Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-237-544/2015

2015 m. gegužės 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo RUAB „STATVA“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-134-356/2014 pagal ieškovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovams RUAB „STATVA“ ir ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl turtinės žalos, delspinigių, palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad 2012 m. gruodžio 21 d. tarp ieškovo ir atsakovo RUAB „STATVA“ buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis Nr. 89-IL-3242 su 13 jos priedų. Atsakovas RUAB „STATVA“ pateikė avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą Nr. AV5756l, kuris patvirtina, kad atsakovas ERGO Insurance SE įsipareigojo atsakyti (neviršijant 471 200 Lt) už atsakovą RUAB „STATVA“, jeigu jis neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdys netinkamai. Ieškovas ir atsakovas RUAB „STATVA“ 2013 m. birželio 18 d. pasirašė susitarimą dėl papildomų darbų Nr. 89-IL-1432 su 7 priedais, kuriame atsakovas RUAB „STATVA“ įsipareigojo atlikti pastatų papildomus rekonstravimo darbus 70 197,70 Lt sumai iki 2013 m. rugpjūčio 21 d., o ieškovas įsipareigojo apmokėti už atliktus statybos rangos darbus. Sudarius Papildomą susitarimą, buvo pateiktas 2013 m. birželio 21 d. atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. AT57562P, kuriuo atsakovas ERGO Insurance SE įsipareigojo atsakyti (neviršijant 63 816,09 Lt) už atsakovą RUAB „STATVA“, jeigu jis neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdys netinkamai. Iki 2013 m. liepos 29 d. pagal rangos sutartį ir papildomą susitarimą atsakovas RUAB „STATVA” atliko darbų už 474529,15 Lt, neatlikta darbų už 297 645,51 Lt, bendra rangos sutarties darbų vertė buvo 772 174,66 Lt. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas UAB „STATVA“ kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nuo 2013 m. birželio mėnesio rangos sutartį vykdė netinkamai, o 2013 m. liepos 29 d. sustabdė darbų vykdymą, po ko ieškovui tapo aišku, kad iki papildomame susitarime numatyto termino, t. y. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d., rangos sutartimi ir papildomu susitarimu numatytų darbų ji nebeatliks. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo RUAB „STATVA“ netinkamas sutartinės prievolės vykdymas buvo pagrindas ieškovui konstatuoti sutarties pažeidimo faktą.

Ieškovas, siekdamas užbaigti pastatų, esančių Dariaus ir Girėno g. 11, Zarasai rekonstravimo darbus, 2013 m. lapkričio 4 d. su UAB „Vidista“ sudarė naują sutartį dėl rekonstravimo darbų pagal tą patį techninį projektą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.5-V-607, užbaigimo, darbų kaina – 383 079,38 Lt su PVM ( 24-37 b. l., t.2). Atsižvelgdamas į CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismas ieškovo 2013 m. lapkričio 4 d. sudarytą su UAB „Vidista“ sutartį dėl rekonstravimo darbų pripažino pakeičiančiąją sutartimi, sudaryta protingomis sąlygomis, nes ji sudaryta rekonstravimo darbams, kurie atsakovo RUAB „STATVA“ liko neatlikti, jie turėjo būti atlikti pagal tą patį projektą ir per protingą terminą nuo rangos sutarties nutraukimo, nes viešojo pirkimo konkursas buvo paskelbtas 2013 m. rugsėjo 16 d. Nors kainų skirtumas nėra mažas – 85 433,87 Lt, tačiau ieškovas sudarė sutartį viešųjų pirkimų būdu, atsakovai neginčijo ir neįrodinėjo, kad kitas kontrahentas galėjo atlikti darbus mažesne kaina. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatas įrodė ir pagrindė 85 433,87 Lt (383 079,38 Lt - 297 645,51 Lt) žalos dydį.

Nurodė, kad rangos sutarties įvykdymas buvo užtikrinta netesybomis – 0,02 proc. dydžio delspinigiais, skaičiuojamais nuo visos sutarties kainos – 772 174,66 Lt. Delspinigiai paskaičiuoti dėl darbų neatlikimo nustatytu terminu (rangos sutarties 8.4.5 p.) už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. (iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą atsakovui RUAB „STATVA“ įsiteisėjimo dienos (restruktūrizavimo byla iškelta – 2013-10-01, nutartis įsiteisėjo 2013-11-28, 52 dienos) ir sudaro 8 030,36 Lt (154,43 Lt x 52 d.). Nuostoliai ieškovui susidarė ne tik dėl vėlavimo atlikti sutartyje numatytus darbus, bet CK 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu ir dėl to, kad buvo visai neatlikti rangos sutartyje numatyti tam tikros apimties darbai. Todėl teismas padarė išvadą, kad, nors pareiga mokėti delspinigius ir nuostolius kyla iš šalių sudarytos rangos sutarties pažeidimo, tačiau iš skirtingo pobūdžio ir skirtingų sutarties nuostatų pažeidimų, todėl netesybų nėra pagrindo vertinti baudinėmis ir įskaityti į nuostolius.

Atsakovas ERGO Insurance SE 2013 m. birželio 21 d. išdavė atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT57562P, kuriame įrašė individualias laidavimo draudimo sutarties sąlygas ir užtikrino ieškovą, kad atsakovas RUAB „STATVA“ atliks darbus pagal rangos sutartyje iškeltus reikalavimus, nepažeis sutartyje nustatytų terminų ir neteisėtai neatsisakys toliau vykdyti pradėtus darbus. Šiuos civilinius teisinius santykius teismas kvalifikavo kaip sutartinius laidavimo draudimo santykius, todėl taikė ne laidavimą, o draudimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.987–6.1018 str.). Nurodė, kad atsakovai sulygo dėl draudimo išmokos mokėjimo sąlygų, kurioms esant draudimo išmoka turi būti mokama trečiajam asmeniui – ieškovui, todėl padarė išvadą, kad tokia sutartis iš esmės atitinka sutarties trečiojo asmens naudai požymius (CK 6.191 str., 6.987 str.). Kadangi atsakovo ERGO Insurance SE išduotame atlikimo laidavimo rašte numatytas draudžiamasis įvykis – atsakovo RUAB „STATVA“ sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas – įvyko, o 2013 m. spalio 7 d. sprendimas atmesti ieškovo prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo priimtas neišsiaiškinus visų tikrųjų faktinių aplinkybių, teismas pripažino, kad šis atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Atsižvelgiant į laidavimo draudimo rašto sąlygas ir į tai, kad atsakovas RUAB „STATVA“ neatliko 38,55 proc. darbų, o pagal rangos sutarties 9.1.1. p. garantijos (laidavimo) suma yra 63 816,09 Lt, tai teismas nustatė, jog draudimo išmokos dydis yra 24 601,10 Lt (63 816,09 Lt x 38,55 proc.).

Atsakovo RUAB „STATVA“ sutartinė civilinė atsakomybė atsirado rangos sutarties ir įstatymo pagrindu (CK 6.245 str.2, 3 d., 6.256 str. 2 d.), o atsakovo ERGO Insurance SE prievolė išmokėti draudimo išmoką – sutarties pagrindu (CK 6.191 str.), todėl buvo padaryta išvada, jog šiuo atveju atsirado mišri solidarioji atsakovų prievolė ieškovui. Kadangi ieškovas patyrė 85 433,87 Lt tiesioginių nuostolių dėl kainų skirtumo, todėl solidariai iš abiejų atsakovų ieškovui priteisė 24 601,10 Lt, o iš atsakovo RUAB „STATVA“ - likusią tiesioginių nuostolių sumą – 60 832,77 Lt ir 8 030,36 delspinigių, kuriuos pagal rangos sutarties 8.4.4., 8.4.5 punktus šis atsakovas buvo pats įsipareigojęs apskaičiuoti ir mokėti, tačiau neįrodė, kad šią prievolę būtų vykdęs.

Ieškinio reikalavimus iš atsakovo RUAB „STATVA“ priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už 8 030,36 Lt delspinigių sumą (44 Lt) už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. t ir reikalavimą priteisti iš abiejų atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas (468,13 Lt) už laikotarpį nuo 2013-08-22 iki 2013-09-30 nuo 85 433,87 Lt nuostolių sumos teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus, nes nėra duomenų, kad atsakovams būtų buvę bent jau žinoma apie ieškovui atsiradusių tiesioginių nuostolių dydį (CPK 178 str.).

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog egzistuoja visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys, žala. Mano, kad šiuo atveju RUAB „STATVA“ kaltės dėl sutarties neįvykdymo joje nustatytu terminu nėra, nes sutartis nutraukta šalių susitarimu. Todėl nei kaltės, nei priežastinio ryšio tarp RUAB „STATVA“ veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių nėra, ir ieškovas neturi pagrindo reikalauti atlyginti nuostolių, kurie susidarė dėl kainų skirtumo. Nurodo, kad, nutraukdamos sutartį, šalys gali susitarti atlyginti nuostolius, tačiau tokio susitarimo tarp šalių nebuvo. Ieškovas sudaryto susitarimo neginčija, neprašo jį panaikinti ar pripažinti negaliojančiu, todėl jis turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 str.) ir turi būti vykdomas. Ieškovas, pasirašydamas susitarimą, žinojo apie galimybę taikyti netesybas, susitarti dėl nuostolių atlyginimo, tačiau visgi buvo sutarta nutraukti sutartį šalių susitarimu, netaikant jokių sankcijų, nes priešingu atveju, susitarime netesybos bei taikomos sankcijos būtų buvę aptartos.

Atsakovo RUAB „STATVA” pateikiamas 2013 m. rugpjūčio 21 d. susitarimo aiškinimas neatitinka CK 6.193 str. reikalavimų. Tikruosius ginčo sutarties šalių ketinimus aiškiai atspindi byloje pateikta susirašinėjimo tarp ginčo šalių medžiaga. 2013 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 89-S-6471 ieškovas konstatavo statybos rangos darbų sutarties pažeidimo faktą ir atsakovą RUAB „STATVA“ informavo, kad po 2013 m. rugpjūčio 21 d. darbų atlikimo terminai tęsiami nebus ir bus skaičiuojami delspinigiai. Atsakydamas į šį raštą, atsakovas 2013 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 1695 (t. y. likus dviem dienoms iki rekonstravimo darbų pabaigos) pareikalavo nustatyti papildomą terminą sutarties vykdymui bei nurodė, kad iki sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pabaigos sutarties nutraukimui nėra sąlygų. 2013 m. rugpjūčio 21 d., t. y. pasibaigus minėtam terminui, raštu Nr. 89-S-6724 ieškovas informavo apeliantą, kad statybos rangos darbų sutartis bus vienašališkai nutraukta nuo 2013 m. rugsėjo 23 d., t. y. iš esmės pratęsė rekonstravimo darbų atlikimo terminą dar mėnesiui. Tačiau tos pačios dienos raštu RUAB „STATVA“ informavo ieškovą, kad sutinka su vienašaliu sutarties nutraukimu, tačiau ne nuo 2013 m. rugsėjo 23 d., o nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d., kas reiškia, kad atsakovas atsisakė jam suteikto papildomo termino rekonstravimo darbams atlikti ir sutiko su vienašaliu sutarties nutraukimu. Todėl 2013 m. rugpjūčio 21 d. ir buvo pasirašytas susitarimas Nr. 89-IL-1901 dėl 2012 m. gruodžio 21 d. statybos rangos sutarties Nr. 89-1L-3247 nutraukimo akcentuojant tik tai, kad sutarties nutraukimo terminas nustatytas šalių susitarimu. Teismui pateiktų 2013 m. rugsėjo 5 d., rugsėjo 20 d., spalio 4 d. atsakovo raštų turinys patvirtina nebuvus šalių susitarimo dėl 2012 m. gruodžio 21 d. statybos rangos sutarties Nr. 89-IL-3247 nutraukimo bendru šalių susitarimu netaikant civilinės atsakomybės.

Nurodo, kad ieškovo sutartiniai santykiai su UAB „Vidista“ dėl darbų pagal pakeičiančiąją sutartį vykdymo neturi įtakos nagrinėjant šią bylą.

Nesutinka su apelianto RUAB „STATVA“ argumentais dėl teismo nesumažintų ir per didelio dydžio nuostolių priteisimo, nes teismas savo sprendime kaip tik sumažino reikalaujamų nuostolių dydį ir taip iš esmės atsižvelgė į RUAB „STATVA“ sunkią finansinę padėtį.

Apeliacinis skundas atmetamas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau-CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesines teisės normas, laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, kasacinės instancijos teismo nutartyse išdėstytų nurodymų dėl byloje taikytinų teisės normų taikymo ir aiškinimo, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai ir motyvai yra susiję su nuo pat bylos iškėlimo tarp šalių kilusiu ginču dėl to, ar 2012-12-21 tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 89-IL-3242 su vėlesniais pakeitimais, sudaryta viešojo pirkimo būdu, dėl Utenos apskrities VPK Zarasų policijos komisariato pastatų remonto pagal 2013-08-21 Susitarimą dėl 2012-12-21 statybos rangos sutarties Nr. 89-IL-3247 nutraukimo Nr. 89-IL-1901 ieškovo buvo nutraukta vienašališkai dėl atsakovo padaryto sutarties pažeidimo ar ji buvo nutraukta šalių susitarimu susitariant sutartį pažeidusiai šaliai (rangovui) RUAB „STATVA“ netaikyti civilinės atsakomybės.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovo RUAB „STATVA“ netinkamas sutartinės prievolės vykdymas buvo pagrindas ieškovui konstatuoti esminį sutarties pažeidimą, sudariusį pagrindą nutraukti rangos sutartį joje numatytais pagrindais nuo 2013-08-22 dienos taikant dėl sutarties pažeidimo kaltajai šaliai sutartyje ir CK normose numatytą civilinę atsakomybę, o 2012-08-21 susitarimas tėra susitarimas dėl ankstesnio, nei nurodė ieškovas, sutarties nutraukimo termino. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo padaryta minėta išvada, todėl visų jų išsamiai nekartoja.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog sutartis buvo nutraukta bendru šalių susitarimu, t. y. ne dėl UAB „STATVA“ kaltės ir ne ieškovo vienašališkai. Kaip teisingai nurodo apeliantas, prieš nutraukiant sutartį tarp šalių vyko derybos dėl sutarties nutraukimo, ką patvirtina tarp šalių vykęs susirašinėjimas. 2013-08-09 rašte ieškovas atsakovui nurodė, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, kad pagal turimą informaciją nėra galimybių darbus užbaigti iki 2013-08-21, kad terminas darbams atlikti nebus pratęsiamas (1 t. ,b . l. 23-24). 2013-08-20 rašte ERGO Insurance SE ieškovas reikalavo, kad minėta atsakovė sumokėtų įvykdymo užtikrinime nurodytą sumą, nes rangovas UAB „STATVA“ pažeidė sutarties nuostatas (1 t., b. l. 19). 2013-08-21 rašte ieškovas nurodė atsakovui, kad jis pažeidė sutartyje numatytus darbų vykdymo terminus, kad tai yra esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą nutraukti sutartį vienašališkai CK 6.217, 6.218 straipsnių pagrindais dėl UAB „STATVA“ kaltės ir pagal sutarties 8.4.4, 8.4.5 punktus reikalauti delspinigių (1 t., b. l. 17-18). Atsakydamas į šį raštą, pats apeliantas 2013-08-21 rašte ieškovui nurodė, kad „UAB „STATVA“ <...> dėl sutarties vienašališko nutraukimo praneša, kad įvertinusi rašte nurodytas aplinkybes sutinka, kad užsakovas <...> vienašališkai nutraukia sutartį su Rangovu UAB „STATVA“ pasibaigus <...> darbų atlikimo terminui, t .y nuo 2013 m. rugpjūčio 22 dienos“ (1 t., b. l. 14), kas patvirtina, kad atsakovas taip pat suprato, jog rangos sutartis ieškovo iniciatyva bus nutraukta vienašališkai. Po 2013-08-21 susitarimo dėl sutarties nutraukimo Nr. 89-IL-1901 nuo 2013-08-22 (1 t. ,b. l. 97) 2013-08-22 raštu bei vėlesniais raštais ieškovas reikalavo, kad atsakovas atlygintų nuostolius ir sumokėtų netesybas pagal sutarties 8.4.5 punktą (1 t. ,b. l. 13). Taigi, būtent susirašinėjimo tarp šalių turinys ir patvirtina, jog ieškovas niekada nesiūlė pats ir jokia forma neišreiškė pritarimo kitų asmenų siūlymams, kad minėta rangos sutartis su atsakovu būtų nutraukta nuo atsakovo pasiūlyto termino šalių susitarimu netaikant kaltam dėl sutarties pažeidimo atsakovui civilinės atsakomybės. Priešingas sutarties sąlygų turinio aiškinimas prieštarautų ir viešajam interesui, nes, sprendžiant ginčus dėl sutarčių, sudarytų viešo pirkimo būdu, teismai sutarties turinį turi nustatyti vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, jo tikslą, ieškovo pasiūlymą bei šalių elgesį vykdant sutartis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014, Nr. 3K-3-159/2015 ir kt.).

Sutarties nutraukimą reglamentuojančiame CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d..); taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d. ). Aiškindamas šias CK nuostatas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 str. 2 d. kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014; kt.). Susitardamos dėl atvejų, kada sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, šalys įgyvendina sutarties laisvės principą (CK 6.156 str. 1 d.); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Apeliantas nurodo, kad sutartis buvo nutraukta rangos sutarties 12.1 p. pagrindu, tačiau šis punktas reglamentuoja šalių sutarčiai taikytinos teisės pasirinkimą ir ginčų sprendimo būdą, o ne sutarties nutraukimo pagrindus. Juos reglamentuoja sutarties 11 punktas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad sutartis gali būti nutraukta vadovaujantis LR įstatymų normomis (11.2 p.), kad užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš rangovo atlyginti užsakovo patirtus nuostolius, jeigu rangovas bankrutuoja, yra likviduojamas arba kai įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatyta tvarka susidaro analogiška situacija (11.5p.), rangovas daugiau kaip mėnesį vėluoja užbaigti sutartyje numatytų darbų etapą pagal suderintą kalendorinį darbų vykdymo grafiką (11.6 p.), po raštiško užsakovo įspėjimo rangovas nevykdo kitų sutarties sąlygų (11.7 p.) (1 t., b. l. 50-63). Taigi, ieškovas turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą nutraukti minėtą rangos sutartį vienašališkai dėl atsakovo padaryto sutarties pažeidimo.

Kaip jau minėta, pagal rangos sutarties 8.4.5 p., 11. 3 p. ieškovas turi teisę reikalauti, kad dėl sutarties pažeidimo kaltas atsakovas sumokėti šalių sutartyje numatyto dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sutarties darbų vertės ir atlyginti užsakovo patirtus nuostolius. Byloje nėra įrodyta, kad dėl nutrūkusių sutartinių santykių kaltos yra abi šalys, kad ieškovas būtų pažeidęs sutarčių vykdymo principus, įtvirtintus CK 6.200 straipsnyje. Skolininkas neįrodė, kad jis nekaltas dėl padarytų nuostolių ir neįvykdytos prievolės (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str., 6.282 str. 1 d.).

Pagal CK 6.38 straipsnio, kuriame yra įtvirtinti prievolių vykdymo principai, 4 dalies nuostatą, tuo atveju, kai skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už šių asmenų veiksmus atsako kaip už savo. CK šeštosios knygos XXII skyriaus antrojo skirsnio, reglamentuojančio sutartinę atsakomybę, 6.257 straipsnyje, nustatančiame atsakomybę už trečiųjų asmenų veiksmus, nustatyta, kad skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Minėtoje sutartyje nėra numatyta, kad už netinkamai įvykdytą sutartį tiesiogiai atsako sutarčiai vykdyti pasitelktas trečiasis asmuo. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad ieškovas žinojo apie atsakovo problemas su UAB „Vidista“, neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad byloje nenustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išdėstė, kokių faktinių duomenų pagrindu ir kokiu juridiniu pagrindu vadovaudamasis nustatė būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, nes apeliacinio skundo argumentai jų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Kaip jau virš minėta, byloje laikoma įrodyta, kad minėta rangos sutartis nutraukta ne šalių susitarimu, o ieškovo vienašališkai dėl atsakovo padaryto jos pažeidimo. Byloje surikti įrodymai, kurių turinio iš esmės neginčija ir apeliantas, patvirtina, kad atsakovas turėjo ilgalaikių finansinių sunkumų, dėl ko kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kad nuo 2013-07-29 jis nebeatliko darbų pagal rangos sutartyje šalių nustatytą grafiką ir minėtai dienai, nors iki darbų atlikimo terminio pabaigos buvo likę 25 dienos, neatliktų darbų vertė buvo 297 645,51 Lt, kad atsakovas netvirtino, kad iki 2013-08-21 užbaigs rekonstravimo darbus ir kad susitarimas dėl rangos sutarties nutraukimo buvo pasirašytas 2013-08-21, t. y. numatytą pagal sutartį darbų baigimo dieną. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad dėl rangovo (atsakovo) kaltės buvo pažeistas rangos sutarties terminas rekonstravimo darbams atlikti, ieškovas dėl sutarties pažeidimo turėjo nutraukti rangos sutartį, sudaryti sutartį su kitu rangovu likusiai darbų apimčiai, dėl ko patyrė nuostolių, nes pagal naująją sutartį darbų vertė buvo didesnė už neatliktų darbų vertę, nurodytą sutartyje su atsakovu.

Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 str.). CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas padarytų nuostolių dydį įrodė byloje ištirtais ir sprendime nurodytais rašytiniais įrodymais, kurių turinio ir patikimumo apeliantas nenuginčijo. Teismo priteistas žalos dydis realumo, būtinumo ir protingumo kriterijus atitinka. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo sumažinti priteistų nuostolių ir netesybų dydį, nes dėl visiško nuostolių atlyginimo atsiras nepriimtinų ir sunkių pasekmių atsakovui, o ieškovas praturtės kitos šalies sąskaita, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Šiuo atveju šalys sudarytoje rangos sutartyje susitarė, kad abiems šalims už sutarties peržeidimą taikomos vienodo dydžio netesybos – 0,02 procentai nuo neapmokėtų/neatliktų darbų kainos/vertės. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į CK 6.73, 6.223, 6.228, 6.258 straipsnių nuostatas, nėra pagrindo šalių sutartyje numatytas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti. Byloje nustatyta, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių, jų dydis abiem šalims vienodas, abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, todėl, atsižvelgiant į sąžiningo verslo praktikos reikalavimus, nėra pagrindo paneiginėti šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visapusiškai neišnagrinėjo visų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, tačiau skunde nenurodyta kuo konkrečiai pasireiškė toks netinkamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymas ar nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje esančių įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo teismas padarė pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką įrodymų pakankamumo taisyklės taikymo aspektu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Vien tai, kad tam tikri įrodymai buvo įvertinti ne apelianto naudai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jie įvertinti pažeidus įrodymų vertinimo taisykles ar kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką įrodymų vertinimo klausimu.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.