Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-2658-555/2014 pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei M. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2013 m. liepos 25 d. buvo užlietas ieškovo G. R. butas. Ginčo, kad ieškovo butas buvo užlietas iš atsakovės M. J. buto, nėra.

2013 m. gruodžio 27 d. preliminariu sprendimu ieškinį teismas patenkino visiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliantė abejoja, ar teismo sprendimu nėra priteisiama daugiau žalos, nei ieškovas realiai patyrė. Jos nuomone ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos apskaičiuotos neįvertinus gyvenamųjų patalpų nusidėvėjimo. Ieškovas yra buto savininkas nuo 2005 m. Bute jau apie 10 metų niekas negyvena ir remontas jame nebuvo atliktas, todėl akivaizdu, kad užpylimu žala butui buvo padaryta minimali. Taip pat ieškovas nepagrįstai elektros atstatymo darbus pavedė atlikti specialistams iš Vilniaus, kai galėjo surasti meistrus Alytuje.

Be to atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas nutarė kviestis ekspertus dėl žalos įvertinimo atsakovei sutinkant, todėl ji privalo apmokėti jo turėtas išlaidas. Iš tiesų atsakovė reikalavo atlikti žalos įvertinimą jai dalyvaujant ir iškart po užpylimo, o ne po kelių dienų, slaptai, nedalyvaujant nei vienam atstovui iš atsakovės pusės. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad jis reikalauja, kad iš atsakovės būtų priteista viso jo buto kapitalinio remonto kaina, kuri paskaičiuota pagal aukščiausias darbų kainas Vilniaus mieste, nors butas yra Alytuje, kur kainos yra žymiai mažesnės. Be to, ieškovas dirba UAB „Baltoji Vokė“, kuri teikia statinių inžinerinių sistemų, vėdinimo, šildymo, elektros įrangos montavimo paslaugas, todėl darbus galėjo atlikti daug žemesnėmis kainomis. Ši aplinkybė verčia manyti, kad lokalinę sąmatą galėjo atlikti ieškovo pažįstami ekspertai, bendradarbiaujantys su jo darboviete, kurie paskaičiavimus atliko ne pagal realią butui padarytą žalą, o pagal ieškovo pateiktas nuotraukas ir reikalavimus, o jis buvo suinteresuotas nustatyti kuo didesnę žalos sumą. Ieškovas elgėsi nesąžiningai ir nesudarė galimybės atsakovės, kuri yra garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, atstovei (dukrai) apžiūrėti užpiltą butą ir įsitikinti, kad žala atsirado būtent dėl užpylimo. Avarija įvyko 2013 m. liepos 25 d., atsakovės duktė šią dieną atvyko į Alytų, kadangi negalėjo prisiskambinti mamai ir norėjo įsitikinti ar jai nieko neatsitiko. Atvykusi į butą (duomenys neskelbtini), duktė rado motiną (atsakovę) pargriuvusią vonios kambaryje ant grindų, kur buvo pribėgę vandens. Vanduo buvo tik vonios kambaryje, kitur bute vandens nebuvo, todėl ieškovo visas butas negalėjo būti užpiltas. Ieškovas taip pat buvo greitai informuotas, kad įvyko avarija ir atvyko į savo butą. Atsakovės dukrai atėjus pas jį, ji nebuvo įleista į butą, jai pavyko įeiti tikį koridorių, bet ji gerai matė, kad ieškovo bute jokio vandens, kuris siektų du centimetrus, kaip teigia ieškovas, nebuvo. Ir šviesa bute nebuvo dingusi, kadangi atsakovės atstovė pati matė, kad ieškovo vonios kambaryje ir tualete dirbo darbininkai ir ten degė šviesa. Ji pastebėjo, kad siena prie vonios buvo šiek tiek drėgna, bet tikrai dėl to negalėjo sudrėkti viso buto grindys, sienos, lubos ir durys, kurias ieškovas taip pat reikalauja pakeisti iš pagrindų. Atsakovės duktė nesutiko su ieškovo reikalaujama 5 000 Lt suma ir siūlė pasamdyti ekspertus, kurie įvertins žalą. Nors tai buvo ketvirtadienio rytas ir galima buvo greitai surasti įmonę, kuri kvalifikuotai įvertins žalą, bet ieškovas nesutiko to padaryti tuo metu ir nieko neįspėjęs užrakino butą ir išvyko. Ieškovas buvo informuotas, kad atsakovės atstovė bus motinos bute iki pirmadienio pietų ir bet kurią dieną iki išvykimo galės dalyvauti apžiūrint butą ir nustatant žalos dydį. Bet žala buvo įvertinta tik 2014 m. liepos 29 d. nedalyvaujant atsakovės atstovei ir jos neinformavus. Pažymėtina, kad iki šios dienos ieškovas vengia bendrauti ir įsileisti į savo butą, nei karto neleido realiai pamatyti, kokia žala jam buvo padaryta. Dėl tokių ieškovo veiksmų buvo apribota atsakovės teisė pasamdyti kitus ekspertus, kurie galėtų įeiti į ieškovo butą ir patvirtinti arba paneigti ieškovo samdytos įmonės pateiktus paskaičiavimus. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės vertinimu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nagrinėtina iš naujo, kadangi byloje pateikti įrodymai kelia didelių abejonių ir reikalaujama priteisti žalos suma akivaizdžiai nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš apeliantės – atsakovės M. J. apeliacinio skundo, jis iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalą padariusio asmens atsakomybę, bei įrodinėjimo taisykles ir neteisingai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Byloje nustatyta, jog atsakovė M. J. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė, ieškovui G. R. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2013 m. liepos 25 d butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo užlietas, buvo padaryta žala. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigiama, kad teismas išsamiai neištyrė faktinių aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai jais rėmėsi/nesirėmė, ar pagrįstai buvo nuspręsta, kad byloje esančių įrodymų pagrindu įrodytas padarytos žalos dydis.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012), teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Pažymėtina, kad pagal CK6.266 straipsnį, reguliuojantį pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Teismų praktikoje suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą įrenginių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; ir kt.). Sprendžiant dėl žalos, padarytos užliejus vandeniu, atlyginimo, jeigu užpylimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz. vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK6.266 straipsnį.

Apeliacinės instancijos eismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai laikėsi tiek įrodymų vertinimo taisyklių, tiek materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais (CPK178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kaip jau nurodyta, 2013 m. liepos 25 d. butas, priklausantis ieškovui buvo užlietas. Remiantis šalių nurodytomis aplinkybėmis spręstina, kad byloje nekilo ginčas, jog 2013 m. liepos 25 d. įvykęs buto apliejimas įvyko iš atsakovei priklausančio buto, kuris yra virš ieškovui priklausančio buto. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikta 2013 m. liepos 29 dienos Žalos dydžio įvertinimo ataskaita Nr. 130729, statybos darbų vertės skaičiavimo paslaugų sutartis, kuriuose fiksuotas ne tik, kad ieškovo butas patyrė vandens poveikį, bet ir turto sugadinimo apimtys.

Atsakovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina tik ieškovo buto remonto sąmatą, nepriklausomai buvo butas užpiltas, ar ne, tačiau negali būti įrodinėjimo priemone, patvirtinančia padarytos žalos dydį. Minėta, kad patirtos žalos dydį ieškovas įrodinėjo teismui pateikta vertinimo ataskaita, lokaline sąmata, apžiūros aktu. Pagrįstų įrodymų, kad minėtuose įrodymuose nurodyta kaina yra nepagrįstai didelė atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog turto vertinimo ataskaitoje esančioje lokalinėje sąmatoje yra su apliejimo padarinių šalinimų nesusijusių darbų. Byloje nustatyta, jog buvo aplietos sienos, lubos. Byloje ieškovui pateikus įrodymus, jog būtina atlikti sąmatoje nurodytus darbus, atsakovė byloje neteikė ir neįrodinėjo, jog sąmatoje įvardinti darbai pertekliniai. Taip pat atmestini apeliantės argumentai, jog dėl apipylimo negalėjo sudrėkti kambario, koridoriaus ar virtuvės sienos. Apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovei nesudarius sąlygų apžiūrėti ieškovo butą, turto apžiūros protokolas nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis žalos dydį, laikytinas nepagrįstu, kadangi ieškovui pateikus įrodinėjimo priemones, kuriuose pateikta detali informacija apie nustatytas pasekmes bute, patekus vandeniui iš atsakovės buto, konstatuotas turto sugadinimo mastas, atsakovei teko pareiga paneigti ieškovo įrodinėjamas aplinkybes. Atsakovė buto užliejimu padarytos žalos mastą ir dydį ginčijo apsiribodama tik savo subjektyviais paaiškinimais ir nuomone, bei nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą abejoti ieškovo pateiktais įrodymais. Apeliacinio teismo vertinimu, sudarant turto apžiūros aktą nustatomas preliminarus žalos mastas, siekiant pašalinti turto trūkumus sudaroma išsami sąmata, kurioje detalizuojamas atliekamų darbų apimtys, jų įkainiai ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog turto apžiūros protokole užfiksuoti turto defektai prieštarauja ieškovo pateiktai buto remonto darbų ir medžiagų sąnaudų sąmatai, bei, kad juose nurodyti darbų ir medžiagų kiekiai yra neteisingi ir sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą yra pagrįstas ir teisėtas.

Pagal CK 6.281 str. 1 d. priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Pagal CK 6.249 str. 1 d. jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Todėl teismas, vadovaudamasis pateiktomis sąmatomis nustatė atlygintinos žalos dydį, o kiti atsakovės argumentai dėl remonto apimties atmetami kaip neįrodantys realaus padaryto žalos dydžio. Be to teismas pažymi, kad atsakovė, manydama, jog jos atstovas ją atstovavo netinkamai ir dėl to atsakovė patyrė žalą, turi teisę kreiptis bendra tvarka į teismą dėl žalos atlyginimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovės priteistinos atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos, neviršijančios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių - 800 Lt (231,70 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 231,70 Eur (800 Lt) ieškovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.