- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- A1.-83-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00217-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. A.
- Institucija
- Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Advokatai
- Irmantas Tumas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. A., jo atstovui advokatui Irmantui Tumui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, iki bausmės atlikimo gyvenusio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 14.45 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje, siekiant nustatyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejus tarp nuteistųjų, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti apsvaigimą ar neblaivumą, tačiau jis teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdė ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, jam surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 114-893, todėl vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-20 9 punktu pripažinta, kad jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais M. A. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Lietuvos Respublikos BVK) 12 straipsnio 1, 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkto, 2 dalies 3 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas M. A. dėl nusižengimų neprisipažino, paaiškino, kad tądien pareigūnai, atėję į būrį, jam ir kitam nuteistajam D. A., ką tik grįžusiems iš Trečiojo sektoriaus, pasiūlė eiti į antrą kontrolės praleidimo punktą. Jiems nuėjus į šį punktą, buvo pasakyta, kad bus atliekamas testas. Paklausus pareigūnų kokiu pagrindu bus atliekamas testas, buvo atsakyta, kad tai valdžios nurodymas. Taip pat buvo pasakyta, kad testas bus atliekamas priešais esančiame tualete, nors Sveikatos priežiūros tarnyboje yra įrengta speciali patalpa. Jiems pareigūnams pasakius, kad apsvaigimo nustatymui yra įrengta speciali patalpa, pareigūnai jų paklausė, ar jie atsisako atlikti testą. Jiems atsakius, kad neatsisako, o nesutinka atlikti testo, pareigūnai įjungė vaizdo registratorių ir dar kartą paklausė ar jie sutinka atlikti testą. Jam pasakius, kad testo atlikti nesutinka ir nesutikimo pagrindus nurodys pasiaiškinime, jis buvo paleistas. Jo apsvaigimas turėjo būti nustatomas Sveikatos priežiūros tarnybos apsvaigimo nustatymo kabinete. Patikrinimo dieną jis buvo normalios būsenos, nebuvo nieko vartojęs, nebuvo jokių požymių, kad jis būtų vartojęs psichiką veikiančių medžiagų. Jam išorinis apsvaigimas nebuvo nustatinėjamas, kadangi jis nebuvo tam pritaikytoje patalpoje. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas buvo užpildytas jam nedalyvaujant. Jo oda pabalusi todėl, kad jis visą vasarą nematė saulės. Jis norėjo, kad jo apsvaigimas būtų tikrinamas Sveikatos priežiūros tarnyboje, taip pat visa procedūra būtų fiksuojama vaizdo registratoriumi, tačiau jo tokio prašymo pareigūnai nepriėmė. Dėl šio atvejo jis drausminėn atsakomybėn nebuvo patrauktas. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte neteisingai nurodyta apsvaigimo nustatymo pradžia, tai pat nėra nurodyta tokio nustatymo pabaiga.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Renaldas Paškauskas parodė, kad neprisimena tiksliai įvykio aplinkybių, kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko, visos įvykio aplinkybės išdėstytos jo tarnybiniame pranešime. Jeigu nuteistasis atsisako pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, jam nėra aiškių apsvaigimo požymių, jo nereikia izoliuoti, nuteistasis paleidžiamas į būrį, bet yra surašomas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas ir konstatuojama, kad nuteistasis yra apsvaigęs. Apsvaigimo požymiai nustatomi testo metu. Kadangi nuteistasis pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą atsisakė, todėl nėra nurodyti pasvaigimo požymiai. Pataisos namuose nuteistieji ir pagal požymius, ir prevenciškai yra tikrinami dėl apsvaigimo. Nuteistasis jo nurodymu buvo atvestas į antrą kontrolės praleidimo punktą, kur Antrajame sektoriuje atliekami tikrinimai dėl nuteistųjų apsvaigimo. Reikalavimo nuteistąjį vesti į Sveikatos priežiūros tarnybą atlikti tokį testą nėra. Kiek nuteistasis laiko užtruko laikinojo sulaikymo patalpoje, neprisimena. Jis davė nurodymą kitiems pareigūnams, turintiems teisę nustatyti ar nuteistieji nevartojo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, užpildyti Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktą. Kadangi nuteistasis tikrintis neblaivumą ar apsvaigimą atsisakė, jis nebuvo nuvestas į atskirą tarnybinę patalpą, kurioje yra nustatomas nuteistųjų neblaivumas arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Vaizdo registratoriaus įrašo jis neperžiūrėjo, vaizdo registratorių naudoti dėl jų trūkumo nėra privaloma, tik rekomenduojama.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas Edgaras Žukauskas parodė, kad neprisimena įvykio aplinkybių, kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko, visos įvykio aplinkybės išdėstytos jo tarnybiniame pranešime, kuriuo prašo vadovautis. Jam tenka tikrinti nuteistųjų apsvaigimą - nuteistajam atsisakius pasitikrinti apsvaigimą, nuteistasis yra įspėjamas dėl atsisakymo pasitikrinti pasekmių, t. y. kad bus surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas ir vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu bus pripažinta, kad nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Nuteistųjų neblaivumas ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų yra nustatinėjamas pataisos įstaigos tarnybinėse patalpose, t. y. sveikatos priežiūros tarnyboje, tačiau kadangi šiuo metu yra pareigūnų stygius, patikrinimai atliekami antrajame kontrolės praleidimo punkte, tualete. Įvykį vaizdo registratoriumi fiksavo ne jis. Iš laikinojo sulaikymo patalpos M. A. buvo išleistas į būrį, visi nuteistojo apsvaigimo požymiai surašyti akte.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas Donatas Kairys parodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, kadangi įvykis buvo seniai, tačiau pamena, kad tądien du nuteistieji, vienas iš kurių buvo M. A., pareigūnų buvo atvesti į antrą kontrolės praleidimo punktą, kad šiems būtų padarytas psichotropinių medžiagų testas. Jis kartu su budinčiuoju pasiūlė atvestiems nuteistiesiems atlikti apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų testą. Nuteistieji testą atlikti atsisakė. M. A. vizualiai aiškių apsvaigimo požymių nebuvo nustatyta. Nuteistieji tikrinami dėl galimo apsvaigimo esant aiškiems apsvaigimo požymiams, taip pat prevenciškai, šiuo atveju M. A. buvo tikrinamas prevenciškai. Nuteistasis pasitikrinti apsvaigimą atsisakė, todėl nuteistajam buvo išaiškintos atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą pasekmės. Jam nuteistasis atsisakymo pasitikrinti priežasčių nenurodė. Nuteistajam atsisakius pasitikrinti apsvaigimą, buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas. Išvada, jog nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas, susipažinti nuteistajam nebuvo pateikta, kadangi šis atsisakė atlikti testą. Kitą dieną nuteistasis galėjo susipažinti su išvada, kadangi būrio viršininko buvo kviečiamas pasiaiškinti raštu. Vaizdo registratoriumi buvo užfiksuotas tik nuteistojo atsisakymas pasitikrinti apsvaigimą. Nuteistųjų tikrinimas vyksta bet kuriose tarnybinėse patalpose, kuriose yra tualetas, mėginys imamas tualete. Po to, kai M. A. atsisakė tikrintis apsvaigimą, jis nuteistojo tą dieną daugiau nematė. Laikinojo sulaikymo patalpoje nuteistasis prabuvo apie keletą minučių. Jis yra išklausęs neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas Arvydas Skaudžius parodė, kad jis smulkiai visų įvykio detalių neprisimena, tačiau tą dieną su kolega buvo antrajame kontrolės praleidimo poste, kur buvo atvestas nuteistasis M. A.. Pasiūlius šiam nuteistajam atlikti apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų testą, šis tokį testą atlikti atsisakė. Nuteistojo atsisakymas pasitikrinti užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Nuteistajam budėtojo taip pat buvo išaiškintos atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą pasekmės. Kadangi nuteistasis atlikti apsvaigimo testą atsisakė, buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas. Apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų testą nuteistajam buvo siūloma atlikti antrajame kontrolės praleidimo punkte, kuriame yra tualetas. Kuriose konkrečiose patalpose bus atliekamas testas, sprendžia pamainos budintysis. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktą užpildė kolega Donatas Kairys. Jis yra išklausęs neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistas Mantas Skorupskas parodė, kad tądien vykdydamas tarnybą, lokalinio sektoriaus, kuriame bausmę atlieka M. A., apėjimo metu per radijo stotį gavo pranešimą, kad M. A. ir dar vieną nuteistąjį reikia pakviesti į trečią kontrolės praleidimo punktą. M. A. pats prie jo priėjo ir pats nuėjo į kontrolės praleidimo punktą. Jokių daugiau veiksmų su šiuo nuteistuoju jis neatliko.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos specialistas Ernestas Kalanta parodė, kad tiksliai įvykio datos neprisimena, bet tai buvo vasarą, buvo pateikta medžiaga į skyrių, pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. nuteistasis M. A. atsisakė atlikti neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo testą, todėl vadovaujantis vidiniais aktais, t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu buvo pripažinta, kad šis nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Taip pat buvo pateikta filmuota medžiaga, buvo nurodyta, kad M. A. atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą priežastis nurodys žodžiu teisme. Vidiniai aktai numato galimybę nuteistuosius dėl galimo apsvaigimo tikrinti prevenciškai. Buvo vadovybės užvizuota nuteistojo atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo ir teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymą.
Teismo posėdžio metu apklaustas D. A. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. jį kartu su nuteistuoju M. A. pareigūnai nuvedė į antrą kontrolės praleidimo punktą, kur pasiūlė daryti neblaivumo ar apsvaigimo testą, tačiau tiek jis, tiek M. A. tokį testą daryti atsisakė. M. A. atsisakė testą atlikti antrame kontrolės praleidimo punkte, prašė jį nuvesti testą atlikti į med. dalį. Išoriniai apsvaigimo požymiai nebuvo nustatomi, taip pat nebuvo išaiškintos atsisakymo pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą pasekmės.
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Žemesnės instancijos teismas
M. A. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, t .y. už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo.
Atsakomybę pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį užtraukia alternatyvūs veiksmai: narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo. Akivaizdu, kad atsakomybė už apsvaigimo patikrinimo vengimą galima tik esant dviem sąlygoms – asmuo turi būti sulaikytas už administracinio nusižengimo padarymą ir turi kilti įtarimas, kad jis apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, atsakomybė negalima (Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-61-366/2014; ATP-42-337/2014, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-206-813/2020). Tad pagrindžiant kaltinimą pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį nepakanka tik konstatavimo, kad asmuo vengė apsvaigimo patikrinimo, būtina sąlyga yra ir asmens sulaikymas už administracinio nusižengimo padarymą.
M. A. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, dėl ko 2020 m. rugpjūčio 29 d. buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 114-893, todėl, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-20 9 punktu, pripažinta, kad nuteistasis M. A. vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Taigi jau iš paties M. A. pareikšto kaltinimo matyti, kad jame nesuformuluotas vienas iš būtinųjų aptariamo administracinio nusižengimo požymių – sulaikymas už administracinio nusižengimo padarymą. Byloje esančiais įrodymais, t. y. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Renaldo Paškausko bei Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto Edgaro Žukausko 2020 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniais pranešimais (b. l. 6, 7), taip pat šių pareigūnų bei liudytojų pareigūnų Donato Kairio, Arvydo Skaudžiaus, Ernesto Kalantos bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais teisme nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 14.45 val., Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus 10-o būrio 2-os brigados nuteistasis M. A. atsisakė pasitikrinti apsvaigimą greitosios tyrimo priemonės (testo) būdu, dėl ko buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 114-893. Minėtais tarnybiniais pranešimais, pareigūnų parodymais teisme bei bylos medžiaga nustatyta, kad M. A. nebuvo sulaikytas už administracinio nusižengimo padarymą. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad M. A. vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo negali būti laikomas antrosios alternatyvios veikos, numatytos ANK 71 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Todėl vertinant M. A. veiksmus pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad M. A. atsisakymas tikrintis apsvaigimą, nesant duomenų, kad jis buvo sulaikytas už administracinio nusižengimo padarymą, neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Taip pat M. A. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, t. y. už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.
Motyvuojamoji dalis
ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei norimų tikslų galima pasiekti kitomis, švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, taikant drausminę atsakomybę, administracinė atsakomybė neturėtų būti taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ir drausminių santykių kriminalizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-693/2017).
Nagrinėjamu atveju itin svarbu tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo – nuteistasis, o jam inkriminuotas nusižengimas padarytas pataisos namuose, kadangi nuteistųjų pareigos ir teisės, atsakomybė už režimo pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos BVK bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.
Kaip nustatyta iš M. A. surašyto administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 5) ir Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pareigūnų Renaldo Paškausko ir Edgaro Žukausko 2020 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinių pranešimų (b. l. 6, 7), M. A. inkriminuotas nusižengimas pasireiškė pareigūnų teisėto reikalavimo greita tyrimo priemone pasitikrinti apsvaigimą nevykdymu. 2020 m. spalio 21 d. administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad tokiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė bendrąsias nuteistųjų pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos BVK 12 straipsnio 1 dalyje (vykdyti įstatymo reikalavimus ir laikytis nustatytų nuteistiesiems elgesio taisyklių), Lietuvos Respublikos BVK 12 straipsnio 2 dalyje (vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus) bei specialiąsias pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte (laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos), Lietuvos Respublikos BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus), taip pat Lietuvos Respublikos BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą draudimą vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Taigi, administracinio nusižengimo protokole iš esmės nurodyta, kad M. A. savo veiksmais galimai pažeidė pataisos įstaigos režimą.
Režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu (Lietuvos Respublikos BVK 112 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nuteistųjų atsakomybė už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir taikomos nuobaudos numatytos Lietuvos Respublikos BVK 142 straipsnyje, o nuobaudų skyrimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos BVK 143 straipsnyje.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą (nutartys bylose Nr. A756-2072/2013, A261-1802/2013). Nuteistųjų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos BVK. Lietuvos Respublikos BVK 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių. Lietuvos Respublikos BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.
Taigi, bausmių vykdymo kodekse įtvirtintas pataisos įstaigų režimas, jo pagrindai ir tikslai, nukreipti į patį pataisos procesą, į siekį užtikrinti vidaus tvarką, užkardyti neteisėtas veikas, taip pat perauklėti nuteistus asmenis, tuo tikslu nustatant tam tikrą bausmės vykdymo tvarką. Šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdančiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nevykdymas yra pagrindas jam skirti bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-591-662/2017).
Teismas sprendžia, kad M. A. negali būti taikoma administracinė atsakomybė, jis gali atsakyti tik drausmine tvarka, kadangi asmuo savo veiksmais galimai pažeidė pataisos įstaigos režimą, o ne kėsinosi į nustatytą valdymo tvarką. Nuteistiesiems yra numatytos konkrečios teisinės pasekmės dėl atsisakymo pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą - pripažįstama, kad nuteistasis vartojo alkoholį ar psichiką veikiančias medžiagas. Pažymėtina ir tai, kad ANK taip pat nenustatyta administracinė atsakomybė už atsisakymą tikrintis neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą. Toks elgesys sukelia kitas teisines pasekmes, bet ne atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.
Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Tai reiškia, kad M. A. neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo pagrindas buvo aukščiau minėto draudimo laikymosi kontrolė, tai yra pataisos įstaigos režimo laikymosi kontrolė.
Nuteistieji tikrinami dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būtent dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo kontrolės, o ne dėl to, kad tokia pareiga numatyta norminiuose aktuose, taikomuose visiems be išimties asmenims (pvz. transporto priemones vairuojantiems asmenims). Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. A. atsisakė tikrintis neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą, tačiau tai negali būti laikoma administraciniu nusižengimu, o tik aplinkybe, dėl kurios nuteistajam gali būti taikoma drausminė atsakomybė - skiriama nuobauda dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimo, laikantis Lietuvos Respublikos BVK 142 ir 143 straipsniuose numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Teismo vertinimu, nuteistųjų pareigos - vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus bei laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos, nagrinėjamu atveju buvo nepagrįstai sutapatintos su laisvėje esančių asmenų pareiga vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad būtent nuteistojo elgesys atliekant bausmę, jam skirtos nuobaudos ir paskatinimai, leidžia įvertinti nuteistojo pažangos procesą, jo nusikalstamo elgesio riziką, parinkti atitinkamas priemones jo socialinei reabilitacijai, o lygtinio paleidimo atveju įvertinti ar nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi. Nagrinėjamu atveju, pasitvirtinus administracinio nusižengimo protokole nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo veiksmai gali būti vertinami Lietuvos Respublikos BVK nustatyta tvarka, tačiau ne kaip administracinis nusižengimas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad M. A. inkriminuotoje veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje M. A. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalis 2 punktu, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, M. A. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.