Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vadyba“, ieškinį atsakovams R. J., Irent Electric Europe S.L. dėl paskolos, delspinigių, palūkanų solidariai priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Patenkinus ieškovės prašymą priimti sprendimą už akių, 2017 m. vasario 21 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai ir priteista solidariai iš atsakovų R. J. ir Irent Electric Europe S.L. 550 000 EUR skola, 13 561,20 EUR delspinigių, 116 809,72 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 680 370,92 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo; priteistos iš atsakovų R. J. ir Irent Electric Europe S.L. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos iš kiekvieno po 3 055,09 EUR į valstybės biudžetą.

4. 2018 m. kovo 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nutarta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti, atsakovo R. J. prašymo peržiūrėti sprendimą už akių priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

5. 2018 m. kovo 21 d. nutartimi nutarta priimti atsakovo R. J. prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, nustatytas terminas atsiliepimams į pareiškimą pateikti ir pateikti teismui visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla. Atsakovo R. J. nurodyti nesutikimo motyvai:

5.1. Ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų įvykdžiusi paskolos sutarties 2 straipsnio įsipareigojimus ir pervedusi 550 000,00 EUR sumą į atsakovo asmeninę bankinę sąskaitą arba išmokėjusi šią sumą atsakovui grynais, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad šalys įgijo teises ir pareigas pagal sudarytą paskolos sutartį, šalims neįgijus jokių teisių ir pareigų, ieškove neįgijo ir reikalavimo teisės į atsakovą.

5.2. Atsakovas kaip ir jo valdoma įmonė „Vestrina“, buvo tiesiogine prasme apgauti uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ vardu registruoto ir parduodamo namo (duomenis neskelbtini), pirkėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologinės energo sistemos“, kurios 100 procentų akcijų priklauso R. P.. R. P. priklausanti, Kipre registruota kompanija „Jungay Holdings“ padarė 550 000 eurų pavedimą vokiečių kompanijai „Helmut Niemeyer Gmbh“ už 2000 vnt. elektrinių motorolerių, tačiau pavedimą padarė ir motorolerius pasiėmė jis pats, o ne uždaroji akcinė bendrovė „Vestrina“ ar kita atsakovo R. J. įmonė. O šį pavedimą pateikė kaip užskaitą pirkėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologinės energo sistemos“ už namo pirkimą. Per klaidą uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ darbuotojai šį pavedimą užskaitė kaip pavedimą už perkamą namą, nes tokius motorolerius planavo pirkti ir atsakovas R. J. savo įmonės „ZEV Europa Ltd“ vardu.

5.3. Pinigų neperdavimo pagal 2011 m. sausio 3 d. paskolos sutartį Nr. P2011/01 patvirtina ir 2017 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-458/2017, kurioje nustatyta, kad „....paskolos sutartys: 1) 2010 m. gruodžio 30 d. Nr. P2010/ - 148 400 Lt; 2) 2010 m. gruodžio 30 d. Nr.P2010/ - 140 000 Lt; 3) pagal 2011 m. sausio 3 d. sutartį Nr. P2011/01 - 1 899 040,00 Lt; 4) 2011 m. gruodžio 28 d. Nr. P2011/02 - 22500 Lt, jų įtraukimas į uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ buhalterinę apskaitą nepaneigia kaltinamojo R. J. nusikalstamų veiksmų, nėra pagrindas daryti išvadą, kad tarp kaltinamojo R. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Teismo įsitikinimu, grindžiamu anksčiau išdėstytais duomenimis apie paskolų įforminimo aplinkybes, tos paskolos sutartys buvo sudarytos priedangos tikslu, nurodytų pinigų lėšų paėmimui siekiant suteikti teisėtumą“.

7. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Ieškovės atstovas 2018 m. spalio 23 d. vykusiame teismo posėdyje pateikė pareiškimą raštu, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimus, nurodydamas, jog ieškovė ieškinyje palūkanų normą mažina nuo 6 procentų iki 5 procentų, atitinkamai ir mažinant priteistą palūkanų sumą nuo 116 809, 72 EUR iki 97 342, 74 EUR. Teismo posėdžio metu ieškovas iš esmės paaiškino ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, jog atsakovas R. J. gavo ginčo paskolą pagrindžia Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-458-17 priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis atsakovo R. J. atžvilgiu, baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjamos ginčo paskolos suteikimo aplinkybės. Ieškovė prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, vadovaudamasis CK 6.874 straipsnio nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo iš esmės tarp šalių nėra. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Vestrina“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 10 d. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto vadyba“. Bankroto administratorius nustatė aplinkybes, jog 2011 m. sausio 3 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. P2011/01 tarp uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ ir R. J., kurioje nurodyta, kad ieškovė suteikia atsakovui paskolą, kuri lygi 1 899 040 Lt (Sutarties 1 punktas). Sutartyje nurodyta, kad atsakovas R. J. įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2012 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 2 punktas). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog skolą atsakovas R. J. grąžino.

10. Tarp šalių ginčo dėl teisinių santykių kvalifikavimo nėra, tai yra, jog ginčo sutartis kvalifikuotina paskolos sutartimi. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

11. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

12. Kaip matyti iš ginčo paskolos sutarties turinio, šioje sutartyje neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo atsakovui R. J. kaip paskolos gavėjui faktas, atsakovas paskolos sutarties pareikšdamas priešinį reikalavimą neginčija, tačiau atsiliepime vienu iš esminių argumentų nurodo, jog jis paskolos dalyko negavo, todėl neturi pareigos grąžinti ieškovės prašomų sumų. Esant nurodytoms aplinkybėms, 11 punkte nurodytai teismų praktikai, šiuo atveju pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka ieškovei kaip paskolos davėjui. Ieškovės atstovas 2018 m. spalio 23 d. teismo posėdyje paaiškino, jog Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje yra nustatytos aplinkybės, jog atsakovas R. J. paskolą gavo.

13. CPK 182 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo įrodinėjimo. CPK 182 straipsnis 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad remiantis CPK 182 straipsnio 3 punktu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-45/2014).

14. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovas R. J. Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-458-17 buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, tai yra, nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 2 dalyje padarymu, pasisavinus jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, ir BK 219 straipsnio 2 dalyje padarymu, pateikus deklaracijas laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių po to, kai įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.

15. Atsakovas R. J. viename iš epizodų dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo buvo kaltinamas tuo, jog jis 2010 m. gruodžio 13 d. nurodė į užsienio kompanijos „Helmut Niemeyer Gmbh“, su kuria ūkinius komercinius ryšius kaip fizinis asmuo turėjo jis, o ne uždaroji akcinė bendrovė „Vestrina“, sąskaitą pervesti 550 000 EUR, tai atitiko 1 899 040 litų, šių gautų pinigų uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ veikloje nepanaudojo ir bendrovei negrąžino, buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui L. Š. nepagrįstai pateikė paskolos sutartį 2011 m. sausio 3 d. Nr. P2011/01 – 1 899 040 litų sumai, kuria įformino uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ jam tariamai suteiktą paskolą. 2017 m. lapkričio 2 d. prokurorės prašymu pakeisti R. J. kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nurodytame kaltinime pašalinta nuoroda į paskolos sutarčių kaip niekinių vertinimą.

16. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Pripažįstant R. J. kaltu, šiuo nuosprendžiu R. J. nuteistas ir už epizodą, jog jis 2010 m. gruodžio 13 d. nurodė į užsienio kompanijos „Helmut Niemeyer Gmbh“, su kuria ūkinius komercinius ryšius kaip fizinis asmuo turėjo jis, o ne uždaroji akcinė bendrovė „Vestrina“, sąskaitą pervesti 550 000,00 EUR, tai atitiko 1 899 040 Lt, šių gautų pinigų uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ veikloje nepanaudojo ir bendrovei negrąžino, o kaip šios sumos panaudojimo pagrįstumą pateisinantį dokumentą pateikė 2011 m. sausio 3 d. paskolos sutartį, kuria įformino uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ jam tariamai suteiktą paskolą.

17. Iš minėtų duomenų (16 punktas) nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-458-17 konstatuoti atsakovo nusikalstami veiksmai dėl 2011 m. sausio 3 d. paskolos sutarties sudarymo ir nusikalstamų veiksmų padariniai, tai yra, piniginių lėšų, kurios buvo šios paskolos dalyku, tai yra, 1 899 040 litų, kas atitinka 550 000 EUR pasisavinimo. Taip pat nustatytas šiuos nusikalstamus veiksmus atlikęs asmuo – R. J.. Minėtoje baudžiamojoje byloje atsakovo R. J. nusikalstami veiksmai ir šių nusikalstamų veiksmų padariniai konstatuoti, išnagrinėjus ir šioje civilinėje byloje atsakovo R. J. nurodomas aplinkybes, susijusias su uždarosios akcinės bendrovės „Ekologinės energo sistemos“ ir R. P. veiksmais, atsiskaitant su ieškove už 550 000 EUR parduotą namą, esantį (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Ekologinės energo sistemos“, tai yra, šie pinigai R. J. nurodymu buvo pervesti į užsienio kompanijos „Helmut Niemeyer Gmbh“, su kuria ūkinius komercinius ryšius kaip fizinis asmuo turėjo jis, o ne uždaroji akcinė bendrovė „Vestrina“, sąskaitą. Todėl baudžiamojoje byloje nurodytus nustatytus faktus teismas pripažįsta turinčiais prejudicinę reikšmę šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

18. Teismo vertinimu, šie R. J. nusikalstami veiksmai dėl 2011 m. sausio 3 d. paskolos sutarties sudarymo ir nusikalstamų veiksmų padariniai, tai yra, piniginių lėšų, kurios buvo šios paskolos dalyku, tai yra, 1 899 040 litų, kas atitinka 550 000 EUR pasisavinimo, kuriuos pasisavino R. J., įrodo pinigų, kurie buvo 2011 m. sausio 3 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo R. J., dalyku, perdavimo faktą. Įrodžius, jog atsakovas R. J. pagal jo ir ieškovės 2011 m. sausio 3 d. sudarytą paskolos sutartį pinigus gavo, tai yra paskolos sutartis buvo sudaryta, atsakovui R. J. atsiranda CK 6.870 straipsnyje numatyti teisiniai padariniai, tai yra, atsakovas turi pareigą grąžinti paskolos sumą bei mokėti palūkanas, delspinigius, jei sutartis nenustato ko kita.

19. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-458-17 buvo pateiktas ir 2011 m. sausio 3 d. R. J. prašymas uždarajai akcinei bendrovei „Vestrina“, kuriuo jis prašė 550 000 EUR, tai atitinka 1 899 040 litų sumą, gautus iš kompanijos „Jungay Holdings INC“ pagal 2010 m. spalio 8 d. Preliminariąją sutartį su uždarąja akcine bendrove „Ekologinės energo sistemos“, užskaityti kaip paskolą jam, suteiktą uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ nuo 2011 m. sausio 3 d. Uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ 2011 m. sausio 2 d. valdybos posėdžio protokole, pasirašytame visų narių, išskyrus S. P., nors esant įrašams, kad jis posėdyje dalyvavo, nurodyta, jog trimis balsais, vienam susilaikius, buvo nutarta R. J. skirti 1 899 040 litų paskolą iki 2012 m. gruodžio 31 d., tokio dydžio beprocentinė paskola įforminta 2011 m. sausio 3 d. sutartimi, kurią pasirašė R. J. ir uždaroji akcinė bendrovė „Vestrina“ l. e. p. direktorė E. J.. Uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ 2011 m. gruodžio 28 d. valdybos posėdžio protokole, pasirašytame visų narių, išskyrus S. P., nors esant įrašams, kad jis posėdyje dalyvavo, nurodyta, jog trimis balsais, vienam susilaikius, buvo nutarta R. J. 2011 m. sausio 3 d. suteiktos paskolos grąžinimo terminą atidėti iki 2014 m. gruodžio 31 d. 2011 m. gruodžio 28 d. papildomais susitarimais, kuriuos pasirašė R. J. ir uždaroji akcinė bendrovė „Vestrina“, atstovaujant l. e. p. direktorei E. J., buvo papildyta ir pakeista 2011 m. sausio 3 d. paskolos sutartis, nurodant paskolos grąžinimo terminą iki 2014 m. gruodžio 31 d.

20. Teismo vertinimu, šiais įrodymais (19 punktas) pagrindžiamos aplinkybės, jog atsakovas prašė ieškovės 550 000 EUR, tai atitinka 1 899 040 litų sumą, gautus iš kompanijos „Jungay Holdings INC“ užskaityti kaip paskolą jam, suteiktą uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ nuo 2011 m. sausio 3 d., 2011 m. sausio 2 d. buvo priimtas valdybos sprendimas dėl 2011 m. sausio 3 d. paskolos sutarties pratęsimo ir sutartimi paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. gruodžio 31 d., taip pagrindžia, jog atsakovas R. J. 550 000 EUR paskolą iš ieškovės pagal 2011 m. sausio 3 d. sutartį gavo.

21. 2011 m. sausio 3 d. paskolos sutartyje nurodytas paskolos grąžinimo terminas 2012 m. gruodžio 31 d. Kaip nustatyta (19 punktas), 2011 m. gruodžio 28 d. papildomais susitarimais, kuriuos pasirašė R. J. ir uždaroji akcinė bendrovė „Vestrina“, atstovaujant l. e. p. direktorei E. J., buvo papildyta ir pakeista 2011 m. sausio 3 d. paskolos sutartis, nurodant paskolos sumos grąžinimo terminą iki 2014 m. gruodžio 31 d. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad paskolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs 2014 m. gruodžio 31 d., duomenų, kad paskolos suma 550 000 EUR ieškovei yra grąžinta, nėra, tuo pagrindu iš atsakovo R. J. priteistina ieškovei 550 000 EUR paskolos suma, gauta pagal 2011 m. sausio 3 d. paskolos sutartį (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti 13 561, 20 EUR dydžio delspinigius. Pagrįsdama šį reikalavimą ieškovė nurodė, jog ginčo sutarties 3 straipsnio 1 punkte nustatyta 0,05 procentų delspinigių norma už kiekvieną dieną nuo laiku negrąžintos paskolos sumos, delspinigių suma yra paskaičiuota už 180 dienų. Taip pat ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti 116809,72 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 15 d. Pagrįsdama šį reikalavimą ieškovė nurodė, jog palūkanas paskaičiavo taikant paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sudarymo momentu, tai yra, 6 procentų dydžio. 2018 m. spalio 23 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas sumažino ieškovės reikalavimą, sumažindamas palūkanų normą nuo 6 procentų iki 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, tai yra, 97 342, 47 EUR iš abiejų atsakovų. Ieškovės atstovas paaiškino, jog prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, vadovaudamasis CK 6.874 straipsnio nuostatomis. Palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 15 d.

23. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, 5. Palūkanų funkcijos.).Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju yra reikalavimas ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.

24. Minėta, kad šalys paskolos sutartyje susitarė dėl 0,05 procento dydžio delspinigių nuo negrąžintos sumos taikymo, o palūkanų, kaip kompensavimo priemonės, nenustatė. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenumato ko kita. Nurodytoje įstatymo nuostatoje įtvirtinamos minimalius kreditoriaus nuostolius kompensuojančios palūkanos, kai skolininkas pažeidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Todėl kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Tačiau, atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką (23 punktas), sprendžiant dėl netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, priteisiama tik ta kompensavimo priemonė, kuri yra didesnė.

25. Ieškovė prašo priteisti palūkanas paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 15 d. Kaip nustatyta nutarties 21 punkte, 2011 m. gruodžio 28 d. papildomais susitarimais, kuriuos pasirašė R. J. ir uždaroji akcinė bendrovė „Vestrina“, atstovaujant l. e. p. direktorei E. J., buvo papildyta ir pakeista 2011 m. sausio 3 d. paskolos sutartis, nurodant paskolos sumos grąžinimo terminą iki 2014 m. gruodžio 31 d., todėl palūkanos skaičiuotinos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 15 d., tai yra, už 561 dienas ir sudarytų 42 267, 12 EUR. Kadangi netesybos šioje byloje sudaro 13 561,20 EUR, o įstatyme nustatytos palūkanos 42 267, 12 EUR, todėl priteistina tik didesnioji suma, tai yra, 42 267, 12 EUR kompensuojamųjų palūkanų. Taigi, darytina išvada, jog netesybos nepriteistinos, nes minimalius kreditoriaus nuostolius šioje byloje užtikrina įstatymu numatytos kompensuojamosios palūkanos. Priešingu atveju, t. y. priteisus ir delspinigius, ir kompensuojamąsias palūkanas, ieškovei būtų sumokėta dviguba kompensacija už laiku negrąžintas lėšas ir taip būtų pažeistos atsakovo kaip skolininko teisės ir teisėti interesai.

Dėl atsakovų solidarios atsakomybės taikymo.

26. Ieškovė prašo taikyti atsakovų atžvilgiu solidarią atsakomybę, nurodydama, jog 2011 m. spalio 25 d. laidavimo raštu atsakovė Irent Electric Europe S.L. neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti uždarajai akcinei bendrovei „Vestrina“ 1 899 040,00 Lt. Atsakovė Irent Electric Europe S.L. nepripažįsta solidaraus reikalavimo ieškovei, nurodydama, jog laidavimo raštas galimai yra suklastotas.

27. Remiantis CK 6.76 straipsniu, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriams, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė prašo taikyti solidarią atsakomybę laidavimo sutarties pagrindu.

28. Pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Įstatyme nustatyta privaloma rašytinė laidavimo sutarties forma, jos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 6.79 straipsnis). Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Šios formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (CK 1.76 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis, 6.79, 6.159, 6.1.167, 6.173, 6.181 straipsniai) laidavimo sutartis laikytina sudaryta nuo to momento, kai abi sutarties šalys, laikydamosi teisės aktų reikalavimų, savo valią sudaryti sutartį išreiškia raštu.

29. Teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai padaryti, jog 2011 m. spalio 25 d. laidavimo raštas atitinka abiejų šalių, tai yra, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ ir atsakovės Irent Electric Europe S.L. sudarytą laidavimo sutartį raštu, kadangi nėra išreikštas abiejų šalių susitarimas dėl laidavimo raštu. Atsakovė Irent Electric Europe S.L. nepripažįsta, esant laidavimo santykiams tarp šalių. Kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog tarp šalių buvo sudaryta laidavimo sutartis raštu, nėra. Kadangi sutartis neatitinka įstatymo reikalaujamos formos, o įstatymas numato, jog rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančia, pripažįstama, jog laidavimo teisiniai santykiai 2011 m. spalio 25 d. laidavimo rašto pagrindu tarp šalių nėra atsiradę, todėl nėra pagrindu atsakovės Irent Electric Europe S.L. atžvilgiu taikyti solidariosios atsakomybės.

30. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, labiau tikėtiną išvadą, jog laidavimo teisiniai santykiai įstatymu nustatyta tvarka tarp šalių nebuvo atsiradę, nei priešingai pagrindžia ir atsakovės Irent Electric Europe S.L. nurodyti argumentai (CPK 178 straipsnis).

31. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo R. J. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 138,17 EUR vertimo išlaidos, 5972 EUR žyminis mokestis, iš viso 6110,17 EUR (80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnis). Ieškovės patenkinta reikalavimų dalis sudaro 87 procentus, todėl iš atsakovo R. J. priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 5315, 85 EUR.

32. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taikant laikinąsias apsaugos priemones tik atsakovo R. J. atžvilgiu, pakeičiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą ir taikant laikinąsias apsaugos priemones 592 267,12 EUR sumai, laikinąsias apsaugos priemones atsakovės Irent Electric Europe S. L. panaikinant (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. J. 550 000 EUR skolą, 42 267, 12 EUR palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 592 267,12 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. J. 5315, 85 EUR į valstybės biudžetą.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taikant laikinąsias apsaugos priemones tik atsakovo R. J. atžvilgiu, pakeičiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą ir taikant laikinąsias apsaugos priemones 592 267,12 EUR sumai, laikinąsias apsaugos priemones atsakovės Irent Electric Europe S. L. panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.