- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- e2-957-517/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01533-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- I. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje
- Advokatai
- Virginija Budrevičienė
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovui Daliui Bielskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei I. S., institucija, teikianti išvadą byloje –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. S., kuriuo prašo: 1) nepilnamečių vaikų: D. V., E. V., K. V. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu – vaikų tėvu A. V.; 2) nustatyti ieškovo prašomą nepilnamečių vaikų: D. V., E. V., K. V. bendravimo tvarką su atsakovu A. V., tai yra atsakovė I. S. su nepilnamečiais vaikais: D. V., E. V., K. V. bendrauja, apie būsimą bendravimą su vaikais ieškovui pranešant iš anksto, prieš dvi dienas iki 20 val., iki numatomos bendravimo dienos ir susitariant su ieškovu dėl bendravimo su vaikais laiko ir vietos; 3) priteisti iš atsakovės I. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: D. V., gim. (duomenys neskelbtini), E. V., gim. (duomenys neskelbtini), K. V., gim. (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur kiekvienam vaikui nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki jų pilnametystės (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją), priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovą A. V.; 4) priteisti iš atsakovės I. S. 9450,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2021 m. gruodžio 1 d.
Ieškinyje nurodo, kad su atsakove I. S. gyveno nesusituokę nuo 2006 m. vasaros iki 2020 m. kovo mėnesio. Gyvenant kartu jiems gimė vaikai: D. V., gimusi (duomenys neskelbtini), E. V., gimusi (duomenys neskelbtini), K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), kurie yra nepilnamečiai. Nuo 2020 m. kovo mėnesio su atsakove I. S. gyvena atskirai, kadangi atsakovė susirado kitą vyrą ir išsikraustė gyventi į Šiaulius, palikusi nepilnamečius vaikus. Nuo to laiko, kai atsakovė išsikraustė, t.y. nuo 2020 m. kovo mėnesio, ji neteikia vaikams išlaikymo, nebendrauja su vaikais, motinos ir vaikų ryšys yra nutrūkęs dėl atsakovės I. S. kaltės. Jis, ieškovas A. V. su nepilnamečiais vaikais: D. V., E. V. ir K. V. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), pas jo motiną G. V.. Jam materialiai padeda motina, kuri neima nuomos mokesčio, nuperka maisto, vaikams reikalingų daiktų. Nepilnamečiai vaikai: D. V., E. V., K. V. yra neįgalūs: 2021 m. sausio 7 d. Kauno III -iasis teritorinis skyrius D. V. išdavė neįgalumo pažymą NL-3Nr. 92, kurioje nurodyta: D. V. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. nustatytas pakartotinis vidutinis neįgalumo lygis; 2021 m. sausio 7 d. Kauno III-iasis teritorinis skyrius E. V. laikotarpiui nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. nustatė pakartotinį vidutinį neįgalumo lygį; 2020 m. rugpjūčio 3 d. Kauno IV-asis teritorinis skyrius K. V. laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2022 m. liepos 22 d. nustatė pakartotinį vidutinį neįgalumo lygį. K. V. ugdomas (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupėje. D. V. mokosi (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos 1 specialiojoje klasėje. E. V. mokosi (duomenys neskelbtini) priešmokyklinėje grupėje. Ieškovo materialinė padėtis yra labai sunki. Yra registruotas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Jo gaunamos pajamos per mėnesį yra: iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus gaunamos išmokos: išmoka vaikui, parama mokinio reikmėms įsigyti, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2021 m. lapkričio mėnesio buvo išmokėta 7 101,93 Eur išmokų. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus E. V. yra mokama šalpos neįgalumo pensija: 214,50 Eur per mėnesį, K. V. yra mokama 214,50 Eur šalpos neįgalumo pensija, E. V. - 214,50 Eur, ieškovui yra mokama nedarbo draudimo išmoka - 225,08 Eur per mėnesį.
Be to, ieškinyje nurodo, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su juo, jis neprieštarauja, kad atsakovė I. S. bendrautų su nepilnamečiais vaikais. Vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos 300,00 Eur lėšos: maistui - 140,00 Eur, dienpinigiai po 2,00 Eur į dieną kiekvienam vaikui, viso: 44,00 Eur, drabužiai, avalynė - 50,00 Eur, vaistams, vitaminams, higienos prekėms – 50,00 Eur, lavinimo priemonėms, žaislams, šventėms – 55,00 Eur. Ieškovas moka buto komunalinius mokesčius: už vandenį - 40,00 Eur per mėnesį, už elektrą - 20,00 Eur per mėnesį. Butas šildomas krosnimi. Šildymo sezonui reikalinga pirkti malkas, išlaidos malkoms: 600,00 Eur per mėnesį. Moka vieną kartą per metus 80,00 Eur už atliekų tvarkymą. Mokesčių dalis vaikui per mėnesį yra: 29,17 Eur. Sūnūs K. lanko ikimokyklinio ugdymo klasę, į mėnesį reikalinga mokėti 30,00 Eur. Taigi, kiekvieno vaiko poreikiams būtina skirti po 300,00 Eur per mėnesį, kas sudaro po 150,00 Eur iš kiekvieno tėvo. Atsakovė privalėtų tinkamai prisidėti prie nepilnamečių vaikų: D., E. ir K. išlaikymo, mokėti kas mėnesį po 150,00 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovė vaikams išlaikymo neteikia visiškai, todėl nuo 2020 m. kovo mėnesio susidarė išlaikymo įsiskolinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jos atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai ieškovas paaiškino, kad su atsakove santuokos įregistravęs nebuvo. Kartu gyvendami susilaukė trijų vaikų. Nuo 2020 m. kovo 2 d. jokių santykių su atsakove nepalaiko, nes atsakovė susirado kitą vyrą ir išėjo pas jį gyventi. Nuo to laiko su vaikų motina jokių ryšių nepalaiko, pastaroji su vaikais nebendrauja. Šiuo metu prižiūri neįgalų sūnų, gauna apie 1000,00 Eur., iš kurių išlaiko tris vaikus. Kartais dirba pas ūkininką. Nuolatinio darbo dirbti negali, nes sūnui reikalinga pastovi priežiūra dėl kylančių traukulių priepuolių. Dukros taip pat yra neįgalios, abi nekalba. Visiems trims vaikams reikalinga didelė priežiūra, nuolatinis lankymasis pas gydytojus tiek Ukmergėje, tiek Vilniuje. Papildomai kainuoja kelionės išlaidos, vaistai.
Atsakovė I. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei kvietimas į teismo posėdį jai buvo įteikti tinkamai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, Tarnyba) byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad A. V. šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2018 m. liepos 2 d. šeimai, Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų sprendimu buvo pradėta taikyti atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. Šeimai pakeitus gyvenamąją vietą, nuo 2021 m. sausio 22 d. atvejo vadybą pradėjo taikyti Ukmergės socialinių paslaugų centras. Priimtas sprendimas šeimai skirti socialines paslaugas ir teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Siekiant pateikti teismui išvadą ir išsiaiškinti kitas reikšmingas aplinkybes buvo apsilankyta ieškovo ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad ieškovas kartu su nepilnamečiais vaikais: D. V., E. V. ir E. V. gyvena D. K. priklausančiame name, kurį nori išsipirkti. Namas su daliniais patogumais. Namo plotas apie 104 kv. m. ploto. Vanduo tiekimas ir nuotekos šalinamos UAB „Ukmergės vandenys“, apšildymas kietu kuru, name įrengta vonia, tualetas, yra karštas vanduo, kuris šildomas boileriu. Vaikai turi savo erdvę, žaislų, baldus. Buities sąlygos geros, švaru tvarkinga. A. V. nurodė, kad palaiko ieškinyje pateiktus prašymus. Atkreipia dėmesį, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą svarbios yra ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis bei kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarnyba, įvertinusi nepilnamečių vaikų: D. V., E. V. ir K. V. gyvenimo su tėvu sąlygas, atsižvelgusi į glaudų emocinį ryšį tarp tėvo ir vaikų, išklausiusi ieškovo nuomonę, vertina, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu A. V. geriausiai atitiktų vaikų interesus ir jų nepažeistų. Tarnybos vertinimu, ieškinyje numatytas 150,00 Eur nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis patenkins tik būtinuosius, minimalius (fiziologinius) vaiko poreikius. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, atsakovei I. S. nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2057 m. rugpjūčio 19 d. yra nustatytas 45 procentų darbingumas. Iš Tarnybai prieinamų registrų matyti, kad atsakovės gaunamos pajamos yra neįgalumo pensija 171,60 eurų ir našlaičių pensija 71,50 eurų. Tarnybos vertinimu atsakovė turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikams užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jų poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos ieškovui. Neprieštarauja dėl ieškovo prašomos vaikų bendravimo tvarkos su mama nustatymo.
Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, ieškinio patenkinimui neprieštaravo.
Liudytoja G. V. teismo posėdžio metu paliudijo, kad jos sūnus kartu su vaikais gyvena jos namuose, ji padeda vaikus išlaikyti, jais rūpintis. Vaikų mama savo vaikais visiškai nesirūpina, turi psichinę negalią. Nuo 2020 m. kovo mėnesio vaikų mama – atsakovė išvyko gyventi į Šiaulių rajoną, su vaikais jokio ryšio nepalaiko, išlaikymo neteikia.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. V. ir atsakovė I. S. nėra susituokę, jie kartu gyveno nuo 2006 m. vasaros iki 2020 m. kovo mėnesio. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. V., (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. V., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. V.. Bylos duomenimis, ieškovas A. V. ir jo nepilnamečiai vaikai: D. V., E. V., K. V. gyvena ieškovo motinos G. V. gyvenamojoje vietoje, D. K. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį nori išsipirkti.
Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos įteikti tinkamai, apie teismo posėdį jam taip pat buvo pranešta tinkamai. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos nagrinėjamais klausimais neišsakė. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad apie vykstantį teisminį procesą ir byloje pareikštus reikalavimus atsakovei yra žinoma, tačiau ji išlaikymo vaikams toliau neteikia, jokio ryšio su jais nepalaiko. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad vaikai gyvena su ieškovu, atsakovė su vaikais jokio ryšio nepalaiko, jais nesirūpina, o pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir nepaneigiama, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant, padarius išvadą, kad šiuo atveju jos dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas, o jo pasirinkta taktika nedalyvauti teisminiuose ginčuose neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečių vaikų: D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su juo – ieškovu A. V.. Atsakovė savo pozicijos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neišsakė. Kaip jau buvo pažymėta, byloje nustatyta, kad ieškovas A. V. ir jo nepilnamečiai vaikai: D. V., E. V. ir K. V. gyvena ieškovo motinos G. V. gyvenamojoje vietoje, D. K. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį ieškovo motina ketina išsipirkti. Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu ir jo motina nuo gimimo iki šiol, ieškovas rūpinasi savo vaikais, jų sveikata, užtikrina minimalias sąlygas vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovė kartu su nepilnamečiais vaikais negyvena nuo 2020 m. kovo mėnesio. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog ieškovo gyvenamojoje vietoje sudarytos minimalios sąlygos nepilnamečiams vaikams žaisti, lavintis ir ugdytis. Tarnyba, įvertinusi nepilnamečių vaikų gyvenimo su tėvu sąlygas, atsižvelgusi į emocinį ryšį tarp tėvo ir vaikų, išklausiusi ieškovo nuomonę, vertina, kad nepilnamečių vaikų: D. V., E. V. ir K. V. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu A. V. geriausiai atitiktų vaikų interesus ir jų nepažeistų.
Taigi, byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka vaikų interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių nepilnamečių vaikų: D. V., E. V. ir K. V. gyvenamoji vieta nustatoma su jų tėvu – ieškovu A. V. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nustačius vaikų: D. V., E. V. ir K. V. gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatytina vaikų bendravimo su motina I. S. tvarka.
Ieškovas teismo prašo nustatyti sekančią atsakovės bendravimo su vaikais tvarką: atsakovė I. S. su nepilnamečiais vaikais: D. V., E. V. ir K. V. bendrauja, apie būsimą bendravimą su vaikais ieškovui pranešant iš anksto, prieš dvi dienas iki 20 val., iki numatomos bendravimo dienos ir susitariant su ieškovu dėl bendravimo su vaiku laiko ir vietos. Atsakovė savo pozicijos dėl šio reikalavimo neišsakė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į šalių nuomonę, vaikų amžių (D. yra sukakę 8 metai, E. – 7 metai, K. – 4 metai), vertina, jog yra pagrindas nustatyti ieškovo prašomą bendravimo tvarką.
Pažymėtina, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir interesus.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaikų poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ieškovo A. V. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. Informacinės sistemos „Liteko“ Kelių transporto priemonių registro duomenimis, ieškovas transporto priemonių neturi. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. spalio 13 d. pažymos apie pajamas matyti, kad ieškovo A. V. gaunamas pajamas sudaro išmoka vaikui, parama mokinio reikmėms įsigyti, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, kurios sudaro po 537,60 Eur kas mėnesį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus duomenimis, ieškovui laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo mokama 225,08 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoka, ieškovo vaikams: E. V., K. V., D. V. mokamos 214,50 Eur kas mėnesį šalpos neįgalumo pensijos. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, ieškovui nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Šiuo metu prižiūri neįgalų sūnų, gauna apie 1000,00 Eur kas mėnesį, iš kurių išlaiko tris vaikus. Kartais dirba pas ūkininką. Nuolatinio darbo dirbti negali, nes sūnui reikalinga pastovi priežiūra dėl kylančių traukulių priepuolių. Dukros taip pat yra neįgalios, abi nekalba.
Atsakovė savo pozicijos dėl išlaikymo vaikams dydžio nepateikė, įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, atsakovei I. S. nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2057 m. rugpjūčio 19 d. yra nustatytas 45 procentų darbingumas. Iš Tarnybai prieinamų registrų matyti, kad atsakovės gaunamos pajamos yra neįgalumo pensija 171,60 eurų ir našlaičių pensiją 71,50 eurų. Informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovė transporto priemonių neturi. Iš valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovei I. S. priklauso 1/9 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, atsižvelgtina į vaikų poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.
Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant nepilnamečių vaikų poreikius nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai: D. V., E. V., K. V. yra neįgalūs: 2021 m. sausio 7 d. Kauno III -iasis teritorinis skyrius D. V. išdavė neįgalumo pažymą NL-3Nr. 92, kurioje nurodyta: D. V. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. nustatytas pakartotinis vidutinis neįgalumo lygis; 2021 m. sausio 7 d. Kauno III-iasis teritorinis skyrius E. V. laikotarpiui nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. nustatė pakartotinį vidutinį neįgalumo lygį; 2020 m. rugpjūčio 3 d. Kauno IV-asis teritorinis skyrius K. V. laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2022 m. liepos 22 d. nustatė pakartotinį vidutinį neįgalumo lygį. K. V. ugdomas (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupėje. D. V. mokosi (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos 1 specialiojoje klasėje. E. V. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos priešmokyklinėje grupėje. Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga po: 1) 140,00 Eur maistui; 2) 44,00 Eur dienpinigiams (po 2,00 Eur dienai); 3) 50,00 Eur drabužiams, avalynei; 4) 50,00 Eur vaistams, papildams, higienos prekėms; 5) 55,00 Eur mokymo, lavinimo priemonėms, žaislams šventėms. Ieškovas moka buto komunalinius mokesčius: už vandenį - 40,00 Eur per mėnesį, už elektrą - 20,00 Eur per mėnesį. Butas šildomas krosnimi. Šildymo sezonui reikalinga pirkti malkas, išlaidos malkoms: 600,00 Eur per mėnesį. Moka vieną kartą per metus 80,00 Eur už atliekų tvarkymą. Mokesčių dalis vaikui per mėnesį yra: 29,17 Eur. Sūnūs K. lanko ikimokyklinio ugdymo klasę, į mėnesį reikalinga mokėti 30,00 Eur. Taigi, ieškovo teigimu, realius ir pagristus kiekvieno vaiko poreikius per mėnesį sudarytų išlaidos, siekiančios apie 300,00 Eur kas mėnesį. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 150,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kaip jau buvo pažymėta, atsakovė savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio teismui nepateikė.
Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 730,00 Eur (518,00 Eur atskaičius mokesčius).
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant ieškinyje pateiktą vaiko poreikių detalizaciją manytina, jog ieškovo nurodomos išlaidos vaikų poreikiams yra realios. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų, kuriems šiuo metu yra 8, 7 ir 4 metai, poreikiams užtikrinti yra reikalinga ne mažesnė nei 300,00 Eur kiekvienam vaikui mėnesiui suma, kas iš kiekvieno iš tėvų sudarytų po 150,00 Eur mėnesiui.
Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu (nuo 2022 m. sausio 1 d.) sudaro 73,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad valstybė iš esmės palengvina nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą po 36,75 Eur kiekvienam iš tėvų. Taigi, atsakovės teiktinas išlaikymas vaikams mažintinas šia suma.
Be to, nustatant išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad atsakovė yra neįgali, nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, kas teismo vertinimu įtakoja atsakovės galimybę dirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikų išlaikymui.
Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus nepilnamečių vaikų amžių, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir su tuo susijusias jų galimybes dėl išlaikymo dydžio, taip pat įvertinus valstybės teikiamas išmokas vaikams, nepaneigiant prioritetinio vaiko interesų apsaugos principo, teismas sprendžia, kad 100,00 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį šiuo atveju yra pakankama vaikų poreikiams užtikrinti, todėl ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų: D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki jų pilnametystės (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtinas ieškovas A. V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, visų pirma pažymėtina, kad pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Pareiga išlaikyti vaiką kyla iš bendrosios socialinės tėvų atsakomybės prieš vaiką, tačiau, nagrinėjamu atveju, svarbus tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus atsiradimo momento nustatymas.
CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 straipsnio 1 dalis). Vaikų kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaikų gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaikų kilmė yra kildinama iš konkrečių tėvų ir nuo jų gimimo dienos. Analogiškais principais kasacinis teismas vadovavosi ir kitoje byloje, įrodydamas aiškią nuostatą dėl retroaktyvumo principo taikymo galimybės vaiko išlaikymo teisiniuose santykiuose – vaikų kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaikų gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaikų kilmė yra kildinama iš konkrečių tėvų ir nuo jų gimimo dienos. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2004).
Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.
Pirmiau nurodyta, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 9450,00 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2021 m. gruodžio 1 d., viso už 21 mėnesį, skaičiuodamas po 150,00 Eur kas mėnesį. Atsakovė savo pozicijos dėl išlaikymo įsiskolinimo nepateikė. Ieškovo teiginius, jog nuo 2020 m. kovo mėnesio atsakovė išvyko gyventi atskirai, palikusi savo vaikus, su kuriais jokio ryšio nepalaiko, materialiai neremia, patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. V..
Vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir bylos įrodymų visetu, teismas sprendžia, kad faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė nuo 2020 m. kovo mėnesio nevykdė pareigos išlaikyti vaikus, tačiau teismui nustačius, kad vaikų išlaikymui priteistinas išlaikymas sudaro po 100,00 Eur., ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistinas 6300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (po 2100,00 Eur kiekvienam vaikui).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikinamos (CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-2346-10453 nuspręsta teikti ieškovui A. V. antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų bei 100 procentų atleidžiant jį nuo bylinėjimosi išlaidų.
Iš 2022 m. balandžio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32Mr)PT-3152 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro – 441,33 Eur advokato užmokestis.
Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleistas, todėl bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš atsakovės valstybei ieškovo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinio reikalavimai patenkinti 78 procentais. Tokiu būdu iš atsakovės I. S. į valstybės biudžetą priteistinos 344,24 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (441,33 Eur x 78 proc.) (patenkintų reikalavimų dalis 78 procentai) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Be to, iš atsakovės valstybei priteistinas 93,90 Eur žyminis mokestis už neturtinius ieškinio reikalavimus, 81,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo (300,00 Eur (po 100,00 Eur trims vaikams) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), 142,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (6300,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) bei 10,15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (paskaičiuotų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Viso iš atsakovės valstybei priteistinos 316,90 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 10,15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių vaikų: D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), E. V., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškovu – vaikų tėvu A. V., a.k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų: D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką pagal kurią: atsakovė I. S. su nepilnamečiais vaikais: D. V., E. V., K. V. bendrauja, apie būsimą bendravimą su vaikais ieškovui pranešant iš anksto, prieš dvi dienas iki 20 val., iki numatomos bendravimo dienos ir susitariant su ieškovu dėl bendravimo su vaikais laiko ir vietos.
Priteisti iš atsakovės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: D. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), E. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), K. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 6300,00 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už 21 mėnesio laikotarpį.
Nustatyti, kad vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra vaikų tėvas – ieškovas A. V., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 316,90 Eur (trijų šimtų šešiolikos eurų 90 centų) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš atsakovės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,15 Eur (dešimties eurų 15 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Priteisti iš atsakovės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 344,24 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 24 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-12547-517/2021 (dabartinis Nr. e2-957-517/2021), 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.