Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-02-25 · Civilinė byla Nr. e2-442-494/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-02-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. e2YT-4163-494/2025Nutartis · 2025-04-07Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-25
Bylos Nr.
e2-442-494/2025
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03389-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas
K. K., I. K.
Advokatai
Aleksandras Doroševas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-442-494/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03389-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 25 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant Julijai Benienei, Kristinai Tabakajevienei,dalyvaujant vertėjai Alicijai Stančinskai,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei O. P.,

atsakovams K. K. ir I. K.,atsakovų K. K. ir I. K. atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams K. K., I. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

1.1. Neterminuotai apriboti atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečių vaikų P. G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

1.2. Neterminuotai apriboti atsakovui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečių vaikų P. G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

1.3. Priteisti iš atsakovų I. K. ir K. K. išlaikymą mokant po 300 Eur kas mėnesį nepilnamečiams vaikams P. G. K. ir R. A. K., mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. S. , gimusią (duomenys neskelbtini);

1.4. Patenkinus ieškinį nepilnamečių vaikų P. G. K. ir R. A. K., gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti V. S. šeimoje.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad I. K. ir K. K. yra nepilnamečių vaikų R. A. K. ir P. G. K. tėvai. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis šeima Skyriui žinoma, nuo 2018 m. spalio 29 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. SPIS duomenimis, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pranešimai: 2018 m. spalio 17 d. vaikai tapo konflikto liudininkais. 2018 m. gruodžio 24 d. gautas policijos pranešimas, kad su neblaiviais tėvais yra du mažamečiai vaikai. Tėvams nustatytas girtumas. Vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti pas kaimynę. 2019 m. liepos 20 d. gautas policijos pranešimas, kad su neblaiviais tėvais yra du mažamečiai vaikai. 2020 m. spalio 15 d. vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. 2020 m. gruodžio 14 d. vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. 2021 m. rugsėjo 15 d. vaikų motina galimai piktnaudžiauja alkoholiu. 2022 m. vasario 27 d. motinai nustatytas 4,03 prom. girtumas, vaikams buvo nustatytas apsaugos poreikis. 2023 m. balandžio 26 d. motinai nustatytas 3,89 prom. girtumas. 2023 m. rugsėjo 4 d. vaikų motina neblaivi, vaikai buvo perduoti tėvui. 2024 m. kovo 19 d. vaiko motina girtauja, gyvena su sugyventiniu, kurio vaikai bijo. Vaiko tėvas darbo dienomis ilgai dirba ir tinkamai negali pasirūpinti vaikais. Vaikai gyvena pas savo močiutės seserį, jas su ja sieja artimas ryšys, vaikas pats išreiškė norą ten gyvent. 2024 m. kovo 19 d. gautas Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos darbui su šeimomis laiškas, kuriame nurodoma, kad tėvai I. K. ir K. K. nėra motyvuoti vykdyti pagalbos plano, situacija visiškai nesikeičia. I. K. pagalbos plano nevykdo, toliau pastebima, kad moteris vartoja alkoholinius gėrimus ir/ar kitas psichotropines medžiagas. Gyvena su smurtaujančiu sugyventiniu R. (R.) Ž.. I. K. dažnai vaikšto su mėlynėmis, tačiau nepripažįsta, kad prieš ją smurtauja jos sugyventinis. I. K. palaiko ryšį su mažametėmis dukromis telefonu. Telefoninių pokalbių metu motina I. K. dažnai manipuliuoja dukromis, nepagarbiai su jomis kalba, vartoja necenzūrinius žodžius, žemina. I. K. kartais su vaikais susitinka prie mokyklos, dėl kitų susitikimų iniciatyvos nerodo. Socialinė darbuotoja informavo, kad socialinei darbuotojai lankytis I. K. gyvenamoje vietoje lankytis pavojinga, kadangi jos sugyventinis R. (R.) Ž. visada grasina sveikatos sutrikdymu. Mėginant susisiekti su I. K. telefonu, dažnai į pokalbius įsitraukia jos sugyventinis R. (R.) Ž.. R. Ž. taip pat grasina K. K. (dėl grasinimų K. K. yra parašęs pareiškimą policijai).

3. Skyriaus vyriausieji specialistai 2024 m. kovo 21 d. šeimoje nustatė rizikos veiksnį: 26.3. vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; ir užpildė vaiko laikino apgyvendinimo aktą ir mažametes P. G. K. ir R. A. K. laikinai apgyvendino giminaitės V. S. šeimoje, gyvenančioje adresu (duomenys neskelbtini).

4. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2024 m. balandžio 17 d. Skyrius gavo mobiliosios komandos (toliau - MK) raštą dėl K. K. ir I. K. šeimos, kuriame nurodoma, MK pagalbos I. K. atsisakė, argumentuodama tuo, kad su sugyventiniu neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Be to, kaip teigė moteris, sugyventinis nesmurtauja jos atžvilgiu, kaip galvoja visi specialistai. Sugyventinis R. Ž. prisijungė prie MK susitikimo su I. K.. Vyras reikalavo iš specialistų, kad supažindintų jį su apsilankymo tikslu, liepė parodyti dokumentus, kuriuos I. K. pasirašė. Kalbėjo pakeltu tonu, buvo labai nerimastingas, gestikuliavo rankomis. 2024 m. balandžio 2 d. MK susisiekė su K. K. ir susitiko jo darbo vietoje. Vyras informavo, kad prie dukrų išlaikymo prisideda, su jomis bendrauja. Bet šiuo metu neturi galimybių savarankiškai rūpintis mergaitėmis. K. K. dar kartą vedė ir su žmona gyvena vieno kambario nuomojamajame bute. Daug dirba, nes turi finansinių įsipareigojimų antstoliams. K. K. MK pagalbos atsisakė ir informavo, kad sutinka, kad dukroms būtų steigiama laikinoji globa.

5. Kaip nurodyta ieškinyje, pagrindinis rizikos faktorius I. K. šeimoje - žalingas alkoholio vartojimas, kiti rizikos faktoriai - smurtas artimoje aplinkoje (galimai tiesiogiai susijęs su alkoholio vartojimu), apleista motinystė. K. K. rūpinasi mažametėmis mergaitėmis, tačiau kaip pats nurodo - kad dar kartą vedė ir su žmona gyvena vieno kambario nuomojamajame bute. Daug dirba, nes turi finansinių įsipareigojimų antstoliams. K. K. MK pagalbos atsisakė ir informavo, kad sutinka, kad dukroms būtų steigiama laikinoji globa. Esant išvardintoms aplinkybėms, kad situacija šeimoje tik blogėja - I. K. negalinti atvykti iki Skyriaus, telefonu pakalbėti - nes nuolatos būna neblaivi ir už ją ima kalbėti sugyventinis, kuris su visais grasina susidoroti, o tėvas K. K. negalintis auginti savo mažamečių dėl sutuoktinės, kuri nenori mergaitėmis rūpintis - Skyriaus vyriausias specialistas 2024 m. balandžio 19 d. nutraukė laikinąją priežiūrą ir užpildė vaiko laikino apgyvendinimo aktą ir mažametes P. G. K. ir R. A. K. laikinai apgyvendino giminaitės V. S. šeimoje, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 26 d. buvo kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu „Dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą išdavimo“. 2024 m. gegužės 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi leista paimti nepilnamečius vaikus P. G. K. ir R. A. K. iš jų motinos I. K. ir tėvo K. K.. Vilniaus rajono savivaldybės mero 2024 m. gegužės 20 d. potvarkiais Nr. M22-789 ir Nr.M22-780 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“, nuo 2024 m. gegužės 16 d. vaikams P. G. K. ir R. A. K. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) V. S. šeimoje. 2024 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos (toliau - MK) darbo pabaigos akte nurodyta, kad vaiko tėvai nesutiko priimti mobilios komandos pagalbos.

Žemesnės instancijos teismas

6. Kaip nurodyta ieškinyje, 2024 m. liepos 18 d. atvejo vadybos posėdžio metu buvo vertinami šeimos neigiami, teigiami pokyčiai nuo paskutinio vykusio posėdžio, esamų šeimos problemų aptarimas, sunkumų ir šeimos pasiekimų aptarimas, dalyvavusių posėdyje specialistų ir šeimos narių nuomonių išklausymas. Priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo abiejų vaikų atžvilgiu, kadangi įvertinus esamą informaciją apie šeimą, darytina išvada - jog artimiausiu metu realios galimybės grąžinti vaikus į šeimą nėra. Posėdžio metu I. K. pažymėjo, kad „kada gulėjo ligoninėje su vaikais kiekvieną dieną palaikė ryšį nuotoliniu būdu (telefonu). Tačiau dabar vaikai nenori su ja kalbėti. Bandė paaiškinti specialistams, kad jos sugyventinio R. bijoti nereikia. Informavo, kad sugyventinis dirba neoficialiai. Nepripažino, kad turi problemų su alkoholio vartojimu. Tačiau neneigė, kad vaikai iš šeimos buvo paimti dėl jos nesaikaus alkoholio vartojimo. Išreiškė mananti, kad šeimoje problema tik viena - kad ji viską priima labai arti širdies. Tėvas K. K. posėdžio metu dalijosi, kad „savaitgalį buvo pas vaikus ir kalbėjo su jais dėl šiandienos posėdžio. Bandė vaikams paaiškinti situaciją bei norėjo išgirsti vaikų nuomonę... Vaikai pasakė, kad jiems gyventi pas V. patinka. Vaikai neprieštaravo bei sutiko, kad V. taptų jų nuolatine globėja. Minėjo, kad dirba oficialiai, tačiau gavus algą - pusė algos yra atskaičiuojama. Akcentavo, kad nėra prieš dėl vaikų nuolatinę globą. Sutinka, kad vaikų nuolatine globėja taptų V. S. .“ Vaikų laikina globėja V. S. posėdžio metu pažymėjo, kad „mergaitėms pas ją yra labai gerai. Teigė, kad visada mergaitėms duoda pasirinkti, ar jos pvz. nori pasimatyti su savo motina ir (ar) tikrai nori palaikyti ryšį su ja nuotoliniu būdu. Visada atsižvelgia į vaikų norus. Pabrėžė, kad P. nenori bendrauti su motina. Visada, kada motina paskambina P., prašo, kad ji ragelį perduotų R.. Tačiau R. irgi nenori su ja kalbėt. Vaikai su motina visiškai nenori nei matytis, nei bendrauti. Pasakojo, kad su tėvu vaikai dažnai bendrauja bei palaiko ryšį nuotoliniu būdu Video skambučiais. Su tėvu vaikai noriai bendrauja. Tvirtino, kad nuo pavasario tėvas labai retai atvažiuodavo pas vaikus, tačiau dabar pas juos atvažiuoja dažniau. Teigė, kad tėvas finansiškai vaikams nepadeda, nes neturi galimybių. Patikslino, kad vaikai lanko psichologą. Liepos 1 d. buvo pirma konsultacija. Kiekvieną pirmadienį minėta specialistė konsultuoja vaikus nuotoliniu būdu.“

7. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė posėdžio metu akcentavo, kad vaikų tėvai šeimos pagalbos plano nevykdo, visiškai nėra motyvuoti keisti esamos situacijos šeimoje, tuo pačiu savo tokiu elgesiu parodo - koks iš tikrųjų yra jų siekis grąžinti vaikus į šeimą. Nuo paskutinio vykusio 2024 m. balandžio 19 d. atvejo vadybos posėdžio - situacija šeimoje visiškai nepasikeitė į teigiamą pusę. Pabrėžė, kad pagrindinės esamos problemos šeimoje nėra sprendžiamos. Atkreipė dėmesį, kad vaikų tėvas visiškai neprieštarauja, kad vaikams būtų nustatyta nuolatinė globa V. S. šeimoje ir net yra pasirengęs parašyti neprieštaravimą - dėl savo tokio sprendimo. Faktas, kad vaikų motina turi problemų su alkoholio vartojimu ir nėra pasiruošusi kažkaip minėtas problemas spręsti. Moteris ir toliau gyvena su savo sugyventiniu, kurio vaikai bijo ir apie tai vaikų motina kuo puikiausiai žino - tačiau deja šiuo atveju visada savo sugyventinį užstoja. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis, atvejo nagrinėjimo posėdžio metu nurodė, kad po paskutinio atvejo vadybos posėdžio situacija I. ir K. šeimose nepasikeitė. Tėvai silpnai motyvuoti spręsti savo problemas. I. gyvenimo sąlygos nepasikeitė, moteris nedirba, turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių dirbti negali. Gyvena iš pašalpų ir gaunamų vaiko pinigų iš Sodros. Vaikų finansiškai nepalaiko. Paskutinį kartą su dukromis buvo susitikusi mokslo metais, tuo metu buvo atnešusi ir vaišes. Kreipėsi pas socialinę darbuotoją dėl susitikimo su vaikais, tačiau nebuvo konkreti, nesusitarė dėl dienos ir laiko, dėl to susitikimai neįvyko. Socialinei darbuotojai bendraujant su vaikais nebuvo pastebėtas noras susitikti su mama. Stebint mergaites mokyklos teritorijoje pastebėtas vangus noras bendrauti su mama, gėdos jausmas. K. taip pat kurį laiką buvo apleidęs bendravimą su vaikais, neorganizavo susitikimų, kadangi neturėjo automobilio. Teigė, kad palaikė ryšį su vaikais telefonu, tačiau vaikai pasakojo, kad ryšįs su tėvu susilpnėjęs, skambučių skaičius sumažėjęs, tėvas pastoviai dirba ir neturi laiko. Bendradarbiavimas su vyru vyko ganėtinai sudėtingai dėl jo pastovaus užimtumo.“ Posėdžio metu buvo vertinami šeimos neigiami, teigiami pokyčiai nuo paskutinio vykusio posėdžio, esamų šeimos problemų aptarimas, sunkumų ir šeimos pasiekimų aptarimas, dalyvavusių posėdyje specialistų ir šeimos narių nuomonių išklausymas. Priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo abiejų vaikų atžvilgiu, kadangi įvertinus esamą informaciją apie šeimą, darytina išvada - jog artimiausiu metu realios galimybės grąžinti vaikus į šeimą nėra.

8. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro pateiktame rašte nurodyta, kad siekiant spręsti vaikų tėvų pagrindines šeimos problemas su I. K. epizodiškai buvo aptariamas pagalbos planas bei rekomenduoti uždaviniai. Moteris buvo skatinama tikrinti savo sveikatos būklę, konsultuotis su gydytojais dėl kojos traumos, taip pat spręsti savo ilgalaikę alkoholio vartojimo problemą, registruotis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (toliau - RPLC) pirminei konsultacijai pas psichiatrą-narkologą, lankyti Anoniminių alkoholikų susirinkimus ir priklausomybių konsultanto konsultacijas. Dažniausiai moteris neigdavo vartojanti svaiginančius gėrimus. Tikino, kad vartoja paskirtus vaistus, mažinančius alkoholio potraukį, tačiau ne vieną kartą lankymosi metu ir (ar) telefoninio pokalbio metu buvo pastebėta apsvaigusi (nerišliai kalbėjo, silpnai orientavosi). Jokių pažymų dėl jai paskirtų vaistų už 2024 m. balandžio-birželio mėnesio laikotarpį pagalbą šeimai teikiantiems specialistams taip ir nepateikė. Skatinimai registruotis I. K. į RPLC bei pradėti spręsti savo alkoholio vartojimo problemą buvo beviltiškos. Moteris nuolatos buvo motyvuota palaikyti ryšį su dukromis, raginama organizuoti su jomis susitikimus, buvo primenama galimybė su vaikais susitikti viešoje erdvėje, tokioje, kaip vaikų žaidimų aikštelės ir (ar) seniūnijos patalpose. Deja, moteris tik vieną kartą išreiškė norą susitikti su vaikais, prašė jų atvykti pas ją į namus. Svarbu pabrėžti, kad teikti socialines paslaugas moters namuose buvo sudėtinga, kadangi dažnai namų duris atidarydavo piktai nusiteikęs I. K. sugyventinis, kuris bendraudamas dažnai vartojo necenzūrinius žodžius. Jo elgesys buvo nepagarbus bei pavojingas, vyras dažnai atrodė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Būtent dėl šios priežasties, pasitarus su specialistais, buvo nuspręsta, kad vaikams lankytis motinos namuose yra nesaugu. Moteris neturėjo motyvacijos organizuoti susitikimus su vaikais, ryšį su jais dažniausiai palaikydavo nuotoliniu būdu (telefonu). Pokalbiai telefonu su vaikas dažniausiai vykdavo trumpai. Buvo pastebėta, kad I. K. dažnai pokalbio metu manipuliuodavo vaikais, žadėdama juos susigrąžinti, siūlydavo prabangias dovanas. Buvo sužinota, kad moteris ne kartą skambino vaikams ir būdama apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų (faktą patvirtina vaikai bei jų globėja). Moteris, būdama neblaivi nekontroliuoja savo emocijų, nepaiso, ką kalba vaikams girdint, žemina bei nepagarbiai bendrauja. Po tokių motinos skambučių vaikai dažniausiai sutrinka, darosi vangūs, sunkiai užmiega. Skatinant moterį domėtis vaikų poreikiais bei padėti vaikams finansiškai, buvo argumentuojama, kad šiuo metu tokių galimybių ji neturi, kadangi nėra integruota į darbo rinką, turi sveikatos problemų (nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), dėl ko dirbti negali. Atkreipiame dėmesį, kad vaikų tėvų tarpusavio bendravimas yra konfliktiškas. Tėvams nepavyksta spręsti taikiai vaikų gerovės klausimų, dėl šios priežasties nepavyko vaikams atidaryti asmeninių banko sąskaitų. 2024 m. liepos 18 d. buvo organizuotas eilinis šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis Rudaminos seniūnijos patalpose. Posėdžio metu buvo priimtas specialistų bendras sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo abiejų vaikų atžvilgiu (posėdžio metu vaikų tėvas pateikė laisvos formos pranešimą, neprieštaravimą, kad vaikams būtų nustatyta nuolatinė globa), kadangi įvertinus esamą informaciją apie šeimą, darytina išvada, jog artimiausiu metu realios galimybės grąžinti vaikus į šeimą nėra. Pagrindinės šeimos problemos nėra sprendžiamos, vaikų tėvai tinkamai neįgyvendina savo, kaip tėvų, teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu. Šeimos pagrindinės problemos vis dar išlieka aktualios bei kelia riziką ateičiai.

9. Ieškinyje nurodoma, kad duomenų, kad situacija atsakovų I. K. ir K. K. šeimoje galėtų pasikeisti ir vaikai galėtų grįžti į šeimą nėra. Nepilnamečiams vaikams atsakovų aplinka turės neigiamą poveikį, formuos netinkamą požiūrį į šeimos santykius, pažeis teisę į saugią vaikystę, darys žalą ir neužtikrins tinkamos jų raidos. I. K. ir K. K. nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdo, kurti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką savo vaikams. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta ieškinyje, neterminuotas tėvų I. K. ir K. K. valdžios apribojimas jų nepilnamečių vaikų R. A. K. ir P. G. K., atžvilgiu yra teisėtos ir teisingiausios priemonės, užtikrinsiančios vaikų teises ir interesus augti bei vystytis saugioje aplinkoje. Tam, kad būtų patenkinti būtiniausi R. A. K. ir P. G. K. poreikiai, kad būtų sudaromos optimalios, tinkamos sąlygos užtikrinančios vaiko augimą, vystymąsi, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, jam yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, todėl būtina iš atsakovų priteisti išlaikymą. Patikrinus duomenis apie atsakovę Ieškovui prieinamuose registruose nustatyta, kad atsakovė I. K. oficialiai niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Atsakovas K. K. Sodros duomenimis dirba (duomenys neskelbtini), rugpjūčio mėnesio draudžiamos pajamos - 1724,35 Eur. Gyventojų registro duomenimis matyti, kad atsakovai neturi daugiau nepilnamečių vaikų. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros duomenimis atsakovams, nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovai turi sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų atsakovų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Globėjos (rūpintojos) šeimoje vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos augti šeimoje, geros buities gyvenimo sąlygos, vaikai tinkamai prižiūrėti, tinkamai rūpinamasi jų sveikata ir ugdymu, tenkinami būtiniausi poreikiai. Yra visos palankios sąlygos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, P. G. K. ir R. A. K. gyvenamoji vieta paliktina V. S. šeimoje.

Atsiliepimas

10. Atsakovė I. K. atsiliepime nurodė, jog atsakovės nuomone, prašyme pateikti faktai didesnėje dalyje neteisingi. Todėl ji tik iš dalies sutinka su pateiktais reikalavimais ir nurodo, kad vaikai pas ją buvo iki 2023 metų rugsėjo mėnesio. Ji juos myli ir rūpinosi jais. Domėdavosi vaikų mokslais ir laisvalaikiu. Nupirko vaikams baseiną, todėl jie dažnai žaisdavo kieme, draugaudavo su kaimyninių kiemų vaikais. Dukros visada buvo švarios ir gražiai aprengtos, visada pamaitintos. Mama rūpinosi dukrų sveikata, visuomet vesdavo jas pas gydytojus. Su vaikais sugyveno gerai, ant jų pasibardavo tik kai neklausydavo, kad sudrausminti. Niekada jų nemušė. Tvirtina, kad nors susiduria su finansinėmis problemomis, tačiau visaip stengiasi, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo vaikus. Nuo 2024 metų rugpjūčio mėnesio visai nevartoja alkoholio. Be to, jai padeda sugyventinio močiutė, kuri vaikus taip pat labai myli. Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir socialinių darbuotojų planus bei nurodymus, I. visada stengdavosi stropiai įvykdyti. Jei kas ir nesigaudavo, tai ne dėl jos kaltės, o dėl objektyvių priežasčių. Nuo 2024-09-02 mokėsi (duomenys neskelbtini) (medicinos slaugytoja), tačiau dėl pašlijusios sveikatos turėjo padaryti pertrauką. Šiuo metu I. laikinai nedirba, pasitaisius sveikatai toliau tęs mokslus arba ieškos darbo. I. labai ilgis vaikų. Juos lankyti negali, nes neturi nuosavo automobilio, o autobusas pas V. S. nevažiuoja. Ji dažnai skambina V. S. , kad duotų telefonu pakalbėti su vaikais, tačiau pastaroji vaikų nepakviečia, motyvuodama, kad vaikai užsiėmę arba yra išėję į lauką. Kad pamatyti vaikus I. dažnai nueina prie mokyklos, stengiasi su vaikais pagal išgales bendrauti. Atsižvelgiant, kad dabar mergaitės mokosi mokykloje ir jų kilnojimas (vietų keitimas) galėtų neigiamai atsiliepti jų mokslams, I. K. sutinka, kad abi mergaitės laikinai pagyventų su V. S. . Susiradus nuolatinį darbą bei išsprendus savo finansines problemas ji nori vaikus pasiimti pas save. Sudarys vaikams tinkamas sąlygas gyventi bei lavintis. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktas pažymas.

11. Atsakovas K. K. atsiliepime nurodė, jog atsakovas iš dalies sutinka su pateiktu ieškiniu. Papildomai nurodė, kad jis dalyvavo VTAS posėdyje ir sutiko kad šiuo metu vaikai būtų paimti iš tėvų ir gyventų pas V. S. . Jis mano, kad šiuo metu vaikams pas motiną yra nesaugu. Pas V. S. vaikams bus geriau. Ir jis pats, kai tik turi laisvo laiko, rūpinasi vaikais bei jų auklėjimu. Padeda mokytis, ruošti namų darbus. Vasarą su vaikais važiuoja prie ežero. Kartais savaitgaliais jis kartu su naująja sutuoktine – S. B. K., vaikus pasiima pas save. S. vaikai patinka ir jie gražiai leidžia laiką, bet esant gyvai vaikų motinai, S. nesutinka prisiimti atsakomybės dėl vaikų auginimo. Atsižvelgtina, kad savo nuosavo būsto atsakovas neturi ir dabar su sutuoktine nuomoja pusantro kambario butą adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dėl pablogėjusios sveikatos laikinai nedirba. Yra registruotas užimtumo tarnyboje. Todėl, kol kas suteikti reikiamą priežiūrą ir sąlygas savo vaikams jis negali. Ateityje, kai pagerins gyvenimo sąlygas ir vaikus galės išlaikyti finansiškai, jis vaikus pasiims. Tačiau ir dabar jis dažnai su vaikais bendrauja, kiekvieną savaitgalį juos aplanko arba pasiima pas save, kartu iškylauja, reguliariai susiskambina ir kiek tik leidžia galimybės dalyvauja vaikų išlaikyme ir auklėjime. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktas pažymas.

12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė parodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti nurodytais pagrindais. Papildomai parodė, jog atsakovai su vaikais retai susitinka, išlaikymo neteikia. Atsakovų šeima žinoma nuo 2018 metų, šeimai taikoma šeimos atvejo vadyba. Buvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai, nes atsakovai vartoja alkoholį. Vaikai gyvena pas močiutės seserį, su kuria vaikai išreiškė norą gyventi. Šeimos problemos – tai alkoholio vartojimas ir smurtas artimoje aplinkoje, buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Atsakovės ryšys su vaikais silpnas, ji vartoja alkoholį, turi priklausomybę, bet to nepripažįsta. Atsakovė gyvena su sugyventiniu, vartoja alkoholį, sugyventinis vartoja smurtą, vaikai jo bijo ir mergaitės prašėsi paimamos iš šeimos ir būti apgyvendintos pas močiutės seserį. Vaikų tėvas daug dirba, pripažįsta, kad negali pasirūpinti vaikais, turi kitą šeimą, gyvena vieno kambario bute, negali pasirūpinti vaikais bei sutinka, kad vaikai gyventų su laikinąja globėja. Vaikai su juo negali gyventi, nes jis rado moterį kitos valstybės pilietę, jie gyvena mažoj patalpoj ir ji yra prieš, kad vaikai gyventų kartu su juo. Retkarčiais jis vartoja alkoholį, dirba neoficialiai statybininku, turi skolų apie 10000 Eur, antstoliai išieško. Jis gauna apie 400 Eur, suvokia, kad vaikus reikia išlaikyti. Jis pas vaikus nuvažiuoja, realiai abiem vaikam į mėnesį galėtų skirti 300 Eur.

Atsiliepimas

13. Teismo posėdžio metu atsakovas K. K. parodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai parodė, jog su ieškiniu sutinka. V. S. yra jo giminaitė ir jis sutinka, kad ji rūpintųsi vaikais. Jis su vaikais bendrauja, finansiškai truputį padeda globėjai prie ūkio.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo posėdžio metu atsakovė I. K. parodė, kad ji sutinka, jog vaikai gyventų pas V.. Ji pati tik antrą savaitę dirba ir prašo nepriteisti iš jos alimentų. Ji gyvena su sugyventiniu, kuris jai padeda, moka už elektrą. Ji vartojo alkoholį, bet dabar jo nevartoja apie pusę metų. Ji dirba (duomenys neskelbtini) valytoja dar tik antrą savaitę, į rankas gaus 1055 Eur į rankas neatskaičius mokesčių. Dar yra jos antras darbas, susijęs su skrajučių dalinimu, ji nežino, kiek ten mokės, ten ji dirbs po 20 minučių. Vaikų nematė apie vieną mėnesį, bet ji jiems skambina, norėtų su jais susitikti. Ji vaikams išlaikymo neteikia, nes buvo darbo biržoje, bet ten nieko nemokėjo.

15. Atsakovų atstovas posėdžio metu palaikė atstovaujamųjų poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09).

18. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13, 23 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 1-3 dalys).

19. CK 3.165 straipsnis nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, t. y. abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Pagal CK 3.180 straipsnio 3 dalį, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečių vaikų R. A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir P. G. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvai yra I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

21. Vilniaus rajono savivaldybės mero 2024 m. gegužės 20 d. potvarkiais Nr. M22-789 ir Nr. M22-790 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“, nuo 2024 m. gegužės 16 d. vaikams P. G. K. ir R. A. K. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), nustatant laikinosios globos (rūpybos) vietą globėjų (rūpintojų) gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), paskiriant vaikų laikinąja globėja (rūpintoja) V. S. .

22. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis šeima Skyriui žinoma, nuo 2018 m. spalio 29 d. taikoma atvejo vadyba. SPIS duomenimis, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pranešimai: 2018 m. spalio 17 d., 2018 m. gruodžio 24 d., 2019 m. liepos 20 d., 2019 m. rugpjūčio 20 d., 2021 m. rugsėjo 15 d., 2022 m. vasario 27 d., 2023 m. balandžio 26 d., 2023 m. rugsėjo 4 d., 2024 m. kovo 19 d.

23. Kaip nurodoma ieškinyje, Skyriaus vyriausieji specialistai 2024 m. kovo 21 d. šeimoje nustatė rizikos veiksnį: 26.3. 2024 m. balandžio 17 d. Skyrius gavo mobiliosios komandos (toliau - MK) raštą dėl K. K. ir I. K. šeimos, kuriame nurodoma, MK pagalbos I. K. atsisakė, argumentuodama tuo, kad su sugyventiniu neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Be to, kaip teigė moteris, sugyventinis nesmurtauja jos atžvilgiu, kaip galvoja visi specialistai. Sugyventinis R. Ž. prisijungė prie MK susitikimo su I. K.. Vyras reikalavo iš specialistų, kad supažindintų jį su apsilankymo tikslu, liepė parodyti dokumentus, kuriuos I. K. pasirašė. Kalbėjo pakeltu tonu, buvo labai nerimastingas, gestikuliavo rankomis. 2024 m. balandžio 2 d. MK susisiekė su K. K. ir susitiko jo darbo vietoje. Vyras informavo, kad prie dukrų išlaikymo prisideda, su jomis bendrauja. Bet šiuo metu neturi galimybių savarankiškai rūpintis mergaitėmis. K. K. dar kartą vedė ir su žmona gyvena vieno kambario nuomojamajame bute. Daug dirba, nes turi finansinių įsipareigojimų antstoliams. K. K. MK pagalbos atsisakė ir informavo, kad sutinka, kad dukroms būtų steigiama laikinoji globa.

Žemesnės instancijos teismas

24. 2024 m. gegužės 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi leista paimti nepilnamečius vaikus P. G. K. ir R. A. K. iš jų motinos I. K. ir tėvo K. K..

25. 2024 m. liepos 18 d. buvo organizuotas eilinis šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis. Posėdžio metu buvo priimtas specialistų bendras sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo abiejų vaikų atžvilgiu (posėdžio metu vaikų tėvas pateikė laisvos formos pranešimą, neprieštaravimą, kad vaikams būtų nustatyta nuolatinė globa), kadangi įvertinus esamą informaciją apie šeimą, darytina išvada, jog artimiausiu metu realios galimybės grąžinti vaikus į šeimą nėra. Pagrindinės šeimos problemos nėra sprendžiamos, vaikų tėvai tinkamai neįgyvendina savo, kaip tėvų, teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu. Šeimos pagrindinės problemos vis dar išlieka aktualios bei kelia riziką ateičiai.

26. Byloje pateiktas atsakovo 2024 m. liepos 18 d. pareiškimas, kuriuo atsakovas nurodo, kad neprieštarauja, jog nepilnamečiams vaikams būtų nustatyta nuolatinė globa.

27. 2024 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro pateiktame rašte nurodyta, kad siekiant spręsti vaikų tėvų pagrindines šeimos problemas su I. K. epizodiškai buvo aptariamas pagalbos planas bei rekomenduoti uždaviniai. Moteris buvo skatinama tikrinti savo sveikatos būklę, konsultuotis su gydytojais dėl kojos traumos, taip pat spręsti savo ilgalaikę alkoholio vartojimo problemą, registruotis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (toliau - RPLC) pirminei konsultacijai pas psichiatrą-narkologą, lankyti Anoniminių alkoholikų susirinkimus ir priklausomybių konsultanto konsultacijas. Dažniausiai moteris neigdavo vartojanti svaiginančius gėrimus. Skatinimai registruotis I. K. į RPLC bei pradėti spręsti savo alkoholio vartojimo problemą buvo beviltiškos. Moteris nuolatos buvo motyvuota palaikyti ryšį su dukromis, raginama organizuoti su jomis susitikimus, buvo primenama galimybė su vaikais susitikti viešoje erdvėje, tokioje, kaip vaikų žaidimų aikštelės ir (ar) seniūnijos patalpose. Deja, moteris tik vieną kartą išreiškė norą susitikti su vaikais, prašė jų atvykti pas ją į namus. Svarbu pabrėžti, kad teikti socialines paslaugas moters namuose buvo sudėtinga, kadangi dažnai namų duris atidarydavo piktai nusiteikęs I. K. sugyventinis, kuris bendraudamas dažnai vartojo necenzūrinius žodžius. Jo elgesys buvo nepagarbus bei pavojingas, vyras dažnai atrodė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Būtent dėl šios priežasties, pasitarus su specialistais, buvo nuspręsta, kad vaikams lankytis motinos namuose yra nesaugu. Moteris neturėjo motyvacijos organizuoti susitikimus su vaikais, ryšį su jais dažniausiai palaikydavo nuotoliniu būdu (telefonu). Pokalbiai telefonu su vaikas dažniausiai vykdavo trumpai. Buvo pastebėta, kad I. K. dažnai pokalbio metu manipuliuodavo vaikais, žadėdama juos susigrąžinti, siūlydavo prabangias dovanas. Buvo sužinota, kad moteris ne kartą skambino vaikams ir būdama apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų (faktą patvirtina vaikai bei jų globėja). Moteris, būdama neblaivi nekontroliuoja savo emocijų, nepaiso, ką kalba vaikams girdint, žemina bei nepagarbiai bendrauja. Po tokių motinos skambučių vaikai dažniausiai sutrinka, darosi vangūs, sunkiai užmiega. Skatinant moterį domėtis vaikų poreikiais bei padėti vaikams finansiškai, buvo argumentuojama, kad šiuo metu tokių galimybių ji neturi, kadangi nėra integruota į darbo rinką, turi sveikatos problemų (nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), dėl ko dirbti negali. Pagrindinės šeimos problemos nėra sprendžiamos, vaikų tėvai tinkamai neįgyvendina savo, kaip tėvų, teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu. Šeimos pagrindinės problemos vis dar išlieka aktualios bei kelia riziką ateičiai.

28. 2024 m. birželio 20 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose nurodoma, kad R. A. K. ir P. G. K. pas tetą namuose jaučiasi saugios ir ramios dėl savo ateities. Su teta apie viską atvirai gali pasikalbėti. Aplankant globojamus vaikus, nustatyta, kad globėja atsakingai rūpinasi globotinėmis, tenkinami vaikų poreikiai.

29. 2024 m. spalio 2 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (toliau – Administracinių nusižengimų registras) už 5 m. duomenimis K. K. per paskutinius penkerius metus administracine tarka baustas aštuonis kartus už administracinius nusižengimus. 2024 m. spalio 3 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (toliau – Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras) duomenimis atsakovo atžvilgiu 2019-03-12 buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, įsiteisėjo 2019-04-01, pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 3 d., 140 str. 3 d.. Iš 2024 m. spalio 2 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 m. nustatyta, kad I. K. per paskutinius penkerius metus administracine tvarka bausta dešimt kartų už administracinius nusižengimus. 2024 m. spalio 3 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, apie atsakovę duomenų nėra.

30. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949-538/2018).

31. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvų valdžios ribojimo bylose, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reikalauja sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

32. Pagal ieškinyje pateiktų faktinių aplinkybių visumą, nekyla abejonių, kad atsakovai įstatyminės pareigos rūpintis savo vaikais nevykdo: jie nesugeba rūpintis kasdieniais vaikų poreikiais, ugdymu, sveikata, materialiai vaikų neišlaiko. Savo netinkamu, neatsakingu elgesiu bei gyvenimo būdu, atsakovai neužtikrina ir negali užtikinti vaikams gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi bei tobulėjimo. Savo neveikimu bei abejingumu daro žalą vaikų fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Atsakovai dėl abejingumo savo pareigoms, t. y. ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl savo kaltės neatlieka tėvų pareigų. Duomenų, kad situacija atsakovų šeimoje artimiausiu metu galėtų pasikeisti ir vaikai galėtų grįžti pas tėvus, šiuo metu nėra.

33. Pagrindinis rizikos faktorius I. K. šeimoje - žalingas alkoholio vartojimas, kiti rizikos faktoriai - smurtas artimoje aplinkoje (galimai tiesiogiai susijęs su alkoholio vartojimu), apleista motinystė. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir socialinių darbuotojų planus bei nurodymus atsakovė visada stengdavosi stropiai įvykdyti. Jei kas ir nesigaudavo, tai ne dėl jos kaltės, o dėl objektyvių priežasčių. Tvirtina, kad nors susiduria su finansinėmis problemomis, tačiau visaip stengiasi, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo vaikus. Nuo 2024 metų rugpjūčio mėnesio visai nevartoja alkoholio. Nuo 2024-09-02 mokėsi (duomenys neskelbtini) (medicinos slaugytoja), tačiau dėl pašlijusios sveikatos turėjo padaryti pertrauką. Šiuo metu I. laikinai nedirba, pasitaisius sveikatai toliau tęs mokslus arba ieškosis darbą. Atsižvelgiant, kad dabar mergaitės mokosi mokykloje ir jų kilnojimas (vietų keitimas), galėtų neigiamai atsiliepti jų mokslams, atsakovė sutinka, kad abi mergaitės laikinai pagyventų su V. S.. Susiradus nuolatinį darbą bei išsprendus savo finansines problemas, ji nori vaikus pasiimti pas save. Sudarys vaikams tinkamas sąlygas gyventi bei lavintis.

34. Atsakovas K. K. atsiliepime nurodė, kad jis dalyvavo VTAS posėdyje ir sutiko kad šiuo metu vaikai būtų paimti iš tėvų ir gyventų pas V. S. . Jis mano, kad šiuo metu vaikams pas motiną yra nesaugu. Atsakovas taip pat nurodo, kad kol kas suteikti reikiamą priežiūrą ir sąlygas savo vaikams jis negali, tačiau ateityje kai pagerins gyvenimo sąlygas ir vaikus galės išlaikyti finansiškai, jis vaikus pasiims.

35. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių parodymus posėdžio metu, teismas pažymi, kad vien deklaratyvus pastangų dėjimas atgauti vaikus negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovai yra pajėgūs užtikrinti geriausius vaikų interesus. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti vaiką yra privaloma. Pažymėtina, kad domėtis vaiku nepakanka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų poreikius. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo ir kitų svarbių poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Todėl toks atsakovų kaip tėvų pareigos savo vaiko atžvilgiu nevykdymas, vertintinas kaip atsakovų veikimas priešingai vaikų interesams.

36. Pažymėtina, kad atsakovams buvo suteikta pakankamai daug laiko spręsti savo ir šeimos problemas bei susigrąžinti vaikus, tačiau atsakovai tinkamai nepasinaudojo jiems suteikta galimybe naudotis socialinių darbuotojų teikiamomis paslaugomis, nesiėmė konkrečių veiksmų siekiant susigrąžinti vaikus visam laikui. Atsakovai dėl abejingumo savo pareigoms, t. y. ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl savo kaltės neatlieka tėvų pareigų. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir vaikai galėtų grįžti pas tėvus nėra. Atsakovai nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdo, kurti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką savo vaikams, todėl nėra pagrindo svarstyti terminuoto tėvų valdžios apribojimo galimybės. Be kita ko, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

37. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

38. Atsakovams išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo

39. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Jų esmė yra ta, kad užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, tarp jų – išlaikymo vaikui teikimą. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas. Pagal šio straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

40. Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti, ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

41. Atsakovas K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad neoficialiai dirba dažytoju statybininku bei turi skolų, kurių suma maždaug 10 000 Eur. Atsakovas kiek šiuo metu uždirba negalėjo atsakyti. Atsakovė I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba dviejuose darbuose: (duomenys neskelbtini) dirba valytoja, kiek atlyginimo gauna nežino, nes antrą savaitę dirba, sutartyje nurodyta 1 055 Eur ant popieriaus; antras darbas (duomenys neskelbtini) skrajučių dalintoja, koks atlyginimas už darbą negalėjo atsakyti. Nekilnojamojo turto registro 2024 m. spalio 2 d. duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Atsakovės vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 jame esančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis 2024 m. spalio 2 d. teismų informacinės sistemos Liteko išrašais iš antstolių informacinės sistemos registro apie atsakovus, matyti, kad abu atsakovai turi vykdomųjų bylų. Byloje esančiais Gyventojų registro duomenimis, atsakovai neturi daugiau nepilnamečių vaikų. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros duomenimis, atsakovams nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Ieškinyje nurodyta, kad Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovai turi sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų atsakovų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas.

42. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atstovaujamųjų netenkina prašomas priteisti 300 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui iš kiekvieno tėvo. Pabrėžė, kad dviem vaikams po 200 Eur užtektų. Pažymėjo, kad užtenka ir valstybės nustatyto dydžio ir kad išmokama iš laikino išlaikymo fondo apie 200 Eur vienam vaikui. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dabar močiutė gauna tik 126 Eur, tai tikrai neatitinka geriausių vaiko interesų bei pažymėjo, kad vaikų poreikiai turi būti pirmoje vietoje, o ne savo poreikiai. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2025 m. sausio 1 d. atskaičiavus mokesčius yra apie 777,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Atsižvelgiant į šalyje vyraujančius infliacijos rodiklius, į tai, kad vienam vaikui iš abiejų atsakovų tenkantis išlaikymas sudarytų 600,00 Eur, kuris yra mažesnis nei šiuo metu nustatyta minimali mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje, teismo nuomone, ieškovo prašomas skirti išlaikymas vaikams gali tenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius ir yra proporcingas atsakovų turtinei padėčiai.

43. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Atsakovai yra darbingo amžiaus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai turi sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų atsakovų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus prioritetinius vaikų interesus, iš atsakovų priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 300,00 Eur iš kiekvieno tėvo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos globėjas (rūpintojas) uzufrukto teise (CK 3.192 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo

44. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo. Vilniaus rajono savivaldybės mero 2024 m. gegužės 20 d. potvarkiais Nr. M22-789 ir Nr. M22-790 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“, nuo 2024 m. gegužės 16 d. vaikams P. G. K. ir R. A. K. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) V. S. šeimoje. 2024 m. birželio 20 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose nurodoma, kad R. A. K. ir P. G. K. pas tetą namuose jaučiasi saugios ir ramios dėl savo ateities. Su teta apie viską atvirai gali pasikalbėti. Aplankant globojamus vaikus, nustatyta, kad globėja atsakingai rūpinasi globotinėmis, tenkinami vaikų poreikiai. Globėjos (rūpintojos) šeimoje vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos augti šeimoje, geros buities gyvenimo sąlygos, vaikai tinkamai prižiūrėti, tinkamai rūpinamasi jų sveikata ir ugdymu, tenkinami būtiniausi poreikiai. Yra visos palankios sąlygos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena nepilnamečiai vaikai, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaikų gyvenimo bei vystymosi sąlygas, iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo, P. G. K. ir R. A. K. gyvenamoji vieta paliktina V. S. šeimoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. spalio 3 d. sprendimus Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-08531, Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-08532 yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus nurodytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose, mokėjimo. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, žyminis mokestis, teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos) ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti atlygintos iš valstybės biudžeto lėšų.

46. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 406-407, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) motinos valdžią nepilnamečių vaikų P. G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir R. A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tėvo valdžią nepilnamečių vaikų P. G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir R. A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovų I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir R. A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), kiekvienam vaikui mokant po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) iš kiekvieno tėvo kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. spalio 2 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų laikinai globėjai V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Nepilnamečių vaikų P. G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir R. A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti V. S. (gim. (duomenys neskelbtini).) šeimoje, globėjos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė