- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-09
- Bylos Nr.
- e2-300-1156/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Šimkutė
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- L. G., D. N.
- Advokatai
- Anatolijus Novikovas, Arūnas Abraitis
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
- 3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
- 3.2.4.9.1.2Paaiškinimai, pateikiami raštu
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovėms L. G. ir D. N., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: V. N.-B., S. V., notarei O. Ž., notarei Ingai Navickienei dėl sandorio pripažinimo dalyje apsimestiniu, negaliojančiu (niekiniu) ir pirkėjo teisių perkėlimo, paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų bei įrašų viešajame registre pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2022 m. rugpjūčio 9 d. priimtas ieškinys, kuriuo prašoma (1 t., b. l. 1–10):
1.1. pripažinti 2016 m. balandžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 2-jo notaro biuro notarės O. Ž. patvirtintą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl pirkėjo, apsimestiniu sandoriu ir negaliojančiu (niekiniu) nuo jo sudarymo momento, pirkėjo teises perkelti atsakovei L. G.;
1.2. pripažinti 2021 m. birželio 15 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, patvirtintą Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarės Ingos Navickienės, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sandoriu prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negaliojančiu;
1.3. pripažinti 2021 m. rugsėjo 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Švenčionių rajono savivaldybės 3-iajame notaro biuro notarės Ingos Navickienės, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sandoriu prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negaliojančiu;
1.4. pripažinti 2021 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Švenčionių rajono savivaldybės 3-iajame notaro biuro notarės Ingos Navickienės, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sandoriu prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negaliojančiu;
1.5. pripažinti negaliojančiu valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazėje esantį 2021 m. spalio 25 d. įrašą apie nuosavybės teisę (Savininkas: D. N., Daiktas: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini));
1.6. pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazėje esantį 2021 m. spalio 5 d. įrašą apie nuosavybės teisę (Savininkas: L. G., Daiktas: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini));
1.7. priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovių visas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
2. 2023 m. balandžio 27 d. teisme gautas ieškovo atstovo raštas, kuriame nurodoma, kad atsisako dalies reikalavimų (2 t., b. l. 184–187), todėl prašo:
2.1. pripažinti 2016 m. balandžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 2-jo notaro biuro notarės O. Ž. patvirtintą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl pirkėjo, apsimestiniu sandoriu ir negaliojančiu (niekiniu) nuo jo sudarymo momento, pirkėjo teises perkelti atsakovei L. G.;
2.2. pripažinti 2021 m. rugsėjo 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Švenčionių rajono savivaldybės 3-iajame notaro biuro notarės Ingos Navickienės, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sandoriu prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negaliojančiu dalyje, kad paveldimą turtą sudaro ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
2.3. pripažinti 2021 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Švenčionių rajono savivaldybės 3-iajame notaro biuro notarės Ingos Navickienės, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sandoriu prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negaliojančiu dalyje, kad paveldimą turtą sudaro ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
2.4. priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovių visas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovo atstovas paaiškino, kad tikslina ieškinio reikalavimus, nes nesiekia, kad paveldėjimo teisės liudijimai būtų pripažinti negaliojančiais visa apimtimi. Tikslina reikalavimus, norėdamas konkretizuoti, kad sandorius prašoma pripažinti negaliojančiais tik dalyje, kuri susijusi su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nesiekia paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti negaliojančiu ir dalyje dėl kito paveldimo turto, t. y. ½ dalies neišmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos sumos. Pažymėjo, kad ieškovas nusprendė kreiptis į teismą sužinojęs, kad žmona, be jo žinios gautus pinigus, pardavus butą Vilniuje, panaudojo žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Žmona norėdama, kad jo sūnus iš pirmosios santuokos neturėtų teisės paveldėti šio nekilnojamojo turto, nusprendė pirkimo-pardavimo sandorio šalimi – pirkėju – nurodyti savo sūnų S. N., nors realiai ji sumokėjo pirkimo kainą, o turtą siekė naudoti savo poreikiams, todėl šis sandoris yra apsimestinis. Žmona leido savo sūnui gyventi šiame name, juo naudotis, tačiau netikėtai S. N. mirė. Palikimą, atsiradusį po jo mirties, įskaitant ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo jo dukros D. N. ir V. N.-B./. V. N.-B. sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ir perleido jo žmonai paveldėjimo teises. Pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį apsimestinius sandoriu ir perkėlus pirkėjo teises jo žmonai L. G., kiti sandoriai, susiję su nekilnojamuoju turtu, yra negaliojantys.
Atsiliepimas
4. Atsakovė L. G. prašė ieškinį, patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad jie su ieškovu yra susituokę nuo 1991 m. Turėjo pinigų, nes 2016 m. pardavė butą Vilniuje, todėl norėjo įsigyti nekilnojamojo turto arčiau savo tėviškės. Rado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) parduodamas namas. Kartu su drauge N. D. nuvažiavo, apžiūrėjo jį. Nors draugė bandė ją atkalbėti, siūlė namo nepirkti, nes jis itin apleistas, tačiau ji nusprendė gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir ūkiniu pastatu pirkti. Nenorėjo, kad ieškovo sūnus iš pirmosios santuokos pretenduotų į šį turtą, t. y. turėtų teisę jį paveldėti po jos ir vyro mirties, todėl, pasitarusi su teisininku, nusprendė šio nekilnojamojo turto pirkėju nurodyti savo sūnų S. N.. Kaip tik tuo metu jos sūnus išsiskyrė su savo „žmona“, neturėjo, kur gyventi, todėl leido sūnui gyventi šiame name. Netikėtai sūnus mirė, per sūnaus laidotuves papasakojo vyrui (ieškovui), kad ji nusipirko namą, bet jį „užrašė ant“ sūnaus. Vyras labai supyko, kad ji taip pasielgė. Anūkė V. N.-B., žinodama situaciją padovanojo paveldėjimo teises jai, o kita anūkė, t. y. D. N., atsisakė tai padaryti, todėl jos vyras buvo priverstas kreiptis į teismą. Namo tikroji pirkėja yra ji, nes ji pati važiavo pas notarą, kai buvo sudaromas šio turto pirkimo-pardavimo sandoris ir pati sumokėjo pinigus. Sudarant sandorį norėjo, kad turtas būtų jos. Tikėjosi jame apsigyventi ar apsistoti, kai lankys gimines, vasarą. Atvykdavo ten, duodavo pinigų sūnui, kad jis tvarkytų namą. Sūnus S. N. neturėjo pinigų namo pirkimui.
5. Atsakovė D. N. prašė ieškinį, patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįsta, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė patvirtino, kad S. N. yra jos tėvas, po jo mirties ji paveldėjo jo turtą, kurį, be kita ko, sudaro ir nekilnojamasis turtas, esantis Švenčionių r. sav. Pabradės m. Malūno g. 4. Jos santykiai su tėčiu buvo geri, tačiau niekada jo neklausė, iš kur jis gavo pinigų namo įsigijimui. Tėčiui susirgus, jis sakė, kad po jo mirties šis namas atiteks jai. Nepagrįstai ieškovo atstovas ir atsakovė teigia, kad jos tėtis piktnaudžiaudavo alkoholiu, kad jis neturėjo pinigų ir negalėjo namo nusipirkti, nes tėtis visą gyvenimą dirbo. Atsakovės atstovo teigimu, ieškovai neįrodė, kad S. N. negalėjo nusipirkti namo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. N.-B. prašė ieškinį, patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad S. N. yra jos tėvas, tačiau jos santykiai su tėvu nebuvo labai geri. Po tėvo mirties ji padovanojo senelei paveldėjimo teises, nes žinojo situaciją, kad namą nusipirko močiutė, kad turtas buvo užrašytas jos tėvo vardu vien tam, kad ieškovo sūnus neturėtų teisės jos paveldėti.
7. Teisminio bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. V. nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini). Namas buvo senas, apleistas, niekas jame negyveno, todėl nusprendė jį parduoti. Pardavimas vyko per nekilnojamojo turto pardavimo agentūrą „Čarlis“, todėl nežino visų prikimo-pardavimo sandorio detalių, ar daug žmonių domėjosi namu, ar jie turėjo galimybę apžiūrėti namą. Pati niekam neaprodė namo, nes gyvena Vilniuje. Galbūt jos brolis R. L., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kam nors aprodė namą. Pati dalyvavo sudarant pirkimo-pardavimo sandorį pas notarą Vilniuje. Atsakovė L. G. jai padavė pinigus grynais notarų biure. Neklausė, kodėl sudaromas sandoris, bet suprato, kad L. G. perka namą sūnui.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė O. Ž. atsiliepimo nepateikė, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismo posėdžiuose.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Inga Navickienė, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, nes ji kaip notarė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – patvirtinti sandorį. Taip pat prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 129–130).
10. Liudytoja N. D. nurodė, kad atsakovė L. G. yra jos draugė, ji prašė pagalbos internete ieškant namo, kuris būtų arčiau jos tėviškės. Jos abi rado skelbimą internete apie parduodamą namą, abi autobusu nuvažiavo apžiūrėti namo, bandė atsakovę atkalbėti nuo namo pirkimo, nes jai nepatiko: namas senas, žemės mažai. Žino, kad L. G. namą pirko sau, kad jos sūnus sunkiai gyveno. Apie tai, kaip buvo sudaromas notarinis sandoris, nieko nežino.
11. Liudytoja D. J. paaiškino, kad maždaug 20 m. gyveno kartu su S. N. kaip šeima nesudarę santuokos, turi bendrą dukrą – atsakovę D. N.. Kol atsakovo sveikata buvo gera, jis dirbo santechniku, po darbo dar papildomai uždarbiaudavo. S. N. neturėjo nekilnojamojo turto, automobilio, visi gyveno jos namuose. S. N. buvo taupus, visada norėjo turėti savo namus, todėl susitaupė ir nusipirko namą, jį tvarkėsi. Kai susirgo sakė dukrai, kad čia palikimas tau. Apie kitą dukrą nekalbėdavo, nes jie nebendravo.
12. Liudytoja Ž. M. nurodė, kad gyvena kartu su R. L. adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš 6 m. S. N. nusipirko kaimynystėje buvusį namą, jame gyveno ir tvarkėsi. Prisimena, kad per langą pamatė, kad vyras vaikšto aplink namą, sakė, kad nori apžiūrėti parduodamą namą, todėl ji pati S. N. aprodė namą. S. N. iškart pasakė, kad pirks namą, prašė niekam kitam neparduoti. Namas priklausė S. V., todėl visų pirkimo-pardavimo sandorio detalių nežino, nes nesidomėjo. Su kaimynu sutarė gerai, dažnai pasikalbėdavo kaip jam sekasi, nes jis gyveno vienas, remontavo seną namą, pasakodavo apie tai, ką tvarko, ką planuoja daryto toliau. Kartais kaimynas pasiskolindavo pinigų, bet nedidelės sumas, iki 20 Eur. Visada grąžindavo. Pati dirba parduotuvėje pamainomis, todėl nežino ar kiti asmenys buvo atvykę apžiūrėti namo. Jos langai yra į S. N. namo pusę, todėl yra matydavo, kad S. N. dažnai lankydavo žmona D. ir dukra D.. Kartą ten matė ir atsakovę L. G.. Nežino, iš kur S. N. gavo pinigų namui, neklausė.
13. Liudytoju apklaustas R. L. nurodė, kad jo seseriai S. V. nuosavybės teise priklausė namas, kurį ji vėliau nusipriko S. N.. Žino, kad Ž. M. aprodė namą pirkėjui ir šis nusprendė pirkti. Visų pirkimo-pardavimo sandorio detalių nežino, nes namą pardavinėjo jo sesuo, pats tuo metu buvo išvykęs į reisą, nes dirba tolimųjų reisų vairuotojų. Su kaimynu S. N. sutarė gerai, kartu važiuodavo į žvejybą, yra porą kartų jį vežęs pas motiną į Vilnių. Nekalbėdavo su juo apie finansus, nežino, iš kur jis gavo pinigų namo įsigijimui, remontui, tačiau matė, kad name jis gyveno vienas, pats remontavo namą. Kartais pasiskolindavo pinigų, bet nedideles sumas, gal iki 10 Eur ir greit grąžindavo. S. N. pasakodavo apie žmoną D. ir dukrą, minėjo, kad namą nori palikti dukrai kaip atsiminimą. Apie pirmą žmoną ir dukrą iš pirmos santuokos nepasakodavo
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys atmestinas.
14. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi teisę sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti viso ar dalies ieškinio reikalavimų (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), daroma išvada, kad ieškovo pateiktas rašytinis dalies reikalavimų atsisakymas (2 t., b. l. 184–187), kuriame, be kita ko, nurodoma, kad ieškovui yra žinomos atsisakymo teisinės pasekmės, todėl šis atsisakymas priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas K. G. ir atsakovė L. G. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11–13). Ieškovas ir pirmos santuokos turi sūnų (1 t., b. l. 26, 27–29), su kuriuo nepalaiko ryšių. Ieškovas ir atsakovė L. G. 2016 m. kovo 17 d. pardavė butą, esantį Vilniuje, už 19 000 Eur (1 t., b. l. 14–24), pinigai buvo pervesti į atsakovės L. G. banko sąskaitą (1 t., b. l. 25). Ieškovui nežinant, atsakovė L. G. 2016 m. balandžio 6 d. iš savo banko sąskaitos išgrynino 11 264,28 Eur ir 2 712,64 Eur, iš viso 13 976,92 Eur (1 t., b. l. 25). 2016 m. balandžio 7 d. notarė O. Ž. patvirtino pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo S. V. už 10 800 Eur sumą pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pirkėjo nurodomas S. N. (1 t., b. l. 30–40). (duomenys neskelbtini) S. N. mirė (1 t., b. l. 41), jo dukros D. N. ir V. N.-B. kreipėsi į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. V. N.-B. 2021 m. birželio 16 d. sudarė paveldėjimo teisų dovanojimo sutartį, kuria ji perleido atsakovei L. G. teises į palikimą, atsiradusį po jos tėvo S. N. mirties (1 t., b. l. 42). Notarė Inga Navickienė 2021 m. rugsėjo 29 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino, kad atsakovė L. G. paveldėjo ½ dalį palikimo, atsiradusio po S. N. mirties, palikimą sudaro ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis neišmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos sumos (1 t., b. l. 43–48), notarė Inga Navickienė 2021 m. spalio 22 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino, kad atsakovė D. N. paveldėjo ½ dalį palikimo, atsiradusio po S. N. mirties, palikimą sudaro: ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis neišmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos sumos (1 t., b. l. 49–54), todėl atsakovėms L. G. ir D. N. priklauso po ½ dalį šio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra paveldėjimo teisės liudijimai (1 t., b. l. 56–57).
16. Ieškovas prašo 2016 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sandorį pripažinti apsimestiniu dėl subjekto ir tikrajai sandorio šaliai, t. y. atsakovei L. G., perkelti pirkėjo teises. Taip pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimus dalyje dėl nekilnojamojo turto.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Tai reiškia, kad apsimestinis sandoris turi valios trūkumų, jį sudarant nėra atskleidžiami tikrieji šalių ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 50 punktas). Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018, 29 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Pažymėtina, kad įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2015). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019).
19. Įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas pripažįsta, kad jie nėra pakankami patvirtinti ieškovo įrodinėtinoms aplinkybėms, jog tikroji 2016 m. balandžio 7 d. pirkimo pardavimo sandorio šalis yra atsakovė L. G., o ne S. N.. Versiją, kad visiems buvo žinoma, kad namą sau pirko atsakovė L. G., patvirtino tik atsakovė L. G., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. N.-B. ir liudytoja N. D.. 2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu atsakovė L. G. pripažino, kad jos santykiai su sutuoktiniu, t. y. ieškovu, yra geri, jis net padėjo jai parengti atsiliepimą į ieškinį, mano, kad jis pagrįstai kreipėsi į teismą dėl 2016 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, visiškai sutinka su ieškiniu. Pažymėtina, kad liudytoja N. D. yra atsakovės draugė, o trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. N.-B. atsakovės anūkė, todėl šie asmenys yra suinteresuoti duoti ieškovui bei atsakovei L. G. palankius parodymus. Tuo tarpu atsakovės D. N. motina – liudytoja D. J. – yra suinteresuota duoti savo dukrai palankius parodymus. Tikrosios šalių valios nustatytą apsunkina ir tai, kad viena iš ginčijamo sandorius šalių, t. y. S. N., yra miręs, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad S. N. buvo nuvykęs apžiūrėti nekilnojamąjį turtą, po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo iki savo mirties gyveno name, naudojosi žemės sklypu bei ūkiniu pastatu, rūpinosi turtu: mokėjimo mokesčiu, jį remontavo.
20. Motyvai, dėl kurių asmenys nusprendžia sudaryti sandorį, kitai sandorio šaliai paprastai nėra žinomi arba tiesiog neturi reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014). Tai patvirtino ir teismo posėdyje S. V., kuri nurodė, kad notarų biure sutiktos atsakovės L. G. ir jos sūnaus neklausė, dėl kokių priežasčių jie nusprendė pirkti nekilnojamąjį turtą, tačiau jai susidarė įspūdis, kad L. G. perka namą sūnui. Pažymėtina, kad S. V. pati nedalyvavo ikisutartiniuose santykiuose (neaprodė namo, nebendravo su potencialiais pirkėjais), nes ji pasirinko nekilnojamąjį turtą parduoti per agentūrą. Iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad nekilnojamojo turto agentūra, kuri organizavo nekilnojamojo turto pardavimą, nebevykdo veiklos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), o liudytojai Ž. M. ir R. L. niekada nekalbėjo su S. N. apie pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą, kodėl perkamas namas, kas mokėjo pinigus ir pan. S. V., jos brolis R. L. ir brolio gyvenimo draugė Ž. M. teigė nežinantys ar daug žmonių domėjosi šiuo nekilnojamuoju turtu. Atsakovė L. G. ir liudytoja N. D. teigė, kad jos buvo nuvykusios apžiūrėti namo, bet gretimais gyvenanti liudytoja Ž. M. nematė, kad kiti asmenys būtų atvykę apžiūrėti namo. Liudytoja Ž. M. taip pat pripažino, kad dirba pamainomis, todėl ne visada būna namie, todėl gali būti, kad jai nebūnant namuose, kiti asmenys ten lankėsi, bet ji pati namą aprodė tik S. N..
21. Nors atsakovė D. N., jos motina (liudytoja) D. J. teigė, kad S. N. turtinė padėtis buvo pakankamai gera, nes jis visą gyvenimą dirbo ir galėjo susitaupyti pinigų nekilnojamojo turto įsigijimui, teismas pažymi, kad S. V. patvirtino, kad pinigus už nekilnotąjį turtą grynaisiais jai notarų biure padavė būtent atsakovė L. G.. Tokiu būdu trečiasis asmuo patvirtino atsakovės L. G. teiginius, kad ji sumokėjo už turtą, sumokėdama visą pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą šio turto pardavėjai S. V.. Išrašai iš banko sąskaitos patvirtina, kad dieną prieš pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą atsakovė L. G. iš savo banko sąskaitos išėmė pinigų sumą, kuri yra didesnė nei sandorio kaina (1 t., b. l. 25). Atsakovės teigimu, ji išėmė didesnę pinigų sumą, nes dalis pinigų buvo skirta atsiskaitymui su notare, turto remontui (naujo pečiaus įsigijimui ir pan.). Pažymėtina, kad CK 6.50 straipsnis leidžia trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką, todėl vien aplinkybė, kad L. G. sumokėjo pinigus, savaime nesukuria jai jokių teisių pagal 2016 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-260-823/2018, 29 punktas). Atsakovė L. G. tvirtina davusi pinigų sūnui, kad šis galėtų tvarkyti namą, jį pritaikyti gyvenimui, pirkusi pečiuką ir kitų medžiagų, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, tuo tarpu atsakovė D. N., liudytojos D. J. ir Ž. M. tvirtina, kad S. N. medžiagų, būtinų remonto darbams, pirkdavo gavęs darbo užmokestį, nes tol, kol leido sveikata, jis dirbo.
22. Nors atsakovė tvirtina, kad sudarant pirkimo-pardavimo sandorį tikrasis nekilnojamojo turto pirkėjas buvo ji, nes ji sumokėjo pinigus ir namą norėjo įsigyti savo poreikiams, nusprendė sudaryti apsimestinį sandorį ir pirkėju nurodyti sūnų tam, kad vyro sūnus negalėtų į jį pretenduoti po jos ir vyro mirties, teismas pažymi, kad net jei būtų galimas pagrindas pripažinti, kad sudarant ginčijamą 2016 m. balandžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį tikruoju nekilnojamojo turto įgijėju buvo ne S. N., o atsakovė L. G., šio fakto nebūtų galima panaudoti prieš atsakovę D. N. dėl CK 1.87 straipsnio 3 dalies nuostatų.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 17 punktas), pripažįstama, kad apsimestiniai sandoriai teisines pasekmes sukelia tik sandorio šalims ir nesukuria pasekmių tretiesiems asmenims, nes būtent apsimestinis sandoris yra vienintelė valios išraiška, su kuria tretieji asmenys turi galimybę susipažinti. Todėl apsimestinių sandorių galiojimas ir jų teisinės pasekmės tretiesiems asmenims pasireiškia specifiniu reguliavimu, įtvirtintu CK 1.87 straipsnio 2 ir 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019, 19 punktas). CK 1.87 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu. Teisės doktrinoje, pripažįstama, kad apsimestinis sandoris gali būti naudingas tretiesiems asmenims, nes, sąžiningai pasikliovę šiuo sandoriu, jie patys įgijo tam tikrų teisių ir yra suinteresuoti, kad galiojančiu būtų laikomas būtent fiktyvus sandoris ir kad jų įgytos teisės fiktyvaus sandorio pagrindu būtų taip pat galiojančios. Tokiu atveju šalys negalės remtis simuliacija prieš trečiuosius asmenis, t. y. tokiu atveju pirmenybė suteikiama simuliaciniam sandoriui, jo galiojimui, jis laikomas tikruoju, sukėlusiu pasekmes šalims ir tretiesiems asmenims (Ambrasienė, D.; Cirtautienė, S.; Dambrauskaitė, A., Selelionytė-Drukteinienė, S. ir Tikniūtė, A. Lyginamoji sutarčių teisė: Lietuva europiniame kontekste. Vilnius: Justitia, 2013, p. 266), todėl sprendžiant apsimestinio sandorio pasekmių tretiesiems asmenims klausimą, būtina nustatyti, ar sąžiningi tretieji asmenys, kurie, pasikliaudami simuliacinio sandorio galiojimu, apsimestinio sandorio pagrindu įgijo naudą, t. y. įgijo tam tikrų teisių, kas nulemtų jų teisėtą interesą išlaikyti šias apsimestinio sandorio pagrindu įgytas teises galiojančias. Jei nustatoma, kad tretieji asmenys įgijo tokias teises, tretiesiems asmenims yra taikomos CK 1.87 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisinės pasekmės. Tačiau jei nustatoma, kad fiktyvus sandoris pažeidžia trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus, tretiesiems asmenims yra taikomos CK 1.87 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019, 21–23 punktai). Šiuo konkrečiu atveju atsakovė D. N. priėmė palikimą po savo tėvo S. N. mirties ir įgijo nuosavybės teises į ½ dalį nekilnojamojo turto ir siekia šias teises išlaikyti (1 t., b. l. 49–54, 56–57). Jos teigimu, šis turtas jai svarbus ne vien dėl savo materialinės vertės, bet ir dėl to, kad tai tėčio palikimas, prisiminimas apie jį. Teismo vertinimu, šioje situacijoje turi būti ginamos atsakovės D. N. teisės į nekilnojamąjį turtą. Priešingas situacijos aiškinimas akivaizdžiai pažeistų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis), sutartinių teisinių santykių stabilumo principą, o taip pat ir viešąjį interesą, nes būtų ginami nesąžiningai ir neteisėtai besielgiančių asmenų (atsakovės L. G.) interesai, pažeidžiant sąžiningų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-675-798/2016), todėl patikslintas ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 60 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 60) ir 2 000 Eur už advokato teisines paslaugas (1 t., b. l. 58, 59, 61), atsakovė D. N. patyrė 605 Eur išlaidų už advokato pagalbą (1 t., b. l. 132; 2 t., b. l. 51, 52).
25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, todėl nagrinėjamu atveju ieškinį atmestus kaip nepagrįstą ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ir iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro kitos šalies patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą bei teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
26. Spręsdamas advokato išlaidų pagrįstumo klausimą, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė D. N. pasinaudojo teise turėti atstovą ir sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu (1 t., b. l. 132), advokatas pateikė rašytinį prašymą atlyginti teisines išlaidas ir duomenis, patvirtinančius patirtas išlaidas advokato pagalbai (2 t., b. l. 51, 52). Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytą leistiną advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiantis bylos nagrinėjimui, ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant savo klientę teisme, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.19 punktų, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu priteistina atsakovei iš ieškovo 605 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
27. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 152,72 Eur. Ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
28. Ieškinio reikalavimų užtikinimui Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovėms L. G. ir D. N. priklausančiam turtui ir iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
29. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,
nusprendžia:
Priimti dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Atmesti ieškovo K. G. patikslintą ieškinį.
Priteisti iš ieškovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovei D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 152,72 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybei.
Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.