Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Gretai Linkevičiūtei-Girijotienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad B. Ž. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių (nuo 2015-10-01 VSDFV Kauno skyriaus Pensijų skyriaus 2-asis poskyris) dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo. VSDFV Kauno skyriaus 2-asis pensijų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, B. Ž. paskyrė senatvės pensiją nuo 2012-07-21 iki gyvos galvos. Pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 2015 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą dėl senatvės pensijos perskaičiavimo, papildant darbo stažą, įgytą iki pensijos paskyrimo, t.y. pareiškėja siekia, kad į jos darbo stažą būtų įskaičiuotas darbas, dirbtas Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje (šiuo metu AB „VINGRIAI“) nuo 1971 m. rugsėjo 1 d. iki 1972 m. birželio 17 d. Prašymui pagrįsti pareiškėja pridėjo AB „VINGRIAI“ 2015 m. spalio 13 d. pažymą Nr. 204 „Dėl darbo stažo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo 2015 m. spalio 1 d. pažymą Nr. A101-6926/15(2.5.1.9-PD1) „Dėl duomenų apie B. Ž. (D.) darbo stažą“ (b. l. 24). Tačiau VSDFV Kauno skyriaus Pensijų skyriaus 2-asis poskyris pareiškėjos gaunamos senatvės pensijos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo neperskaičiavo, kadangi pateiktos pažymos neįrodo B. Ž. stažo Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje. Apie tai B. Ž. informuota VSDFV Kauno skyriaus 2016-02-15 raštu Nr. (10.1)S-12833 (b. l. 10-11).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Pareiškėja prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą įrodinėja AB „VINGRIAI“ 2015 m. spalio 13 d. pažyma Nr. 204 „Dėl darbo stažo“. Iš šios pažymos turinio matyti, kad joje nurodyta „Pastaba: Draudėjo registracijos Nr. 36-043004. Valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo mokamos.“. Įstatymo leidėjas pareigą mokėti privalomas valstybinio socialinio draudimo įmokas už asmenis, kurie dirbo darbo sutarčių pagrindu, nustato draudėjui (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 punktas), taigi šioje pažymoje pateiktas draudėjo registracijos numeris draudėjos AB „VINGRIAI“. Vien teiginys, jog valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo mokamos, neįrodo, kad jos buvo mokamos būtent už apdraustąją pareiškėją.

Pareiškėja prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą taip pat įrodinėja jos brolio R. D. liudijimu, tačiau teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. D. tik abstrakčiai nurodė, kad pareiškėja Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje dirbo apie 1970 m. – 1973 m., negalėjo konkretizuoti nei pareiškėjos darbo pradžios, nei pabaigos laiko. Be to, pažymėtina, kad, pareiškėjos teigimu, R. D. padėjo jai įsidarbinti, tačiau nepaaiškino, kaip konkrečiai R. D. padėjo jai įsidarbinti Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje, o R. D. teismo posėdžio metu taip pat negalėjo patvirtinti, kad jis padėjo pareiškėjai įsidarbinti į šią darbovietę. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti faktą, jog ji Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje dirbo iki 1972 m. birželio 17 d., tačiau teismo posėdyje pareiškėja negalėjo patvirtinti, kad ji dirbo būtent iki šios datos, o teigė, kad ji dirbo iki 1972 m. birželio mėn. vidurio, todėl nėra aiškus ir konkretus jos darbo laiko Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje laikotarpis.

Konstatuotina, kad byloje nėra jokių objektyvių pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtinančių įrodymų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo 2015 m. spalio 1 d. pažymoje Nr. A101-6926/15(2.5.1.9-PD1) „Dėl duomenų apie B. Ž. (D.) darbo stažą“ nurodyta, kad Vilniaus šlifavimo staklių gamyklos (šiuo metu AB „VINGRIAI“) dokumentai saugojimui į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Archyvą neperduoti, todėl išduoti pažymos apie pareiškėjos darbo stažą 1971 – 1972 metais negali (b. l. 12). AB „VINGRIAI“ 2015 m. spalio 13 d. pažymoje Nr. 204 „Dėl darbo stažo“ pažymėta, kad duomenų apie pareiškėjos, dirbusios Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje, pateikti negali dėl to, kad po gaisro, įvykusio 2000 m. spalio 18 d., sudegė visi archyve buvę dokumentai (atsiskaitymo lapeliai, asmens kortelės, įsakymai ir kiti) ir duomenų apie pareiškėją neturi (b. l. 13). Iš byloje esančių duomenų apie prilyginamus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui laikotarpius iki 1994 m. sausio 1 d. matyti, jog laikotarpiais nuo 1967 m. birželio 1 d. iki 1991 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjai buvo pripažintas įgytas stažas (vis dėlto, neįskaičiuotas laikotarpis nuo 1971 m. rugsėjo 1 d. iki 1972 m. birželio 17 d. (taip pat žr., b. l. 14)), tačiau, priešingai nei nagrinėjamu atveju, tai buvo padaryta rašytiniais įrodymais – archyvinių įstaigų pažymomis, pažyma apie darbą, darbo knygele (b. l. 25, 26). Kauno apylinkės teismo 2016-02-03 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pensijos perskaičiavimo tikslu, kad pareiškėja B. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1980 m. rugsėjo 18 d. iki 1981 m. rugpjūčio 17 d. dirbo Kauno 5-toje Statybos remonto valdyboje (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. 2-3139-429/2016), tačiau ir šioje byloje buvo pateikti įrodinėjamas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad faktas, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 1971 m. rugsėjo 1 d. iki 1972 m. birželio 17 d. dirbo Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje (šiuo metu – AB „VINGRIAI“) ir jai buvo mokamas 100,00 rub. (vieno šimto rublių 00 kap.) darbo užmokestis, įrodinėjamas tik pareiškėjos ir liudytojo (jos brolio) paaiškinimais, kitų įrodymų byloje nėra, todėl įrodymų pakankamumo prasme negalima byloje padaryti išvados, jog toks faktas yra įvykęs. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 3K-3-277/2011). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neįrodė jos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, pareiškimas atmestinas.

Pastebėtina ir tai, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jai Vilniaus Šlifavimo staklių gamykloje buvo mokamas 100,00 rublių per mėnesį darbo užmokestis. Tačiau teismo posėdyje paaiškino ir tai, jog darbo užmokestis buvo 80,00 -100,00 rublių per mėnesį. Be to, draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo ypatumai nurodyti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnyje. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuo 1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus iš laikotarpio nuo 1984-01-01 iki 1994-01-01 ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas sutiktina su suinteresuoto asmens atstovės argumentu, jog fakto apie darbo užmokestį nustatymas nuo 1971-09-01 iki 1972-06-17 nesukeltų pareiškėjai teisinių pasekmių ir nuo šio fakto nustatymo nepriklauso pareiškėjos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, nes draudžiamųjų pajamų koeficientas, nuo kurio priklauso asmens pensijos papildomos dalies dydis, kaip jau minėta, skaičiuojamas iš laikotarpio nuo 1984-01-01 (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1374-555/2015).

Valstybei pašto išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos, kadangi yra mažesnės nei 3,00 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.