Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Ričardui Kiaulakiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Neringos Petrauskienės 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – institucija) 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) M. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje už tai, kad jis 2025 m. liepos 31 d. 01.03 val. Kauno miesto sav., Kaune, Gimnazijos g. 2, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai pirmu tikrinimu nustatytas 0,54 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Šiuo nutarimu M. B. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad M. B. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas alkotesteriu, turinčiu iki 2025 m. lapkričio 6 d. galiojantį patikros sertifikatą. Taigi, inkriminuojamo nusižengimo dieną, t. y. 2025 m. lapkričio 31 d., neblaivumo patikrinimas M. B. buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Duomenų, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas M. B. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintomis (su vėlesniais pakeitimais) Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), byloje nėra. Taisyklių II skyriaus 4 dalyje įtvirtinta, jog policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. neblaivumas, po pirmojo tikrinimo, pakartotinai buvo tikrintas po 16 min., buvo užtikrintas paklaidos nustatymas, gautiems rezultatams, tai yra pilnai išlaikant neblaivumo nustatymo procedūrą. Todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu, nėra pagrindo. Be kita ko, tikrinant M. B. neblaivumą, pastarasis ir neneigė, jog 2-3 valandų bėgyje, iki vairuojant transporto priemonę, jis vartojo alkoholinius gėrimus – alų, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu, tačiau nesutiko, o iš vaizdo įrašų esančių byloje matyti, kad M. B. buvo nustebęs, kad neblaivumas galėjo viršyti 0,4 promilės, nes kaip ir pats nurodė, to nesitikėjo. Vis tik, šioje vietoje teismas pažymi, kad asmens savo būklės vertinimas ir neblaivumo nustatymas, gali ženkliai skirtis, ir vien subjektyvus nubaustojo asmens savo apsvaigimo įvertinimas, kai neblaivumas buvo nustatytas sertifikuoto alkotesterio pagalba, neturi jokios įrodomosios reikšmės.

Taisyklių 29 punkte įtvirtinta, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo, atlikto policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nesutikdamas su tikrinimo alkotesteriu rezultatais M. B. nuvyko į gydymo įstaigą – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę, skubios medicinos skyrių, kur jam 2025 m. liepos 31 d. 02.34 val. buvo paimtas kraujo mėginys, o paimtame kraujyje, pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo rasta 0,27 promilės etilo alkoholio. Taigi, akivaizdu, kad ir specialisto išvada nustatytas M. B. apsvaigimas nuo alkoholio 2025 m. liepos 31 d. Šioje vietoje, teismas akcentuoja tai, jog M. B. kraujo mėginys buvo paimtas pažeidžiant Taisyklių 29 punktą ir negali būti vertinamas kaip įrodymas byloje, pažeidimą teismas konstatuoja ta prasme, jog kraujo mėginys buvo paimtas vėliau nei po valandos, nes kraujo mėginys buvo paimtas 02.34 val. kai tuo tarpu pirmasis neblaivumo patikrinimas buvo atliktas 01.03 val., o antrasis neblaivumo tikrinimas buvo atliekamas 01.19 val., taigi, vėliausias laikotarpis, kuomet turėjo būti paimtas kraujo mėginys, turėjo būti 02.19 val.

Net ir vertinant toksikologo išvadą byloje, kaip pagrįstą įrodymą, nebūtų pagrindo vertinti, kad tikrinimo alkotesteriu metu, pažeidėjas būtų buvęs blaivus arba apsvaigęs mažiau, nei nustatyta alkotesteriu. Vien tai, kad po 1 val. 31 min. nuo pirmo pūtimo ir po 1 val. 15 min. atlikus kraujo tyrimą buvo nustatyta, jog M. B. yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,27 promilių neblaivumas, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu rezultatų nesant duomenų, kad buvo pažeista neblaivumo tikrinimo tvarka. Teismo vertinimu, alkotesterio duomenys, kurie buvo gauti nepažeidžiant neblaivumo tikrinimo procedūros, kurie buvo gauti iš karto po vairavimo, yra tikslesni ir labiau atspindintys M. B. neblaivumo laipsnį vairavimo metu nei rezultatai, gauti ištyrus vėliau paimtą kraują, juo labiau, kad kraujo pridavimo procedūra buvo pažeista nesilaikant Taisyklių 29 punkte numatyto ne ilgesnio nei 1 valandos laikotarpio. Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Šiuo atveju, net ir kraujo tyrimas patvirtino, jog praėjus daugiau nei valandai nuo vairavimo M. B. buvo neblaivus, o jį sustabdžius vairuojant, patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatytas daugiau nei leistinas neblaivumo laipsnis, kuris buvo konkretus ir nekeliantis abejonių, be kita ko, iš vaizdo įrašo esančio byloje, matyti, kad M. B., po antrojo neblaivumo patikrinimo, dar prašo palaukti pareigūnų ir leisti jam dar kartą pasitikrinti neblaivumą, kas tik patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekė išvengti atsakomybės, kai aiškiai suprato, jog alkoholio koncentracija yra viršijanti leistiną normą. Įvertinus visus šiuos duomenis, M. B. veiksmai, pilna apimtimi atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

Tuo tarpu nei taisyklėse nei apraše nėra įpareigojimo policijos pareigūnams įspėti asmenį, apie tai, jog jis negali rūkyti prieš neblaivumo tikrinimą ar tarp neblaivumo patikrinimų. Iš viešai prieinamos alkotesterio ,,Alcotest 7510“ specifikacijos, kuriuo buvo tikrinamas M. B. neblaivumas, nustatyta, jog šis alkotesteris turi galimybę aptikti burnoje užsilikusį alkoholį, jei prietaisas aptinka, kad rezultatą įtakoja burnos ertmėje ar viršutiniuose kvėpavimo takuose užsilikęs alkoholis, rodomas atitinkamas matavimo klaidos pranešimas. Tuo tarpu, nors teismo posėdžio metu pareiškėjas M. B. nurodė, kad alkotesterio rodmenims galėjo turėti įtakos cigaretės rūkymas, kuris akumuliuotų alkoholio aptikimą, iš alkotesterio specifikacijos akivaizdu, kad patikros metu naudotas alkotesteris būtų nustatęs, jog alkoholio koncentracija yra fiksuojama iš burnoje buvusio alkoholio. Be to, teismo posėdžio metu institucijos atstovas, taip pat patvirtino, kad naudoto alkotesterio rodmenims, rūkymas neturi įtakos. Įvertinus visa tai, ir atsižvelgus, jog ir po laiko paimtame M. B. kraujo mėginyje, buvo fiksuota alkoholio koncentracija, nėra pagrindo spręsti, jog rūkymas, būtų galėjęs iškraipyti alkoholio rodmenis, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančiais vaizdo įrašais nėra fiksuota, jog M. B. neblaivumo tikrinimo metu, ar prieš jį, pareiškėjas būtų rūkęs, todėl skundu iškelta versija, apie cigarečių rūkymą, yra laikytiną tik administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. gynybine versiją. Tuo labiau, kad ir savo skunde ir parodymuose teismo posėdžio metu pareiškėjas yra nenuoseklus ir nevienareikšmiškas, skunde nurodydamas, kad rūkymas, būtų galėjęs turėti įtakos pirmajam neblaivumo tikrinimui, jokia prasme nenurodydamas, kad jis būtų rūkęs, ar, kad rūkė prieš antrąjį patikrinimą, tuo tarpu teismo posėdžio metu jau kėlė versiją, kad rūkė tarp patikrinimų, nes nebuvo įspėtas. Vis tik, teismas šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentus ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, laiko tik siekiu išvengti administracinės atsakomybės, tuo labiau, kad pagal aptartą alkotesterio specifiką, tai net ir nebūtų turėję įtakos, o tai, kad vairavimo metu M. B. buvo apsvaigęs patvirtina ir kraujo tyrimas. Tokiu būdu, nėra pagrindo abejoti apsvaigimo nustatymo aktu, alkotesterio patikros metu, fiksuotais neblaivumo duomenimis. Dėl ko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B., buvo pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

M. B. skundu pateikė ir prašymą sumažinti jam paskirtą baudą ir neskirti teisės vairuoti atėmimo. ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22648/2024).

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.

Nagrinėjamu atveju, įvertimus skundžiamą nutarimą, teismas konstatuoja, jog institucija tinkamai įvertino visas nuobaudų bei administracinio poveikio priemonės skyrimo aplinkybes ir M. B. paskyrė ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą minimaliausią administracinę nuobaudą – baudą ir minimaliausiam terminui taikė administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju, nėra pagrindo dar labiau švelninti administracinį nusižengimą padariusio asmens M. B. teisinės padėties, nes nei savo skunde, nei teismo posėdžio metu asmuo nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Priešingai pareiškėjas ginčija savo padarytą administracinį nusižengimą, prieš vairuodamas transporto priemonę, sąmoningai vartojo alkoholinius gėrimus, todėl šiuo atveju jam kylanti atsakomybė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, o jokių išskirtinai teigiamai pažeidėją charakterizuojančių duomenų, byloje nėra. Tiek paskirta administracinė nuobauda, tiek ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas M. B. neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).

Pareiškėjas savo skunde pateikė alternatyvų prašymą taikyti jam administracinio poveikio priemonę – uždraudimą vairuoto transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Vis tik, pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nėra taikoma atskirai be privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi ją pritaikius yra tik trumpesnis, straipsnių sankcijose numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, kai po jo yra pradedama vykdyti administracinio poveikio priemonė draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 693 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiuo atveju iš skundo reikalavimo yra akivaizdu, kad pareiškėjas prašo netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jam taikyti administracinio poveikio priemonę – uždraudimą vairuoto transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kas įstatymų požiūriu nėra leistina. Tuo tarpu, aukščiau aptartų motyvų kontekste, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju nėra ir pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl ir šis pareiškėjo skundo reikalavimas, netenkinamas.

Sutiktina ir su institucijos atsiliepime nurodyta aplinkybes, jog M. B. neblaivumą tikrinęs pareigūnas, jį nepagrįstai informavo apie tai, kad pasitikrinus kraują, jei bus nustatyta mažesnė alkoholio koncentracija, tai neužtrauks administracinės atsakomybės, kas, kaip aptarta aukščiau prieštarautų teismų, šiuo klausimu, formuojamai praktikai. Vis tik, toks pareigūno subjektyvus ir niekuo neparemtas situacijos išaiškinimas, jokia prasme nešalina M. B. atsakomybės dėl vairavimo neblaiviam. Be to, nors skundu kvestionuojamas nutarimo teisėtumas ir ta prasme, jog nutarime nurodyta, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo data yra 2024 m. liepos 31 d., tačiau teismas tai laiko aiškiu rašymo apsirikimu, nes susipažinus su byloje esančiu sprendimu sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, jame teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo data yra numatyta 2025 m. liepos 31 d., dėl ko tikslintina skundžiamo nutarimo dalis motyvuose, kur nurodyta ,,Pil. M. B. paskirta 800 eur. bauda su 6 mėn. teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu (nuo 2024-07-31 iki 2026-01-30) ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai iki vienų metų (nuo 2026-01-31 iki 2027-01-30)“, ši dalis keistina ją išdėstant ,,Pil. M. B. paskirta 800 eur. bauda su 6 mėn. teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu (nuo 2025-07-31 iki 2026-01-30) ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai iki vienų metų (nuo 2026-01-31 iki 2027-01-30)“ (ANK 638 straipsnis). Rašymo apsirikimu teismas laiko ir skundžiamo nutarimo dalį, kurioje nurodyta, kad nutarimas priimtas ,,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs (-usi) administracinio nusižengimo bylą (bylas), nustačiau (-tė), kad“, nes iš nutarimo motyvų ir nagrinėtų klausimų, akivaizdu, jog pareiškėjas M. B. dalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, kuris vyko 2025 m. rugsėjo 15 d., juo labiau, kad ir teismo posėdžio metu pats pareiškėjas nurodė, kad tą dieną bendravo su tyrėja ir nors nurodo, kad tyrėja jo neišklausė, tačiau iš skundžiamo nutarimo motyvų akivaizdu, kad buvo vertintos visos M. B. keltos versijos ir vertinti pateikti duomenys, kas paneigia pareiškėjo paaiškinimus, jog jis nebuvo išklausytas, taip pažeidžiant jo teises. Be to, pats M. B. 2025 m. rugsėjo 15 d. pasirašė sutikimą, kad jam būtų paskirta administracinio poveikio priemonė nevairuoti transporto priemonių, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Sutikimo data bei skundžiamo nutarimo data yra ta pačios, o sutikimas yra pasirašytas M. B., kas tik sustiprina teismo vertinimą, jog pareiškėjas dalyvavo žodiniame administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, o tai, kad nutarimo priėmimas ir M. B. pripažinimas padarius administracinį nusižengimą, netenkina pareiškėjo, nesuponuoja išvados, kad pareiškėjo teisė būti išklausytam būtų buvusi pažeista. Be kita ko, savo poziciją, dėl administracinio nusižengimo įvykdymo M. B. išaiškino ir teisme, kur bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, taip jo teisė būti išklausytam, buvo dar kartą įgyvendinta. Įvertinus tai, teismas, kaip rašymo apsirikimą ištaiso skundžiamo nutarimo dalį dėl nutarimo priėmimo formos, nurodant, kad nutarimas priimtas ,,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame posėdyje išnagrinėjęs (-usi) administracinio nusižengimo bylą (bylas), nustačiau (-tė), kad“ (ANK 638 straipsnis).

ANK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde prašė jam paskirtą administracinę nuobaudą paskirti mokėti dalimis, tačiau tokio prašymo tenkinimui nėra pagrindo. Iš Sodros duomenų nustatyta, jog M. B. yra asmuo, kuris verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą, kas teismo vertinimu leidžia spręsti, jog pareiškėjas yra pajamas gaunantis asmuo, be to yra neabejotinai darbingo amžiaus, o tai, kad, kaip pateikė duomenis, yra dieninių studijų studentas, neužkerta jam kelio užsiimti ir darbine veikla, todėl byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindu spręsti, kad paskirtos baudos mokėjimas per ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, būtų išskirtinis finansinis apsunkinimas, juo labiau, kad kaip minėta, pareiškėjas vykdo individualią veiklą. Atsižvelgiant į visą tai, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl administracinės nuobaudos išdėstymo per tam tikrą laikotarpį ir M. B. skirta administracinė nuobauda turi būti sumokėta ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatytu terminu.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti M. B. skundo nėra teisinio pagrindo ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Neringos Petrauskienės 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 638 straipsniu teismas,

nutaria:

netenkinti M. B. skundo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), palikti nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)):

1) nurodyti, kad nutarimas priimtas ,,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame posėdyje išnagrinėjęs (-usi) administracinio nusižengimo bylą (bylas), nustačiau (-tė), kad“;

2) motyvuojamoje dalyje nurodyti, kad ,,Pil. M. B. paskirta 800 eur. bauda su 6 mėn. teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu (nuo 2025-07-31 iki 2026-01-30) ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai iki vienų metų (nuo 2026-01-31 iki 2027-01-30)“

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.