Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1374-555/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-10-22
Bylos Nr.: e2A-1374-555/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01986-2014-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas: S. C.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, VSDFV Kauno skyriui, Jonavos rajono savivaldybės administracijai

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1374-555/2015Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01986-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.4.4.2; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant pareiškėjui S. C., pareiškėjo atstovui advokatui L. B., suinteresuoto asmens atstovei L. J., vertėjai V. R. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-47-814/2015 pagal pareiškėjo S. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VSDFV Kauno skyriui, Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, į Lietuvos Respubliką atvyko siekdamas prieglobsčio, todėl 2003 m. spalio 29 d. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimu jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas, išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje. Iki to laiko jis gyveno ir dirbo Rusijos Federacijoje, šiuo metu turi ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, galiojantį iki 2018-07-09, t. y. yra nuolatinis Lietuvos gyventojas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Rusijos Federacijos Vyriausybė 1993 m. lapkričio 18 d. sudarė susitarimą dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams, pagal kurį jis turėtų kreiptis į socialinio aprūpinimo skyrių prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje dėl pensijos skyrimo. To padaryti negalėjo, kadangi jam suteiktas pabėgėlio statusas ir nenorėjo, kad būtų nustatyta jo buvimo vieta. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Rusijos Federacijos Vyriausybė 1999 m. birželio 29 d. sudarė susitarimą dėl pensinio aprūpinimo, pagal kurį iš Rusijos Federacijos atvykę ir nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys gali kreiptis į kompetentingas Lietuvos institucijas dėl pensijos skyrimo, kuri skiriama ir moka pagal Lietuvos nacionalinės teisęs nuostatas. Pareiškėjas nurodė, kad dokumentų, reikalingų pagrįsti pareiškėjo pajamas ir stažą negali, nes Lietuvoje jų neturi ir dėl savo pabėgėlio statuso negali kreiptis į Rusijos Federaciją dėl jų gavimo, Lietuvos valstybės institucijos irgi negali kreiptis dėl tokių dokumentų gavimo, nes būtų paviešinta jo buvimo vieta. Pareiškėjas per savo atstovę kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl teisės gauti pensiją įgyvendinimo, gautas atsakymas, nesant stažą ir pajamas pagrindžiančių įrodymų, kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškime nurodytais laikotarpiais dirbo atitinkamuose Rusijos organuose, tarnybos metu buvo sužeistas, jam buvo suteiktas specialusis laipsnis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą tikslu įgyvendinti teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis: 1) 1970 m. lapkričio 14 d. - 1972 m. lapkričio 10 d. dirbo jaunesniuoju telefonistu. Atlyginimo negavo; 2) 1973 m. sausio 9 d. - 1974 m. rugsėjo 1 d. dirbo Grozno miesto Leninskij rajono Vykdomojo komiteto Vidaus reikalų skyriuje 3 kategorijos milicininku ir pareiškėjo teigimu kas mėnesį gaudavo 78 rublių atlyginimą; 3) 1976 m. kovo 24 d. - 1977 m. liepos 1 d. dirbo Vakarų Sibiro geležinkelio Omsko stoties linijiniame milicijos skyriuje vaikų kambario inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis kas mėnesį gaudavo 90 rublių atlyginimą, 40 rublių priedą už laipsnį, iš viso 130 rublių; 4) 1977 m. liepos 1 d. - 1979 m. birželio 8 d. dirbo Vakarų Sibiro geležinkelio Omsko stoties linijiniame milicijos skyriuje nepilnamečių reikalų apylinkės inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis kas mėnesį gaudavo 90 rublių atlyginimą, 40 rublių priedą už laipsnį ir pareiškėjo teigimu 10 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 9 rublius, iš viso 139 rublius; 5) 1979 m. birželio 8 d. - 1981 m. sausio 1 d. dirbo Kuzbaso kriminalinio skyriaus inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis asmenys, einantys panašias pareigas, kas mėnesį gaudavo 85 rublių atlyginimą, 40 rublių priedą už laipsnį ir pareiškėjo teigimu 10 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t, y. 8,5 rublių, 15 proc. dydžio priedą už tarnybą Sibire, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 12,75 rublių, iš viso 146,25 rublius; 6) 1981 m. sausio 1 d. - 1983 m. balandžio 20 d. dirbo Kuzbaso kriminalinio skyriaus inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis kas mėnesį gaudavo 105 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už laipsnį, iš viso 155 rublius; 7) 1983 m. balandžio 20 d. - 1983 m. spalio 12 d. dirbo inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis kas mėnesį gaudavo 110 rublių atlyginimą, pareiškėjo teigimu 20 rublių priedą už laipsnį, 15 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 16,50 rublių, 15 proc. dydžio priedą už tarnybą Sibire, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 16,50 rublių, iš viso 163 rublius; 8) 1983 m. spalio 12 d. - 1984 m. vasario 24 d. dirbo Vidaus reikalų ministerijos Iki-Burulskij rajono Vykdomojo komiteto Vidaus reikalų skyriaus inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis asmenys, einantys panašias pareigas, kas mėnesį gaudavo 95 rublių atlyginimą ir 50 rublių priedą už laipsnį, iš viso 145 rublius; 9) 1984 m. vasario 24 d. - 1984 m. liepos 9 d, dirbo Iki-Burulskij rajono Vykdomojo komiteto Vidaus reikalų skyriaus operatyviniu įgaliotiniu ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis kas mėnesį gaudavo 105 rublių atlyginimą; 10) 1984 m. liepos 9 d. - 1986 m. gruodžio 15 d. dirbo Grozno miesto Oktiabrskij rajono Vidaus reikalų skyriaus apylinkės inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis kas mėnesį gaudavo 95 rublių atlyginimą, 60 rublių priedą už laipsnį, pareiškėjo teigimu 15 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t, y. 14,25 rublių, iš viso 169,25 rublius; 11) 1986 m. gruodžio 15 d. - 1988 m. spalio 28 d. dirbo Grozno miesto Oktiabrsklj rajono Vidaus reikalų skyriaus laikinuoju skyriaus inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis asmenys, einantys panašias pareigas, kas mėnesį gaudavo 95 rublių atlyginimą, pareiškėjo teigimu 30 rublių priedą už laipsnį, 40 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 38 rublius, iš viso 163 rublius; 12) 1988 m. spalio 28 d. - 1989 m. vasario 13 d. dirbo Grozno miesto Oktiabrskij rajono Viešosios tvarkos ir saugumo skyriaus milicijos apylinkės inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis kas mėnesį gaudavo 110 rublių atlyginimą, pareiškėjo teigimu 30 rublių priedą už laipsnį, 30 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 33 rublius, iš viso 173 rublius; 13) 1989 m. vasario 13 d. - 1992 tu. gruodžio 7 d. dirbo Grozno miesto Oktiabrskij rajono Vidaus reikalų skyriaus Kriminalinio skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis kas mėnesį gaudavo 120 rublių atlyginimą, pareiškėjo teigimu 40 rublių priedą už laipsnį, 30 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 36 rublius, iš viso 196 rublius; 14) 1992 m. gruodžio 7 d. - 1993 m. sausio 3 d. laikinai ėjo Čečėnijos Respublikos Saugumo ministerijos Kadrų inspekcijos viršininko pavaduotojo pareigas ir pareiškėjo teigimu gavo 160 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už rangą, 30 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 48 rublius, iš viso 258 rublius; 15) 1993 m. sausio 3 d. - 1993 m. rugsėjo 16 d. dirbo Čečėnijos Respublikos Saugumo ministerijos Kadrų inspekcijos viršininko pavaduotoju ir pareiškėjo teigimu kas mėnesį gaudavo 280 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už laipsnį, 40 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 112 rublių, iš viso 442 rublius; 16) 1993 m. rugsėjo 16 d.- 1993 m. rugsėjo 20 d. dirbo Čečėnijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kadrų skyriaus viršininku ir pareiškėjo teigimu kas mėnesį gaudavo 280 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už laipsnį, 40 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 112 rublių, iš viso 442 rublius; 17) 1993 m. rugsėjo 20 d. - 1994 m, birželio 20 d. dirbo Čečėnijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kadrų skyriaus viršininku ir pareiškėjo teigimu kas mėnesį gaudavo 280 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už laipsnį, 40 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 112 rublių, iš viso 442 rublius; 18) 1994 m. birželio 20 d. - 1996 m. rugsėjo 8 d. dirbo Čečėnijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kadrų skyriaus viršininku ir pareiškėjo teigimu kas mėnesį gaudavo 280 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už laipsnį, 40 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 112 rublių, iš viso 442 rublius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą , kad S. C.: 1) 1970 m. lapkričio 14 d. - 1972 m. lapkričio 10 d. dirbo jaunesniuoju telefonistu. Atlyginimo negavo; 2) 1973 m. sausio 9 d. - 1974 m. rugsėjo 1 d. dirbo Grozno miesto Leninskij rajono Vykdomojo komiteto Vidaus reikalų skyriuje 3 kategorijos milicininku ir pareiškėjo teigimu kas mėnesį gaudavo 78 rublių atlyginimą; 3) 1976 m. kovo 24 d. - 1977 m. liepos 1 d. dirbo Vakarų Sibiro geležinkelio Omsko stoties linijiniame milicijos skyriuje vaikų kambario inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis kas mėnesį gaudavo 90 rublių atlyginimą, 40 rublių priedą už laipsnį, iš viso 130 rublių; 4) 1977 m. liepos 1 d. - 1979 m. birželio 8 d. dirbo Vakarų Sibiro geležinkelio Omsko stoties linijiniame milicijos skyriuje nepilnamečių reikalų apylinkės inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis kas mėnesį gaudavo 90 rublių atlyginimą, 40 rublių priedą už laipsnį ir pareiškėjo teigimu 10 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 9 rublius, iš viso 139 rublius; 5) 1979 m. birželio 8 d. - 1981 m. sausio 1 d. dirbo Kuzbaso kriminalinio skyriaus inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis asmenys, einantys panašias pareigas, kas mėnesį gaudavo 85 rublių atlyginimą, 40 rublių priedą už laipsnį ir pareiškėjo teigimu 10 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t, y. 8,5 rublių, 15 proc. dydžio priedą už tarnybą Sibire, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 12,75 rublių, iš viso 146,25 rublius; 6) 1981 m. sausio 1 d. - 1983 m. balandžio 20 d. dirbo Kuzbaso kriminalinio skyriaus inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis kas mėnesį gaudavo 105 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už laipsnį, iš viso 155 rublius; 7) 1983 m. balandžio 20 d. - 1983 m. spalio 12 d. dirbo inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis kas mėnesį gaudavo 110 rublių atlyginimą, pareiškėjo teigimu 20 rublių priedą už laipsnį, 15 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 16,50 rublių, 15 proc. dydžio priedą už tarnybą Sibire, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 16,50 rublių, iš viso 163 rublius; 8) 1983 m. spalio 12 d. - 1984 m. vasario 24 d. dirbo Vidaus reikalų ministerijos Iki-Burulskij rajono Vykdomojo komiteto Vidaus reikalų skyriaus inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis asmenys, einantys panašias pareigas, kas mėnesį gaudavo 95 rublių atlyginimą ir 50 rublių priedą už laipsnį, iš viso 145 rublius; 9) 1984 m. vasario 24 d. - 1984 m. liepos 9 d, dirbo Iki-Burulskij rajono Vykdomojo komiteto Vidaus reikalų skyriaus operatyviniu įgaliotiniu ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis kas mėnesį gaudavo 105 rublių atlyginimą; 10) 1984 m. liepos 9 d. - 1986 m. gruodžio 15 d. dirbo Grozno miesto Oktiabrskij rajono Vidaus reikalų skyriaus apylinkės inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis kas mėnesį gaudavo 95 rublių atlyginimą, 60 rublių priedą už laipsnį, pareiškėjo teigimu 15 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t, y. 14,25 rublių, iš viso 169,25 rublius; 11) 1986 m. gruodžio 15 d. - 1988 m. spalio 28 d. dirbo Grozno miesto Oktiabrsklj rajono Vidaus reikalų skyriaus laikinuoju skyriaus inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis asmenys, einantys panašias pareigas, kas mėnesį gaudavo 95 rublių atlyginimą, pareiškėjo teigimu 30 rublių priedą už laipsnį, 40 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 38 rublius, iš viso 163 rublius; 12) 1988 m. spalio 28 d. - 1989 m. vasario 13 d. dirbo Grozno miesto Oktiabrskij rajono Viešosios tvarkos ir saugumo skyriaus milicijos apylinkės inspektoriumi ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis kas mėnesį gaudavo 110 rublių atlyginimą, pareiškėjo teigimu 30 rublių priedą už rangą, 30 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 33 rublius, iš viso 173 rublius; 13) 1989 m. vasario 13 d. - 1992 tu. gruodžio 7 d. dirbo Grozno miesto Oktiabrskij rajono Vidaus reikalų skyriaus Kriminalinio skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu ir pagal Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis kas mėnesį gaudavo 120 rublių atlyginimą, pareiškėjo teigimu 40 rublių priedą už laipsnį, 30 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 36 rublius, iš viso 196 rublius; 14) 1992 m. gruodžio 7 d. - 1993 m. sausio 3 d. laikinai ėjo Čečėnijos Respublikos Saugumo ministerijos Kadrų inspekcijos viršininko pavaduotojo pareigas ir pareiškėjo teigimu gavo 160 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už rangą, 30 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 48 rublius, iš viso 258 rublius; 15) 1993 m. sausio 3 d. - 1993 m. rugsėjo 16 d. dirbo Čečėnijos Respublikos Saugumo ministerijos Kadrų inspekcijos viršininko pavaduotoju ir pareiškėjo teigimu kas mėnesį gaudavo 280 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už laipsnį, 40 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 112 rublių, iš viso 442 rublius; 16) 1993 m. rugsėjo 16 d.- 1993 m. rugsėjo 20 d. dirbo Čečėnijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kadrų skyriaus viršininku ir pareiškėjo teigimu kas mėnesį gaudavo 280 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už laipsnį, 40 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 112 rublių, iš viso 442 rublius; 17) 1993 m. rugsėjo 20 d. - 1994 m, birželio 20 d. dirbo Čečėnijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kadrų skyriaus viršininku ir pareiškėjo teigimu kas mėnesį gaudavo 280 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už stažą, 40 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 112 rublių, iš viso 442 rublius; 18) 1994 m. birželio 20 d. - 1996 m. rugsėjo 8 d. dirbo Čečėnijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kadrų skyriaus viršininku ir pareiškėjo teigimu kas mėnesį gaudavo 280 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už laipsnį, 40 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 112 rublių, iš viso 442 rublius. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įgyvendinti pareiškėjo teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Priteisė iš pareiškėjo S. C. valstybei 4,90 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su teise gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Pensijų skyrimo tvarką Lietuvoje nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ir 1994 m. lapkričio 18 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ Vadovaujantis valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, nuolat gyvenantys užsieniečiai turi vienodą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją pagal šį įstatymą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitokių šių asmenų pensinio aprūpinimo sąlygų, o 43 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarptautines sutartis dėl pensijos mokėjimo, pensija mokama taip, kaip nustatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 18 d. sudarytą susitarimą dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams, pareiškėjas kaip nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, kuris dirbo Rusijos Federacijos Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, dėl pensijos skyrimo turėtų kreiptis į socialinio aprūpinimo skyrių prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje. Teismas sprendė, kad atsižvelgus į tai, jog pareiškėjui suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje ir jis dėl objektyvių priežasčių negali kreiptis į socialinio aprūpinimo skyrių prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje, jam teisė į pensinį aprūpinimą turėtų būti užtikrinama pagal 1999 m. birželio 29 d. susitarimą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės, pagal kurio 4 straipsnio nuostatą, iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką atvykę nuolat gyventi asmenys turi teisę kreiptis į kompetentingas Lietuvos institucijas dėl pensijos paskyrimo, kuri, vadovaujantis minėtu susitarimu, skiriama ir mokama pagal Lietuvos nacionalinės teisės nuostatas. Teismas sprendė, kad dėl objektyvių priežasčių pareiškėjui negalint gauti ir pateikti atitinkamoms Lietuvos institucijoms dokumentų, patvirtinančių jo darbo stažą bei draudžiamąsias pajamas, jis negali įgyvendinti tarptautine sutartimi ir nacionalinės teisės aktais numatytos teisės gauti pensiją. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, t. y. pateiktus Lietuvos ypatingojo archyvo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bendrojo departamento duomenys apie panašaus rango pareigūnų gautą darbo užmokestį laikotarpiu, kuriuo prašomas nustatyti pareiškėjo darbo užmokestis, sprendė esą tikėtina, kad buvusioje visoje Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje iš esmės nesiskyrė atlyginimų dydžiai. Nors ne visi Lietuvos ypatingojo archyvo rusų kalba pateikti dokumentai buvo išversti į lietuvių kalbą, tačiau teismas įvertino, kad visus dokumentus versti į lietuvių kalbą nebuvo objektyvaus pagrindo, nes tai būtų apsunkinę nagrinėjamos bylos medžiagą. Pareiškėjas išvertė tuos dokumentus, kurie objektyviausiai atitiko duomenis, atspindėjusius pareiškėjo gauto darbo užmokesčio duomenis. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dirbo ir tuometiniame kadrų skyriuje, todėl tikėtina, kad jis, susidūręs su darbuotojų priėmimu ir atleidimu, jų darbo užmokesčio skaičiavimu, gali prisiminti gauto atlyginimo ir priedų dydžius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą iš dalies ir ginčijamoje dalyje priimti naują sprendimą – juridinę reikšmę turinčių faktų, kad pareiškėjas nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1996 m. rugsėjo 8 d. dirbo pareiškime nurodytose darbovietėse ir nuo 1970 lapkričio 14 d. gavo atitinkamą pareiškime nurodytą darbo užmokestį nenustatyti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą dėl pareiškėjo darbo užmokesčio ir dėl pareiškėjo darbo stažo nustatymo už laikotarpį nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1996 rugsėjo 8 d., kadangi šioje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas. Pažymi, kad teismas, tenkindamas pareiškėjo pareiškimą atsižvelgė tik į pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ir į Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis, kurie neįrodė pareiškėjo pareiškime nurodyto pareiškėjo darbo užmokesčio, tačiau visiškai neatsižvelgė į VSDFV Kauno skyriaus nurodytus argumentus, kurie yra svarbūs skiriant ir mokant valstybinio socialinio draudimo pensijas, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą sprendimą.

2. Teismas, nustatydamas faktą apie pareiškėjo darbo užmokestį iki 1983 gruodžio 31 d., neatsižvelgė į VSDFV Kauno skyriaus aplinkybę, kad fakto apie darbo užmokestį nustatymas nuo 1970 m. lapkričio 14 d. iki 1983 m. gruodžio 31 d. nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių ir nuo šio fakto nustatymo nepriklauso pareiškėjo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, nes draudžiamųjų pajamų koeficientas, nuo kurio priklauso asmens pensijos papildomos dalies dydis, skaičiuojamas iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. Teismas nesivadovavo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, kurio 56 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuo 1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu sutiko, kad jo darbo užmokestis būtų nustatytas tik nuo 1984 m. sausio 1 d., tuo tarpu teismas, nepaisydamas pareiškėjo prašymo, viršijo pareiškėjo prašymo ribas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą apie pareiškėjo darbo užmokestį nuo 1970 m. lapkričio 14 d. iki 1983 m. gruodžio 31 d.

3. Teismas, nustatydamas faktus dėl pareiškėjo darbo užmokesčio ir priedus už laipsnį, nurodė ne pareiškėjo darbo užmokestį, bet Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis, kurie nėra pareiškėjo darbo užmokestis, o tik duomenys, gauti iš Archyvo, todėl VSDFV Kauno skyrius negalės skirti pensijos pareiškėjui, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra konkrečiai nurodyta, koks buvo pareiškėjo darbo užmokestis, o tik perkelti pareiškėjo pareiškime nurodyti teiginiai bei Lietuvos ypatingojo archyvo duomenys, kurie nėra pareiškėjo darbo užmokestis ir negali būti prilyginami pareiškėjo draudžiamosioms pajamoms.

4. Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, rezoliucinėje dalyje, 12 punkte neteisingai nurodė pareiškėjo priedą už laipsnį, nustatydamas, kad laikotarpyje nuo 1988 spalio 28 d. iki 1989 m. vasario 13 d. pareiškėjo teigimu, jis gaudavo 30 rublių priedą už rangą, nors pareiškėjas pareiškime buvo nurodęs 30 rublių priedą už laipsnį. Teismas apsiriko ir 17 punkte, nustatydamas, kad pareiškėjas 1993 m. rugsėjo 20 d. – 1994 m. birželio 20 d. dirbo Čečėnijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kadrų skyriaus viršininku ir pareiškėjo teigimu, kas mėnesį gavo 280 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už stažą, 40 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 112 rublių, iš viso 442 rublius, tuo tarpu pareiškėjas savo pareiškime buvo nurodęs, kad jo teigimu nurodytu laikotarpiu jis gavo 50 rublių priedą už laipsnį, o 40 proc. dydžio priedą už stažą. Teismas neatsižvelgė ir į aplinkybę, kad pateiktuose Lietuvos ypatingojo archyvo duomenyse nesutampa pareiškėjo prašyme bei pateiktuose dokumentuose pareigos bei laikotarpiai, už kuriuos prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl darbo užmokesčio.

5. Pagal 2001 m. gegužės 29 d. įsigaliojusį LR Vyriausybės ir Rusijos Federacijos susitarimą dėl pensinio aprūpinimo ir skiriant pensijas į stažą gali būti įskaitomas ir darbo Rusijoje laikas po 1991 m. birželio 1 d. Pareiškėjo stažas po 1991 m. birželio 1 d. gali būti įskaitomas tik tada, kai šį stažą patvirtina atitinkama Rusijos institucija per Fondo valdybos užsienio išmokų tarnybą arba pareiškėjas pateikia įrodymus, kad nuo 1991 m. birželio 1 d. už jį buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kaip to reikalauja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Po 1991 m. birželio 1 d. yra vertinama socialinio draudimo įmokų skaičiavimas ir jei nėra dokumentų, pagrindžiančių valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimą į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, įskaityti tokių laikotarpių į stažą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą nuo 1991 m. birželio 1 d. ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą yra patvirtinusi Rusija, todėl pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas nuo 1991 m. birželio 1 d. nenustatytinas. Toks reikalavimas yra taikomas nepriklausomai nuo to, ar prašantis pensijos turi pabėgėlio statusą, ar kreipiasi bendrais pagrindais. Pabėgėlio statusas nesuteikia pareiškėjui išimtinių teisių įrodinėjant darbo stažą ir draudžiamąsias pajamas, bei nesuteikia teismui nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus vertinti įrodymus kitaip nei tokiose pačiose aplinkybėse atsidūrusių ir darbo stažą siekiančių įrodyti teismine tvarka asmenų pateiktus įrodymus.

6. Apeliantė pažymi, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas nuo 1994 m. sausio 1 d. įrodomas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis, todėl negali būti nustatinėjamas teismine tvarka.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė netenkinti apeliacinio skundo ir atmesti jį kaip nepagrįstą, palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, kad neprieštarauja apeliacinio skundo motyvui, kad juridinis faktas dėl pareiškėjo darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 1970 m. lapkričio 14 d. iki 1983 m. gruodžio 31 d. nenustatytinas. Tačiau pareiškėjas pažymėjo, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo dalis dėl juridinio fakto, kad pareiškėjas dirbo konkrečiose darbovietėse nurodytais laikotarpiais nuo 1970-m. lapkričio 14 iki 1996 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1996 m. rugsėjo 8 d. gavo nustatyto dydžio darbo užmokestį, yra nekeistina. Taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, kad jis nepateikė darbo užmokesčio dydžio patvirtinančių dokumentų, vertintina ne kaip jo prašymo nepagrįstumo įrodymas, o kaip pagrindas iškelti bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kadangi nėra galimybės gauti dokumentų, kurie patvirtintų būtent pareiškėjui mokėto darbo užmokesčio dydį, teismas vadovavosi Lietuvos ypatingojo archyvo duomenimis apie panašaus rango pareigūnų gautą darbo užmokestį panašiais laikotarpiais, kuriais buvo prašoma nustatyti juridinį faktą dėl pareiškėjo darbo užmokesčio, kadangi visoje buvusioje TSRS atlyginimų dydžiai iš esmės nesiskyrė. Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. rezoliucinės dalies nurodė, kad neprieštarautų, jei minėta teismo sprendimo rezoliucinė dalis būtų keičiama vartojant formuluotę „gaudavo [...] rublių atlyginimą, [...] rublių priedą už laipsnį, [...] proc. dydžio priedą už stažą, iš viso buvo mokamas [...] rublių darbo užmokestis“. Apeliacinio skundo motyvas, jog Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 1 p. reikalavimai turi būti taikomi neatsižvelgiant į tai, ar asmuo turi pabėgėlio statusą, yra ne tik nepagrįstas, bet ir prieštaraujantis teisės aktams. Jei kompetentingos valdžios institucijos kreiptųsi į Rusijos kompetentingas institucijas dėl pareiškėjo turimo stažo patvirtinimo, pažeistų pabėgėlių teisėje ir Lietuvos teisės aktuose įtvirtintą konfidencialumo principą, kadangi atskleistų pareiškėjo buvimo vietą ir taip sukeltų pavojų jo gyvybei, laisvei ir saugumui dėl ko jam galimai vėl tektų ieškoti saugaus prieglobsčio nuo persekiojimo. Akivaizdu, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pareiškėjas nėra tokioje pačioje padėtyje kaip ir kiti dėl pensijos besikreipiantys asmenys. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis dirbo vidaus reikalų tarnybos struktūrose, kas matyti iš jo pateiktos darbo knygelės duomenų, todėl jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikas turėtų būti nustatomas pagal faktinį tarnybos vidaus reikalų struktūrose laiką, dėl to nebereikėtų kreiptis ir į Rusijos kompetentingas institucijas dėl pareiškėjo turimo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo ir privalomųjų socialinio draudimo įmokų mokėjimo patvirtinimo. Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies taikymo, pareiškėjas nurodė, kad jo atvejis nepatenka į minėtos nuostatos reglamentavimą, kadangi pareiškėjas negali pateikti duomenų apie jo turėtas draudžiamąsias pajamas ne dėl to, kad tokie duomenys yra neišsaugoti ar jų negalima atkurti, ir ne dėl to, kad pareiškėjo darbovietės dokumentuose nėra įrašų apie pareiškėjo turėtas pajamas, jis negali pateikti minėtų duomenų dėl to, kad jis ir Lietuvos institucijos negali kreiptis į Rusijos kompetentingas institucijas dėl duomenų apie pareiškėjo atitinkamais laikotarpiais gautas pajamas pateikimo, todėl minėta nuostata negali būti taikoma pareiškėjui. Pareiškėjas nesutiko, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo nuo 1994 m. sausio 1 d. turi būti nustatomas neteismine tvarka, savo argumentą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1171, todėl nurodė, kad Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 21 p. negali paneigti įstatymu asmeniui suteiktos teisės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimui, pasikeitimui ar pabaigai turinčio fakto nustatymui, jei tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

Suinteresuotas asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nuo 2014 m. birželio 1 d. pareiškėjui moka šalpos pensiją ir papildomai pažymėjo, kad apeliacinio skundo tenkinimas ar atsisakymas jį tenkinti nesukels jokių teisinių pasekmių Jonavos rajono savivaldybės administracijai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pirmosios instancijos teisme pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu („dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos“).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas S. C. yra Rusijos Federacijos pilietis, kuriam 2003-10-29 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu buvo suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos 2000 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. VIII-1784 nuostatomis pabėgėlis – asmuo, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų negali arba bijo naudotis tos valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba arba neturi atitinkamos pilietybės ir yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Pareiškėjas nurodęs, kad jis iki atvykimo į Lietuvos Respubliką gyveno ir dirbo Rusijos Federacijoje, dėl suteikto pabėgėlio statuso, turėdamas pagrįstą baimę dėl savo saugumo, ir nenorėdamas, kad būtų nustatyta jo buvimo vieta, negali kreiptis į socialinio aprūpinimo skyrių prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje dėl pensijos skyrimo pagal 1993 m. susitarimą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės, siekia, kad pensija būtų skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1999-06-29 sudaryto susitarimo dėl pensinio aprūpinimo pagrindu. Šio susitarimo 4 straipsnyje numatyta, kad asmenims, nuolat gyvenantiems vienos iš šio susitarimo šalių valstybės teritorijoje ir persikeliančių nuolat gyventi į kitos šio susitarimo šalies valstybės teritoriją, kompetentingos įstaigos (organai) pensijas skiria ir moka pagal tos Šalies valstybės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, teisės aktus ir jos lėšų. Vadovaujantis valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Lietuvoje nuolat gyvenantys užsieniečiai turi vienodą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją pagal šį įstatymą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitokių šių asmenų pensinio aprūpinimo sąlygų, o 43 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarptautines sutartis dėl pensijos mokėjimo, pensija mokama taip, kaip nustatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse.

Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis nuo 1970 lapkričio 14 d. iki 1983-12-31 gavo atitinkamą pareiškime nurodytą darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1996 m. rugsėjo 8 d. dirbo pareiškime nurodytose darbovietėse, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas. Šie laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau - Nuostatuose) nustatyta tvarka (Pensijų įstatymo 54 str. 4 d.). Pagal Nuostatų 23 punktą Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi, be kita ko, darbo knygelėmis, darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti. Jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka (Nuostatų 24 p.).

Draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo ypatumai nurodyti Pensijų įstatymo 56 straipsnyje. Pensijų įstatymo 56 str. 2 d. nurodyta, kad nuo 1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus iš laikotarpio nuo 1984-01-01 iki 1994-01-01 ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog fakto apie darbo užmokestį nustatymas nuo 1970-11-14 iki 1983-12-31 nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių ir nuo šio fakto nustatymo nepriklauso pareiškėjo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, nes draudžiamųjų pajamų koeficientas, nuo kurio priklauso asmens pensijos papildomos dalies dydis, kaip jau minėta, skaičiuojamas iš laikotarpio nuo 1984-01-01. Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą apie pareiškėjo darbo užmokestį nuo 1970-11-14 iki 1983-12-31, ši teismo sprendimo dalis keistina, byla dėl darbo užmokesčio nustatymo už laikotarpį nuo 1970-11-14 iki 1983-12-31 nutrauktina ( CPK 444 str. 1 d., 293 str. 1 p.).

Apelianto teigimu, teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus dėl pareiškėjo gaunamų priedų už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo bei nustatydamas faktus dėl pareiškėjo darbo užmokesčio ir priedus už laipsnį, netiksliai suformulavo teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kadangi rezoliucinėje dalyje nurodyti Lietuvos ypatingojo archyvo duomenys, tačiau nėra nuspręsta koks buvo pareiškėjo darbo užmokestis nurodytu laikotarpiu. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje perkėlus pareiškėjo pareiškime nurodyti teiginius bei Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis, apelianto vertinimu, pagal tokią teismo rezoliucinėje dalyje juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo formuluotę VSDFV Kauno skyrius negalės skirti pareiškėjui pensijos.

Įvertinus apeliacinio skundo argumentus spręstina, kad apeliantas neginčija nustatyto fakto dėl pareiškėjo darbo stažo iki 1991-06-01. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo darbo stažą bei atitinkamais laikotarpiais gautą darbo užmokestį, atsižvelgdamas į pareiškėjo, dėl teisinio pabėgėlio statuso, ribotą galimybę gauti atitinkamus duomenis iš užsienio valstybės, rėmėsi pareiškėjo pateiktais įrodymais iš Lietuvos ypatingojo archyvo apie atitinkamų vidaus tarnybos pareigūnų gaunamą vidutinį darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos vertinimu, nustačius, kad pareiškėjas buvo vidaus tarnybos pareigūnas, kuriam atitinkamais laikotarpiais buvo suteiktas tarnybinis laipsnis, pateikti duomenys iš Ypatingojo archyvo apie tuometinės valstybės (Sovietų sąjungos) vidaus tarnybos pareigūnams mokamą darbo užmokestį ir jo priedus, pripažintina leistina įrodinėjimo priemonė, patvirtinanti prašomą nustatyti juridinį faktą (CPK 185 str.). Kadangi teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti pateikiamos tik galutinės išvados apie teismo nustatytus faktus, todėl įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė dalį pareiškėjo argumentų bei įrodymus, kuriais rėmėsi nustatydamas prašomą juridinį faktą. Siekiant pašalinti abejones dėl teismo nustatytų faktų, teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nustatant pinigines sumas apie atitinkamais laikotarpiais pareiškėjo gautą darbo užmokestį. Atitinkamai tikslintina ir teismo sprendimo dalis, kuria teismas nustatė gautus pareiškėjo priedus už laipsnį laikotarpyje nuo 1988-10-28 iki 1989-02-13 ir priedus už laipsnį bei stažą laikotarpyje nuo 1993-09-20 iki 1994-06-20.

Apelianto vertinimu, pirmos instancijos teismas nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, neatsižvelgė į stažo nustatymo ypatumus nuo 1991-06-01, kadangi nustatant darbo stažą nuo 1991-06-01 turi būti vertinamas socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo laikas. Apelianto teigimu, darbo Rusijoje laikas po 1991-06-01 į stažą įskaitomas, kai šį stažą patvirtina Rusijos atitinkama institucija per Valdybos Užsienio pensijų skyrių, kad nuo 1991-06-01 už pareiškėją buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, be to, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas nuo 1994-01-01 negali būti nustatinėjamas teismine tvarka, nes įrodomas tik Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis.

Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas (Valstybinio socialinio draudimo įstatymas). Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro paskirtį, objektus, registro valdytoją ir registro tvarkytojus, jų teises ir pareigas, registro duomenų tvarkymą, sąveiką su kitais registrais, registro duomenų apsaugą, skelbimą ir teikimą, registro reorganizavimą ir likvidavimą. Pareiškėjas darbo užmokestį gavo Rusijos Federacijoje, todėl registre apie pareiškėją duomenų nėra. Minėta, kad pareiškėjo galimybės gauti iš užsienio valstybės duomenis apie darbo stažą bei draudimo įmokas, dėl jam suteikto statuso, yra ribotos, t. y. pareiškėjas negali naudotis tos valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba. Kreiptis į Rusijos kompetentingas įstaigas, siekiant nustatyti aplinkybes, turinčias svarbią reikšmę skiriant pareiškėjui pensiją, šalies centrinė kompetentinga įstaiga, dėl tokių pačių aplinkybių, t. y. dėl grėsmės pareiškėjui, taip pat neįgyvendina (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1999-06-29 sudaryto susitarimo 10 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms ir nesant abejonių, kad pareiškėjas minėtais laikotarpiais buvo vidaus tarnybos pareigūnas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies, tiek Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 21 punkto nuostatų taikymas nepagrįstai ribotų pareiškėjo teisę į socialinį aprūpinimą, todėl ir minėti laikotarpiai pagrįstai pirmos instancijos teismo buvo įtraukti į pareiškėjo stažą.

Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie pareiškėjo laikotarpiu nuo 1970-11-14 iki 1983-12-31 gautą darbo užmokestį keistina ir byla šioje dalyje nutrauktina. Likusi sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nustatant pareiškėjo gautas tarnystės pagrindu sumas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria nustatytas pareiškėjo S. C. gautas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 1970-11-14 iki 1983-12-31panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Likusią sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti ir ją išdėstyti taip:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu:

nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1984 m. vasario 24 d. dirbo Vidaus reikalų ministerijos Iki-Burulskij rajono Vykdomojo komiteto Vidaus reikalų skyriaus inspektoriumi ir kas mėnesį gaudavo 95 rublių atlyginimą ir 50 rublių priedą už laipsnį, iš viso 145 rublius;

nuo 1984 m. vasario 24 d. iki 1984 m. liepos 9 d. dirbo Iki-Burulskij rajono Vykdomojo komiteto Vidaus reikalų skyriaus operatyviniu įgaliotiniu ir kas mėnesį gaudavo 105 rublių atlyginimą;

nuo 1984 m. liepos 9 d. iki 1986 m. gruodžio 15 d. dirbo Grozno miesto Oktiabrskij rajono Vidaus reikalų skyriaus apylinkės inspektoriumi ir kas mėnesį gaudavo 95 rublių atlyginimą, 60 rublių priedą už laipsnį, 15 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 14,25 rublių, iš viso 169,25 rublius;

nuo 1986 m. gruodžio 15 d. iki 1988 m. spalio 28 d. dirbo Grozno miesto Oktiabrsklj rajono Vidaus reikalų skyriaus laikinuoju skyriaus inspektoriumi ir kas mėnesį gaudavo 95 rublių atlyginimą, 30 rublių priedą už laipsnį, 40 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 38 rublius, iš viso 163 rublius;

nuo 1988 m. spalio 28 d. iki 1989 m. vasario 13 d. dirbo Grozno miesto Oktiabrskij rajono Viešosios tvarkos ir saugumo skyriaus milicijos apylinkės inspektoriumi ir kas mėnesį gaudavo 110 rublių atlyginimą, 30 rublių priedą už laipsnį, 30 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 33 rublius, iš viso 173 rublius;

nuo 1989 m. vasario 13 d. iki 1992 m. gruodžio 7 d. dirbo Grozno miesto Oktiabrskij rajono Vidaus reikalų skyriaus Kriminalinio skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu kas mėnesį gaudavo 120 rublių atlyginimą, 40 rublių priedą už laipsnį, 30 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 36 rublius, iš viso 196 rublius;

nuo 1992 m. gruodžio 7 d. iki 1993 m. sausio 3 d. laikinai ėjo Čečėnijos Respublikos Saugumo ministerijos Kadrų inspekcijos viršininko pavaduotojo pareigas ir gavo 160 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už rangą, 30 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 48 rublius, iš viso 258 rublius;

nuo 1993 m. sausio 3 d. iki 1993 m. rugsėjo 16 d. dirbo Čečėnijos Respublikos Saugumo ministerijos Kadrų inspekcijos viršininko pavaduotoju ir kas mėnesį gaudavo 280 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už laipsnį, 40 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 112 rublių, iš viso 442 rublius;

nuo 1993 m. rugsėjo 16 d. iki 1993 m. rugsėjo 20 d. dirbo Čečėnijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kadrų skyriaus viršininku ir kas mėnesį gaudavo 280 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už laipsnį, 40 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 112 rublių, iš viso 442 rublius;

nuo 1993 m. rugsėjo 20 d. iki 1994 m. birželio 20 d. dirbo Čečėnijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kadrų skyriaus viršininku ir kas mėnesį gaudavo 280 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už laipsnį, 40 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 112 rublių, iš viso 442 rublius;

nuo 1994 m. birželio 20 d. iki 1996 m. rugsėjo 8 d. dirbo Čečėnijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kadrų skyriaus viršininku ir kas mėnesį gaudavo 280 rublių atlyginimą, 50 rublių priedą už laipsnį, 40 proc. dydžio priedą už stažą, skaičiuojamą nuo atlyginimo, t. y. 112 rublių, iš viso 442 rublius.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas