Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-01 · Civilinė byla Nr. e2S-1379-924/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-01
Bylos Nr.
e2S-1379-924/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11259-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Edvardas Paliokas (pirm.)
Ieškovas
J. M. K.
Atsakovas
I. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1379-924/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11259-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.7.1.1; 3.1.14.3 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. K. ieškinį atsakovui I. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kuriuo prašo pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi nustatė ieškovei J. M. K. terminą iki 2020 m. liepos 30 d. įskaitytinai pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus arba pateikti motyvuotą ir pagrįstą įrodymais prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pateiktas ieškinys nepilnai atitinka procesinio dokumento formai ir turiniui įstatymo keliamus reikalavimus.

4. Teismas nurodė, jog įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą matyti, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekia, kad būtų pripažinta, jog santuokoje registruotas ieškovės vardu nekilnojamasis turtas būtų pripažintas jos asmenine nuosavybe.

5. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šiuo atveju ieškovė pareiškė reikalavimą dėl santuokoje įregistruoto turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, todėl laikytina, kad byloje pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio, tačiau ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimą.

6. Teismas ieškovę įpareigojo nurodyti nekilnojamojo turto vidutinę turto rinkos vertę, apskaičiuoti ir sumokėti žyminio mokesčio nepriemoką.

I. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė J. M. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovės J. M. K. ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe yra neturtinio pobūdžio reikalavimas.

7.2. Teismo nutartis nepagrįsta, nes šiuo konkrečiu atveju, Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir registro Nr. (duomenys neskelbtini)) butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti kaip J. M. K. nuosavybė. Kitų nekilnojamojo turto savininkų VĮ Registrų centro duomenimis nėra. Minėtas turtas yra įregistruotas kaip J. M. K. nuosavybė, tačiau nėra nustatyto fakto, kad tai jos asmeninė nuosavybė. Ieškovė siekia nustatyti įgytos turtinės teisės teisinį rėžimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti nekilnojamojo turto vidutinę turto rinkos vertę bei sumokėti žyminį mokestį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, asmuo, teikiantis ieškinį, kartu turi pateikti teismui duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas nustato terminą trūkumams pašalinti.

11. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė.

12. Nustatyta, kad ieškovė reiškia ieškinį dėl santuokoje registruoto ieškovės vardu nekilnojamojo turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe. Toks reikalavimas yra turtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019), t. y. žyminis mokestis bylose dėl turtinių ginčų yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, kuri nustatoma pagal prašomo priteisti turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, kad santuokoje jos vardu įregistruota nuosavybė į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pripažinta jos asmenine nuosavybe. Galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe ir tik įrodžiusi, jog ji turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise, ieškovė įgis asmeninės nuosavybės teisę į visą šį turtą. Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, t.y. kiekvienam priklauso po ½ jo dalį. Dėl to žyminis mokestis už ieškiniu reiškiamą reikalavimą mokėtinas nuo ½ dalies prašomo jai asmeninės nuosavybės teise pripažinti turto vertės (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apeliantės argumentai, kad kitų nekilnojamojo turto savininkų VĮ Registrų centro duomenimis nėra, yra šios bylos objektas, todėl teismas šioje proceso stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos.

14. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismui turi būti pateikiami ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl teismo įpareigojimas ieškovei nurodyti nekilnojamojo turto, kurį prašoma pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, vidutinę turto rinkos vertę, yra veikimas tinkamai užtikrinant ieškovės interesus.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Konstatavus, kad apeliacine tvarka apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai buvo taikytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, tačiau teismo nustatytas terminas yra pasibaigęs, ieškovei atnaujintinas terminas teismo įpareigojimui įvykdyti ir nustatytinas 7 dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus. Teismo įpareigojimo neįvykdymo pasekmės išaiškintos minėtoje pirmosios instancijos teismo nutartyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei J. M. K. 7 (septynių) dienų terminą pašalinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas