Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-05-25 · Civilinė byla Nr. 2S-596-372/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-23Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-25Šiaulių apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-17Šiaulių apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2015-12-10Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-25
Bylos Nr.
2S-596-372/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-09617-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
Z. B.
Trečiasis asmuo
G. B., V. B., S. K.
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-596-372/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09617-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 110.2.;122.4.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-698-901/2015 pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovui antstoliui A. L., tretiesiems asmenims G. B., V. B. ir S. K. dėl neteisėtų antstolio veiksmų sukeltų pasekmių panaikinimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi iki ieškinio teismui pateikimo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas antstolio A. L. atliekamas išieškojimas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-826-362/2011, vykdomosiose bylose Nr. 0159/12/00363, Nr. 0159/12/00364, bei Nr. 0159/12/00366, įskaitant draudimą antstoliui A. L., sudarinėti bet kokius sandorius, susijusius su ginčo objektų - kilnojamojo turto, priklausančio Z. B. ir G. B. disponavimu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Teisme priimtas ieškovo Z. B. ieškinys dėl neteisėtų antstolio veiksmų sukeltų pasekmių panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Trečiasis asmuo S. K. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo visoje pritaikytoje apimtyje ir leisti antstoliui varžytynėse Nr. 57681, Nr. 57679, Nr. 57680, Nr. 57762 parduotą turtą perduoti jį nusipirkusiems asmenims bei skirti juos ar kitus asmenis turto saugotojais (jei teismas spręstų, kad dėl šio turto laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti). Panaikinti (netaikyti) laikinųjų apsaugos priemonių varžytinėse Nr. 57682 neparduotam turtui (tai yra leisti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus su šiuo turtu, perleisti šį turtą trečiojo asmens S. K. nuosavybei). Jei šie prašymai bus netenkinti, prašo įpareigoti ieškovą Z. B. per 3 dienas nuo nutarties priėmimo įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 3475,44 Eur, kaip galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, užtikrinimą.

Nurodė, kad yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Šį namą jis ketina išnuomoti, tačiau to negali padaryti, nes name yra palikti Z. B. ir G. B. daiktai, dėl daiktų gausos nėra galimybės jų visų perkelti laikyti į kitą vietą, jų išnešimas, transportavimas, saugojimas pareikalautų didelių išlaidų. Negali jis šiais daiktais ir naudotis, be to, turi užtikrinti jų apsaugą, taip pat negali name apsigyventi. Dėl Z. B. ir G. B. rašytų ieškinių, skundų, ilgą laiką jis negalėjo ir negali naudotis namu netrukdomai pagal paskirtį, taip buvo ir yra pažeidžiamos jo nuosavybės teisės į turtą - jo netrukdomą valdymą, naudojimą ir disponavimą. Iš varžytinių 2014-11-19 atskirai buvo parduoti kilnojami daiktai. Kadangi pirkėjai pirkdami Z. B. ir G. B. daiktus prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių patyrimo, trečiasis asmuo S. K. kategoriškai atsisako nupirktus daiktus toliau saugoti, dėl turto saugojimo turi pasirūpinti nauji daiktų savininkai. Jei teismas nesutiktų panaikinti draudimus daiktus perduoti kitiems asmenims, ieškovas Z. B. turėtų užtikrinti trečiojo asmens S. K. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Nurodė, kad iš Z. B. ir G. B. 2011 m. teismo sprendimu ankstesniam namo savininkui V. B. buvo priteista po 1000 Lt kas mėnesį nuostolių iki Z. B. ir G. B. iškeldinimo, nuostoliai buvo prilyginti turto nuomos kainai. Iš teismui pridedamų viešų skelbimų apie namų nuomos kainas (duomenys neskelbtini) mieste matyti, kad namų nuomos kainos per mėnesį yra ženkliai didesnės nei 1000 litų (289,62 Eur), panašus mokestis imamas už dalies namo nuomą. Trečiojo asmens S. K. paskaičiavimu galimi patirti nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo yra 3475,44 Eur, jei ieškinio nagrinėjimas truks ilgiau, prašys teismo įpareigoti ieškovą įnešti į teismo sąskaitą ir papildomų lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi patenkino trečiojo asmens prašymą iš dalies. Panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones vykdomosiose bylose Nr. 0159/12/00363, Nr. 0159/12/00364 ir Nr. 0159/12/00366, dalyje dėl 2014-11-19 baldų varžytynių Nr. 57681, virtuvės kambario baldų ir virtuvėje integruotos buitinės technikos varžytynių Nr. 57679, 2014-11-20 dienos dušo kabinos, vonios ir vonios kambario baldų varžytynių Nr. 57682.

Įpareigojo ieškovą Z. B. iki 2015 m. balandžio 7 d. (imtinai) į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 3475,44 Eur užstatą atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.

Kitoje dalyje prašymą atmetė.

Išaiškino ieškovui, kad per teismo nustatytą terminą neįmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą 3475,44 Eur užstato, 2014-12-03 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Z. B., atstovaujamas adv. Mariaus Ramanausko, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį, dalyje dėl įpareigojimo įmokėti 3475,44 Eur užstatą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Trečiasis asmuo prašė įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą tik tuo atveju, jei teismas netenkintų jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, t. y. dėl didžiųjų daiktų – baldų pardavimo ir draudimo perduoti juos varžytynėse įsigijusiems pirkėjams. Dėl kitų daiktų saugojimo trečiasis asmuo S. K. pareiškė, kad neturi jokių sunkumų ir nepatogumų naudotis turtu, nes gali juos užrakinti atskiroje patalpoje, t. y. baldų pirkėjams išvežus iš namo baldus, S. K. neturės jokių trukdžių laisvai naudotis gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį nuomoti ir pan.

2. Teismas nurodė, kad užstatas turi užtikrinti atsakovo galimų nuostolių užtikrinimą, nors nutartį priėmė, spręsdamas ne atsakovo (antstolio A. L.), o trečiojo asmens (S. K.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Tokiu būdu teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, painioja proceso šalis.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas antstolis A. L. prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovo veiksmai, kada yra reiškiami nepagrįsti skundai ir ieškiniai, pažeidžia trečiojo asmens S. K. interesus, jis negali naudotis jam teisėtai priklausančiu turtu, jam yra daroma žala, todėl teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą, nuostolių atlyginimo užtikrinimui į teismo depozitinę sąskaitą įmokti 3475,44 Eur.

2. Ieškovo atskirasis skundas yra dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl jis turėjo būti apmokėtas 28 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 2 d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tekindamas trečiojo asmens prašymą, dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones vykdomosiose bylose Nr. 0159/12/00363, Nr. 0159/12/00364 ir Nr. 0159/12/00366, dalyje dėl 2014-11-19 baldų varžytynių Nr. 57681, virtuvės kambario baldų ir virtuvėje integruotos buitinės technikos varžytynių Nr. 57679, 2014-11-20 dienos dušo kabinos, vonios ir vonios kambario baldų varžytynių Nr. 57682. Tačiau liko nepanaikintos laikinosios apsaugos priemonės, dalyje, kuria Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo sustabdyti antstolio veiksmai, dalyje dėl varžytinių Nr. 57680 (elektros prietaisų, sodo technikos, įrengimų, sporto ir laisvalaikio inventoriaus ir kito smulkaus turto padavimo), taip pat dėl varžytinių Nr. 57762 (dėl indų pardavimo), Nr. 57683 (dėl knygų), Nr. 57763 (dėl namų interjero detalių, paveikslų). Tai reiškia, kad atnaujinti skolų išieškojimo vykdymo veiksmai ne visoje apimtyje, o buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės toje dalyje, su kuria sutiko ieškovas Z. B. pateiktame atsiliepime į trečiojo asmens S. K. prašymą (b. l. 8-11). Be to svarbus aspektas yra tai, kad pirmosios instancijos teismui panaikinus anksčiau nurodytus apribojimus, antstoliui A. L. leista toliau vykdyti išieškojimą, nukreipiant jį į name, adresu (duomenys neskelbtini), esantį kilnojamąjį turtą: baldus, virtuvės kambario baldus ir virtuvėje integruotą buitinę techniką, taip pat dušo kabiną, vonios ir vonios kambario baldus, t. y. leista toliau vykdyti (tęsti, baigti) minėto turto varžytines, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai, nedelsiant minėtas kilnojamasis turtas bus išvežtas ar kitaip paimtas iš (duomenys neskelbtini), esančio namo, t. y. iki įstatymų nustatytų procedūrų įvykdymo (CPK 724 str.), kurios priskirtinos išimtinai antstolio kompetencijai, varžytynėse pardavinėjamas (pardavinėtas) turtas liks trečiajam asmeniui priklausančiame name. Todėl trečiojo asmens galimybės pilnai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu namu kurį laiką liks apribotos.

Dėl išdėstyto nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

Apeliacinės instancijas teismas pažymi, kad šiuo atveju taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą turi būti vertinami ne tik galimi trečiojo asmens nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Be to, turi būti užtikrinamas trečiojo asmens tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą abiejų sąlygų (trečiojo asmens nuostoliai ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas) visuma yra būtina. Teismui turi būti pateikti visi duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad trečiojo asmens patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, t. y. kad nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir panašiai. Be to, pateikiamų įrodymų dėl nuostolių atsiradimo ateityje galimybės pakankamumo lygis negali būti tapatinamas su tais atvejais įrodinėjimo procese, kai privaloma pagrįsti konkrečių nuostolių atsiradimo neišvengiamumą ir tiksliai apskaičiuoti jų dydį. Užtikrinant galimų nuostolių atlyginimą, pakanka pateikti įrodymus, kad nuostolių gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti jų konkretaus dydžio. Teismui neprivaloma turėti tiek ir tokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tam tikro konkretaus dydžio nuostolių ateityje neabejotinai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje egzistuoja tam tikra nuostolių atsiradimo tikimybė.

Nagrinėjamos bylos kontekste sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad ieškovo Z. B. prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (nagrinėjamu atveju sustabdžius dalies kilnojamųjų daiktų, esančių trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame name, pardavimą varžytynėse, trečiasis asmuo S. K. neabejotinai jau patiria nuostolius, kurių dydis vis didėja, nes jau daugiau nei metus jis negali pilna apimtimi disponuoti priklausančiu turtu, tuo pačiu ir išnuomoti gyvenamąjį namą, nes jame yra ieškovui priklausančių, tačiau antstolio vykdymo procese aprašytų kilnojamųjų daiktų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad trečiasis asmuo, būdamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, galėtų jį nuomoti, atitinkamai gaudamas nuomos mokestį, ko šiuo metu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių daryti negali, nes jame yra svetimų daiktų. Nepaneigti trečiojo asmens argumentai, kad vidutiniškai už išnuomojamą gyvenamąjį namą nuomos kaina per metus mažiausiai sudarytų apie 3475,44 Eur (289,62 Eur x 12 mėn.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju trečiojo asmens nurodyta 3475,44 Eur, kaip galimų ir tikėtinų nuostolių, suma yra pagrįsta ir priežastiniu ryšiu susijusi su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Trečiojo asmens patiriamų nuostolių mastas yra lygus naudai, kurią jis galėtų gauti, jei nebūtų minėtų apribojimų, t. y. jis gautų nuompinigius, jei nebūtų apribotos jo galimybės išnuomoti gyvenamąjį namą. Be to, tai, kad ieškovas gali būti finansiškai nepajėgus jų padengti trečiajam asmeniui, įrodo ir tai, kad jau vyksta priverstinis skolos iš ieškovo išieškojimas.

Šiame kontekste sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamosios nutarties rezoliucinėje yra neteisingas nurodęs, jog ieškovas įpareigotinas sumokėti užstatą atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimui, kai tiek prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tiek prašymą užtikrinti nuostolių atlyginimą yra pareiškęs trečiasis asmuo S. K.. Apeliacinės instancijos teismas pripažįstą tai rašymo apsirikimu, nesudarančio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Tačiau šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis patikslintina, nurodant, kad ieškovas įpareigotinas įmokėti užstatą trečiojo asmens nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas užstato sumokėjimui jau yra pasibaigęs, apeliantui (ieškovui) Z. B. nustatytinas naujas terminas, t. y. iki 2015 m. birželio 2 d., užstatui įmokėti.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad apeliantas Z. B. 2015-03-13 yra sumokėjęs 30 Eur žyminį mokestį, todėl antstolio atsiliepime nurodyti argumentai dėl atskirojo skundo apmokėjimo žyminiu mokesčiu yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti iš esmės nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį, patikslinant, kad ieškovas Z. B. į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą privalo įmokėti 3475,44 Eur užstatą trečiojo asmens S. K. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.

Nustatyti apeliantui (ieškovui) Z. B. terminą iki 2015 m. birželio 2 d. užstatui sumokėti.

Teisėja Birutė Simonaitienė