Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-165-1117/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-06Telšių apylinkės teismas
  2. T-245-1117/2021Nutartis · 2021-10-05Telšių apylinkės teismas
  3. T-546-972/2021Nutartis · 2021-11-16Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-06
Bylos Nr.
1-165-1117/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36700-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aida Stulpinienė
Kaltinamasis
P. J., M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-165-1117/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36700-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.12; 1.1.9.7; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 2.1.8; 2.3.6.4.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 6 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,sekretoriaujant Danutei Dokšienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Sakalauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis(duomenys neskelbtini), dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" mechaniku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje;

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. J. 2020 m. rugsėjo 12 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), pamiškėje esančiame kelyje, vedančiame link namo Nr. (duomenys neskelbtini), savo automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė ne mažiau, kaip 7,154 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir paėmęs jų dalį bei susukęs suktinę, šią narkotinę medžiagą platino, t. y. ja pavaišino kartu su juo buvusius M. J. bei G. A., bei M. J. neatlygintinai davė 1,261 g šios narkotinės medžiagos, o likusią narkotinę medžiagą – 5,893 g kanapių (antžeminių dalių) toliau neteisėtai laikė minėtame automobilyje iki tol, kol tą pačią dieną, apie 22.30 val., įvykio vietos apžiūros metu, ją surado ir paėmė atvykę policijos pareigūnai.

M. J. 2020-09-12, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), pamiškėje esančiame kelyje, vedančiame link namo Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, neatlygintinai iš P. J. įgijo 1,261 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo kuprinėje, padėtoje į toje pačioje vietoje stovėjusį E. G. automobilį Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol tą pačią dieną, apie 22.30 val., įvykio vietos apžiūros metu, šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė atvykę policijos pareigūnai.

Kaltinamasis P. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad tiksliai laiko įvardinti negali, tačiau tai buvo 2020 m. rugsėjo 12 d. vakare. Tą dieną jis iš (duomenys neskelbtini) atvyko į(duomenys neskelbtini), leido laiką su broliu M. J. ir draugais. Planavo vakare važiuoti namo, tačiau dar nusprendė pabūti su kompanija ir nuvyko į(duomenys neskelbtini) prie ežero. Ten buvo jis, jo brolis M. J., draugai G. A., E. G.. Tuo metu jis buvo kanapių vartotojas, naudojo jas kaip raminamuosius dėl tam tikrų gyvenimiškų įvykių. Apie 10 gramų kanapių įsigijo(duomenys neskelbtini) prieš kelias dienas iki atvykstant į(duomenys neskelbtini). Kanapes įsigijo vienoje pakuotėje, tačiau, kad būtų patogiau naudoti, išsiskirstė į mažesnius gabalėlius. Per dieną suvartodavo apie 1,5 g, todėl gavosi 7 gabalėliai. Dėl specifinio skleidžiamo kvapo nenorėjo kanapių laikyti namuose, todėl laikė jas automobilyje. Būnant prie ežero su broliu ir draugais, jis užsinorėjo parūkyti kanapių, susisuko suktinę ir rūkydamas paleido ratu per rankas. Kanapių jis niekam nesiūlė, paleido suktinę iš draugiškumo, nes kompanijoje visi buvo rūkantys. Turbūt draugai suprato ką rūko, nes kanapės turi specifinį kvapą. Buvo tamsu, kas tiksliai rūkė, pasakyti negali. Žino, kad rūkė jo brolis M. J., G. A.. Broliui kanapių davė iš geros valios nusiraminimui dėl tam tikrų šeimyninių gyvenimiškų įvykių. Jis pats broliui pasiūlė ir šis sutiko. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie iškart užuodė kanapių kvapą, apieškojo juos, liepė iškraustyti iš kišenių visus daiktus. Policijos pareigūnai paklausė ar neturi draudžiamų daiktų, jis pasakė, jog turi automobilyje kanapių ir parodė vietą. Dabar nebevartoja kanapių, gyvena visavertį gyvenimą, gailisi dėl tuometinių veiksmų.

Kaltinamasis M. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. atvažiavo brolis P. J., prabuvo kartu visą dieną. Vakare, prieš broliui išvažiuojant, susitiko su draugais. Brolis susuko suktinę, pasiūlė parūkyti, jis ir G. A. parūkė, o vos baigus rūkyti pasirodė pareigūnai, užuodė specifinį kvapą. Pareigūnai uždėjo jam antrankius, paklausė ar turi ką nors su savimi, jis pasakė, jog kuprinėje turi kanapių ir pareigūnai jas paėmė. Žinojo, kad brolis rūko kanapes, nes jam tai irgi buvo aktualu. Tiksliai negali pasakyti kada brolis jam padavė kanapes, bet tai buvo prieš parūkymą. Jis pats paprašė brolio kanapių. Iš brolio gavo kamuoliuką, susuktą į foliją, įsidėjo į kuprinę, kuri buvo E. G. mašinoje ant galinės sėdynės. Labai gailisi dėl savo poelgio. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už jį laiduoti sutinka mama A. J., su kuria santykiai yra glaudūs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kaltinamiesiems P. J., M. J. inkriminuojamos veikos be kaltinamųjų prisipažinimų bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodytos kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Liudytojas O. M. parodė, kad jis dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2020 m. rugsėjo 12 d., dirbant naktinėje pamainoje, apie 22 val., tiksliai laiko nepamena, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvažiavo du automobiliai šalia moters kelio ir ji yra išsigandusi. Nuvykus į nurodytą vietą, pastebėjo automobilius Audi Q5 ir BMW. Šalia automobilio Audi stovėjo keturi vaikinai. Iš karto suprato, kad tai asmenys, dėl kurių buvo iškviesti, nes į pranešėjos kiemą vedė tik vienas keliukas. Priėjus arčiau tų vaikinų, užuodė specifinį kvapą, kuris galimai buvo narkotinės medžiagos - marihuanos. Vaikinų paklausė, ar šie turi kokių draudžiamų daiktų su savimi. Ką šie jam atsakė, jau nebepamena. Jie paklausė, kam priklauso automobilis Audi ir, ar gali apžiūrėti jį bei jame esančią kuprinę. Gavus leidimą, buvo apžiūrėta kuprinė ir joje esantys daiktai, kurie priklausė vaikinui, vardu M.. Kuprinėje rastas vienas folijos rutuliukas, kurį šiek tiek pravėrus, matėsi augalinės kilmės medžiaga, galimai marihuana. Radus galimai narkotinę medžiagą, buvo atlikta dalinė asmenų apžiūra. Vaikinai prie savęs jokių draudžiamų daiktų neturėjo. Jis apžiūrėjo vaikiną, vardu P.. Apžiūrint, šio paklausė, ar turi kokių draudžiamų daiktų, o šis jo paklausė, ar į tai bus atsižvelgta, jei pasakys. Tada jis vaikinui pasakė, kad galimai bus atsižvelgta, o vaikinas pasakė, kad savo automobilyje BMW, vairuotojo durelėse turi dar narkotinės medžiagos. Apžiūrėjus automobilį, jo durelėse buvo rasti 5 folijos rutuliukai su augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga. Abu vaikinai, kuriems priklausė narkotinės medžiagos, buvo sulaikyti. Taip pat visi keturi vaikinai buvo pristatyti į VšĮ "Regioninė Telšių ligoninė" tyrimams dėl narkotinių medžiagų vartojimo atlikti (1 t., b. l. 46-47).

Liudytojas E. G. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. apie 19 val. susitiko su G. A.. Jis savo tėvų automobiliu Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo ir pasiėmė G. A. iš namų, paskui važinėjosi(duomenys neskelbtini). Besivažinėjant parašė M. J., siūlė susitikti. Jie nuvažiavo prie M. J. namų, esančių(duomenys neskelbtini). M. J. buvo kartu su broliu P. J., visi kartu važinėjosi jo vairuojamu automobiliu. Vėliau jie grįžo prie IKI parduotuvės, kur buvo paliktas P. J. automobilis BMW, šis sėdo į savo automobilį, o jis, G. A. ir M. J. jo automobiliu nuvažiavo į vietą, kur paskui juos rado policijos pareigūnai. Ten, stovėjimo aikštelėje, matė, kad P. J. rūko, iš kvapo suprato, jog rūko „žolę“. Tą pačią suktinę rūkė ir M. J. su G. A., jie dalijosi ta viena suktine. Baigus rūkyti suktinę, į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo policijos pareigūnai. Šie išlipę, iš karto užuodė specifinį kvapą ir pradėjo juos tikrinti. Girdėjo, kad policijos pareigūnai P. J. automobilyje rado "žolės". Po to M. J. kuprinėje buvo rasta turbūt taip pat "žolė". Paskui visi keturi buvo nuvežti į Telšių ligoninės Priėmimo skyrių atlikti šlapimo tyrimus. Draugų šlapimas parodė, kad šie yra vartoję "žolės", o jo šlapimas neparodė, kadangi jis nevartojo. Jis pats "žolės" nevartoja ir nežinojo, kad M. su P. dar turi su savimi "žolės", nežino iš kur jie gavo (1 t., b. l. 40-41).

Liudytojas G. A. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. susitarė susitikti su draugu E. G. ir šis, atvykęs automobiliu Audi Q5, jį pasiėmė iš namų. Tada susitiko su pažįstamais M. J., P. J.. Visi važinėjosi E. G. automobiliu, o apie 19.30 val. P. su M. automobiliu BMW, o jie su E. – automobiliu Audi vyko į(duomenys neskelbtini), kur norėjo šiaip praleisti laiką. Nuvykus ten, visi išlipo iš automobilių ir jis užuodė, kad P. kažką rūko, kvapas buvo kaip "žolės". "Žolę" rūkė P., po to M., o šis "žolės" suktinę davė ir jam. Norėjo pabandyti parūkyti, todėl paėmė tą suktinę ir patraukė gal 2 ar 3 kartus. Surūkius tą suktinę, kurią surūkė praktiškai tik P. ir M., nes jis rūkė labai nedaug, jie toliau šiaip leido laiką. Apie 21.30 val. į tą vietą, kur jie buvo, atvyko policijos pareigūnų automobilis. Pareigūnai, privažiavę prie jų, klausė, kas rūkė "žolę"? Tada jis prisipažino, kad rūkė. Pareigūnai P. automobilyje rado dar "žolės", tačiau, kad jos P. ir M. turėjo daugiau, jis nežinojo, taip pat nežino ir iš kur šie ją gavo. Po patikrinimo, vyko į ligoninę, kur jiems visiems buvo atliktas narkotikų testas. Tą vakarą "žolės" nerūkė tik E. G.. Jis tą vakarą „žolę“ rūkė tik norėdamas išbandyti (1 t., b. l. 33-34).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) pamiškėje esančiame kelyje, vedančiame link namo, adresu(duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje, automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinėse durelėse rasti penki folijos kamuoliukai, o priekinėse kairės pusės durelėse rastas kanapių smulkinimo malūnėlis bei tabako popierius. Įvykio vietoje buvusiame kitame automobilyje Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant jo galinės sėdynės buvusioje pilkos spalvos kuprinėje, vidinėje kišenėje rastas ir paimtas vienas folijos kamuoliukas bei cigaretė (1 t., b. l. 17-28).

Iš VšĮ Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo - skubios pagalbos skyriaus analičių matyti, kad P. J. šlapimo mėginyje, paimtame 2020 m. rugsėjo 12 d., 23.45 val., rasta narkotinės medžiagos - marihuanos (THC); M. J. šlapimo mėginyje, paimtame 2020 m. rugsėjo 12 d., 23.15 val., rasta narkotinės medžiagos - marihuanos (THC); G. A. šlapimo mėginyje, paimtame 2020 m. rugsėjo 12 d., 23.15 val., rasta narkotinės medžiagos - marihuanos (THC) (1 t., b. l. 89, 94, 99).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. sausio 7 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-37576-21 nurodyta, kad:

- žalios spalvos, augalinė medžiaga iš smulkintuvo, 2020 m. rugsėjo 12 d. apžiūros metu rasto automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,073 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 20,3 %);

- žalios spalvos, augalinės medžiagos iš 5 vnt. folijos gniužulų, 2020 m. rugsėjo 12 d. apžiūros metu rastų automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 5,820 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,8 %);

- žalios spalvos, augalinė medžiaga iš folijos gniužulo, 2020 m. rugsėjo 12 d. apžiūros metu rasto automobilyje Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,261 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,6 %) (1 t., b. l. 128-133).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Kaltinamiesiems P. J., M. J. inkriminuojamas neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis). Nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kvalifikavimui svarbu nustatyti disponuojamų atitinkamų medžiagų kiekius. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyta, kad kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikoma ne daugiau kaip 5 g, dideliu kiekiu- daugiau kaip 500 g, labai dideliu kiekiu – daugiau kaip 2500 g (19 punktas).

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ir siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. P. J. turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė automobilyje ne mažiau kaip 7,154 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), platino šią narkotinę medžiagą, t. y. pavaišino ja kitus asmenis ir neatlygintinai davė 1,261 g narkotinės medžiagos M. J., o likusią narkotinę medžiagą – 5,893 kanapių (antžeminių dalių) toliau laikė automobilyje. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ištirtus ir anksčiau aptartus, tarpusavyje sutampančius ir vienas kitą papildančius byloje esančius įrodymus, teismas daro neabejotiną išvadą, kad P. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Kaltinamasis M. J. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, iš kaltinamojo P. J. neatlygintinai įgijo vieną folijos lankstinuką su nedideliu kiekiu – 1,261 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią neteisėtai laikė savo kuprinėje. Byloje ištirtų ir anksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad M. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės kaltinamajam P. J. skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamasis P. J. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 27-28), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių sunkių nusikaltimų kategorijai. P. J. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 19-26). Jis nevedęs, dirbantis, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 97). Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika nepadaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo P. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vien tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja galimybė P. J. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti švelnesnę bausmę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę. Ši baudžiamojo įstatymo įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis) – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas taip pat numatytas kaip vienas bausmės tikslų, kuris teismų praktikoje suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas, reiškiantis tiek tinkamos poveikio priemonės kaltininkui parinkimą, tiek ir nukentėjusiųjų interesų gynimo užtikrinimą. Šio straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, Nr. 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-432/2014, 2K-531-2014, 2K-P-89/2014, Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-186-942/2015, 2K-235-648/2017, 2K-377-489/2018, 2K-179-693/2019, 2K-59-697/2019, 2K-108-3030/2020, 2K-119-689/2020 ir kt.).

Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Šiuo atveju teismas aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnyje nenustatė.

Kaltinamasis P. J. narkotines medžiagas buvo nusipirkęs asmeninėms reikmėms, jis neplatino narkotinių medžiagų versliškai, nepardavė jų kitiems asmenims. Narkotinių medžiagų platinimas šiuo atveju pasireiškė tuo, jog vieną suktinę kanapių P. J. surūkė kartu su broliu M. J. ir draugu G. A., nesiūlė jos kitiems asmenims, vartojo narkotines medžiagas tik tie asmenys, kurie patys norėjo. Taip pat jis neatlygintinai davė vieną folijos lankstinuką narkotinės medžiagos savo broliui, šio paprašytas, kitiems asmenims narkotinių medžiagų neplatino, nors savo automobilyje turėjo dar 5 folijos lankstinukus, pinigų iš platinimo neuždirbo. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo P. J. padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis P. J. yra neteistas, jauno amžiaus, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, nuoširdžiai besigailintis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad šiuo metu nebevartoja narkotinių medžiagų, tuometinius savo veiksmus vertina itin neigiamai, ateityje stengsis nekartoti tokių klaidų. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas, sietinas su aplinkybių, apibūdinančių, nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismo vertinimu, kaltinamojo atskyrimas nuo darbo, visuomeninio gyvenimo gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, todėl net ir minimalios terminuoto laisvės atėmimo bausmės ar arešto bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nebūtų pasiekti bausmės skyrimo tikslai. Įvertinus visumą visų aptartų aplinkybių, P. J. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir bausmė švelnintina, paskiriant kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta šios teisės normos sankcijoje, - laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimą, galintį turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 48 straipsnis). P. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Taip pat, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 48 straipsnio 6 dalis, 71 straipsnis). Į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. 22.15 val. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. 11.32 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos galioti kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas.

Dėl kaltinamojo M. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo M. J. motina A. J. prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Iš A. J. prašymo turinio (1 t., b. l. 175) bei teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad ji yra kaltinamojo M. J. motina, gyvena kartu su kaltinamuoju, juos sieja glaudus ir nuolatinis bendravimas. A. J. neteista, administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 178, 180). Ji yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 176), šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Teisiamojo posėdžio metu A. J. nurodė, jog galės daryti sūnui teigiamą įtaką, užtikrins, kad šis daugiau nenusikalstų. Ji pati labai neigiamai vertina M. J. poelgį, barė sūnų, mano, jog šis padarė išvadas. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. J. yra verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam M. J..

Kaltinamasis M. J. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žala padaryta nebuvo. Padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Kaltinamasis M. J. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 186), administracine tvarka baustas, tačiau visas baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 183-185), studijuoja (duomenys neskelbtini). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad M. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant BK 40 straipsnyje numatytiems pagrindams, M. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį 1 metų terminui laiduotojos A. J. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1-4 dalys). Atsižvelgiant į laiduotojos minėtas asmenines savybes, turtinę padėtį, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir siekiant paveikti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamą asmenį, kad laikytųsi įstatymų, kaltinamajam M. J. skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: narkotinė medžiaga - 6,628 g kanapių (antžeminių dalių), likusi po specialisto tyrimo, saugoma Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje - saugykloje, adresu: Vilniuje, Liepyno g. 7, (1 t., b. l. 130, 133), bei vokas, kuriame yra likę specialistui tirti pateikti objektai ir tirti pateiktų objektų pakuotės, saugomas Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK, adresu: Telšiuose, Žemaitės g. 34, (1 t., b. l. 134-135), sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi

nusprendė:

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, P. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (1000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti iki 2021 m. rugsėjo 1 d. į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB.

M. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos A. J., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB.

Kol nuosprendis įsiteisės M. J. palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: narkotinę medžiagą - 6,628 g kanapių (antžeminių dalių), likusią po specialisto tyrimo, saugomą Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje - saugykloje, bei voką, kuriame yra likę specialistui tirti pateikti objektai ir tirti pateiktų objektų pakuotės, saugomą Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Aida Stulpinienė