Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-4888-1114/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10066-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

2024 m. kovo 26 d.

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romano Klišausko ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023-11-15 sprendimą Nr. 23S204942 (toliau – ir Sprendimas 1), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760227545; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023-11-17 sprendimą Nr. 23S206374 (toliau – ir Sprendimas 2), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos (toliau skundžiamas Sprendimas 1 ir skundžiamas Sprendimas 2 kartu vadinami Sprendimais.); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde paaiškina, jog yra Baltarusijos pilietis, nuo 2022-01-28 iki dabar dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė) tolimųjų reisų vairuotoju. Nurodo, kad nuo 2021-12-27 iki 2022-12-09 jam buvo išduota nacionalinė viza, o 2023-02-17, t. y. praėjus daugiau nei metams nuo 2022-02-24 Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu pradžios, Migracijos departamentas išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760227545 darbo Bendrovėje pagrindu. Pažymi, jog, prieš išduodant leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentą pildytu klausimynu informavo, kad nuo 2018 m. iki 2022 m. dirbo Baltarusijoje Nepaprastųjų situacijų ministerijoje vairuotoju, o Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos politikos bei karo veiksmų prieš Ukrainą nepalaiko.

3. Teigia, kad 2023 m. vasarą nusprendė pakeisti darbdavį. Tuo tikslu 2023-07-03 pateikė dokumentus darbdavio procedūros keitimui, įskaitant ir užpildė klausimyną, kuriame sąžiningai nurodė tą pačią informaciją kaip ir pildant klausimyną prieš leidimo laikinai gyventi išdavimą: laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2022 m. dirbo Baltarusijoje Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje vairuotoju. Pareiškėjo darbo funkcijos iš esmės buvo analogiškos, kokias jis atlieka Bendrovėje. Pareiškėjas pažymi, kad 2023-09-29 nusprendė darbdavio keitimo procedūros nebetęsti ir informavo įmonę, į kurią norėjo darbintis, atšaukti darbdavio keitimo procedūrą, ką ji 2023-10-03 ir padarė. Paaiškina, kad Migracijos departamentas 2023-11-14 priėmė sprendimą Nr. 23S203941 atsisakyti pareiškėjui leisti pakeisti darbdavį.

4. Atitinkamai pabrėžia, jog 2023-11-15 Migracijos departamentas priėmė ir skundžiamą Sprendimą 1, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nors prieš tai jam disponuojant tokia pačia informacija leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui išdavė. Paaiškina, kad 2023-11-17 Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą 2, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023-11-17 iki 2028-11-16.

5. Teigia, jog iš skundžiamo Sprendimo 1 turinio matyti, kad Migracijos departamentas savarankiškai netyrė susiklosčiusios situacijos, pareiškėjo užimtų pareigų pobūdžio ir pasirėmė išimtinai tik vienu įrodymu – Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023-10-06 išvada Nr. 18-10592 (toliau – ir Išvada), kurioje iš esmės pateikiamas šabloniškas išaiškinimas, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

6. Pareiškėjas tvirtina, jog Migracijos departamentas skundžiamus Sprendimus priėmė nesant tam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte ir 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pagrindų, t. y. pareiškėjas nekelia realios grėsmės valstybės saugumui, o Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo aplinkybių vertinimo.

7. Paaiškina, kad sprendžiant, ar gali kilti grėsmė valstybė saugumui, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje: 1) pabrėžiama, jog, nustatant (prognozuojant), ar egzistuoja galima grėsmė UTPĮ kontekste, procesas negali būti grindžiamas spėjimais ir įtarimai; jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu; 2) konstatuota, kad galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas; 3) išaiškinta, jog Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o pati išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali.

8. Mano, jog šios suformuotos LVAT praktikos kontekste, akivaizdu, kad VSD pripažindamas, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, o Migracijos departamentas išimtinai VSD išvados pagrindu priimdamas skundžiamus Sprendimus, į šią LVAT praktiką neatsižvelgė ir priėmė neteisėtus ir nepagrįstus Sprendimus. Teigia, kad pagal VSD Išvados ir skundžiamų Sprendimų logiką, per se pakanka formalaus fakto, kad pareiškėjas turėjo santykius su Baltarusijos valdžios struktūromis, visiškai nevertinant nei kada tokie santykiai buvo, nei kiek laiko jie truko, nei būtent kokie konkretūs santykiai egzistavo.

9. Akcentuoja, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, neatliko objektyvaus ir visapusiško individualaus pareiškėjo aplinkybių vertinimo. Paaiškina, kad vienintelė aplinkybė, kuri neva patvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra jo darbas nepaprastųjų situacijų ministerijoje vairuotoju. Jokių, be prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (kuris buvo išduotas ir vėliau Sprendimu 1 panaikintas) nurodytų duomenų, papildomai VSD nerinko ir nevertino. Migracijos departamento skundžiamame Sprendimuose 1 daugiau jokių aplinkybių be formalaus nurodymo, kada pareiškėjui buvo išduoda nacionalinė viza, kada išduotas leidimas laikinai gyventi, kokia jo darbovietė ir pan., nėra.

10. Pareiškėjo vertinimu, sprendžiant ar jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir atitinkamai ar jam turėjo būti panaikintas leidimas laikinai gyventi ir uždrausta 5 metus atvykti į Lietuvą, turėjo būti atsižvelgta į šias aplinkybes:

10.1. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, esant tokiai pačiai geopolitinei situacijai ir apskritai toms pačioms faktinėms aplinkybėms. Nei VSD, nei Migracijos departamentas neatsižvelgė, kad pareiškėjui 2023-02-17, t. y. praėjus beveik metams nuo 2022-02-24 Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu pradžios, buvo išduotas šiuo metu panaikintas leidimas laikinai gyventi.

10.2. Pareiškėjo užimamų pareigų pobūdį. Pareiškėjas dirbo Nepaprastųjų situacijų ministerijoje vairuotoju. Tuo tarpu, VSD ir Migracijos departamentui pakako vien tik fakto, kad jis dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, nevertinant jo atliekamų darbo funkcijų.

10.3. Pareiškėjo nuoseklią poziciją dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vykdomos politikos ir karo Ukrainoje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas smerkia Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą. Teigia, jog tiek išduodant leidimą laikinai gyventi, tiek ir keičiant darbdavį klausimyne aiškiai išdėstė savo poziciją, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams prieš Ukrainą.

10.4. Pareiškėjo elgesį gyvenant Lietuvoje. Migracijos departamentas nevertino aplinkybių, kad pareiškėjui teisėtai gyvenant Lietuvoje, visą šį laiką jis elgėsi pareigingai, nepadarė jokių pažeidimų, nėra niekam skolingas, čia dirba ir moka mokesčius, turi draugų ir pažįstamų.

10.5. Pareiškėjo darbo pobūdį Lietuvoje. Pareiškėjas dirba Bendrovėje tolimųjų reisų vairuotoju. Nėra aišku, kaip pareiškėjas, kuris akivaizdžiai darbovietėje nedisponuoja slapta/jautria informacija, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

11. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atveju susiklosčiusi situacija negali būti sulyginama su LVAT praktikoje nagrinėtomis situacijomis, kada pagrįstai atsisakant išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi/jį panaikinant, buvo nustatyta reali grėsmė valstybės ir visuomenės saugumui. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija kardinaliai skiriasi. Pareiškėjas jokių realių ryšių su Baltarusijos Respublikos valdžios struktūromis neturi ir neturėjo. Tie ryšiai, kuriuos turėjo – vairuotojo darbas, niekaip nepatvirtina jo keliamos grėsmės.

12. Paaiškina, kad LVAT analogiškoje byloje pripažino analogišką Migracijos departamento sprendimą neteisėtu ir jį panaikino, todėl, pareiškėjo manymu, analogiškai turi būti išnagrinėta ir ši byla. Paaiškina, kad LVAT 2023-10-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023 išnagrinėjo užsieniečio (Baltarusijos Respublikos piliečio) apeliacinį skundą ir jį patenkino.

13. Pareiškėjas pabrėžia, kad analogiška (itin panaši) situacija, susiklostė ir pareiškėjo priimto skundžiamo Sprendimo 1 atžvilgiu. Pažymi, jog ši aktuali LVAT praktika tik patvirtina, kad Migracijos departamento priimti Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

14. Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

15. Teigia, kad skundžiami Sprendimai buvo priimti vadovaujantis VSD pateikta Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. UTPĮ nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimai yra priimami dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pagal UTPĮ 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

16. Nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad Sprendime 1 nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Visų pirma nurodo, kad pagal suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Antra, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jos baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui. Trečia, buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), ekonominiai (nuo 2022-01-28), socialiniai. Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja galimai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

17. Pažymi, kad pareiškėjui buvo pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Priimant Sprendimą 2, priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo vadovautasi ne tik VSD išvada, bet ir kitais duomenimis, kurie leidžia daryti išvadą, jog jo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje.

18. Taip pat Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skunde cituojamais LVAT sprendimais, nes tuose sprendimuose užsieniečių darbinė (tarnybos) veikla nėra analogiška pareiškėjo atveju, t. y. skiriasi ne tik darbo/tarnybos laikas, bet ir jo pabaiga, t. y. darbinės/tarnybos pabaiga svyruoja nuo 1999 m. iki 2008 m.

19. Teigia, jog aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam šis leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas UTPĮ įtvirtintais pagrindais, jeigu užsienietis neatitinka UTPĮ reikalavimų. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Pažymi ir tai, kad keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimas. Be to, pareiškėjas pildydamas klausimyną pirmą kartą ir po to nurodė ne analogiškus duomenis, t. y. pirmuoju atveju jis nebuvo nurodęs savo darbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje.

20. Pabrėžia, kad skundžiami Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nenustatyti), socialiniai ir ekonominiai (neilgalaikiai). Tačiau jie nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. VSD nuomone, skundžiami Migracijos departamento Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

23. VSD nurodo, jog 2023-10-06 pateikė Išvadą, kad pareiškėjas 2018–2022 m. (visai neseniai) dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

24. Nurodo, jog tai, kad pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, ne kartą pasisakęs ir LVAT savo baigiamuosiuose aktuose. Pažymi, kad nors pareiškėjas klausimyne dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje bei dėl Krymo priklausomybės pateikė „teisingus“ atsakymus (pažymėjo „varnelę“ reikiamoje vietoje), tačiau vien tik jie savaime negali paneigti byloje nustatytų esminių aplinkybių dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.

25. Pažymi, kad Migracijos departamento Sprendimų turinys patvirtina, kad nors esminis Sprendimų pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą turimų Lietuvos Respublikoje socialinių bei ekonominių ryšių aspektu bei nustatė, kad pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo Lietuvoje pagrindu. Pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, byloje nenustatyta. Surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

26. VSD vertinimu, priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Pabrėžia, kad Migracijos departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo 1, kuriuo pareiškėjui nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Sprendimo 2, kuriuo pareiškėjui nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teismo prašo: 1) panaikinti skundžiamus Sprendimus; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28.1. Pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis.

28.2. 2022-10-17 pareiškėjo darbdavys, t. y. Bendrovė, pateikė prašymą Nr. 2210-LLG-5297 pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, kaip užsieniečiui, ketinančiam Lietuvos Respublikoje dirbti pagal darbo sutartį Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, kurio profesija yra įtraukta į trūkstam profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir kuriam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.

28.3. 2023-02-17 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 760227545 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams.

28.4. 2023-01-25 pareiškėjas užpildė Migracijos departamento klausimyną. Atsakydamas į klausimyno 1 klausimą (nurodykite savo išsilavinimą, kada ir kokią (-ias) mokymo įstaigą (-as) baigėte? Kokią (-ias) specialybę (-es) įgijote) pareiškėjas nurodė – bendras vidurinis išsilavinimas, 2010 m., Mokykla Nr. 12. Atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) pareiškėjas nurodė: 1) 2014 – 2017 m.: Privati unitarinė prekybos įmonė (ChTPUP) Ekspi-treiding, tarptautinių reisų vairuotojas; 2) 2017 – 2022 m.: priešgaisrinis gelbėjimo padalinys Nr. 1 (PASCh-1), vairuotojas; 3) nuo 2022-01-28 iki dabar: UAB „HQDS“, tarptautinės transporto priemonės vairuotojas. Į klausimyno 3 klausimą (ar esate atlikęs privalomąją karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis), pareiškėjas atsakė, kad 2011 – 2012 metais atliko būtinąją karinę tarnybą, Baltarusijos Respublikos Pasienio kariuomenėje, inžinerijos-technikos būryje, užėmė techniko pareigas, laipsnis - jaunesnysis seržantas. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Ukrainai“.

28.5. 2023-07-03 pareiškėjas užpildė dar vieną Migracijos departamento pateiktą klausimyną. Kuriame atsakymus į klausimyno 1, 10 ir 11 klausimus pareiškėjas pateikė tokius pačius kaip ir 2023-01-25 pildyto klausimyno 1, 10 ir 11 klausimus. Atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) pareiškėjas nurodė: 1) 2010 – 2012 m.: Baltarusija, Baltarusijos Respublikos Ginkluotosios Pajėgos (VS RB), būtinoji karinė tarnyba; 2) 2013 – 2014 m.: Rusija, FRONT engineering, vairuotojas; 3) 2014 – 2018 m.: Baltarusija, privati unitarinė prekybos įmonė (ChTPUP) Ekspi-treiding, vairuotojas; 4) 2018 – 2022 m.: Baltarusijos Respublika, Ypatingųjų situacijų ministerija (MChS RB), vairuotojas; 5) nuo 2022 m. – iki dabar: Lietuva, HQDS, vairuotojas. Į klausimyno 3 klausimą (ar esate atlikęs privalomąją karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis), pareiškėjas atsakė, kad 2011 – 2012 metais atliko tarnybą Baltarusijos Respublikos Ginkluotosios Pajėgose (VS RB), karinis dalinys 1242, jaunesniojo seržanto laipsnis, techniko pareigybė.

28.6. 2023-06-29 pareiškėjas pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą darbdavį Nr. 2306-LLGD-2695. Prašyme nurodė, jog turi leidimą laikinai gyventi, išduotą kaip darbuotojui (ne aukštos profesinės kvalifikacijos), ir pageidauja pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

28.7. 2023-10-06 VSD Migracijos departamentui pateikė Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento 2023-07-03 klausimyną, nurodė, kad 2018–2022 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“ Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Nurodė, kad jeigu įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas pareiškėjui neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, prašė įrašyti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.

28.8. 2023-11-14 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S203941 atsisakyti pareiškėjui leisti pakeisti darbdavį, nes asmeniui nėra pagrindo leisti pakeisti darbdavį.

28.9. Migracijos departamentas 2023-11-15 priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760227323, galiojantį iki 2025-02-28, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Sprendime 1 nurodyta, kad Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nes, pildydamas Migracijos departamento pateiktą klausimyną ir atsakydamas į 2 klausimą, pareiškėjas nurodė, kad 2018–2022 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Sprendime 1 nurodyta, jog, vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje ir patikrinus užsieniečio duomenis Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse, nustatyta, kad Lietuvos Respublika jam buvo išdavusi nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2021-12-27 iki 2022-12-09. Šiuo metu pareiškėjas turi leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2023-02-28 iki 2025-02-28, išduotą darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Aktualiausiais 2023-11-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022-01-28 iki dabar dirba Bendrovėje, kurios tarpininkavimu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Nors pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs, Migracijos departamentas nenustatė, kad jis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie jo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas pirmą kartą į Lietuvą atvyko 2015-05-20, o darbo nuo 2022 m. laikotarpiu periodiškai grįžta į Baltarusijos Respubliką. Sprendime 1 konstatuota, kad pareiškėjas 2018–2022 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje vairuotoju, o tai reiškia, kad asmuo gali būti Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti. Tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, todėl buvo padaryta išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė. Vien tai, kad asmuo turi (turėjo) leidimą laikinai gyventi ir dirba (dirbo) Lietuvoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl užsieniečio ankstesnės veiklos ir ryšių yra išnykusi. Užsienietis net ir nedirbdamas minėtose įstaigose gali ir toliau palaikyti ryšius su Baltarusijos Respublikoje ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais lojaliais asmenimis ir tai, Migracijos departamento vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia užsieniečio pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

28.10. 2023-11-17 Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 2, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 5, 7, 8 dalimis. Be argumentų, kurie nurodyti Sprendime 1, Sprendime 2 Migracijos departamentas pažymėjo, jog pareiškėjo interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

29.1. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD (4 straipsnio 4 dalis). Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), privalo gauti VSD įvertinimą, ar nėra UTPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (4 straipsnio 5 dalis). VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas UTPĮ nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 7 dalis).

29.2. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (50 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

29.3. Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (133 straipsnio 5 dalis). Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (133 straipsnio 7 dalis). Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė UTPĮ 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas; draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (133 straipsnio 8 dalis).

30. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

31.1. Nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartį byloje Nr. A-1814-858/2015).

31.2. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (žr., LVAT 2015-06-10 nutartį byloje Nr. A-1814-858/2015).

31.3. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006-10-18 sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

31.4. Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008-04-24 sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

31.5. LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., LVAT 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022-03-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023-04-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023-10-11 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2340-575/2023) yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

31.6. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018-04-11 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023-10-11 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2340-575/2023).

31.7. Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra sankcija, taikytina pagal baudžiamosios teisės nuostatas. Tai, kad baudžiamieji įstatymai nenumato atsakomybės už tam tikrų veiksmų atlikimą, arba nediferencijuoja atsakomybės priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu jie buvo atlikti, neužkerta kelio administracinę bylą nagrinėjančiam teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes pripažinti, jog tokie veiksmai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl UTPĮ vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr. LVAT 2006-06-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; LVAT 2019-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

32. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006-10-18 sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos; visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma; ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas; šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

33. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

34. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

35. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad jis nekelia realios grėsmės valstybės saugumui, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo aplinkybių vertinimo, atsakovo atliktas „individualus vertinimas“ buvo formalus ir šabloniškas. Vienintelė aplinkybė, kuri neva patvirtinta, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui yra pareiškėjo darbas Nepaprastųjų situacijų ministerijoje vairuotoju. VSD Išvada surašyta paviršutiniškai ir šabloniškai, o ne atliekant objektyvų vertinimą. Pareiškėjas paaiškina, kad sprendžiant, ar jis kelia grėsmę valstybės saugumui, ar jam turi būti panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, uždraudžiama atvykti į Lietuvą, turėjo būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, esant tokiai pačiai geopolitinei situacijai ir apskritai toms pačioms faktinėms aplinkybėms; nei VSD, nei Migracijos departamentas neatsižvelgė, kad pareiškėjui 2023-02-17, t. y. praėjus beveik metams nuo 2022-02-24 Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu pradžios, buvo išduotas šiuo metu panaikintas leidimas laikinai gyventi; 2) pareiškėjo užimamų pareigų pobūdį; pareiškėjas dirbo Nepaprastųjų situacijų ministerijoje vairuotoju; tuo tarpu, VSD ir Migracijos departamentui pakako vien tik fakto, kad jis dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, nevertinant jo atliekamų darbo funkcijų; 3) pareiškėjo nuoseklią poziciją dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vykdomos politikos ir karo Ukrainoje; byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas smerkia Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą; 4) pareiškėjo elgesį gyvenant Lietuvoje; Migracijos departamentas nevertino aplinkybių, kad pareiškėjui teisėtai gyvenant Lietuvoje, visą šį laiką jis elgėsi pareigingai, nepadarė jokių pažeidimų, nėra niekam skolingas, čia dirba ir moka mokesčius, turi draugų ir pažįstamų; 5) pareiškėjo darbo pobūdį Lietuvoje; pareiškėjas dirba Bendrovėje tolimųjų reisų vairuotoju; nėra aišku, kaip pareiškėjas, kuris akivaizdžiai darbovietėje nedisponuoja slapta/jautria informacija, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas paaiškina, kad jo atveju susiklosčiusi situacija negali būti sulyginama su LVAT praktikoje nagrinėtomis situacijomis, kada pagrįstai atsisakant išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi/jį panaikinant, buvo nustatyta reali grėsmė valstybės ir visuomenės saugumui. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija skiriasi kardinaliai, nes pareiškėjas jokių realių ryšių su Baltarusijos Respublikos valdžios struktūromis neturi ir neturėjo; tie ryšiai, kuriuos turėjo – vairuotojo darbas, niekaip nepatvirtina pareiškėjo keliamos grėsmės. Nepaisant to, kad dar 2023-02-17, esant tokiai pačiai situacijai, Migracijos departamentas neįžvelgė pareiškėjo keliamos grėsmės ir leidimą laikinai gyventi išdavė, nes pareiškėjas jokių realių ryšių neturi, 2023-11-15 vien tik įtarimų pagrindu, t. y. nesant UTPĮ nustatytos grėsmės, VSD pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, o atsakovas VSD Išvados pagrindu priėmė skundžiamus Sprendimus, tokiu būdu be jokio teisinio pagrindo atimdamas pareiškėjui galimybę kurti gyvenimą Lietuvoje ir jo turimą pragyvenimo šaltinį.

36. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi VSD Išvada, kurioje VSD, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė savo vertinimą. VSD, įvertinęs paties pareiškėjo (pildant Migracijos departamento pateiktą klausimyną) nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas 2018-2022 metais dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys; pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

37. Kaip matyti iš UTPĮ 4 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo, VSD (ne Migracijos departamentas) yra įgaliotas vertinti, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismo vertinimu, jeigu įstatyme yra nustatyti konkrečios valstybės institucijos/įstaigos įgaliojimai, ši valstybės institucija/įstaiga negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai valstybės institucijai/įstaigai, kitos valstybės institucijos/įstaigos negali jų perimti. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas negali perimti VSD įgaliojimų vertinti užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, įvertinti užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui kitaip nei ją įvertino VSD.

38. Teismas akcentuoja, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu, t. y. pareiškėjo darbu Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje 2018-2022 metais; vertinant, kad kadangi Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas pareiškėjui sudaro grėsmę būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui.

39. Pareiškėjas patikslintame skunde akcentavo, kad jo darbas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje 2018-2022 metais vairuotoju buvo vienintelė aplinkybė, kuria remiantis buvo padaryta išvada dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Teismas pažymi, kad UTPĮ, kituose teisės aktuose nėra nustatyta, nei kokios aplinkybės, nei koks jų skaičius jau būtų pakankamas vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui; kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama individualiai; kaip minėta, EŽTT yra konstatavęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos.

40. Dėl pareiškėjo argumento, kad nei VSD, nei Migracijos departamentas neatsižvelgė, kad pareiškėjui 2023-02-17, t. y. praėjus beveik metams nuo 2022-02-24 Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu pradžios, buvo išduotas šiuo metu panaikintas leidimas laikinai gyventi, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas esant tokiai pačiai geopolitinei situacijai, toms pačioms faktinėms aplinkybės, pažymėtina, kad iš byloje esančių 2023-01-25 pareiškėjo užpildyto klausimyno (iki sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo 2023-02-17) ir 2023-07-03 pareiškėjo užpildyto klausimyno matyti, jog pareiškėjo pateikti atsakymai į klausimynų antrą klausimą dėl jo darbo 2017-2022 metų laikotarpiu nesutampa. Pareiškėjas 2023-01-25 užpildytame klausimyne nurodė, kad 2017-2022 metų laikotarpiu dirbo Priešgaisriniame gelbėjimo padalinyje, 2023-07-03 užpildytame klausimyne nurodė, kad 2018-2022 metų laikotarpiu dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Antra, nėra pagrindo sutikti, kad geopolitinė situacija yra tokia pati, nes per pareiškėjo nurodytą laikotarpį ji tik pablogėjo.

41. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų buvęs priverstas 2018-2022 metų laikotarpiu dirbti Ypatingųjų situacijų ministerijoje Baltarusijos Respublikoje, kad dirbo pastarojoje institucijoje ne savo valia, ne savanoriškai buvo priėmęs sprendimą dirbti.

42. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra svarbios ir aplinkybės, kad pareiškėjas Baltarusijos Respublikos neparastųjų situacijų ministerijoje dirbo pakankamai ilgą laiko tarpą – nuo 2018 m. iki 2022 m. (4-5 metus), nuo darbo pabaigos praėjo labai trumpas laiko tarpas, pareiškėjas dirbo tuo laikotarpiu, kai Baltarusijos valdžios nedemokratiškumas, jos vykdoma agresyvi užsienio politika buvo akivaizdi ir visuotinai žinoma. Tai, kad pareiškėjas dirbo vairuotoju, savaime nepaneigia to, kad pareiškėjas turėjo teisę/galimybę susipažinti, pamatyti, girdėti tokią informaciją, su kuria susipažinti turi teisę/gali tik asmenys, kurie yra lojalūs Baltarusijai, palaiko jos valdžią, savaime nepaneigia to, kad pareiškėjas turėjo būti lojalus Baltarusijos valdžiai, ypač atsižvelgiant į laikotarpį, kada jis dirbo.

43. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus, teismo vertinimu, negali būti vertinami kaip tokios aplinkybės.

44. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visą bylos medžiagą, pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (darbas 2018-2022 metų laikotarpiu Ypatingųjų situacijų ministerijoje Baltarusijos Respublikoje) dėl VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

45. Teismas taip pat pažymi, jog vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas nebedirba Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, ypač atsižvelgiant į darbo joje laikotarpį ir laiką, praėjusį nuo darbo pabaigos, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui rizikos. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad, vertinant grėsmę pagal UTPĮ nustatytą atitinkamą grėsmės lygmenį, pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendime 1 išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali.

46. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimą grėsmę nacionaliniam saugumui. Teismo vertinimu, pareiga šias aplinkybes paneigti negali būti perkelta valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo/panaikinimo.

47. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškina, kad LVAT analogiškoje byloje pripažino analogišką Migracijos departamento sprendimą neteisėtu ir jį panaikino, todėl, pareiškėjo manymu, analogiškai turi būti išnagrinėta ir ši byla. Paaiškina, kad LVAT 2023-10-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, išnagrinėjusi užsieniečio (Baltarusijos Respublikos piliečio) apeliacinį skundą, jį patenkino.

48. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad, kaip minėta, LVAT yra konstatavęs, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Teismo vertinimu, pareiškėjo situacija, nagrinėjama šioje administracinėje byloje, nėra analogiška, tapati, aplinkybės nėra tapačios pareiškėjo patikslintame skunde nurodytai situacijai, dėl kurios yra priimta LVAT 2023-10-18 nutartis.

49. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškina, kad Migracijos departamentas savarankiškai netyrė susiklosčiusios situacijos, pareiškėjo užimtų pareigų pobūdžio ir pasirėmė išimtinai tik vienu įrodymu – VSD išvada, kurioje iš esmės pateikiamas šabloniškas išaiškinimas, neatliko individualaus pareiškėjo aplinkybių vertinimo.

50. Nors ginčijami Sprendimai daugiausiai grindžiami VSD Išvada, tačiau iš Sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą savo kompetencijos ribose (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Migracijos departamento Sprendimuose, kaip minėta, nurodyta, kad, vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, jog pareiškėjas turėjo nuo 2021-12-27 iki 2022-12-09 galiojusią nacionalinę vizą. Aktualiausiais 2023-11-15 VSDFV informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas nuo 2022-01-28 iki dabar dirba Bendrovėje, kurios tarpininkavimu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Nors pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs, Migracijos departamentas nenustatė, kad jis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie jo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas pirmą kartą į Lietuvą atvyko 2015-05-20, o darbo nuo 2022 m. laikotarpiu periodiškai grįžta į Baltarusijos Respubliką.

51. Įvertinus teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teismas pažymi, kad Migracijos departamentas, pagrįstai, atsižvelgęs į VSD Išvadą, įvertinęs UTPĮ nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, LVAT praktiką, skundžiamu Sprendimu 1 nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

52. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

54. Teismo vertinimu, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime 1 įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas 1 atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo naikinti Sprendimą 1.

55. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

56. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau ir – Tvarka), patvirtintoje Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33, nustatyta:

56.1. Tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga (5 punktas).

56.2. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 1) kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 2) užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37 punktas).

56.3. Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 1) 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 2) 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 3) 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (38 punktas).

57. Atsižvelgiant į teismo motyvus, kuriais remiantis padaryta išvada, kad nėra pagrindo naikinti Sprendimo 1, į tai, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, atsižvelgiant į UPTĮ 133 straipsnio 5 dalies nuostatas, Tvarkos 5, 37 ir 38 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismo vertinimu, nėra pagrindo naikinti ir Sprendimo 2, nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises ir kad Sprendime 2 nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.

58. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

60. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsniu, 134 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.