Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P. (D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, šiuo metu suteiktos vaiko priežiūros atostogos, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 5.50 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimo automatų salone, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su neblaiviu R. B. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau penkių kartų kumščiu smogė R. B. į galvą. Nuo suduotų smūgių R. B. krito ant žemės ir D. P. jam gulinčiam spyrė ne mažiau vieno karto į nugarą ir vieną kartą į galvą. Suduodamas smūgius kumščiu ir spirdamas į galvą, D. P. padarė R. B. pavienius odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veidinėje galvos dalyje, pakauškaulio dešinės pusės lūžį su kaukolės pamato kaulų lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, suspaudusiu galvos smegenis, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimą su ryškiais neurologiniais židininiais požymiais-anizokorija, judinamojo akies nervo pareze kairėje su kairės akies pakrypimu į kairę, t. y. sužalojimus, sukėlusius gyvybei pavojingą būseną - komą ir ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, t. y. padarė sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino visiškai. Pripažino visas jam pareikšto kaltinimo aplinkybes. Pažymėjo, kad pirmasis jį pastūmė nukentėjusysis R. B.. Viskas įvyko labai greitai. Muštynės truko apie 15 sek. Neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusįjį, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Negali paaiškinti, dėl ko kilo konfliktas. Iki nagrinėjamo įvykio nukentėjusįjį R. B. pažinojo, anksčiau mokėsi toje pačioje mokymo įstaigoje. 2024 m. rugpjūčio 23 d. vidurnaktį atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimo automatų saloną, norėjo išgerti alaus. Salone sutiko nukentėjusįjį R. B.. Su R. B. bendravo draugiškai, prisiminė mokyklos laikus. R. B. vartojo alkoholinius gėrimus, apsvaigęs ėmė prie jo, kaltinamojo, „kabinėtis“, kilo įtampa. R. B. jį išvadino necenzūriniais žodžiais, aiškino, kad jis nemoka auklėti vaikų ir pan. Įvykio metu jis, kaltinamasis, buvo neblaivus. R. B. taip pat buvo neblaivus, jo elgesys tapo neprognozuojamu. Jis, kaltinamasis, prieš ateidamas į saloną buvo išgėręs 300 g degtinės, o būdamas bare išgėrė šiek tiek alaus ir kelis stikliukus stipriųjų alkoholinių gėrimų. Jis jau ketino vykti namo, tada nukentėjusysis jį stipriai pastūmė, dėl ko trenkėsi į lošimo aparatus. Jam atsistojus, nukentėjusysis norėjo sugriebti jam už gerklės, todėl jis išsigando, kelis kartus ranka smūgiavo nukentėjusiajam, o šiam nugriuvus ir bandant atsistoti, du kartus spyrė koja, vieną kartą - į galvos sritį. R. B. buvo nekontroliuojamas, norėjo tiesiog jį sustabdyti, sužaloti jo nenorėjo. Nugriuvęs nukentėjusysis pradėjo „knarkti“, todėl pagalvojo, kad nukentėjusysis tiesiog užmigo. Su salono administratore bandė R. B. gaivinti vandeniu, o šiam atsigavus, išvedė jį į lauką. Būnant lauke salono administratorė paklausė R., gal reikėtų jį nuvežti namo, tačiau šis atsisakė, jie apsikabino, nukentėjusysis atsiprašė, jie susitaikė ir R. išėjo namo. Net nenumanė, kad nukentėjusysis yra stipriai sužalotas. Salono administratorė jam pasakojo, kad ir anksčiau nukentėjusysis R. B. konfliktavo su salono lankytojais, galva išdaužė vitrinos stiklą. Tada buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai, tačiau R. jų pagalbos atsisakė. Iki nagrinėjamo įvykio, jiems būnant salone, R. B. susikonfliktavo su kitu salono lankytoju, sudavė jam delnu per žandą, smūgiavo į galvą. Jis, kaltinamasis, juos išskyrė ir tas asmuo iš salono išėjo. Be to, jiems rūkant lauke, R. B. ir su juo, kaltinamuoju, norėjo muštis, tačiau tada nukentėjusįjį pavyko nuraminti. Pripažįsta Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštus civilinius ieškinius. Dalį Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinių ieškinių atlygino, nuo sausio kas mėnesį moka po 100 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondui, viso sumokėjo 600 Eur. Mano, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis, tai yra 50 000 Eur, yra per didelis, prašo jį mažinti. Po įvykio buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį į ligoninę 4 kartus, tačiau R. B. yra sunkios būklės, negalėjo kalbėti. Susisiekė su R. mama, prašė jos nurodyti banko sąskaitos numerį žalai mokėti, tašiau ši atsakė, kad pinigų nereikia. Jo, kaltinamojo, finansinė padėtis yra sunki. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Turi 3 nepilnamečius vaikus 10 mėn., 3 metų ir 8 metų amžiaus. Vedęs. Moka būsto paskolos įmokas. Sutuoktinė nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo išmoką. Jam, kaltinamajam, mokamos vaiko priežiūros išmokos – po 1 700 Eur. Iš šių piniginių lėšų gyvena.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Liudytoja N. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. B. yra jos sūnus. Jis jūreivis, iš reiso grįžo 2024 m. rugpjūčio 20 d. Laiką sūnus leido namų aplinkoje. 23-čią dieną R. iš namų išėjo apie 19.30 val., sakydamas, kad eis į „Tele2“ saloną, kuris yra (duomenys neskelbtini). R. iš namų išėjo būdamas išgėręs alaus, gal 3 - 4 skardines. Išeidamas jai pasakė, kad greit apsisuks, nupirks SIM kortelę ir grįš. Apie 22.30 val. – 23.00 val., nesulaukdama sūnaus, ji jam paskambino iš savo numerio. R. atsiliepė ir jai pranešė, kad užėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), konkretaus baro nenurodė. R. pasakė „tuoj pasėdės valandėlę ir pareis“. Dar jis jai telefonu pasakė žodžius: „ieško sau problemų, nepergyvenk, tuoj grįšiu“. Ką turėjo omenyje, sakydamas „ieško problemų“, ji nežino, jai sūnus savo žodžių nekomentavo. R. balsas buvo tylus. Kadangi R. į namus taip ir negrįžo, tai ji nuolatos jam skambino, bet nors telefonas veikė, sūnus neatsiliepė. 2024 m. rugpjūčio 24 d. ryte R. vis negrįžo į namus, o apie 10.30 val. jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad sūnus yra ligoninėje, kad jis rastas gatvėje. Iš namų R. išėjo būdamas sveikas, nesužalotas. Sūnus sveikatos problemų neturėjo. Ji nuvyko į Klaipėdos universiteto ligoninę, iš R. gydančio gydytojo sužinojo, kad jo galvoje didelės hematomos, išoperuotas, būklė sunki, sūnus komoje. Šiai dienai R. būklę apibūdintų kaip labai sunkią: jis guli lovoje, nieko nekalba, į aplinką nereaguoja. R. iš slaugos ligoninės lapkričio 28 dieną pervežtas į Klaipėdos universiteto ligoninę Klaipėdos filialą, kur jam sekančią dieną atliko galvos operaciją, kur jam gydytojai atstatė kaulą. Anksčiau jai telefonu paskambino vyras, kuris prisistatė D., būtent jis yra kaltas dėl sūnaus sumušimo. Paskambinęs pasakė, jog nori susitikti, pasikalbėti, bet ji taip ir nesusitiko. Telefonu jis neatsiprašė už tai, ką padarė R.. Žino, jog R. yra paskirtas įgaliotas atstovas - advokatas, todėl ji, kaip mama, su advokatu susisieks ir pasitarusi nuspręs dėl civilinio ieškinio pareiškimo dėl sūnui padaryto sunkaus sužalojimo (1 t., b. l. 143-146, 147-150).

Liudytoja N. I., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 6.05 val., automobiliu išvažiavo į darbą. Iš Taikos prospekto įsukusi į (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė ties (duomenys neskelbtini) namu stovintį krovininį automobilį, o šalia jo galo, ant gatvės važiuojamosios dalies gulėjo nepažįstamas vyras. Jo galva bei viršutinė kūno dalis buvo po krovininio automobilio platforma, šios platformos gale. Pamatė, kad vyras juda. Sustabdžiusi savo automobilį, telefonu paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė greitąją med. pagalbą. Kol medikai atvyks, nelaukė, išvažiavo į darbą. Kas nutiko minėtam vyrui, nežino. Prie gulinčio vyro bei netoliese jokių žmonių nepastebėjo. Šį gulintį vyrą telefonu nufotografavo (1 t., b. l. 157- 162).

Liudytoja A. K., kuriai ikiteisminio tyrimo metu buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 144 straipsnį ir kurios atžvilgiu 2025 m. sausio 13 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, kad apklausta kaip įtariamoji davė išsamius parodymus, kuriuos tvirtina, nes viskas, ką pasakojo anksčiau, yra tiesa. Ji aštuonis metus dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Paskutinius septynis metus dirba lošimo aparatų salone, adresu (duomenys neskelbtini) (prekybos centre (duomenys neskelbtini)). Salonas dirba nuo 10.00 val. iki 6.00 val. ryto ir dirbama dviem pamainomis. Ji dirba klientų aptarnavimo specialistės pareigose. D. P. ir R. B. pažįsta kaip klientus. Nei su vienu iš jų artimų santykių nepalaiko. 2024 m. rugpjūčio 23 d. pamainą pradėjo 22.00 val., o baigė kitos dienos ryte 6.00 val. Jos darbas yra keisti klientams pinigus, tikslu žaisti su lošimo aparatais, dirba ir prie baro, kur parduodamas alkoholis, bei sprendžia klausimus dėl lažybų. Kai ji pradėjo pamainą, tai vaikiną R. jau rado žaidžiantį salone. D. P. atėjo po 22.00 val. Negali patvirtinti, ar jis buvo išgėręs, ar blaivas, nes vizualiai nesimatė. D. P. sakė, kad lankėsi šventėje su šeima netoli namų parke, po to atėjo į žaidimų saloną. Matė, kaip R. B. pasisveikino su D., paaiškėjo, kad jie iš vienos mokyklos ir nesimatė daugiau nei 10 metų. R., kai atėjo D. P. į saloną, gėrė bokalą alaus. D. ir R. vienas kitą kalbino, bendravo, juokėsi ir jokių konfliktų pradžioje nebuvo. Pamena, kad R. nupirko alkoholio „Trejos devynerios“, pavaišino D.. Rūkyti eidavo į lauką. Kažkuriuo momentu į saloną buvo atėjęs kitas klientas, su kuriuo R. ir D. rūkė lauke. Galimai apie 5.30 val., ji nežino, kas užėjo R., bet jis ėmė kabinėtis prie D., kalbėti visokias nesąmones, nors neatrodė itin girtas. Ji, R. ir D. bendravo rusų kalba. Girdėjo, kaip D. pasakė rusiškai „ar tu, R., nori muštis?“. D. atrodė visiškai ramus, neatrodė, kad jis linkęs susimušti su R. Ji vėlgi pasakė, kad santykius eitų aiškintis į lauką. Tuo metu tvarkėsi savo darbo vietą - barą, iš kurio į salę patenka per duris. Buvo užsiėmusi savo reikalais ir labai nesigilino, ką vyrai kalba vienas kitam. Matė, kad R. nusiėmė savo „tašytę“, kurią laikė pasikabinęs, pasidėjo į šoną megztinį. Stovėdama už baro matė, kaip vyrai mosikuoja vienas prieš kitą rankomis, o ar jie ten kumščiavosi, ar smūgiavo vienas kitam, į tai neatkreipė dėmesio. Kai pamatė vyrų mosikavimą rankomis, ji nutarė nueiti iki jų ir pasakyti, kad jie baigtų. Išėjo iš savo darbo vietos patalpos per duris ir pasukusi link R. ir D. buvimo vietos, pamatė krentantį ant žemės R.. Jis krito ant nugaros. Dėl kokios priežasties jis krito, nežino, nes nematė, kad R. D. P. būtų smūgiavęs į galvą ar kitą kūno vietą. Ji priklaupė prie nukritusio R., atsisuko į D. pusę ir jam pasakė „ką tu darai, apsiraminkit“. Ji judino R., bet jis iš burnos leido garsus, panašius į knarkimą. Pagalvojo, gal jis užmigo. Tuo pat metu D. pasakė atnešti vandens, ji nubėgo į savo darbo vietą, pripylė į talpą vandens, tik nepamena, ar atnešė tą vandenį prie gulinčio R., ar vandenį padavė per barą. Jos akivaizdoje D. nespyrė R.. Per ne vienerius darbo metus ne kartą yra mačiusi konfliktuojančių klientų, todėl nemanė, kad konfliktas tarp R. ir D. yra kuo tai išskirtinis, nemanė, kad viskas bus taip rimta, kad net tyrimas policijoje bus pradėtas. Kiek laiko ant žemės gulėjo knarkimo garsus leidžiantis R., ji tiksliai nežino, bet pirmą kartą gyvenime girdėjo tokius garsus, t. y. kad žmogus nukrito ir ėmė knarkti. D. dar sakė, kad gal reikia greitąją iškviesti, o ji atsakė, kad jei neatsigaus, tai žinoma, reikės kviesti. Vėliau gulintis ant žemės R. atsigavo. Ji jo vis klausė, ar jam viskas gerai, į ką pastarasis atsakė, kad viskas gerai. Nemanė, kad R. gyvybei ar sveikatai kyla pavojus. Ji padėjo R. atsistoti, padėjo jam išeiti į lauką. Jis nuo savęs varė šalin D., todėl ji ėmėsi iniciatyvos pati padėti R. išeiti į lauką. Pastarąjį lauke pasodino ant tokios pakylos, kur žmonės iš salono išeina parūkyti. Vis klausinėjo, ar jam viskas gerai, ar jis sugebės pareiti į namus, į ką R. jai atsakė, kad viskas gerai, pareis, netoli yra. Ji dar jam išnešė servetėlių nusivalyti veidą, nes matė truputį kraujo nosies srityje. Ji dar sakė pasėdėk, neskubėk, tuoj išneš daiktus, kuriuos R. buvo pasidėjęs salone, pamena, kad turėjo vyrišką rankinę ir megztinį. Daiktus iš salono išnešė D., juos padavė R.. Ji užrakino darbo patalpas. Į darbą buvo atvykusi su automobiliu, todėl be problemų būtų parvežusi R. į namus, jeigu jis tik būtų užsiminęs, kad jam negera ir pan. Tuo labiau, kad ir pati siūlė R. parvežti į namus. Matė, kad R. eina tolyn nuo (duomenys neskelbtini), kur tiksliai ėjo, nežiūrėjo. Kadangi jai buvo pasibaigusi elektroninė cigaretė, tai nutarė nuvykti į „Circle“ degalinę nusipirkti. D. irgi pasisiūlė važiuoti kartu, ji sutiko. Degalinėje jie pasiėmė kavos, pasėdėjo kokį pusvalandį, po ko ji D. parvežė iki jo namo. Apie tai, kad R. yra išvežtas į ligoninę, sužinojo po kokios savaitės, kai jai paskambino bendradarbė ir pasakė, jog į darbą buvo atvykę pareigūnai, domėjosi klientais, kurie lankėsi lošimo automatų salone. Pagal darbo reglamentavimą - instrukcijas ji turi elgtis, kai darbo vietoje vyksta konfliktas, atsakė, kad pagal situaciją: būna, kad klientai sukonfliktuoja, susimuša ir vėl susitaiko, tai nieko kviesti nereikia. Šiaip jie turi pavojaus pultelį, kurį privalo laikyti prie savęs ir esant pavojui ar būtinumui, spausti ir kviesti apsaugą (atvyktų „Komanda“). Ji nespaudė pultelio, kai R. B. gulėjo ant žemės ir leido knarkimo garsus, todėl, nes nemanė, jog yra rimta, kad vyrai sukonfliktavo ir tiek, salonui žala nebuvo padaryta, niekas nedužo, nesugadinta. Jeigu būtų galvojusi, kad tas konfliktas yra labai rimtas ir kad vyrai ir toliau mušis, nenurims, tai būtų spaudusi pavojaus pultelį. Ji pati R. padėjo išeiti iš salono, klausinėjo jo, kaip jaučiasi, siūlė parvežti į namus, klausinėjo, ar jam viskas gerai. Kadangi R. vis kartojo, kad jam viskas gerai, kad pats pareis į namus, tai ji jo ir neparvežė. Greitajai neskambino todėl, kad R. atsigavo ir jai atrodė, kad jam medikų pagalbos nereikia. Ji tikrai nesiekė ir nenorėjo, kad R. sveikatai grėstų pavojus. Dabar sutinka, kad ji padarė klaidą neskambindama greitosios medikams, bet to nepadarė ne dėl kokių blogų ketinimų, paprasčiausiai nelaikė tai tikslinga ir būtina, buvo tikra, kad R. joks pavojus negresia. Kaip jai tuo metu atrodė pagal matomą situaciją, taip ir elgėsi. Labai gailisi dėl to (3 t., b. l. 58-63, 107-110).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, 2024 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos apskrities VPK gautas VŠĮ „Klaipėdos universiteto ligoninė“ pranešimas apie tai, kad GMP į šią gydymo įstaigą atvežė R. B., kuris rastas Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) gulintis po sunkvežimiu. R. B. nustatyta diagnozė: nepatikslinta koma, asmuo gydomas reanimacijos skyriuje. Šio skyriaus gydytoja nurodė, kad R. B. buvo operuotas, po operacijos jo būklė yra sunki, patikslinta diagnozė - galvos kairės pusės trauminė sudūrinė hemoragija. Gydytoja nurodė, kad su R. B. bendrauti nėra galimybių, nes asmuo yra nesąmoningas (1 t., b. l. 1-4).

Specialisto išvadoje Nr. G 1030/2024(03) konstatuotina, kad R. B. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: pavieniai odos nubrozdinimai ir kraujosruvos veidinėje galvos dalyje, pakauškaulio dešinės pusės lūžis su kaukolės pamato kaulo lūžiu, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, suspaudžiantis galvos smegenis, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimas su ryškiais neurologiniais židininiais požymiais - anizokorija, judinamojo akies nervo pareze kairėje su kairės akies pakrypimu į kairę, sužalojimo sukelta gyvybei pavojinga būsena - koma ir ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, kas remiantis 2003 m. gegužės 23 d. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2, 6.6.4 ir 6.6.15 punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos dvi trauminių kontaktų sritys - veidas ir pakaušio dešinė pusė, kurių veidinėje galvos srityje yra nurodyti pavieniai odos nubrozdinimai ir kraujosruvos, kurios galėjo gautis ir nuo kelių tiesioginių trauminių kontaktų. 2024 m. rugpjūčio 24 d., 7.00 val. ligoninėje paimtas R. B. kraujas etilo alkoholio nustatymui, kurį ištyrus nustatyta 3,32 proc. etanolio koncentracija, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį. Be to, 2024 m. rugpjūčio 24 d., 9.03 val. ligoninėje paimtas R. B. šlapimo ėminys, kurį ištyrus, nustatytas kokainas - teigiamas, kas rodo, kad atvežus į ligoninę, R. B. buvo vartojęs narkotinę medžiagą - kokainą (1 t., b. l. 74-78).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d., 6.23 val., gavus iškvietimą, nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur netoli (duomenys neskelbtini) gatvės rastas gulintis po sunkvežimiu vyras (R. B.). Pastarasis apžiūrimas į aplinką nereaguoja, iš burnos sklinda į alkoholį panašus kvapas. Išoriškai sužalojimų nestebima. Preliminari diagnozė: Koma, nepatikslinta (1 t., b. l. 84-85).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), apie 35 metrų atstumu nuo šio namo į vakarų pusę, gatvės važiuojamoje dalyje, dešiniajame kelkraštyje, šalia apšvietimo stulpo, pažymėto numeriu „9“ stovi krovininis automobilis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi priekiu į šiaurės pusę. Apžiūrimas automobilis yra su atvira krovinių platforma. Automobilio durelės apžiūros metu yra uždarytos ir užrakintos. Ant krovinių platformos priekinio borto yra užrašyti skaičiai (duomenys neskelbtini). Krovinių platformos šonuose yra pritvirtinta po 4 metalinius stulpelius. Automobilio krovinių platformos gale, jos apačioje yra privirtintas metalinis vamzdis. Krovinių platforma yra tuščia, joje jokių daiktų nėra. Įvykio vietoje jokių pėdsakų ar tyrimui reikšmingų daiktų neaptikta, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 16-18, 19-25).

Iš 2024 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl transporto priemonės savininko nustatymo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 6.05 val., Klaipėdos m., ties (duomenys neskelbtini) namu pastebėta, kad po šioje gatvėje stovinčio krovininio automobilio „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galu, ant gatvės grindinio guli vyras. Į vietą atvykę GMP darbuotojai į VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninę nuvežė R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kur minėtam asmeniui buvo nustatyta diagnozė: galvos kairės pusės trauminė suddūrinė hemoragija, asmuo buvo operuotas. Nustatyta, kad krovininis automobilis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. K., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo susisiekus telefonu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), asmuo paaiškino, kad savo krovininį automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu 2024 m. rugpjūčio 23 d. jis pastatė apie 16.00-17.00 val. Kitos dienos ryte, t. y. 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 10.00 val., jis su šiuo automobiliu išvyko į darbą, o vėliau, apie 15.00 val., jį vėl pastatė panašiai toje pačioje vietoje, ties (duomenys neskelbtini) namu. Apie tai, kad prie jo stovinčio automobilio buvo rastas gulintis vyras, A. K. nieko nežino (1 t., b. l. 24-25).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimo namuose, (duomenys neskelbtini). Peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, užfiksuoti nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. 20.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 24 d. 8.00 val. Vaizdo failuose užfiksuota:

2024 m. rugpjūčio 23 d. apie 20.43 val., prie įėjimo į lošimo namus „(duomenys neskelbtini)“, įėjimas nuo (duomenys neskelbtini), matosi išeinantis ir šalia vaikščiojantis nukentėjusysis R. B.. R. B. lauke rūko, po to įeina atgal į lošimo namus.

2024 m. rugpjūčio 23 d., apie 21.50 val., į darbą atvyksta A. K..

2024 m. rugpjūčio 23 d., apie 21.59 val., iš lošimo namų išeina R. B.kartu su anksčiau dirbusia darbuotoja.

2024 m. rugpjūčio 23 d., apie 23.15 val., R. B. išėjo į lauką parūkyti. Po to įeina į vidų.

2024 m. rugpjūčio 23 d., apie 23.49 val., į lošimo namus ateina D. P..

2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 00.06 val., į lauką išėjo R. B. ir D. P.. Asmenys bendrauja tarpusavyje. Rūko. 00.27 val. grįžta į lošimo namus. Asmenys nekonfliktuoja.

2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 01.46 val., į lauką išėjo R. B. ir D. P.. Asmenys bendrauja tarpusavyje. Rūko. 01.54 val., grįžta į lošimo namus. Asmenys nekonfliktuoja.

2024 m. rugpjūčio 24 d., 02.27 val., į lauką išeina A. K. ir D. P., vėliau prie jų prisijungia R. B.. Asmenys lauke rūko, kalbasi. Konfliktų ar santykių aiškinimosi nesimato. 02.34 val. į lošimo namus grįžta asmenys.

2024 m. rugpjūčio 24 d., 02.59 val., 03.35 val., A. K., D. P., R. B. užfiksuoti lauke.

2024 m. rugpjūčio 24 d., 03.58 val., D. P. ir R. B. lauke bendrauja su kitu lošimo namų lankytoju.

2024 m. rugpjūčio 24 d., 04.39 val., R. B. išėjo iš lošimo namų, tačiau 04:43:58 grįžta atgal į lošimo namus. Iš paskos išėjo asmuo, tačiau pastarasis ir grįžo į lošimo namus, galimai pasiima daiktus, ir vėl išeina, asmuo su trumpikėmis, šlepetėmis, stambokas, avi šlepetėmis, su marškinėliais, ant kurių užrašyta galimai „BOSS“, asmuo nueina link (duomenys neskelbtini).

2024 m. rugpjūčio 24 d., 05.18 val., D. P. ir R. B. lauke sukerta rankomis, R. B. kelis kartus patapšnoja rankomis per pečius D. P.. Asmenys kažką diskutuoja ar aiškinasi kažką, pagal fizinius judesius neatrodo, kad vyktų konfliktas. Asmenys matosi galimai yra išgėrę, jie svirduliuoja.

2024 m. rugpjūčio 24 d., 05:42:52, į lauką išeina R. B., eina link (duomenys neskelbtini). 05:43:04 išeina D. P.ir prie jo prieina R. B., galimai vyksta konfliktas, R. B. gestikuliuoja rankomis, arti lenda ir į veidą kalba D. P.. 05:43:39 D. P. bando apsikabinti, o R. B. jį nustumia, asmenys aiškinasi, R. B. skėsčioja rankomis. Asmenys galimai konfliktuoja ar aiškinasi. R. B. nueina nuo D. P., tačiau atsisukęs jį stumia toliau nuo lošimo namų. Tuo metu į lauką A. K., konfliktas neišsiplėtojo.

2024 m. rugpjūčio 24 d. 05:55:21 į lauką išvedamas R. B., jį veda už kairės rankos pažasties A. K., pasodina prie sienos atsikišusios dalies. R. B., susiėmęs už galvos, svirduliuoja, jam D. P. išneša daiktus. R. B. valosi nosį, svirduliuoja, matosi sutrikusi sveikata. A. K. išnešė R. B. servetėlę nusivalyti nosį. R. B. matosi svirduliuoja sėdėdamas, nuleido galvą. D. P. atsitūpė priešais R. B., pasisveikina rankomis, po to iš karto R. B. ranką prideda prie galvos. Asmenys atsistoja, D. P. duoda galimai permatomos spalvos butelį. D. P. ir R. B. apsikabina, nueidamas B. sviedžia galimai alaus bokalą į grindinį, kuris sudužta ir nueina link tos vietos, kur buvo rastas liudytojos gulintis gatvėje.

2024 m. rugpjūčio 24 d. 06:02:24 val. D. P. įsėdo į A. K. automobilį ir kartu išvažiuoja.

2024 m. rugpjūčio 23 d., 23.40 val., matosi lošimų namų patalpose stovi R. B., naudojasi telefonu. R. B. žaidžia žaidimų aparatu.

2024 m. rugpjūčio 23 d., 23.50 val., į lošimo namus ateina D. P.. A. K. pateikia iš piniginės išimtą kortelę, galimai asmens tapatybės kortelę. D. P. stovi prie baro, R. B. koja lengvai spiria/liečia D. P., pastarasis atsisuka ir asmenys pasisveikina. Pagal veiksmus, matosi asmenys gerai pažįstami. D. P. nusiperka alaus. Asmenys bendrauja, vartoja gėrimus. R. B. ir D. P. karts nuo karto išeina kartu į lauką parūkyti.

2024 m. rugpjūčio 24 d. 04:02:29 R. B. sukonfliktuoja su bare esančiu asmeniu (anksčiau minėtu asmeniu, kuris su trumpikėmis, šlepetėmis, stambokas, avi šlepetėmis, su marškinėliais ant kurių užrašyta galimai BOSS) ir jam pliaukšteli delnu per žandą. Po to asmenys susistumdo, tačiau muštynių neįvyko. Po to asmenys vėl ginčijasi prie baro, D. P. eina link jo, bet R. B. jį sustabdo ir neleidžia prieiti. Konfliktas nurimo, asmuo išeina iš baro. Prie baro lieka D. P. ir R. B., kurie kalbasi, kažką diskutuoja, neatrodo agresyvūs. Asmenys paspaudžia rankas, apsikabina.

05:42:26 tarp asmenų D. P. ir R. B. galimai vyksta konfliktas, asmenys kviečia vienas kitą išeiti į lauką, B. nusimauna džemperį. B. galimai kviečia eiti į lauką. Prie baro grįžta susikrimtęs R. B.. D. P. ir R. B. konfliktuoja. A. K. konfliktą turi girdėti, nes kažką komentuoja.

05:47:54 D. P. ir R. B. apsikabino, kaip ir susitaikė. Toliau kalbasi, neatrodo agresyvūs.

05:49:37 D. P. ir R. B. ruošiasi išeiti, renka savo daiktus. D. P. nusisukęs nuo B., tuo metu B. stiprokai pastumia D. P., kuris atsitrenkia į lošimo aparatus, kurie nuo smūgio net sujuda. B. bando trenkti rankos delnu P. į veidą, tačiau pastarasis apsigina ir iš karto puola link B. ir trenkia kumščiu į veidą. Asmenys grumiasi ir stumdosi, tuo metu P. nustumia B., kuris susvirduliuoja ir griūva ant grindinio, tuo metu besikeliančiam B. P. stipriu kojos mostu spiria į galvos sritį, po kurio B. nukrenta ant grindinio ir nesikelia, matosi guli be sąmonės. Tuo metu atbėga A. K. ir nustumia P., kad pastarasis nebemuštų B. K. bando pažadinti ant žemės be sąmonės gulintį B.. B. nereaguoja, visiškai nejuda, matosi stipriai besikilnojanti krūtinė. R. B. be sąmonės guli 4 minutes. A. K. rodo P., kad reikia B. už pažastų išnešti iš patalpų. 05:54:14 P. bando jį pakelti, tačiau pastarasis nereaguoja, toliau guli be sąmonės. A. K. prisijungia prie P. ir bando pakelti ir link išėjimo durų nešti be sąmonės esantį B. Po kelių akimirkų B. atsigauna, tačiau sąmonė silpna, galimai nualpsta ir vėl atsigauna. B. atsistoja, svirduliuoja, A. K. pastarąjį palydi lauk iš lošimo namų. P. išneša B. daiktus iš patalpos.

Vaizdo įraše, pavadinimu „IP Klaipeda T141_ch1_20240824054537_20240824055725“ matosi besimušantys D. P. ir R. B.. D. P., prispaudęs prie sienos B., jį tranko į sieną bei kumščiais į veidą. Po šių veiksmų B. susvirduliuoja ir griūva ant grindinio, tuo metu besikeliančiam P. spiria į galvos sritį.

Vaizdo įraše, pavadinimu „IP Klaipeda T141_ch4_20240823234941_20240823235959“, užfiksuota kaip D. P. paduota A. K. asmens tapatybės kortelę, kurią ji nuskenuoja prie darbo kompiuterio (tokiais veiksmais A. K. patikrino, ar asmuo nėra apribojęs savo galimybę lošti asmenų registre) (2 t., b. l. 16-32).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Specialisto išvadoje Nr. G 1030/2024(03), nurodyta, kad R. B. padaryti kūno sužalojimai: pavieniai odos nubrozdinimai ir kraujosruvos veidinėje galvos dalyje, pakauškaulio dešinės pusės lūžis su kaukolės pamato kaulo lūžiu, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, suspaudžiantis galvos smegenis, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimas su ryškiais neurologiniais židininiais požymiais - anizokorija, judinamojo akies nervo pareze kairėje su kairės akies pakrypimu į kairę, sužalojimo sukelta gyvybei pavojinga būsena - koma ir ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, remiantis Taisyklių 6.6.1, 6.6.2, 6.6.4 ir 6.6.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais (1 t., b. l. 74-78).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. P. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. B., t.y. 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 5.50 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimo automatų salone, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su neblaiviu R. B. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau penkių kartų kumščiu smogė R. B. į galvą. Nuo suduotų smūgių R. B. krito ant žemės ir D. P. jam gulinčiam spyrė ne mažiau vieno karto į nugarą ir vieną kartą į galvą. Suduodamas smūgius kumščiu ir spirdamas į galvą, D. P. padarė R. B. pavienius odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veidinėje galvos dalyje, pakauškaulio dešinės pusės lūžį su kaukolės pamato kaulų lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, suspaudusiu galvos smegenis, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimą su ryškiais neurologiniais židininiais požymiais-anizokorija, judinamojo akies nervo pareze kairėje su kairės akies pakrypimu į kairę, t. y. sužalojimus, sukėlusius gyvybei pavojingą būseną - komą ir ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, t. y. padarė sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje vienas iš pagrindinių bylos įrodymų yra vaizdo įrašai, pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašuose „IP Klaipeda T141_ch1_20240824054537_20240824055725“ ir „Klaipeda T141_ch4_20240824045526_20240824060126“ skirtingu rakursu užfiksuota konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo eiga.

Iš vaizdo įrašo „IP Klaipeda T141_ch1_20240824054537_20240824055725“ matyti, kad konfliktas prasidėjo 2024 m. balandžio 24 d., 05:49:05 val. Konflikto pabaiga – 05:49:26val. Iš vaizdo įrašo matyti kaip nukentėjusysis R. B. ir D. P. ruošiasi išeiti, R. B. užsideda mažą vyrišką rankinę, po ko stipriai pastumia kaltinamąjį, kuris atsitrenkia į lošimo automatus. Matyti kaip R. B. bando trenkti D. P. į galvos sritį, tačiau šis kelis kartus smūgiuoja kumščiu B. B. į galvos sritį, R. B. griūna ant grindų ir tuo metu D. P. jam spiria į nugaros sritį. Nukentėjusiajam atsistojus, asmenys toliau grumiasi, kaltinamasis, prispaudęs R. B. prie sienos, smūgiuoja šiam į galvą, po to nubloškia ant grindų ir gulinčiam R. B. koja stipriai spiria į galvą. Po suduoto smūgio nukentėjusysis R. B. lieka gulėti ant grindų, neatsikelia, galimai praradęs sąmonę. 05:49:28 val. prie gulinčio nukentėjusiojo prieina liudytoja A. K. (2 t., b. l. 16-32).

Analizuodamas byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsiradimui didelę įtaką turėjo ir paties nukentėjusiojo provokuojantys veiksmai.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, nustatoma tuomet, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012, Nr. 2K-153-511/2020). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-153-511/2020).

Vertindamas kaltinamojo veiksmus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aspektu, kaltinamojo sveikatos sutrikdymo mastą bei atsiradusias pasekmes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis D. P., nors ir išprovokuotas nukentėjusiojo, tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018).

Šiuo atveju kaltinamasis D. P. veikė netiesiogine tyčia. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasi D. P. ne mažiau penkių kartų kumščiu smogė R. B. į galvą, o R. B. nugriuvus ant žemės, D. P. jam gulinčiam spyrė ne mažiau vieno karto į nugarą ir vieną kartą į galvą. Kaltinamasis D. P. nukentėjusįjį R. B. sužalojo spontaniškai dėl įvykusio konflikto ir patirto smurto bei nesiekė ir nenorėjo sukelti sunkių pasekmių jo sveikatai, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Todėl galima pripažinti, kad kaltinamasis, atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus, veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei kad šios veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusio R. B. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos jo veiksmams ir šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). To neneigė ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimas

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija už šioje normoje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui numato tik laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Taigi, baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių už nurodytos veikos padarymą.

D. P. padarė tyčinį, baigtą, sunkų – taigi, ir labai pavojingą visuomenei nusikaltimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, savo elgesį vertino kritiškai, dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos Klaipėdos teritorinės ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui atlygino. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamojo smurtinis elgesys buvo išprovokuotas nukentėjusiojo R. B.. Kaltinamasis D. P. anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka, už pakankamai nešiurkščius administracinius nusižengimus, jam skirtas baudas sumokėjo. Įvertintina ir tai, kad kaltinamajam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, sutuoktinė nedirba, išlaiko tris mažamečius vaikus. Duomenų, jog kaltinamasis D. P. yra linkęs smurtauti, byloje nėra. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis po įvykio elgėsi ramiai, nukentėjusiajam norint vykti namo, padavė jam jo daiktus, vandens butelį, išlydėjo iš patalpų. Be to, nuo nagrinėjamo nusikaltimo padarymo yra praėję kiek daugiau nei devyni mėnesiai, per šį laikotarpį negauta naujų duomenų apie D. P. daromus teisės pažeidimus. Tai iš esmės leidžia spręsti ne tik apie padarytos veikos atsitiktinį pobūdį, bet ir tai, kad kaltinamasis dėl savo neteisėtų veiksmų padarė teisingas išvadas.

Vienas bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018). Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-39-719/2019).

Teismo vertinimu, šiuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas D. P., įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, yra netikslingas, nes jo eliminavimas iš visuomenės būtų nukreiptas iš esmės ne tik į kaltinamojo nubaudimą, bet ir prieštarautų teisingumo principui, nes taip būtų apsunkinta galimybę atlyginti nukentėjusiajam žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant galimybės kaltinamajam D. P. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, šiuo atveju parenkant bausmės rūšį kaltinamajam D. P. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, gali būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriama švelnesnė bausmė, nei numato BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija. Šiuo atveju, teismo nuomone, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus D. P. už jo padarytą nusikaltimą švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), nustatant dviejų metų šios bausmės terminą, įpareigojant devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; visą bausmės laiką - dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu jų nėra paskyręs gydytojas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Minėtų įpareigojimų paskyrimas D. P. užtikrins tiek paties kaltinamojo, tiek valstybės interesų įgyvendinimą. Čia pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu D. P. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista griežtesne bausme, t. y. areštu.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, skiriant laisvės apribojimo bausmę paprastai paskiriama kaltinamajam intensyvi priežiūra. Atsižvelgiant į kaltinamąjį D. P. charakterizuojančius duomenis, į tai kad nusikalto pirmą kartą, šiuo atveju teismas sprendžia netaikyti intensyvios priežiūros.

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir kaltinamajam D. P. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. P. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 17 009,81 eurų dydžio civilinį ieškinį D. P. dėl R. B. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 102-105).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos patvirtina, kad Valstybinė ligonių kasa yra tinkama ieškovė.

Nukentėjusysis R. B. dėl kaltinamojo D. P. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 17 009,81 Eur. Sveikatos priežiūros išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis D. P., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis dalį žalos, tai yra 300 Eur, atlygino, iš kaltinamojo D. P. priteisiama 16 709,81 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, kitoje dalyje Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

Be to, civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 8 018,56 eurų dydžio civilinį ieškinį D. P. dėl R. B. išmokėtos ligos išmokos atlyginimo (1 t., b.l. 114-117). Ieškinio dydis grindžiamas pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d.

CK 6.290 straipsnyje numatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Taigi, Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus reikalavimas pagrįstai grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo D. P.nusikalstama veika padarytų sužalojimų R. B. buvo nedarbingas ir gavo ligos išmoką, kuri turi būti išieškota iš kalto asmens. Iš pateiktos pažymos nustatyta, kad nukentėjusiajam R. B.paskyrus ir išmokėjus ligos išmokas, Fondo biudžetui laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d. padaryta 8 018,56 Eur žala, todėl, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis dalį žalos, tai yra 300 Eur, atlygino, iš kaltinamojo D. P. priteisiama 7 718,56 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, kitoje dalyje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

Byloje yra pareikštas ir nukentėjusiojo R. B. atstovės advokatės Mirandos Kunickienės civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš kaltinamojo D. P. priteisti 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog dėl kaltinamojo D. P. smurtinių veiksmų nukentėjusysis R. B. patyrė daugybinius sužalojimus, nuo įvykio dienos buvo gydomas Klaipėdos universitetinės ligoninės filiale „Klaipėdos ligoninė“ iki 2024 m. rugsėjo 6 d., po ko būdamas sunkios būklės pervežtas į Klaipėdos medicininės slaugos ligoninę, kur gydomas iki šiol. Nukentėjusysis R. B. patiria ne tik didelius fizinius skausmus, bet ir emocinį stresą, depresiją, dvasinius sukrėtimus ir pergyvenimus dėl ateities. R. B. supranta, kad gali likti neįgaliu. Iki įvykio R. B. gyveno savarankišką gyvenimą, dirbo, užsiėmė mėgstama veikla – sportavo. Po patirtų sužalojimų R. B. prarado galimybę dirbti ir gauti darbo užmokestį, taip pat išlieka nežinomybė dėl sveikatos būklės ateityje, dėl ko kiekvieną dieną patiria įtampą, pergyvenimus, jaučia nepilnavertiškumo jausmą, pažeminimą ir baimę dėl turėtų galimybių praradimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

Pagal formuojamą teismų praktiką matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur iki 100 000 Eur, paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-101-677/2015, Nr. 2K-244-942/2015, Nr. 2K-604-788/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-17-648/2017, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-100-696/2018, Nr. 2K-143-1073/2020).

Iš teisminio nagrinėjimo metu bylai pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis R. B. dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų patyrė daugybinius sužalojimus: pavienius odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veidinėje galvos dalyje, pakauškaulio dešinės pusės lūžį su kaukolės pamato kaulo lūžiu, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, suspaudžiantį galvos smegenis, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimą su ryškiais neurologiniais židininiais požymiais - anizokoriją, judinamojo akies nervo pareze kairėje su kairės akies pakrypimu į kairę, sužalojimo sukeltą gyvybei pavojinga būseną - komą ir ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą (1 t., b. l. 74-78). Nukentėjusysis R. B. yra nedarbingas ilgą laiką, nuo sužalojimo iki 2024 m. gruodžio 11 d. jam buvo mokama ligos išmoka. R. B. nuo įvykio dienos buvo gydomas Klaipėdos universitetinės ligoninės filiale „Klaipėdos ligoninė“ iki 2024 m. rugsėjo 6 d., po ko pervežtas į Klaipėdos medicininės slaugos ligoninę. R. B. iki šiol yra gydomas, yra priklausomas nuo slaugos, pats nevaikšto. Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2025 m. vasario 25 d. medicinos išrašo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. R. B. atlikta extra dekompresinė kraniotomija, 2024 m. lapkričio 29 d. atlikta dar viena operacija – autokranioplastika. 2024 m. gruodžio 20 d. dar kartą operuotas. Pacientas nemobilus, gulintis lovoje, išlieka didelis pagalbos teikiant asmeninę slaugą poreikis, todėl iki reabilitacijos nukreiptas į KUL Slaugos kliniką. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. STS-1574 R. B. nustatytas 15 procentų dalyvumo lygis ir 85 procentų netekto dalyvumo lygis iki 2026 m. vasario 18 d.

Taigi, nukentėjusysis R. B. buvo kelis kartus operuojamas, jis neteko 85 procentų bendro darbingumo ir dėl to prarado darbą, jis ilgą laiką gydėsi ligoninėje, jam buvo skirta reabilitacija. Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo D. P. padaryto tyčinio nusikaltimo nukentėjusiajam buvo padaryta ženkli neturtinė žala, nes R. B.dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo įvykio ir gydymo metu patyrė fizinį skausmą, orumo pažeminimą, didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Taip pat dėl sužalojimo jis patyrė neigiamas pasekmes, paveikusias jo socialinę, šeiminę ar profesinę sritis, fiksuojami liekamieji reiškiniai, neteko didelės dalies darbingumo. Nustatant neturtinės žalos dydį privaloma atsižvelgti ir į kaltininko turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei formuojamą teismų praktiką dėl žalos atlyginimo sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais. Sprendžiant iš bylos aplinkybių bei kaltinamojo paaiškinimų, jo pajamos per mėnesį sudaro 1 700 eurų, jis pats šiuo metu nedirba, jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, turi kreditorinių įsipareigojimų, sutuoktinė taip pat niekur nedirba, išlaiko tris mažamečius vaikus.

Įvertinus aptartų kriterijų visumą, taip pat atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį nagrinėjamo įvykio metu, kas yra teismo pripažinta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nukentėjusiajam R. B. padaryta neturtinė žala vertintina 20 000 Eur, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiajam R. B., kitoje dalyje nukentėjusiojo R. B. atstovės advokatės Mirandos Kunickienės civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. P. turtą, paskirtas 2025 m. sausio 13 d. prokuroro nutarimu (2 t., b. l. 126-130), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių atlyginimo vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. kaltinamojo D. P. ir nukentėjusiojo R. B. drabužiai ir avalynė: D. P. sportiniai bateliai „Puma“, mėlynos spalvos kelnės „Cropp Denim Lab“, mėlynos spalvos džemperis „Emporio Armani“; nukentėjusiojo juodos spalvos kelnės „Nike“, džemperis „Kenzo“, juodos spalvos marškinėliai „Pier Oneil“, vyriškos mėlynos spalvos trumpikės „Lacoste“, vyriški juodos spalvos sportiniai bateliai „Nike“, saugomi Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje (2 t., b. l. 167-170), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini D. P. ir R. B. arba jų įgaliotiems asmenims;

2. skaitmeninės laikmenos (2 vnt.) su vaizdo įrašais, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. (D. P.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu jų nėra paskyręs gydytojas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį D. P. paskirti – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu jų nėra paskyręs gydytojas.

Nukentėjusiojo R. B. atstovės advokatės Mirandos Kunickienės civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiojo R. B. naudai iš kaltinamojo D. P. – 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 17 009,81 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo D. P. 16 709,81 Eur (šešiolika tūkstančių septynis šimtus devynis eurus 81 ct) civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai. Kitoje dalyje civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio procesą nutraukti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštą 8 018,56 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo D. P. 7 718,56 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus aštuoniolika eurų eurus 56 ct) civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai. Kitoje dalyje civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio procesą nutraukti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. P. turtą, paskirtą 2025 m. sausio 13 d. prokuroro nutarimu, palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių atlyginimo vykdymo pradžios.

D. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

D. P. Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus baudžiamojoje byloje, pradėjus bausmės vykdymą, grąžinti kaltinamajam D. P..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kaltinamojo D. P. sportinius batelius „Puma“, mėlynos spalvos kelnes „Cropp Denim Lab“, mėlynos spalvos džemperį „Emporio Armani“, saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. P. arba jo įgaliotam asmeniui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nukentėjusiojo R. B. juodos spalvos kelnes „Nike“, džemperį „Kenzo“, juodos spalvos marškinėlius „Pier Oneil“, vyriškas mėlynos spalvos trumpikes „Lacoste“, vyriškus juodos spalvos sportinius batelius „Nike“, saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam R. B. arba jo įgaliotam asmeniui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - skaitmenines laikmenas (2 vnt.) su vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.