- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- e2S-1621-1012/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11268-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“
- Atsakovas
- K. Z.
- Kategorijos
- 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurotransport24“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ ieškinį atsakovui K. Z. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurotransport24“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama iš atsakovo K. Z. priteisti 56 800,10 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės darbuotojas atsakovas K. Z. 2021 m. gegužės mėnesį darbdavio nurodymu buvo išvykęs į reisą (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su ieškovės vilkiku ir puspriekabe. 2021 m. gegužės 5 d. Prancūzijoje atsakovas, vairuodamas minėtas transporto priemones, patyrė eismo įvykį, t. y. atsakovas su transporto priemonėmis dėl savo neteisėtų veiksmų itin neatsargiai vairuodamas (didelis neatsargumas) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti minėti ieškovės vilkikas ir puspriekabė. Atsakovas remontuojamame kelio ruože viršijo greitį – važiavo 81 km/val. greičiu kelio atkarpoje, kurioje leistinas maksimalus greitis 50 km/val., dėl ko posūkyje nesuvaldė transporto priemonių ir jos apvirto. Dėl minėtų transporto priemonių apgadinimų, ieškovė viso patyrė 56 800,10 Eur nuostolių sumą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovui atsisakė priimti.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sudarydamas 2020 m. spalio 19 d. darbo sutartį su ieškove atsakovas sutiko, jog ginčai dėl šios darbo sutarties bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nustatyta tvarka (darbo sutarties 15 punktas). Minėtos šalys 2020 m. spalio 19 d. papildomu susitarimu sutarė, kad visi ginčai, kilę dėl žalos atlyginimo tarp darbdavio ir darbuotojo, sprendžiami geranoriškai darbdavio buveinėje, o nepavykus susitarti – ginčas sprendžiamas teisme ir yra teismingas pagal darbdavio buveinės vietą (papildomo susitarimo 3.2 punktas).
5. Kaip matyti, tarp šalių yra sudarytas susitarimas dėl teismingumo. Tačiau susitarimas kilusį ginčą nagrinėti Lietuvoje DK nustatyta tvarka turi būti sudarytas kilus ginčui tarp šalių, o ne iki ginčo kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020). Šiuo atveju ieškovas žalą patyrė dėl 2021 m. gegužės 5 d. Prancūzijoje įvykusio eismo įvykio, t. y. po 2020 m. spalio 19 d. papildomo susitarimo sudarymo. Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta įrodymų apie šalių pasiektą susitarimą dėl ginčo priskyrimo (po jo kilimo) Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai.
Šalies argumentai
6. Šioje situacijoje darbo ginčą Darbo ginčų komisijoje inicijavo darbdavė. Į teismą su ieškiniu, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat kreipėsi darbdavė, kuri nurodė, kad atsakovo (darbuotojo) gyvenamoji vieta pagal darbo sutartį yra (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje. Taigi, atsakovas yra (duomenys neskelbtini), pagal Sodros duomenis, atsakovas Lietuvoje dirbo iki 2021 m. birželio 18 d. Įrodymų, kad po ginčo kilimo su ieškove jis būtų realiai gyvenęs Lietuvoje ar kad atsakovas ieškinio teikimo dieną ir šiuo metu dirbtų Lietuvoje ir turėtų joje gyvenamąją vietą, nėra, vadinasi, atsakovo gyvenamoji vieta yra Baltarusijoje.
Žemesnės instancijos teismas
7. Taigi, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Jei ginčo santykiui turi būti taikoma Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar ginčo santykis turi tarptautinį elementą, DK 215 straipsnio 1 dalis nurodo vadovautis būtent tokia tarptautine sutartimi. Įtvirtintas tarptautinės sutarties viršenybės principas prieš nacionalinius teisės aktus, įskaitant DK nuostatas.
8.2. Visa DK 215 straipsnio dalių sistema aiškiai patvirtina, kad DK 215 straipsnio 3 dalis nenustato ir neįtvirtina išimtinio teismingumo; minėta DK 215 straipsnio 3 dalies norma nėra imperatyvi ir neturi prioriteto prieš Lietuvos Respublikos sudarytas tarptautines sutartis, jei tokios tarptautinės sutartys taikomos ginčo santykiui.
8.3. Remiantis išdėstytu, taip pat atsižvelgiant į faktinę situaciją bei esant sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo susitarimą dėl teismingumo, ginčas yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kur jis yra ir gali būti nagrinėjamas. Šiuo atveju nėra reikšminga, ar atsakovas gyvena Lietuvoje, ar yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.
8.4. 1992 m. spalio 20 d. sudaryta Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose aiškiai numato galimybę šalims susitarti dėl teismingumo ir tokį susitarimą (nepriklausomai nuo jo sudarymo momento) susitariančiųjų šalių teismai pripažįsta. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos teismas turi kompetenciją nagrinėti tokį ginčą, kadangi tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties papildomo susitarimo 3.2. punktas numato, kad ginčai sprendžiami pagal darbdavio buveinės vietą.
8.5. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje darydamas išvadas remiasi kasacinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020, tačiau tai daroma nepagrįstai, kadangi šios bylos ir kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės (lot. – ratio decidendi) nėra tapačios ar panašios, todėl šiuo atveju nebuvo ir nėra pagrindo remtis ir vadovautis nurodoma kasacinio teismo nutartimi.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl ginčo teismingumo
12. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis iš esmės nurodydama, kad jei ginčo santykis turi tarptautinį elementą, turi būti vadovaujamasi DK 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu tarptautinės teisės viršenybės principu. Tuo tarpu DK 215 straipsnio 3 dalies norma neturi prioriteto prieš Lietuvos Respublikos sudarytas tarptautines sutartis. Todėl esantis tarp ginčo šalių sudarytas susitarimas dėl ginčų sprendimo tvarkos atitinka Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublika tarptautinės sutarties nuostatas. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į visa tai, ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismas.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimo išsprendimo, visais atvejais pirmiausia būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės aktus arba nacionalinius teisės aktus. Tam, kad būtų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimui išnagrinėti taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).
14. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas į Lietuvos Respubliką neperkėlė savo asmeninių, socialinių ir turtinių interesų centro. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad į teismą su ieškiniu, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi ieškovė, kuri nurodė, kad atsakovo (darbuotojo) gyvenamoji vieta pagal darbo sutartį yra (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie atsakovo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje dirbo iki 2021 m. birželio 18 d. Įrodymų, kad po ginčo kilimo su ieškove jis būtų realiai gyvenęs Lietuvos Respublikoje, ar kad atsakovas ieškinio teikimo dieną ir šiuo metu dirbtų Lietuvoje ir turėtų joje gyvenamąją vietą, nėra. Analogiškų pirmosios instancijos teismo išvadų apeliantė neginčijo ir atskirajame skunde. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas yra (duomenys neskelbtini) ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nagrinėjama byla turi tarptautinį elementą, kadangi atsakovas yra (duomenys neskelbtini), apie kurio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nutarties priėmimo dienai nėra jokių duomenų. Esant tokioms aplinkybėms, dėl šios bylos teismingumo teismas turi spręsti taikydamas CPK VII dalyje įtvirtintas taisykles (CPK 782 straipsnis). CPK nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei Lietuvos Respublikos procesinėse teisės normose, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės (CPK 1 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas atitinka DK 215 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teismingumo taisyklę, pagal kurią civilinėse bylose, kylančiose iš darbo santykių, teismingumas nustatomas pagal CPK taisykles, jeigu Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.
16. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškinys reiškiamas atsakovui, kuris yra (duomenys neskelbtini) ir kurio gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje, turi būti taikoma 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis). Dvišalės sutarties 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos taisyklė, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Dvišalės sutarties 20 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas susitarimo dėl tarptautinės jurisdikcijos institutas. Šioje teisės normoje nustatyta, kad susitariančiųjų valstybių teismai kompetentingi nagrinėti bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui, kuris negali pakeisti išimtinės teismų kompetencijos.
17. Nurodytos jurisdikcijos taisyklės detalizuotos DK 215 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti darbdaviui inicijuoti darbo ginčą dėl teisės kitoje nei darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, yra imperatyvi ir pripažintina lex specialis (liet. – specialioji įstatymo norma) DK 215 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. Nuo šios nuostatos galima nukrypti tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: 1) šalys susitarė kilusį ginčą nagrinėti Lietuvoje DK nustatyta tvarka ir 2) toks susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginčui tarp šalių. Nesant šių sąlygų Lietuvos darbo ginčus nagrinėjantys organai turi atsisakyti nagrinėti tokį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).
18. Byloje nustatyta, kad sudarydamas 2020 m. spalio 19 d. darbo sutartį su ieškove atsakovas sutiko, jog ginčai dėl šios darbo sutarties bus nagrinėjami DK nustatyta tvarka (darbo sutarties 15 punktas). Ginčo šalys 2020 m. spalio 19 d. papildomu susitarimu sutarė, kad visi ginčai, kilę dėl žalos atlyginimo tarp darbdavio ir darbuotojo, sprendžiami geranoriškai darbdavio buveinėje, o nepavykus susitarti – ginčas sprendžiamas teisme ir yra teismingas pagal darbdavio buveinės vietą (papildomo susitarimo 3.2 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartu teisiniu reguliavimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nors tarp ginčo šalių ir buvo sudarytas susitarimas dėl teismingumo, tačiau jis sudarytas ne kilus ginčui dėl žalos atlyginimo 2021 m. gegužės 5 d., bet iki jo – 2020 m. spalio 19 d. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta įrodymų apie šalių pasiektą susitarimą dėl ginčo priskyrimo Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai, kaip tai nustatyta DK 215 straipsnio 3 dalyje, t. y. jau kilus ginčui. Atsakovo valia dėl jurisdikcijos taisyklių pakeitimo nebuvo objektyviai išreikšta nei Dvišalės sutarties 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta forma, nei jokiu kitu būdu. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, jog šalys, sudarydamos papildomą susitarimą prie darbo sutarties iki ginčo kilimo, tinkamai susitarė dėl būsimo ginčo teismingumo Lietuvos Respublikos teismams.
20. Atmetami kaip nepagrįsti ir ieškovės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020. Nors apeliantė teisingai nurodo, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo analizuota situacija, kai tarp ginčo šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl teismingumo, tačiau nėra pagrindo sutikti, jog nutartyje nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės negali būti taikomos šioje byloje. Kaip aptarta šios nutarties 17 punkte, kasacinis teismas yra pateikęs 2 kumuliatyviąsias sąlygas susitarimui dėl teismingumo sudarymui. Šias sąlygas kasacinis teismas suformulavo aiškindamas DK 215 straipsnio 3 dalies nuostatas. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip įpareigojantis darbo sutarties šalis būtent laikantis nustatytos tvarkos sudaryti susitarimą dėl teismingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar apeliantės nurodomas susitarimas dėl teismingumo byloje buvo sudarytas, ar jį planuojama sudaryti ateityje, toks susitarimas turi tenkinti nustatytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai ir tinkamai vadovavosi kasacinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020.
21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi teismingumo klausimas buvo išspręstas tinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, ir priėmė teisėtą nutartį ieškinio nepriimti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliantės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.