą taip, kaip numatyta šio straipsnio sankcijoje, nebus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad yra viena administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – E. G. prisipažįstą padaręs administracinės teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra neteistas. E. G. vykdo individualią veiklą (krovinių pervežimas), todėl nuolatos vairuoją transporto priemonę, kuri yra šeimos pajamų šaltinis, gyvena kartu su motina D. M. M., gim. 1937 m., kuriai diagnozuota deformuojanti artrozė, II-III stadija, reikalingas kairio kelio sąnario protezavimas. Padeda išlaikyti savo dukrą G. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri studijuoja Mykolo Romerio Universitete ir yra II-o kurso studentė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog E. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra itin pavojingas visuomenei bei eismo saugumui, tačiau jam buvo nustatytas lengvas, įvertinus leistiną prietaiso paklaidą, vos 0,09 promilės viršijantis leistiną normą (0, 41), neblaivumas. Taip pat pažeidėjas teigė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, todėl apsiriko dėl savo būklės. Pažeidėjas nurodė, jog labai gailisi dėl šio įvykio, kuris yra vos antras administracinis teisės pažeidimas, susijęs su KET reikalavimų pažeidimu, per 27 metų vairavimo stažą. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad ši aplinkybė aiškiai atskleidžia pažeidėjo asmenybę ir jo santykį su administracinės teisės pažeidimais per tokį ilgą laiko tarpą. Ši administracinės teisės pažeidimą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip atsitiktinį ir pavienį, o visa nustatytų aplinkybių visuma suponuoja, kad būtina remtis konstituciniais teisingumo, protingumo ir teisinės valstybės principas ir tai reiškia, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui. Apeliacinis teismas mano, kad E. G. skiriant papildomą nuobaudą (teisių atėmimą) gali būti pažeista asmens teisė į teisingą ir proporcingą bausmę už jo padarytą administracinės teisės pažeidimą. Laikinas teisės vairuoti atėmimas E. G. smarkiai ir neproporcingai apribotų šio asmens interesus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad tarp siekio nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

Teismo nuomone, apeliacinį skundą pateikusi institucija nurodo neaktualią teismų praktiką dėl administracinių teisės pažeidimų nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta naujausia teismų praktika nagrinėjant administracines bylas dėl ATPK 126 ir 30¹ straipsnių nuostatų, todėl atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, kurios liudija pažeidėjo naudai, ir įvertinęs šiuo metu formuojamą aktualiausią teismų praktiką panašaus pobūdžio administracinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiasis teismas byla Nr. 2AT-3-2011; Šiaulių apygardos teismas byla Nr. ATP-212-332/2012; Panevėžio apygardos teismas byla Nr. ATP-400-185/2012; Vilniaus apygardos teismas byla Nr. ATP-941-648/2012), apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su Marijampolės rajono apdylinės teismo nutarimu E. G. taikyti ATPK 30¹ str. 1 d., nes visos byloje esančios aplinkybės liudija išimtinai formaliai teisės pažeidimą padariusio asmens naudai ir rodo, jog šis pažeidimas yra pavienis ir papildomos nuobaudos skyrimas neatitiktų proporcingumo bei teisingumo principų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą, o Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.