- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-431-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09866-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- B. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-14384-924/2016 pagal pareiškėjos B. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja B. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpiu nuo 1971 m. rugsėjo 1 d. iki 1972 m. birželio 17 d. dirbo Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje (šiuo metu – AB „Vingriai“) ir jai buvo mokamas 100 rub. darbo užmokestis. Nurodė, kad Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje įsidarbino laborante 1971 m. rugsėjo 1 d., baigė dirbti 1972 m. birželio 16 d. ar 17 d. (per mėnesio vidurį). Darbo užmokestis šioje darbovietėje buvo 80-100 rublių per mėnesį. Jos darbo funkcijos buvo tikrinti, ar taisyklingai nušlifuotos detalės, dirbdavo 8 val. per dieną, tačiau jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų neturi. AB „Vingriai“ 2015 m. spalio 13 d. pažymoje „Dėl darbo stažo“ nurodyta, kad pareiškėjos draudėjo registracijos Nr. 36-043004, valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo mokamos. Tai įrodo, kad pareiškėja nuo 1971 m. rugsėjo 1 d. iki 1972 m. birželio 17 d. dirbo Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje (dabar AB „Vingriai“), jai buvo mokamas atlyginimas ir buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Dėl šių priežasčių pareiškėjai turi būti perskaičiuota senatvės pensija, nurodant stažą, įgytą Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimu į pareiškimą prašė jį atmesti ir nurodė, kad darbo knygelėje, kurioje galioja įrašai apie pareiškėjos darbovietes nuo 1980 m., nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja dirbo Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje. AB „Vingriai“ 2015 m. spalio 13 d. pažyma „Dėl darbo stažo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo 2015 m. spalio 1 d. pažyma „Dėl duomenų apie B. Ž. (D.) darbo stažą“ neįrodo pareiškėjos stažo Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje. AB „Vingriai“ minėtoje pažymoje nurodė ne draudėjos pareiškėjos registracijos numerį, o savo kaip draudėjo, mokančio socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius, AB „Vingriai“, registracijos numerį, todėl tai tik įrodo, kad AB „Vingriai“ mokėjo minėtas įmokas, tačiau neįrodo, kad mokėjo būtent už pareiškėją. Kitų dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos darbo laikotarpį šioje gamykloje, pareiškėja nepateikė, todėl perskaičiuoti pareiškėjos senatvės pensijos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, dirbdama Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje, gavo 100 rublių darbo užmokestį, tačiau apskaičiuojant pensijos dydį gali būti atsižvelgiama tik į asmens draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas, pagal kurias apskaičiuojami draudžiamųjų pajamų koeficientai, turėtas nuo 1984 m. sausio 1 d. Taigi tokio fakto nustatymas neturėtų įtakos B. Ž. paskirtos pensijos dydžiui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad AB „Vingriai“ 2015 m. spalio 13 d. pažymoje „Dėl darbo stažo“ nurodyta „Pastaba: Draudėjo registracijos Nr. 36-043004. Valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo mokamos“. Pareiga mokėti privalomas valstybinio socialinio draudimo įmokas už asmenis, kurie dirbo darbo sutarčių pagrindu, yra nustatyta draudėjui, taigi šioje pažymoje pateiktas draudėjo draudėjos AB „Vingriai“ registracijos numeris. Teismas sprendė, kad vien teiginys, jog valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo mokamos, neįrodo, kad jos buvo mokamos būtent už apdraustąją pareiškėją. Teismo posėdyje apklausas liudytojas R. D. tik abstrakčiai nurodė, kad pareiškėja Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje dirbo apie 1970–1973 m., negalėjo konkretizuoti nei pareiškėjos darbo pradžios, nei pabaigos laiko. Be to, nors pareiškėjos teigimu, R. D. padėjo jai įsidarbinti, tačiau ji nepaaiškino, kaip konkrečiai R. D. padėjo jai įsidarbinti Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje, o R. D. teismo posėdžio metu taip pat negalėjo patvirtinti, kad jis padėjo pareiškėjai įsidarbinti į šią darbovietę. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti faktą, jog ji Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje dirbo iki 1972 m. birželio 17 d., tačiau teismo posėdyje pareiškėja negalėjo patvirtinti, kad ji dirbo būtent iki šios datos, o teigė, kad ji dirbo iki 1972 m. birželio mėn. vidurio, todėl nėra aiškus ir konkretus jos darbo laiko Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje laikotarpis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo 2015 m. spalio 1 d. pažymoje „Dėl duomenų apie B. Ž. (D.) darbo stažą“ nurodyta, kad Vilniaus šlifavimo staklių gamyklos (šiuo metu AB „Vingriai“) dokumentai saugojimui į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Archyvą neperduoti, todėl išduoti pažymos apie pareiškėjos darbo stažą 1971–1972 m. negali. AB „Vingriai“ 2015 m. spalio 13 d. pažymoje „Dėl darbo stažo“ pažymėta, kad duomenų apie pareiškėjos, dirbusios Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje, pateikti negali dėl to, kad po gaisro, įvykusio 2000 m. spalio 18 d., sudegė visi archyve buvę dokumentai (atsiskaitymo lapeliai, asmens kortelės, įsakymai ir kiti) ir duomenų apie pareiškėją neturi. Iš byloje esančių duomenų apie prilyginamus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui laikotarpius iki 1994 m. sausio 1 d. matyti, jog laikotarpiais nuo 1967 m. birželio 1 d. iki 1991 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjai buvo pripažintas įgytas stažas (vis dėlto, neįskaičiuotas laikotarpis nuo 1971 m. rugsėjo 1 d. iki 1972 m. birželio 17 d., tačiau, priešingai nei nagrinėjamu atveju, tai buvo padaryta rašytiniais įrodymais – archyvinių įstaigų pažymomis, pažyma apie darbą, darbo knygele). Faktas, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 1971 m. rugsėjo 1 d. iki 1972 m. birželio 17 d. dirbo Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje (šiuo metu – AB „Vingriai“) ir jai buvo mokamas 100 rub. darbo užmokestis, įrodinėjamas tik pareiškėjos ir liudytojo (jos brolio) paaiškinimais, kitų įrodymų byloje nėra, todėl įrodymų pakankamumo prasme teismas sprendė, jog negalima byloje padaryti išvados, jog toks faktas yra įvykęs. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jai Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje buvo mokamas 100 rublių per mėnesį darbo užmokestis, tačiau teismo posėdyje paaiškino, jog darbo užmokestis buvo 80–100 rublių per mėnesį. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalimi, fakto apie darbo užmokestį nustatymas nuo 1971 m. rugsėjo 1 d. iki 1972 m. birželio 17 d. nesukeltų pareiškėjai teisinių pasekmių ir nuo šio fakto nustatymo nepriklauso pareiškėjos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, nes draudžiamųjų pajamų koeficientas, nuo kurio priklauso asmens pensijos papildomos dalies dydis, skaičiuojamas iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu pareiškėja B. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių prašomą nustatyti faktą patvirtinančių įrodymų. Prašymui pagrįsti pareiškėja pateikė AB „Vingriai“ 2015 m. spalio 13 d. pažymą „Dėl darbo stažo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo 2015 m. spalio 1 d. pažymą „Dėl duomenų apie B. Ž. (D.) darbo stažą“.
1.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog AB „Vingriai“ 2015 m. spalio 13 d. pažymoje „Dėl darbo stažo“ pateiktas draudėjos AB „Vingriai“ registracijos numeris, todėl vien teiginys, jog valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo mokamos, neįrodo, kad jos buvo mokamos būtent už apdraustą pareiškėją. Pareiškėjos nuomone, šis teiginys pažymoje patvirtina, jog valstybinio socialinio draudimo įmokos už pareiškėją buvo mokamos.
1.3. Teismas netinkamai vertino AB „Vingriai“ 2015 m. spalio 13 d. pažymos „Dėl darbo stažo“ duomenis, kurioje nurodyta, kad duomenų apie pareiškėjos, dirbusios Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje, pateikti negali dėl to, kad po gaisro, įvykusio 2000 m. spalio 18 d., sudegė visi archyve buvę dokumentai (atsiskaitymo lapeliai, asmens kortelės, įsakymai ir kiti) ir duomenų apie pareiškėją neturi.
1.4. Teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, kurie akivaizdžiai pagrindžia pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimo, dėl ko nagrinėjamu atveju yra pagrindas pagal pareiškėjos pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą: pareiškėjos prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę senatvės pensijos perskaičiavimui papildant stažą, įgytą iki pensijos skyrimo; pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, nes archyvui Vilniaus šlifavimo staklių gamyklos (dabar - AB „Vingriai“) dokumentai saugojimui neperduoti, o AB „Vingriai“, kurie yra Vilniaus šlifavimo staklių gamyklos teisių perėmėjai, negali pateikti dokumentų dėl 2000 m. spalio 18 d. įvykusio gaisro, kurio metu sudegė visi archyve buvę dokumentai (atsiskaitymo lapeliai, asmens kortelės, įsakymai ir kiti); pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1971 m. rugsėjo 1 d. iki 1972 m. birželio 17 d. dirbo Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje (dabar - AB „Vingriai“) ir jai buvo mokamas atlyginimas. Pareiškėja taip pat negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
1.5. Teismas liudytojo R. D. paaiškinimus, duotus teismo byloje, pripažino kaip tinkamus pareiškėjos pareiškimui įrodyti, tačiau vertino nevienodai, o tai lėmė neteisėto, nepagrįsto ir naikintino sprendimo priėmimą. Netinkamas liudytojo R. D. paaiškinimų vertinimas lėmė teismo padarytą nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįrodė jos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.
Atsiliepimas
1.6. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad būtent dėl suinteresuoto asmens VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. vasario 15 d. rašto pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau į bylą pateiktu atsiliepimu suinteresuotas asmuo prieštarauja pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui. Teismas nesiaiškino tokios suinteresuoto asmens išreikštos pozicijos prieštaros, nors ši institucija atstovauja valstybę ir vykdo pensijų politiką, o tokia suinteresuoto asmens pozicija vertintina, kaip pažeidžianti asmens teisę į pensijos dalies padidinimo išmokėjimą ir teismo turėjo būti vertinta kritiškai.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimu į pareiškėjos B. Ž. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji laikotarpiu nuo 1971 m. rugsėjo 1 d. iki 1972 m. birželio 17 d. dirbo Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje ir jai buvo mokamas 100 rublių darbo užmokestis. AB „Vingriai“ pažyma pagrindžia aplinkybę, kad įmonė, t. y. draudėjas AB „Vingriai“, registracijos Nr. 36-043004, mokėjo socialinio draudimo įmokas, tačiau ši aplinkybė niekaip neįrodo, kad būtent pareiškėja nuo 1971 m. rugsėjo 1 d. iki 1972 m. birželio 17 d. dirbo Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje (dabar - AB „Vingriai“), jai buvo mokamas atlyginimas ir už ją buvo mokamos socialinio draudimo įmokos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Pareiškėja B. Ž. pareiškime prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpiu nuo 1971 m. rugsėjo 1 d. iki 1972 m. birželio 17 d. dirbo Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje (šiuo metu – AB „Vingriai“) ir jai buvo mokamas 100 rub. darbo užmokestis. Pirmosios instancijos pareiškimą atmetė kaip neįrodytą, su kuo nesutinka pareiškėja, apeliaciniame skunde nurodydama, kad buvo visos sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o teismas pareiškimą atmetė, netinkamai įvertinęs įrodymus.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlygų ir įrodymų vertinimo
9. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo visos įstatyme numatytos sąlygos ir aplinkybės juridiniam faktui nustatyti, kadangi prašomas faktas turi juridinę reikšmę, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, ir pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškimą atmetė ir nenustatė juridinę reikšmę turinčio fakto ne dėl šių aplinkybių nebuvimo, o dėl to, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas yra neįrodytas ir dėl to negali būti nustatytas. Nėra jokio ginčo, kad prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, kadangi jį nustačius tai turėtų įtakos pareiškėjos gaunamos senatvės pensijos perskaičiavimui. Taip pat nėra ginčo, kad Vilniaus šlifavimo staklių gamyklos (dabar – AB „Vingriai“) archyviniai dokumentai po 2000-10-18 gaisro yra sudegę, kad šios įmonės dokumentai saugojimui į Vilniaus miesto savivaldybės Personalo departamento archyvą nebuvo perduoti, ką patvirtina ir pateikti įrodymai. Visa tai sudaro prielaidas pareiškėjai kreiptis į teismą dėl darbo stažą šioje įmonėje patvirtinančio fakto nustatymo. Todėl nurodyti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi, nes dėl to nėra jokio ginčo.
10. Kadangi pareiškėjos reikalavimas buvo atmestas dėl to, kad teismas jį laikė neįrodytu, esminę reikšmę sprendimo pagrįstumui įvertinti turi aplinkybės, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.
11. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
12. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, aptarė byloje pateiktus įrodymus, vertino jų įrodomąją reikšmę ir savo išvadas grindė byloje pateiktų įrodymų visumos kontekste. Apeliantė esminiu prašomą nustatyti faktą patvirtinančiu įrodymu laiko AB „Vingriai“ 2015 m. spalio 13 d. pažymą „Dėl darbo stažo“ ir teigia, kad teismas ją vertindamas nepagrįstai darė išvadą, kad šioje pažymoje nurodytas teiginys, jog valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo mokamos, neįrodo, kad jos buvo mokamos būtent už apdraustąją pareiškėją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šios pažymos duomenų vertinimu, kadangi nurodyta išvada atitinka nurodytos pažymos turinį. Pažymoje (b. l. 13) yra tik duomenys apie draudėją (t. y. AB „Vingriai“) ir jo mokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, tačiau nėra jokių duomenų, kad pareiškėja jos nurodytu laikotarpiu dirbo šioje įmonėje ir už ją (t. y. konkretų apdraustąjį asmenį) buvo mokamos nurodytos įmokos. Ši pažyma tik patvirtina, kad AB „Vingriai“ tokių duomenų neturi dėl to, kad 2000-10-18 kilo gaisras ir sudegė archyviniai dokumentai, tačiau dėl šios aplinkybės ginčo nėra.
13. Teismas taip pat tinkamai įvertino ir liudytojo R. D. parodymus, kurie dėl pirmosios instancijos teismo nurodyto per mažo informatyvumo lygio (liudytojas negalėjo nurodyti konkretaus darbo laikotarpio ir nepatvirtino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis padėjo pareiškėjai įsidarbinti) negali būti pripažinti pagrindžiančiais, o juo labiau pakankamais pareiškėjos darbo stažui nurodytu laikotarpiu nustatyti, nes be šio liudytojo parodymų ir pačios pareiškėjos paaiškinimų byloje nėra jokių kitų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškimui patenkinti nėra pakankamai įrodymų, yra visiškai pagrįsta.
14. Apeliantės nuoroda į tai, kad pareiškėja būtent dėl suinteresuoto asmens VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. vasario 15 d. rašto kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nors vėliau suinteresuotas asmuo jau prieštaravo tokio fakto nustatymui. Pažymėtina, Kad VSDFV Kauno skyrius 2016-02-15 rašte (b. l. 10–11) tik nurodė, kad neturi pagrindo perskaičiuoti pareiškėjos gaunamos senatvės pensijos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų, ir išaiškino tik galimybę faktą nustatyti teismine tvarka, tačiau jokiu būdu tai nereiškia, kad faktui nustatyti neturėjo būti pateikti įrodymai, ir kadangi įrodymai nebuvo pateikti, VSDFV Kauno skyrius turėjo pagrindą nesutikti su pareiškėjos prašymu.
15. Kadangi apeliacinio skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.