- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-104-876/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28003-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaidas Vasiliauskas, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- E. A., M. G., E. D.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Nerijus Strazdas, Egidijus Jonas Grigaravičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. ir jo gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus, nuteistojo E. A. ir jo gynėjo advokato Nerijaus Strazdo, nuteistojo M. G. ir jo gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. D. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, E. D. paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, įpareigojant nuosprendžiui įsiteisėjus atlikti ne mažiau kaip 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, o likusios bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pirmuosius metus E. D. skirta intensyvi priežiūra, nustatant, kad E. D. privalo būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto. Taip pat visos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. D. įpareigotas pradėti dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje.
M. G. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, M. G. paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, įpareigojant nuosprendžiui įsiteisėjus atlikti ne mažiau kaip 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, o likusios bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pirmuosius metus M. G. skirta intensyvi priežiūra, nustatant, kad M. G. privalo būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto. Taip pat visos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. G. įpareigotas pradėti dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje.
E. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, E. A. paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, įpareigojant nuosprendžiui įsiteisėjus atlikti ne mažiau kaip 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, o likusios bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pirmuosius metus E. A. skirta intensyvi priežiūra, nustatant, kad E. A. privalo būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto. Taip pat visos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. A. įpareigotas pradėti dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje.
Nukentėjusios V. K. civilinis ieškinys tenkintas ir jos naudai solidariai iš E. D., M. G. ir E. A. priteista 12 807,34 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad įsibrovęs į patalpą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpyje tarp 00.55 val. ir 2.30 val. veikdamas bendrininkų grupėje su E. A., M. G. ir A. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, pro antrojo aukšto langą įsibrovęs į V. K. namą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais iš kambarių slapta pagrobė auksinį gėlės formos žiedą su raudona akimi 600 eurų vertės, auksinį žiedą su raudona akute 500 eurų vertės, auksinį žiedą su cirkoniais 400 eurų vertės, baltojo aukso žiedą su cirkoniais 450 eurų vertės, auksinį rombo formos žiedą su cirkoniais 180 eurų vertės, auksinį žiedą su turmalinu 450 eurų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku, puoštu turmalinu bendros 780 eurų vertės, auksinę grandinėlę 160 eurų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku, puoštą inicialais VK bendros 340 eurų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku, puoštu Svarstyklių zodiako ženklu bendros 300 eurų vertės, auksinę grandinėlę su lapelio formos pakabuku bendros 260 eurų vertės, tris auksines apyrankes bendros 320 eurų vertės, auksinę apyrankę su violetiniu akmeniu 1400 eurų vertės, tris auksines grandinėles bendros 450 eurų vertės, auksinį pakabuką su Šv. Marijos atvaizdu 150 eurų vertės, auksinį pakabuką su akvamarinu 350 eurų vertės, auksinį pakabuką, puoštą inicialu M 100 eurų vertės, auksinį kryžiaus formos pakabuką 50 eurų vertės, auksinius auskarus su akmenukais 450 eurų vertės, auksinę rombų formos grandinėlę – kolje 600 eurų vertės, dvi baltojo ir geltonojo aukso sages su cirkoniais, bendros 1300 eurų vertės, du sidabrinius žiedus su baltu ir violetiniu perlais, bendros 80 eurų vertės, dirbtinių perlų vėrinį ir apyrankę, puoštus cirkoniais bendros 80 eurų vertės, 3 vnt. 1,5 – 2 g aukso gabaliukus bendros 150 eurų vertės, 3 vnt. gintaro gabaliukų bendros 30 eurų vertės, dvejus gintaro karolius bendros 300 eurų vertės, gintaro apyrankę 50 eurų vertės, auskarus su mėlynais akmenukais 20 eurų vertės, auskarus su netikrais perlais 30 eurų vertės, auskarus su pailgais akmenukais 20 eurų vertės, dvi poras auskarų su kabančiais žėručiais bendros 30 eurų vertės, smuiko formos sidabrinę sagę su gintaru 8 eurų vertės, sidabrinę sagę su spalvotais žėručiais 30 eurų vertės, sidabrinę sagę su gėlytėmis 10 eurų vertės, graviruotą apyrankę 20 eurų vertės, geltono metalo apyrankę su žėručiais 15 eurų vertės, sidabrinę grandinėlę 20 eurų vertės, pakabuką su ilgu akmeniu 20 eurų vertės, 3 vnt. metalinių žiedų bendros 45 eurų vertės, auksinį moterišką vestuvinį žiedą 200 eurų vertės, moterišką auksinį laikrodį 600 eurų vertės, vyrišką „GC“ laikrodį su odine apyranke 509,34 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „DELL“ 200 eurų vertės, du butelius vyno bendros 12 eurų vertės, 8 vnt. papuošalų dėžučių bendros 145 eurų vertės, iš garažo bendrais veiksmais slapta pagrobė 4 vnt. įrankių dėžių „Forte Tools“ bendros 100 eurų vertės, elektrinį gręžtuvą „Skill“ 45 eurų vertės, 3 vnt. replių bendros 30 eurų vertės, žnyples izoliacijai nuimti 4 eurų vertės, 3 vnt. santechnikos raktų bendros 79 eurų vertės, veržliarakčių komplektą 30 eurų vertės, 2 vnt. atsuktuvų komplektų bendros 16 eurų vertės, šešiakampių colinių raktų komplektą 12 eurų vertės, 9 vnt. atsuktuvų bendros 35 eurų vertės, testerį 6 eurų vertės, 4 vnt. elektros laidų ilgintuvų bendros 47 eurų vertės, elektros rozetės trišakį 4 eurų vertės, 2 vnt. pjūklų bendros 15 eurų vertės, rankinį metalo pjūklą 2 eurų vertės, rankinį siaurapjūklį su pjūkliukų komplektu bendros 10 eurų vertės, 4 vnt. plaktukų bendros 28 eurų vertės, sodo kastuvėlį 6 eurų vertės, 10 m trijų gyslų elektros kabelio 10 eurų vertės, kniediklį 18 eurų vertės, hermetiko spaudiklį 4 eurų vertės, kabių kalimo įrankį 20 eurų vertės, 2 vnt. kabių dėžučių bendros 4 eurų vertės, 10 juostų kontaktinių kaladėlių elektros laikams bendros 9 eurų vertės, 2 vnt. automatinių elektros jungiklių bendros 6 eurų vertės, sodo žirkles „Fiskars“ 27 eurų vertės, 2 vnt. sodo žirklių šakoms bendros 14 eurų vertės, 3 vnt. sodo tepalų bendros 12 eurų vertės, viso pagrobdamas 12 807,34 eurų vertės turto, tokiu būdu bendrais veiksmais slapta pagrobė svetimą – V. K. priklausantį didelės vertės turtą.
2. E. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad įsibrovęs į patalpą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpyje tarp 00.55 val. ir 2.30 val. veikdamas bendrininkų grupėje su E. D., M. G. ir A. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, pro antrojo aukšto langą įsibrovęs į V. K. namą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais iš kambarių slapta pagrobė auksinį gėlės formos žiedą su raudona akimi 600 eurų vertės, auksinį žiedą su raudona akute 500 eurų vertės, auksinį žiedą su cirkoniais 400 eurų vertės, baltojo aukso žiedą su cirkoniais 450 eurų vertės, auksinį rombo formos žiedą su cirkoniais 180 eurų vertės, auksinį žiedą su turmalinu 450 eurų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku, puoštu turmalinu bendros 780 eurų vertės, auksinę grandinėlę 160 eurų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku, puoštą inicialais VK bendros 340 eurų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku, puoštu Svarstyklių zodiako ženklu bendros 300 eurų vertės, auksinę grandinėlę su lapelio formos pakabuku bendros 260 eurų vertės, tris auksines apyrankes bendros 320 eurų vertės, auksinę apyrankę su violetiniu akmeniu 1400 eurų vertės, tris auksines grandinėles bendros 450 eurų vertės, auksinį pakabuką su Šv. Marijos atvaizdu 150 eurų vertės, auksinį pakabuką su akvamarinu 350 eurų vertės, auksinį pakabuką, puoštą inicialu M 100 eurų vertės, auksinį kryžiaus formos pakabuką 50 eurų vertės, auksinius auskarus su akmenukais 450 eurų vertės, auksinę rombų formos grandinėlę – kolje 600 eurų vertės, dvi baltojo ir geltonojo aukso sages su cirkoniais, bendros 1300 eurų vertės, du sidabrinius žiedus su baltu ir violetiniu perlais, bendros 80 eurų vertės, dirbtinių perlų vėrinį ir apyrankę, puoštus cirkoniais bendros 80 eurų vertės, 3 vnt. 1,5 – 2 g aukso gabaliukus bendros 150 eurų vertės, 3 vnt. gintaro gabaliukų bendros 30 eurų vertės, dvejus gintaro karolius bendros 300 eurų vertės, gintaro apyrankę 50 eurų vertės, auskarus su mėlynais akmenukais 20 eurų vertės, auskarus su netikrais perlais 30 eurų vertės, auskarus su pailgais akmenukais 20 eurų vertės, dvi poras auskarų su kabančiais žėručiais bendros 30 eurų vertės, smuiko formos sidabrinę sagę su gintaru 8 eurų vertės, sidabrinę sagę su spalvotais žėručiais 30 eurų vertės, sidabrinę sagę su gėlytėmis 10 eurų vertės, graviruotą apyrankę 20 eurų vertės, geltono metalo apyrankę su žėručiais 15 eurų vertės, sidabrinę grandinėlę 20 eurų vertės, pakabuką su ilgu akmeniu 20 eurų vertės, 3 vnt. metalinių žiedų bendros 45 eurų vertės, auksinį moterišką vestuvinį žiedą 200 eurų vertės, moterišką auksinį laikrodį 600 eurų vertės, vyrišką „GC“ laikrodį su odine apyranke 509,34 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „DELL“ 200 eurų vertės, du butelius vyno bendros 12 eurų vertės, 8 vnt. papuošalų dėžučių bendros 145 eurų vertės, iš garažo bendrais veiksmais slapta pagrobė 4 vnt. įrankių dėžių „Forte Tools“ bendros 100 eurų vertės, elektrinį gręžtuvą „Skill“ 45 eurų vertės, 3 vnt. replių bendros 30 eurų vertės, žnyples izoliacijai nuimti 4 eurų vertės, 3 vnt. santechnikos raktų bendros 79 eurų vertės, veržliarakčių komplektą 30 eurų vertės, 2 vnt. atsuktuvų komplektų bendros 16 eurų vertės, šešiakampių colinių raktų komplektą 12 eurų vertės, 9 vnt. atsuktuvų bendros 35 eurų vertės, testerį 6 eurų vertės, 4 vnt. elektros laidų ilgintuvų bendros 47 eurų vertės, elektros rozetės trišakį 4 eurų vertės, 2 vnt. pjūklų bendros 15 eurų vertės, rankinį metalo pjūklą 2 eurų vertės, rankinį siaurapjūklį su pjūkliukų komplektu bendros 10 eurų vertės, 4 vnt. plaktukų bendros 28 eurų vertės, sodo kastuvėlį 6 eurų vertės, 10 m trijų gyslų elektros kabelio 10 eurų vertės, kniediklį 18 eurų vertės, hermetiko spaudiklį 4 eurų vertės, kabių kalimo įrankį 20 eurų vertės, 2 vnt. kabių dėžučių bendros 4 eurų vertės, 10 juostų kontaktinių kaladėlių elektros laikams bendros 9 eurų vertės, 2 vnt. automatinių elektros jungiklių bendros 6 eurų vertės, sodo žirkles „Fiskars“ 27 eurų vertės, 2 vnt. sodo žirklių šakoms bendros 14 eurų vertės, 3 vnt. sodo tepalų bendros 12 eurų vertės, viso pagrobdamas 12 807,34 eurų vertės turto, tokiu būdu bendrais veiksmais slapta pagrobė svetimą – V. K. priklausantį didelės vertės turtą.
3. M. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad įsibrovęs į patalpą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpyje tarp 00.55 val. ir 2.30 val. veikdamas bendrininkų grupėje su E. A., E. D. ir A. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, pro antrojo aukšto langą įsibrovęs į V. K. namą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais iš kambarių slapta pagrobė auksinį gėlės formos žiedą su raudona akimi 600 eurų vertės, auksinį žiedą su raudona akute 500 eurų vertės, auksinį žiedą su cirkoniais 400 eurų vertės, baltojo aukso žiedą su cirkoniais 450 eurų vertės, auksinį rombo formos žiedą su cirkoniais 180 eurų vertės, auksinį žiedą su turmalinu 450 eurų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku, puoštu turmalinu bendros 780 eurų vertės, auksinę grandinėlę 160 eurų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku, puoštą inicialais VK bendros 340 eurų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku, puoštu Svarstyklių zodiako ženklu bendros 300 eurų vertės, auksinę grandinėlę su lapelio formos pakabuku bendros 260 eurų vertės, tris auksines apyrankes bendros 320 eurų vertės, auksinę apyrankę su violetiniu akmeniu 1400 eurų vertės, tris auksines grandinėles bendros 450 eurų vertės, auksinį pakabuką su Šv. Marijos atvaizdu 150 eurų vertės, auksinį pakabuką su akvamarinu 350 eurų vertės, auksinį pakabuką, puoštą inicialu M 100 eurų vertės, auksinį kryžiaus formos pakabuką 50 eurų vertės, auksinius auskarus su akmenukais 450 eurų vertės, auksinę rombų formos grandinėlę – kolje 600 eurų vertės, dvi baltojo ir geltonojo aukso sages su cirkoniais, bendros 1300 eurų vertės, du sidabrinius žiedus su baltu ir violetiniu perlais, bendros 80 eurų vertės, dirbtinių perlų vėrinį ir apyrankę, puoštus cirkoniais bendros 80 eurų vertės, 3 vnt. 1,5 – 2 g aukso gabaliukus bendros 150 eurų vertės, 3 vnt. gintaro gabaliukų bendros 30 eurų vertės, dvejus gintaro karolius bendros 300 eurų vertės, gintaro apyrankę 50 eurų vertės, auskarus su mėlynais akmenukais 20 eurų vertės, auskarus su netikrais perlais 30 eurų vertės, auskarus su pailgais akmenukais 20 eurų vertės, dvi poras auskarų su kabančiais žėručiais bendros 30 eurų vertės, smuiko formos sidabrinę sagę su gintaru 8 eurų vertės, sidabrinę sagę su spalvotais žėručiais 30 eurų vertės, sidabrinę sagę su gėlytėmis 10 eurų vertės, graviruotą apyrankę 20 eurų vertės, geltono metalo apyrankę su žėručiais 15 eurų vertės, sidabrinę grandinėlę 20 eurų vertės, pakabuką su ilgu akmeniu 20 eurų vertės, 3 vnt. metalinių žiedų bendros 45 eurų vertės, auksinį moterišką vestuvinį žiedą 200 eurų vertės, moterišką auksinį laikrodį 600 eurų vertės, vyrišką „GC“ laikrodį su odine apyranke 509,34 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „DELL“ 200 eurų vertės, du butelius vyno bendros 12 eurų vertės, 8 vnt. papuošalų dėžučių bendros 145 eurų vertės, iš garažo bendrais veiksmais slapta pagrobė 4 vnt. įrankių dėžių „Forte Tools“ bendros 100 eurų vertės, elektrinį gręžtuvą „Skill“ 45 eurų vertės, 3 vnt. replių bendros 30 eurų vertės, žnyples izoliacijai nuimti 4 eurų vertės, 3 vnt. santechnikos raktų bendros 79 eurų vertės, veržliarakčių komplektą 30 eurų vertės, 2 vnt. atsuktuvų komplektų bendros 16 eurų vertės, šešiakampių colinių raktų komplektą 12 eurų vertės, 9 vnt. atsuktuvų bendros 35 eurų vertės, testerį 6 eurų vertės, 4 vnt. elektros laidų ilgintuvų bendros 47 eurų vertės, elektros rozetės trišakį 4 eurų vertės, 2 vnt. pjūklų bendros 15 eurų vertės, rankinį metalo pjūklą 2 eurų vertės, rankinį siaurapjūklį su pjūkliukų komplektu bendros 10 eurų vertės, 4 vnt. plaktukų bendros 28 eurų vertės, sodo kastuvėlį 6 eurų vertės, 10 m trijų gyslų elektros kabelio 10 eurų vertės, kniediklį 18 eurų vertės, hermetiko spaudiklį 4 eurų vertės, kabių kalimo įrankį 20 eurų vertės, 2 vnt. kabių dėžučių bendros 4 eurų vertės, 10 juostų kontaktinių kaladėlių elektros laikams bendros 9 eurų vertės, 2 vnt. automatinių elektros jungiklių bendros 6 eurų vertės, sodo žirkles „Fiskars“ 27 eurų vertės, 2 vnt. sodo žirklių šakoms bendros 14 eurų vertės, 3 vnt. sodo tepalų bendros 12 eurų vertės, viso pagrobdamas 12 807,34 eurų vertės turto, tokiu būdu bendrais veiksmais slapta pagrobė svetimą – V. K. priklausantį didelės vertės turtą.
4. Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad visų kaltinime nurodytų daiktų pagrobimo faktas nustatytas ir įrodytas nukentėjusios parodymais ir jos pateiktais rašytiniais įrodymais. Kaltinamiesiems pirmą kartą išvykus iš namo ir dar esant E. D. automobilyje bei užsukus kuro užsipilti į degalinę, kaip tik tuo metu visiems girdint ir buvo nuspręsta apvogti nusižiūrėtą namą, tokią idėją kaltinamieji nurodė buvus būtent A. M., ir tokiam sumanymui iš esmės neprieštaravo ar kaip nors kitaip pasipriešino nei E. D., nei E. A., nei M. G., o realizuojant šį sumanymą, šalinant kliūtis, siekiant patekti į namą ir įvykdyti vagystę, į jį buvo patekta prie gyvenamojo namo pristūmus šiukšlių konteinerį ir per jį įlipus į namo antrojo aukšto kiek pravirą paliktą langą. Tiek E. D., tiek E. A., tiek M. G. aiškiai suprato ir numatė, kad į namo vidų patekta turint bendrą tikslą jį apvogti ir neteisėtai užvaldyti svetimus daiktus, ir tokiu būdu realizuojama visų įvykyje dalyvavusių bendrininkų valia, išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl E. D., E. A. ir M. G. neabejotinai yra atsakingi už vagystę. Pagrobto turto vertė viršija 250 MGL dydį, todėl veiką kvalifikuoja dalyko dydis. Byloje nustatyta ir įrodyta, kad veikdami kartu bendrininkų grupėje E. D., E. A., M. G. ir A. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, 2021 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpyje tarp 00.55 val. ir 2.30 val. įsibrovę V. K. namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės bendros 12 807,34 eurų vertės svetimą turtą. Skirdamas bausmes nuteistiesiems teismas nurodė, kad jie padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika padarė veikdami tiesiogine tyčia, veika baigta. E. D., E. A., M. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupėje, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl jau aukščiau išdėstytų motyvų nenustatyta. Šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios trukmė skiriama įvertinus tiek nusikalstamos veikos įvykdymo, tiek kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis, ir nustatytina kiek mažesnė, nei jos vidurkis – treji metai. Atsižvelgiant į E. D., E. A., M. G. elgesį teisiamojo posėdžio metu, juos charakterizuojančias bei nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, nuteistųjų galimybes atlyginti pareikštą civilinį ieškinį būtent būnat laisvėje bei tik vykdant darbinę veiklą, bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidedant jos vykdymą.
II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. D. gynėjas advokatas E. J. Grigaravičius prašo: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendį, perkvalifikuoti E. D. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį 178 straipsnio 2 dalį; pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi; taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę bausmės rūšį ar sumažinti trukmę, sušvelninti bausmę, paskirti bausmę be realaus laisvės atėmimo.
Šalies argumentai
5.1. Skunde teigiama, kad E. D. nuosekliai paaiškino ikiteisminiame tyrime ir teisminiame nagrinėjime buvusias įvykio aplinkybes. Pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, pagal galimybes stengsis atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai. Neklaidino ir netrukdė nei ikiteisminiam tyrimui, nei teismui. Įvykis buvo atsitiktinis, pastaruosius metus stengėsi gyventi tvarkingai, drausmingai, įsidarbino ir dirba, uždirbantis legalias pajamas. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Gyvenantis šeimyniškai su gyvenimo drauge pastaruoju laiku, padeda auginti mažametį vaiką, negirtauja, apmoka būsto nuomos mokesčius. Turintis teigiamus ateities ir darbinius planus be nusikalstamų veikų darymo.
5.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skyrė aiškiai per griežtą bausmę, nepilnai įvertino būtent E. D. individualius veiksmus dėl nusikaltimo aplinkybių. E. D. paprašytas naujųjų pažįstamų A. M., E. A., M. G., šiuos paveždavo draugės automobiliu. 2021 m. rugpjūčio 15 d. vakare vežė automobiliu bičiulius ir kartu važiavo pas merginas į svečius (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo blaivus. A. M. su vaikinais pradėjo kalbėti apie siekį apvogti merginos namą, paprašė juos pavežti, jiems neprieštaravo, tačiau pats neketino nieko vogti ir nesitikėjo jokio atlygio, tik už benziną. Net negalvojo, nesitarė, kad bus vagiamas didelės vertės svetimas turtas. Nuvažiavus prie namo matė, kad A. M. įlipo pro langą antrame aukšte vidun, paskui išėjo pro pirmo aukšto duris, šis pakvietė E. M. ir M. G., jie iš garažo išnešė dvi ar tris dėžes įrankių ir padėjo į automobilio bagažinę. Nematė ir nežinojo, kad būtų vagiamos kokios brangenybės ar vertinti daiktai. Stoviniavo prie automobilio, aplinkos nestebėjo, suprato esantis kaip padėjėjas, pavežantis pažįstamus vaikinus. Paskui visi važiavo kažkur į gamtą (duomenys neskelbtini) kaime, vaikinai peržiūrėjo dėžėse iš garažo buvusius daiktus, įrankius, laidus, menkaverčius daiktus sudegino lauže. Tik tuomet gamtoje A. M. parodė saujoje maišelį su papuošalais, metaliniais žiedais, apyrankėmis, tačiau šių nedavė kitiems ir pasiliko sau. Nei vienas iš vaikinų neparodė kokius konkrečius daiktus kiekvienas pavogė, nebuvo dalinimosi pavogtų daiktų, nebuvo susitarimo, kad pardavus pavogtus daiktus dalį pinigų gaus ir E. D.. Sekančiomis dienomis A. M. pardavinėjo brangesnius papuošalus, šio paprašytas jį vežiojo automobiliu. E. D. gavo tik 100 eurų už kurą, o kiti vaikinai, pardavę pavogtą turtą, kalbėjo dalinęsi apie 2000 eurų. E. D. veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto vagystė įsibrovus į patalpas, nesant BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Taip pat, E. D. pripažintinas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį kaip buvęs padėjėju.
5.3. Skunde pažymima, kad pripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminiame nagrinėjime E. D. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jis tai aiškiai išreiškė, nuosekliai ir išsamiai teikdamas paaiškinimus būtent kokios buvo faktinės aplinkybės, kad jis suprato esantis padėjėjas, kaip pavežantis bičiulius. E. D. ir bausmė paskirta aiškiai per griežta.
6. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. G. gynėjas advokatas Nerijus Strazdas prašo: panaikinti 2022 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl M. G. paskirtos bausmės ir skirti švelnesnę galutinę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu; priteistą atlyginti turtinę žalą paskiriant solidariai E. A., M. G. ir E. D. ją sumažinus proporcingai iki 9 605,50 Eur.
Šalies argumentai
6.1. Skunde teigiama, kad teismas neteisingai vertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paties nuteistojo asmenybę. Teismas nevertino, kad nuteistasis nusikalstamą veiką atliko paveiktas A. M., t. y. nuteistasis nesutiko įvykdyti vagystę, tačiau bijojo A. M., todėl dalyvavo apvagiant nukentėjusiąsias, nors nuo pat nusikaltimo įvykdymo dėl savo veiksmų gailėjosi ir pripažino kaltę.
6.2. Skunde nurodoma, kad skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas, be to vykdant vagystę buvo vos dvidešimties metų ir tik dėl jauno amžiaus pasidavė A. M. įtakai apvogti nukentėjusiąsias. Be to, neįvertinta, kad nuteistasis iki pat teismo pradžios nežinojo kokio mąsto vagystė buvo atlikta, kokie daiktai pavogti. Nuteistasis padėjo išnešti tik vieną įrankių dėžę, o iš A. M. buvo gavęs vos 200 Eur, dėl ko manė, kad įvykdyta nesunki vagystė. Pabrėžtina, kad pats didelės vertės daiktų neėmė ir atlygio už juos negavo. Nuteistasis nuo nusikalstamos veikos atlikimo daugiau nusikaltęs nėra, siekia gyventi ir gyvena dorai.
6.3. Skunde pažymima, kad pirmos instancijos teismas solidariai iš E. A., M. G. ir E. D. priteisė nukentėjusiai M. K. 12 807,34 Eur nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Toks teismo sprendimas yra iš esmės neteisingas bei pažeidžia CK 6.279 straipsnio 1 dalį, nes tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tiek pačioje byloje yra neginčijamai nustatyta, jog įvykdant vagystę joje dalyvavo keturi asmenys.
7. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. A. gynėjas advokatas Nerijus Strazdas prašo: panaikinti 2022 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį dalyje dėl E. A. paskirtos bausmės ir skirti švelnesnę galutinę bausmę; pakeisti 2022 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, priteistą atlyginti turtinę žalą paskiriant atlyginti solidariai E. A., M. G. ir E. D. ją sumažinus proporcingai iki 9 605,50 Eur.
Šalies argumentai
7.1. Skunde teigiama, kad teismas neteisingai vertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paties nuteistojo asmenybę. Teismas nevertino, kad nusikaltimas buvo padarytas paveikus nuteistąjį netinkamai aplinkai bei dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nusikalto neteistas, psichiatrinėje įskaitoje ir psichikos priklausomybės centre neregistruotas, be to buvo jaunesnis už kai kuriuos kitus nuteistuosius ir dėl jauno amžiaus galėjo nesuvokti kokio sunkumo nusikaltimą ketina daryti. Nepakankamai įvertinta ir tai, kad nuteistasis nusikaltimą įvykdė, kaip pats prisipažino, dėl itin prastos finansinės padėties, tačiau nuo pat nusikaltimo įvykdymo dėl savo veiksmų gailėjosi ir gailisi. Be to, jau pirmame teismo posėdyje nukentėjusiosios atsiprašė, sutiko atlyginti žalą, pripažino, jog tai buvo neapgalvotas poelgis, neketina taip elgtis ateityje ir nėra pavojingas visuomenei.
7.2. Skunde nurodoma, kad skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta, jog nuteistasis pavogė tik statybinę dėžę su įrankiais, kurios vertė sudaro tik itin mažą pavogtų daiktų vertės dalį. Teismas neatkreipė dėmesio, jog nuteistasis nusikalstamą veiką atliko paveiktas A. M., t. y. A. M. rėkė ant nuteistojo E. A., kodėl šis neneša (nevagia) daiktų. Minėtos aplinkybės įrodo, jog nuteistasis dėl jauno amžiaus iki galo nesuvokė, kokia veika vykdoma ir vagystę atliko tik dėl A. M. spaudimo. Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė 2021 metais, o nuo tada yra praėję daugiau nei metai, per kuriuos nuteistasis labai pasikeitė ir siekia gyventi dorai. Todėl atsižvelgiant į aplinkybes, manoma, kad nebuvo jokių objektyvių duomenų paskirti 3 metų griežtumo bausmę, o skiriama bausmė nėra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei, amžiui ir visoms susiklosčiusioms aplinkybėms.
Šalies argumentai
7.3. Skunde pažymima, kad pirmos instancijos teismas solidariai iš E. A., M. G. ir E. D. priteisė nukentėjusiai M. K. 12 807,34 Eur nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Toks teismo sprendimas yra iš esmės neteisingas bei pažeidžia CK 6.279 straipsnio 1 dalį, nes tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tiek pačioje byloje yra neginčijamai nustatyta, jog įvykdant vagystę joje dalyvavo keturi asmenys.
8. Atsiliepimų byloje negauta.
Atsiliepimas
9. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti skunduose nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, perkvalifikuoti nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK redakciją.
III. Apeliacinės instancijos teismo ištirti įrodymai
10. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir teisėjų kolegijai išėjus priimti galutinio procesinio sprendimo, paaiškėjo, jog neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, todėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi buvo atnaujintas įrodymų tyrimas byloje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 295 straipsnyje nustatyta tvarka. Nuteistieji skundžiamu nuosprendžiu nuteisti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kurio kvalifikuojantis požymis yra didelės vertės turto pagrobimas (12 500 Eur). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji nurodė, jog jai padarytos žalos dydis yra 12 807,34 Eur. Byloje nesant pateiktos informacijos, kuri patvirtintų nukentėjusiosios nurodomos žalos dydį, atnaujinus įrodymų tyrimą, nukentėjusioji V. K. pateikė priedą prie 2022 m. vasario 15 d. civilinio ieškinio apie pavogtą turtą su nurodytomis vertėmis, kurios įrodo nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
11. BPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).
12. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai ir jų gynėjai, neginčija kaltės bei inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai nevertinami. Nuteistasis E. D. ir jo gynėjas advokatas E. J. Grigaravičius apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl E. D. vaidmens darant nusikalstamą veiką bei jam paskirtos bausmės individualizavimo. Nuteistieji E. A. ir M. G. bei jų gynėjas Nerijus Strazdas apeliaciniuose skunduose kelia klausimą dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo ir paskirtų bausmių individualizavimo. Atsižvelgiant į tai ir baudžiamojoje byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinių skundų jų ribose.
Dėl bendrininkavimo
13. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog nuteistasis E. D. savo nusikalstamus veiksmus suvokė kaip padėjėjas, o nuteistieji E. A. ir M. G. veikė įbauginti ir paveikti A. M., tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju yra neginčytinai nustatyta, kad nuteistieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, veikdami bendrininkų grupe.
14. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamosios bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad nuteistieji E. D., E. A. ir M. G. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarė veikdami bendrininkų grupe. Pagal teismų praktiką, įrodinėjant bendrininkų susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Nebūtina netgi tai, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir panašiai. Pakanka abipusio supratimo, kad nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-9/2009).
15. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008, Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-400/2011, Nr. 2K-458/2014). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015).
16. Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas bendrininkavimą visų trijų kaltininkų veiksmuose, nurodė, kad nuteistiesiems pirmą kartą išvykus iš namo ir dar esant E. D. automobilyje bei užsukus kuro užsipilti į degalinę, kaip tik tuo metu visiems girdint ir buvo nuspręsta apvogti nusižiūrėtą namą. Nors tokią idėją nuteistieji nurodė buvus būtent A. M., tačiau tokiam sumanymui iš esmės neprieštaravo ar kaip nors kitaip pasipriešino nei E. D., nei E. A., nei M. G., o realizuojant šį sumanymą, šalinant kliūtis, siekiant patekti į namą ir įvykdyti vagystę, į jį buvo patekta prie gyvenamojo namo pristūmus šiukšlių konteinerį ir per jį įlipus į namo antrojo aukšto kiek pravirą paliktą langą. E. D. tiek bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos metu, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, kad į garažą bei namus įėjęs nebuvo, buvo tik vairuotojas, o likusieji nuteistieji teigia, jog iš garažo išnešė tik po vieną dėžę su nedidelės vertės daiktais, tačiau analizuojant tiek visos situacijos vystymąsi ir eigą, bei kaltinamųjų suvokimą, konstatuota, kad tiek E. D., tiek E. A., tiek M. G. aiškiai suprato ir numatė, kad į namo vidų patekta turint bendrą tikslą jį apvogti ir neteisėtai užvaldyti svetimus daiktus, ir tokiu būdu realizuojama visų įvykyje dalyvavusių bendrininkų valia, išreikšta konkliudentiniais veiksmais. Taip pat pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vienas bet kuris kaltinamasis nebūtų įvykdęs šios vagystės, kadangi tam reikėjo tiek transporto priemonės pagrobtiems daiktam išvežti, tiek aktyvių veiksmų pagrobtam turtui realizuoti, taigi, tam buvo reikalingi būtent bendri visų nuteistųjų veiksmai, už kuriuos jie gavo ir atlygį, t. y. tam tikras už parduotus pagrobtus daiktus gautų eurų sumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys rodo, kad Kauno apylinkės teismas visų kaltininkų veiksmus vertino kaip bendravykdžių, jokių nuorodų apie kažkurio iš trijų nuteistųjų veiksmus kaip padėjėjų, skundžiamame nuosprendyje nėra, tokie kaltinimai nenurodyti ir kaltinamajame akte.
17. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir yra tik nuteistųjų pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta versija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nuosprendį.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
18. Apeliaciniais skundais nuteistieji E. A. ir M. G. bei jų gynėjas advokatas Nerijus Strazdas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu dalyje dėl nusikalstama veika padarytos nukentėjusiajai V. K. turtinės žalos atlyginimo, kuri iš nuteistųjų solidariai priteistina nukentėjusiosios naudai. Apeliaciniais skundais teigiama, jog Kauno apylinkės teismo nuosprendyje pažeista CK 6.279 straipsnio 1 dalis, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tiek pačioje byloje yra neginčijamai nustatyta, jog įvykdant vagystę joje dalyvavo keturi asmenys. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu skundo argumentu ir jį laiko nepagrįstu. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje už nusikalstamos veikos padarymą, dėl ko ginčo nėra, nuteisti trys asmenys, t. y. E. D., E. A. ir M. G.. Nors nusikalstamos veikos padarymu buvo įtariamas ir A. M., tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, jog Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. kovo 9 d. nutarimu A. M., atsižvelgiant į tai, jog jis nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, jam paskelbta paieška ir nėra žinoma jo buvimo vieta, ikiteisminis tyrimas dėl A. M. padaryto nusikaltimo atskirtas į atskirą tyrimą (1 t., b. l. 14-23).
19. Esant solidariai nuteistųjų pareigai atlyginti žalą, civilinis ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali tik kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (pavyzdžiui, tėvai ar rūpintojas atsako už nepilnamečio padarytą žalą, samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės ir kt.). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 straipsnis). Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalis).
20. Bendrininkavimo institutas, numatytas BK IV skyriuje, numato, jog esant bendrininkavimui nusikaltime, visi bendrininkai, nepaisant jų vaidmens nusikaltimo padaryme, atsako baudžiamąja tvarka už vieną ir tą patį nusikaltimą, jų veikos kvalifikuojamos pagal tą patį BK straipsnį. Tai nulemia solidariąją bendrininkų civilinę atsakomybę už nusikaltimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013).
21. Kadangi nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajai V. K. buvo padaryta visų trijų nuteistųjų bendrais nusikalstamais veiksmais, jiems veikiant bendrininkų grupėje, turtinė žala iš jų pagrįstai priteista solidariai. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į nuteistųjų E. A., M. G. bei jų gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinius skundus, pažymi, jog A. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atsakomybės už bendrais nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai klausimas bus sprendžiamas atskiru procesiniu sprendimu, kai asmuo bus surastas. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei jo atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis procesinis sprendimas, jis taip pat bus solidariai atsakingas už padarytą turtinę žalą kaip ir apeliantai, kurių atžvilgiu priimtas skundžiamas nuosprendis (A. M., M. G., E. A.).
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinimo
22. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog visi nuteistieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi taip pat prašė atsižvelgiant į tai paskirti švelnesnes bausmes.
23. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendimą nuteistųjų prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažinti lengvinančia aplinkybe motyvavo tuo, kad E. D. kaltę pripažino ikiteisminio tyrimo metu tik iš dalies teigdamas, kad tik vairavo, M. G. – iš dalies, nes pavogė tik vieną statybinę dėžę, E. A. – iš dalies, nes vogė tik dėžes su įrankiais, be to, nuteistieji nenorėjo pripažinti nukentėjusios pareikšto civilinio ieškinio dydžio, kiekvienas iš nuteistųjų atskirai kaip įmanoma menkino savo vaidmenį vagystės metu, todėl skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad apeliantai nebuvo nuoširdūs, o tai viena iš būtinų sąlygų konstatuojant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
25. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog kaltininkas gali pripažinti savo kaltę bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje: tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, todėl kaltės pripažinimas iš dalies ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti pilnai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi, kad tokia pati situacija ateityje nepasikartotų. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015).
26. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžio padarytomis išvadomis apie nuteistųjų siekį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sumenkinti savo vaidmenį padarius nusikalstamą veiką. Iš nuteistųjų parodymų galima daryti išvadą, jog duodami parodymus jie nebuvo visiškai nuoširdūs, nes detalizuodami savo veiksmus, kiekvienas iš nuteistųjų, t. y. tiek E. D., tiek E. A. bei M. G., siekė kuo labiau kuo labiau menkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, neigė kai kurias aplinkybes, todėl pagrįstai nebuvo nustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal naująją BK redakciją ir bausmės
27. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, spręstina dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmių skyrimo pagal naująją kodekso redakciją. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
28. Nuteistieji E. D., E. A. ir M. G. yra pagrįstai nuteisti pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 178 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 190 straipsnyje yra išdėstyta nauja redakcija, nustatant naujas turto vertės ribas. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju pagrobto turto vertė 12 807,34 Eur. Atsižvelgiant į veikos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. 707 vienas MGL buvo lygus 50 Eur, todėl šis MGL dydis nagrinėjamu atveju taikytinas ir apskaičiuojant pagrobto turto vertę. Byloje nustatyta, kad pagrobto turto vertė - 12 807,34 Eur, kas atitinka 256 MGL (12 807,34 Eur : 50 Eur). Pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nebelieka vagystę kvalifikuojančio požymio – didelės vertės turto. Sprendžiant dėl aptariamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo, atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo aplinkybes, t. y. nuteistieji nusikalstamą veiką padarė įsibraunant į patalpą, veikiant bendrininkų grupėje. Taigi, šis vagystę kvalifikuojantis požymis – svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą – yra įtvirtintas BK 178 straipsnio 3 dalies naujoje BK redakcijoje. Be to, naujoje redakcijoje įtvirtintos naujos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės, taip pat sutrumpintas laisvės atėmimo bausmės maksimalus terminas. Taigi, nuteistųjų veika perkvalifikuotina pagal Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimo dieną aktualią įstatymo redakciją, t. y. perkvalifikuojama iš BK 178 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (sunkus nusikaltimas) į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (apysunkis nusikaltimas), taip pat pagal šį įstatymą nuteistiesiems švelninama paskirta laisvės atėmimo bausmė, sutrumpinant jos terminą.
29. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. D. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą. E. D. praeityje teistas (3 t., b. l. 26-29), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 45-52), yra jauno amžiaus, dirba ir turi pastovią gyvenamąją vietą. Teismas įvertino ir tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikiant bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, jog naujosios redakcijos baudžiamasis įstatymas švelnina nuteistojo teisinę padėtį, nuteistojo padarytas nusikaltimas iš sunkaus tapo apysunkiu, todėl jo atžvilgiu taikomos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos.
30. Kauno apylinkės teismas, skirdamas E. A. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į tai, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog visos paskirtos baudos sumokėtos (4 t., b. l. 13-15), yra jauno amžiaus, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė, jog nenustatyta E. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikiant bendrininkų grupėje. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog naujosios redakcijos baudžiamasis įstatymas švelnina nuteistojo teisinę padėtį, nuteistojo padarytas nusikaltimas iš sunkaus tapo apysunkiu, todėl vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, E. A. skirtina laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatytus įpareigojimus.
31. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. G. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą. Nuteistasis praeityje teistas du kartus (3 t., b. l. 120-122), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 131-134), yra jauno amžiaus, dirba bei turi pastovią gyvenamąją vietą. Teismas įvertino ir tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikiant bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, jog naujosios redakcijos baudžiamasis įstatymas švelnina nuteistojo teisinę padėtį, nuteistojo padarytas nusikaltimas iš sunkaus tapo apysunkiu, todėl jo atžvilgiu taikomos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
32. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi E. D. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas E. J. Grigaravičius. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant E. D. yra 208,33 (du šimtai aštuoni eurai trisdešimt trys centai) eurų, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.
33. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje nuteistajam E. D. gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y., siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors nuteistasis E. D. dirba, tačiau jo turtinė padėtis prasta, be to, šioje baudžiamojoje byloje priteistas didelės vertės civilinis ieškinys, todėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 3 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. D. ir jo gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus, nuteistojo E. A. ir jo gynėjo advokato Nerijaus Strazdo, nuteistojo M. G. ir jo gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, E. D. nusikalstamą veiką, Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti E. D. 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, E. D. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems). Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pirmuosius 6 (šešis) mėnesius E. D. skirti intensyvią priežiūrą, t. y. nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad E. D. privalo būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu. Taip pat visos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. D. įpareigotinas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, E. A. nusikalstamą veiką, Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti E. A. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos bausmės vykdymo laikotarpiu E. A. skiriant įpareigojimus: per 6 (šešis) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, M. G. nusikalstamą veiką, Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti M. G. 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. G. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems). Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pirmuosius 6 (šešis) mėnesius M. G. skirti intensyvią priežiūrą, t. y. nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad M. G. privalo būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu. Taip pat visos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. G. įpareigotinas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nepriteisti iš E. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 208,33 Eur – valstybei.
Kitos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalies nekeisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.