- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- e2S-1882-430/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00994-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- V. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal V. S. ieškinį atsakovui V. P. (V. P.) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus su ieškiniu atsakovui V. P. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir terminą jiems pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5359-1124/2021 nustatė ieškinio trūkumus ir terminą jiems pašalinti.
3. Teismas nustatė, kad pareikštas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 80 straipsnio reikalavimų, kadangi jis neapmokėtas reikiamo dydžio žyminiu mokesčiu. Šiuo atveju ginčas yra turtinis, kadangi ieškinio tenkinimo atveju atsirastų atitinkami turtinio pobūdžio padariniai. Ieškovas pareikštu ieškiniu iš esmės siekia pakeisti įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį rėžimą, todėl ieškinio sumą sudaro ½ dalis ginčo turto rinkos vertės (56 800 Eur/2 = 28 400 Eur), už kurį mokėtinas 639 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) – už ieškinį nesumokėta žyminio mokesčio dalis sudaro 564 Eur.
4. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra CPK 113 straipsnio 3 dalies trūkumas, kadangi ieškovo ieškinys ir dalis jo priedų nėra išversti į atsakovui suprantamą (rusų) kalbą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas V. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5359-1124/2021, prašydamas panaikinti nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio primokėjimo.
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
6.1. Nurodo, kad ieškovas nesiekia pareikštu ieškiniu padalinti turto ir neprašo dalies priteisti mirusios motinos vardu, tačiau nurodo aplinkybes, jog už visą butą buvo sumokėta ieškovo motinos, jai priklaususiomis asmeninėmis lėšomis. Toks reikalavimas yra dėl pripažinimo, juo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų, arba teisinio santykio ar jo dalies nebuvimą, dėl to už tokį ieškinį mokamas ne proporcinis, o 100 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), t. y. ginčas nėra turtinio pobūdžio.
6.2. Pažymi, kad tokios pozicijos laikosi ir teismų praktikoje: Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-106-867/2015; Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2051-864/2021.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5359-1124/2021, kuria nustatyti ieškinio trūkumai ir nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Siekdamas užtikrinti nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti valstybės įmonės Registrų centre (toliau – VĮ Registrų centras) M. S. vardu įregistruotą butą / patalpą – butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), asmenine M. S. nuosavybe. Ieškinys pateiktas elektroninio ryšio priemonėmis, už ieškinį sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis. 2021 m. gegužės 24 d. skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareikštas ieškinys neatitinka CPK 80 straipsnio reikalavimų, nes jis neapmokėtas reikiamo dydžio žyminiu mokesčiu. Teismas vertino, kad šiuo atveju ginčas yra turtinis, kadangi ieškinio tenkinimo atveju atsirastų turtinio pobūdžio padariniai. Ieškovas pareikštu ieškiniu iš esmės siekia pakeisti įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį rėžimą, todėl ieškinio sumą sudaro ½ dalis ginčo turto rinkos vertės (56 800 Eur/2 = 28 400 Eur), už kurį mokėtinas 639 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) – už ieškinį nesumokėta žyminio mokesčio dalis sudaro 564 Eur. Ieškovas (apeliantas) atskiruoju skundu nesutikdamas su teismo nutartimi, nurodo, kad ieškinys yra neturtinio pobūdžio, kadangi juo tik siekiama nustatyti turto teisinį režimą (t. y. siekiama pripažinimo), o ne priteisti ar padalinti turtą.
13. Remiantis CPK 80 straipsniu, už ieškinyje reiškiamus reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio dydis priklauso nuo ginčo pobūdžio. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas” aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
14. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo butas įregistruotas mirusios M. S. vardu, tačiau butas įgytas būnant santuokoje su atsakovu V. P.. Ieškovas V. S. yra M. S. įpėdinis, dėl to tikisi paveldėti visą motinos turtą. Tai reiškia, kad ginčo turtą pripažinus asmenine ieškovo motinos nuosavybe, ateityje pasikeistų ir ieškovo turtinė padėtis, kuris priims motinos palikimą, t. y. turtinė padėtis gerės, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra turtinio pobūdžio (tokios praktikos laikosi ir kiti apygardos teismai, pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1248-601/2016; Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1379-924/2020), šios aplinkybės atitinka ir nurodytą kasacinio teismo praktiką. Pažymėtina, kad atskirajame skunde nurodyta teismų praktika nėra pagrindo vadovautis, kadangi minimose bylose buvo reiškiami iš esmės kiti reikalavimai (Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-725/2007 pasisakė dėl turtinio reikalvimo byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o 2009 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-83/2009 dėl konkurso rezultatų panaikinimo). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje trūkumams pašalinti teisingai nustatė, jog ieškinio sumą sudaro ½ dalis ginčo turto rinkos vertės (56 800 Eur/2 = 28 400 Eur), už kurį mokėtinas 639 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) – už ieškinį nesumokėta žyminio mokesčio dalis sudaro 564 Eur.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovui V. S. nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, dėl to ieškovui nustatytinas naujas terminas (iki 2021 m. liepos 30 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto V. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui V. S. terminą iki 2021 m. liepos 30 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutartyje.