Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. E. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M., atstovaujamai globėjos A. A., notarei Indrajai Jackevičienei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja D. E. B. pareiškimu prašo atnaujinti jai, kaip įstatyminei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) ketvirtos eilės įpėdinei, įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, susidedančiam iš nekilnojamojo turto – (duomenys neskelbtini), ir dalies J. M. vardu bankuose esančių santaupų, priimti. Nurodyti, kad palikimas turi būti priimamas pagal sudarytą turto apyrašą.

Pareiškėja savo pareiškime nurodė bei teismo posėdyje jos atstovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Prienų ligoninėje mirė pareiškėjos sesuo J. M., su sutuoktiniu A. P. M. gyvenusi (duomenys neskelbtini). Sesuo gyveno tik su sutuoktiniu, jiedu savo vaikų neturėjo, buvo bevaikiai, atitinkamai neturėjo ir vaikaičių, taipogi jau seniai yra mirę abiejų tėvai bei seneliai tiek iš tėvo, tiek ir iš motinos pusės. Dėl to mirusios Janinos sutuoktinis A. P. M. buvo vienintelis pretendentas paveldėti visą žmonai priklausančią turto dalį. Tačiau A. P. M. praėjus beveik trims mėnesiams po žmonos mirties, (duomenys neskelbtini) mirė Garliavos ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, per įstatymo nustatytą 3-jų mėnesių terminą palikimui priimti nesitvarkė dokumentų ir nepriėmė žmonai J. M. priklausančios turto dalies palikimo. A. P. M. mirties jam priklausiusio turto dalį pagal testamentą priėmė testamentinė įpėdinė sesuo D. M. pagal antstolės R. P. sudarytą Paveldimo turto apyrašą, tačiau liko nepaveldėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas nors ir yra įregistruotas tik A. P. M. vardu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo įgytas sutuoktiniams gyvenant santuokoje, laikytinas bendrąja jų nuosavybe ir po J. M. mirties, vadovaujantis CK 5.13 straipsnio nuostatomis, jos dalis turėjo būti sutuoktinio priimta paveldėjimo pagal įstatymą būdu. Kadangi A. P. M. mirė ir prieš mirtį dokumentų paveldėti sutuoktinei priklausantį turtą nesitvarkė ir žmonos turto dalies nepriėmė, jo mirusiai sutuoktinei priklausiusi turto dalis galėjo būti priimta sutuoktinių įstatyminių įpėdinių - pareiškėjos D. E. B. bei A. P. M. sesers D. M..

Pareiškėja nurodo, kad ji per įstatyme nustatytą 3-jų mėnesių laikotarpį į notaro biurą dėl mirusiai seseriai J. M. priklausiusio turto nesikreipė, tačiau ji šį terminą praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių. Visų pirma, po sesers mirties pareiškėja ir neturėjo teisės pretenduoti į jos palikimą, nes dar buvo gyvas mirusios J. M. sutuoktinis, turintis teisę paveldėti visą sutuoktinės palikimą. Be to, pareiškėja neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie tai, ar vėliau miręs jos sesers sutuoktinis priėmė (ar nepriėmė) žmonai priklausantį turtą. Pareiškėja su šeima gyvena Utenos mieste, todėl, atsižvelgiant į didelius atstumus, karantininius apribojimus bei problematišką susisiekimą, su M. retokai susitikdavo, tad ir šeimų bendravimas buvo epizodinis ir daugiau telefoninis, dėl šių priežasčių pareiškėjos šeima negalėjo turėti operatyvių ir patikimų duomenų apie sesers ar kitų giminaičių gyvenimo aplinkybes ar problemas. Prieš mirtį A. P. M. telefoninio pokalbio metu su pareiškėja bei jos sutuoktiniu prašė jų prižiūrėti žmonos kapą Utenoje ir už tai siūlė persirašyti J, tenkančią nekilnojamojo turto dalį, o taipogi ir jos vardu esančių bankuose santaupų dalį, nes jis nesitvarkė dokumentų žmonos turto daliai paveldėti, tačiau pareiškėja iš A. P. M. sesers D. M. buvo girdėjusi, jog ši tvarkosi dokumentus priimti palikimą, bet kokį konkretų turtą pretenduoja paveldėti, sužinojo neseniai, kuomet D. M. atžvilgiu Kauno notaro biure buvo pradėti ruošti reikalingi dokumentai paveldėjimo priėmimui. Be to, pareiškėja yra garbaus amžiaus - 83 metų, turinti įvairių senatvinių sveikatos sutrikimų bei specialiųjų poreikių, anksčiau niekada nesprendusi su paveldėjimu susijusių klausimų, neturinti ne tik patyrimo, bet ir artimų asmenų, galinčių jai patarti teisiniais, tame tarpe, ir paveldėjimo, klausimais, todėl neturėjo galimybių anksčiau/greičiau išsiaiškinti jai reikalingų atlikti veiksmų apimtis ir seką bei rinkti reikalingus dokumentus dėl paveldėjimo priėmimo.

Suinteresuotas asmuo D. M., atstovaujama globėjos A. A., pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškėjos prašymas būtų patenkintas, kadangi brolis prieš mirtį jai yra sakęs dalį turto palikti jo žmonos giminaičiams iš Utenos, nes jie palaidojo jo sutuoktinę ir prižiūri jos kapą. Į bylos nagrinėjimą suinteresuotas asmuo neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad jei teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus įsitikins, kad yra pagrindas pareiškėjai terminą atnaujinti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Į bylos nagrinėjimą suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos objektyviomis ir svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėja praleido nustatytą trijų mėnesių terminą. Į bylos nagrinėjimą suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo notarė Indraja Jackevičienė atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkinamas, terminas atnaujinamas.

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, išklausius pareiškėjos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. mirė pareiškėjos sesuo J. M. (b. l. 11). Gyventojų registro duomenimis, J. M. mirė santuokoje, duomenų apie vaikus nėra, tėvai mirę. Pareiškėja D. E. B. yra mirusiosios J. M. sesuo (b. l. 12-14). J. M. sutuoktinis A. P. M. mirė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 15). Gyventojų registro duomenimis A. P. M. mirė našliu, duomenų apie vaikus nėra, tėvai mirę (b. l. 18). Po jo mirties palikimą pagal turto apyrašą priėmė testamentinė įpėdinė sesuo D. M., atstovaujama įstatyminės atstovės A. A. (b. l. 19-22), tačiau liko turtas, kuris gali būti paveldimas pagal įstatymą mirusiojo įstatyminiams įpėdiniams, t. y. butas, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir garažas, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 23, 38). Nors šis paveldėtinas nekilnojamasis turtas yra įregistruotas tik A. P. M. vardu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis buvo įgytas A. P. M. ir J. M. gyvenant santuokoje, laikytinas bendrąja jų nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš teismo išreikalautos paveldėjimo bylos Nr. 309/2021 matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas į šį nekilnojamąjį turtą A. P. M. įpėdiniams nėra išduotas, todėl šis turtas gali būti paveldimas pagal įstatymą mirusiojo įstatyminių įpėdinių. Iš Kauno miesto 11-ojo notaro biuro išduoto liudijimo, notarinio registro Nr. 4304 matyti, kad po J. M. mirties dėl jai priklausančio turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 17). Taigi, J. M. palikimas liko nepriimtas. Po palikėjos J. M. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja D. E. B. pareiškimo nepateikė, kadangi buvo įsitikinusi, kad mirusiosios J. M. turtą paveldėjo jos sutuoktinis. Apie tai, kad sesers palikimo dalis nepriimta, pareiškėja sužinojo tik kai D. M. atžvilgiu Kauno notaro biure buvo pradėti ruošti reikalingi dokumentai paveldėjimo priėmimui. Vos gavusi šią informaciją, pareiškėja nedelsiant kreipėsi į advokatą, kad būtų paruoštas pareiškimas teismui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėja yra garbaus amžiaus, turinti įvairių sveikatos sutrikimų bei specialiųjų poreikių, anksčiau niekada nesprendusi su paveldėjimu susijusių klausimų, į tai, kad pareiškėja buvo įsitikinusi, kad mirusiosios J. M. turtą paveldėjo jos sutuoktinis, sprendžia, kad pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atliko visus būtinus veiksmus savo teisės į palikimą įgyvendinimui. Teismas pažymi, kad šiuo atveju terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, kita įpėdinė, pretenduojanti į palikimą, D. M. dėl termino atnaujinimo neprieštarauja.

Teismo nustatyti duomenys yra pakankami išvadai, kad pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo praleistas nežymiai, prieštaravimų, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas priimti palikimą, negauta. Nustačius šias aplinkybes, įstatyme numatytas terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Atnaujinus terminą bus apgintos pareiškėjos, kaip įstatyminės įpėdinės teisės priimti palikimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 straipsnyje numatyta, jog įpėdinis, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu kreipęsis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnis) – tik paveldėtu turtu, tačiau kreiptis dėl turto apyrašo sudarymo yra išskirtinai paveldėtojo teisė, todėl šioje dalyje pareiškėjos prašymas netenkinamas, išaiškinant pareiškėjai, kad ji pati gali pasirinkti kokiu būdu priims palikimą.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patikslintą pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. E. B (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme numatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.