Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-05-04 · Civilinė byla Nr. e2A-274-278/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
e2A-274-278/2021
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01345-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
AB NEO Finance
Atsakovas
R. S.
Civilinė byla Nr. e2A-274-278/2021Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01345-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau ir AB) NEO Finance apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. vasario 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-735-762/2021 pagal ieškovės AB NEO Finance ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB NEO Finance prašė teismo priteisti iš atsakovo R. S. 2 956,80 Eur negrąžintos kredito dalies, 175,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. gruodžio 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 13,70 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 956,80 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 22 d.), 2 775,52 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,49 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, 13,70 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 956,80 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2021 m. vasario 2 d. sprendimu už akių ieškovės AB NEO Finance ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K398351731 Bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio ir jo skaičiavimo tvarkos; priteisė iš atsakovo R. S. 2 956,80 Eur negrąžintą kredito dalį, 175,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 1504,52 Eur negautas pajamas, 322,95 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,49 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. liepos 23 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 1 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 279,72 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Teismas konstatavo, kad atsakovas R. S. gavo procesinius dokumentus, tačiau per nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.

4. Nustatė, kad šalys 2020 m. balandžio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K398351731 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui R. S. buvo suteiktas 3 000 Eur vartojimo kreditas 84 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 680,48 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 13,70 proc.), 322,95 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2027 m. balandžio 22 d.. Konstatavo, kad atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 8.4. punktu, ieškovė 2020 m. gruodžio 1 d. nutraukė Sutartį su atsakovu.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovas pretenzijų nereiškė, byloje duomenų apie atsakovo sutartinių įsipareigojimų visišką įvykdymą nėra ir darė išvadą, kad nesumokėta 2 956,80 Eur kredito suma iš atsakovo R. S. priteistina.

6. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, teismas darė išvadą ieškovės reikalavimus priteisti 175,96 Eur mokėjimo palūkanas ir 3,49 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, esant pagrįstais ir tenkintinais.

7. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Sprendė, kad nutraukus Sutartį prieš terminą, t. y. 2020 m. gruodžio 1 d., nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal Sutartį vykdymas natūra, o ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl reikalavimas dėl 13,70 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2027 m. balandžio 22 d., atmestinas.

8. Nustatė, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 322,95 Eur, šis mokestis pagal Sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto Sutarties sudarymo metu ir turi būti atsakovo mokamas nepriklausomai nuo to, ar jis tinkamai vykdys savo sutartines prievoles, ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą, nurodytą Sutarties specialiosiose sąlygose (3 000 Eur kreditas, 1 680,48 Eur palūkanos ir 322,95 Eur tarpininkavimo mokestis, kurie sudaro bendrą vartojimo kredito sumą, t. y. 5 003,43 Eur). Be to, nustatė, kad pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11 punktu. Nurodė, kad šios nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti 2 775,52 Eur tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos, kurios viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje numatytą dydį. Darė išvadą esant pagrindui reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo priteisti 322,95 Eur tarpininkavimo mokesčio.

9. Teismas sprendė, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui. Nurodė, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 282,60 Eur (2 956,80 Eur + 175,96 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų), todėl reikalavimas priteisti 13,70 proc. kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra sąlyginis ir negali būti apibrėžtas konkrečia suma, o teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 282,60 Eur sumą, todėl minėtas reikalavimas atmestinas.

10. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad įvertinęs minėtas šalių sudarytos kredito sutarties nuostatas, sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies pobūdį ir apskaičiavimo būdą, nagrinėjamu atveju, savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta vartojimo kredito sutarties Nr. K398351731 5.3 punkte, laikytina netesybomis, ji nėra sąžininga vartotojo atžvilgiu tiek procedūriniu, tiek materialiniu aspektu, todėl pripažintina negaliojančia ab initio.

11. Konstatavo esant pagrindui priteisti iš atsakovo 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė AB NEO Finance prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. vasario 2 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti iš atsakovo R. S. 13,70 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 2 956,80 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2027 m. balandžio 22 d.; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo 333 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

13. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad AB NEO Finance neįrodė negautų pajamų realumo. Pažymi, kad tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia Sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Teigia, kad Sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa 1 680,48 Eur palūkanų suma. Kadangi atsakovas sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, su juo sudaryta Sutartis buvo nutraukta. Teigia, kad pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o AB NEO Finance nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisti iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Tvirtina, kad toks reikalavimas neprieštarauja kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo ir yra pagrįstas.

14. Atkreipia dėmesį į tai, kad AB NEO Finance yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, todėl, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Nurodo, kad kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Pažymi, kad įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas R. S. Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą kredito mokestį, t. y. pajamas tikėjosi gauti iki vartojimo kredito su tarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2027 m. balandžio 22 d.

15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo R. S. 13,70 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 2 956,80 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2027 m. balandžio 22 d., taip pat sprendimo dalies, kuria atitinkamai atmestų reikalavimų daliai sumažintos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. balandžio 22 d. ieškovė UAB NEO Finance ir atsakovas R. S. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K398351731, kuria ieškovė atsakovui suteikė 3 000 Eur vartojimo kreditą 84 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 1 680,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 13,70 proc.), 322,95 Eur tarpininkavimo mokestį – Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka iki 2027 m. balandžio 22 d.. Nustatyta, kad atsakovas savo įsipareigojimų Sutartyje nustatytais terminais nevykdė, todėl ieškovė nuo 2020 m. gruodžio 1 d. Sutartį vienašališkai nutraukė, vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 8.4. punktu. Duomenų apie tai, kad atsakovas po Sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

19. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jos reikalavimo priteisti iš atsakovo 13,70 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 2 956,80 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2027 m. balandžio 22 d., motyvuojant tuo, kad UAB NEO Finance neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Apeliantė teigia, kad ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, nes Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, bendrovė negavo planuotų pajamų, patyrė nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma, o Sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa 1 680,48 Eur palūkanų suma, kuri vertintina kaip orientacinė negautų pajamų suma.

20. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2008, Nr. 3K-3-322/2008, Nr. 3K-3-336/2008 ir kt.).

22. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus, priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).

23. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-460/2008; Nr. 3K-3-118/2010). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-P-382/2006; Nr. 3K-3-199/2007; Nr. 3K-3-62/2008; Nr. 3K-3-116/2012). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-220/2014; Nr. e3K-3-196-687/2018).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytų kriterijų iš esmės turi būti laikomasi ir sprendžiant dėl skolininko pagal vartojimo kredito sutartį civilinės atsakomybės.

25. Nagrinėjamu atveju, apeliantė prašė priteisti nuostolius negautų pajamų (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) forma. Iš ieškinio turinio ir pateiktų įrodymų matyti, jog tokį reikalavimą apeliantė iš esmės grindė Sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, nurodė, kad priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą ir pateikė paaiškinimus dėl jų apskaičiavimo būdo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė jokiais objektyviais duomenimis, skaičiavimais nepagrindė jos nustatyto nuostolių negautų pajamų forma dydžio, jų realumo. Iš aukščiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų darytina išvada, kad Sutarties specialiosiose sąlygose sulygtas fiksuotas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis, nors ir laikytinas vienu iš kriterijų, taikomų skaičiuojant nuostolių negautų pajamų forma dydį, tačiau pats vienas nėra pakankamas nuostolių dydžiui nustatyti, nuostolių dydį reikia įrodyti, pateikiant skaičiavimus ir dėl kitų pirmiau nurodytų kriterijų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad AB NEO Finance savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė, t. y. neįrodė nuostolių negautų pajamų forma dydžio.

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių negautų pajamų forma atlyginimą, tiek proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nėra pagrindo keisti ir skundžiamo sprendimo už akių dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

27. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bei nedaro įtakos skundžiamo sprendimo už akių dalies teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Atmetus ieškovės AB NEO Finance apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. vasario 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė