Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės ir Daivos Pranytės - Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. M. gynėjos advokatės Gražinos Mauručaitienės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismui 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje E. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147¹ straipsnio 2 dalyje, 147 straipsnio 1, 2 dalyse, 253 straipsnio 1 dalyje.

1.1. Pagal BK 147¹ straipsnio 2 dalį (įst. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945) E. M. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupe, pavartodamas fizinį smurtą bei grasinimus, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pasinaudodamas pažeidžiamumu ir priklausomumu, vertė žmogų dirbti vergovės bei nežmoniškomis sąlygomis, būtent: jis, E. M., laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. birželio 30 d., veikdamas bendrininkų grupe su Jungtinės Karalystės piliečiais Ž. D. ir D. H., siekdamas finansinės naudos, pasinaudodamas S. K., M. P., A. G., N. A., T. B., L. K., D. S., A. B., R. T. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl to, kad paminėtieji asmenys yra užsienio šalyje (Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nemoka užsienio kalbos, nežino užsienio šalies įstatymų, neturi pinigų grįžimui, neturi gyvenamosios vietos, išskyrus tą, kurią suteikė jis (E. M.) bei Ž. D. ir D. H., jam (E. M.) vartojant prieš nukentėjusiuosius psichologinį (grasinimą, žeminimą, dokumentų atėmimą) ir fizinį (taip pat ir pjudymą šunimis) smurtą, taip sukūrus baimės atmosferą bei įspūdį, kad nukentėjusieji neturi kito pasirinkimo kaip dirbti jo (E. M.) ir Ž. D. bei D. H. nurodytomis sąlygomis pastarųjų vištų gaudymo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini), būtent legaliai neįdarbino, dirbant paukštynuose neaprūpino darbo saugos priemonėmis, nevykdė darbo apmokymų, be tinkamo darbo ir poilsio režimo, kadangi darbas vykdavo naktimis, kelionės mikroautobusu po visą Jungtinę Karalystę iki darbo vietos ir atgal buvo ilgos, už kelionėje praleistą laiką nebūdavo mokama, nebuvo normuojamas darbo laikas, nebuvo sustojama pailsėti, prižiūrėtojai vartodavo psichologinį ir fizinį smurtą. Taip pat grasino, kad gali būti išvaromi iš jų gyvenamųjų vietų, jeigu nedirbs, neatsižvelgė į sveikatos būklę, susižalojus nesirūpino suteikti medicininę pagalbą, nesuteikė poilsio dienų ir atostogų, apgyvendino juos perpildytuose gyvenamuosiuose namuose antisanitarinėmis sąlygomis, kur žmonės miegodavo ant čiužinių, buvo kandžiojami blakių. Kontroliavo juos – uždraudė bendrauti su kitų gyvenamųjų namų gyventojais, nurodinėjo, ką jie gali daryti ir ko negali, taikė baudų sistemą ir už net menkaverčius nusižengimus atėmė darbo užmokestį, atskaičiavo 250–350 svarų įdarbinimo mokestį, tokiu būdu vertė žmones dirbti vergovės bei nežmoniškomis sąlygomis.

1.2. Be to, E. M. kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (įst. XI- 2198, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4276) tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, pasinaudodamas žmogaus pažeidžiamumu, apgaule verbavo ir gabeno žmogų, žinodamas, kad pasinaudojant jo priklausomumu ir pažeidžiamumu, pavartojant fizinį ir psichinį smurtą, tokiu būdu atimant galimybę priešintis, jis bus išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, būtent: jis, E. M., 2012 m. liepos mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe su Jungtinės Karalystės piliečiais Ž. D. ir D. H., siekdamas finansinės naudos, pasinaudodamas V. U. pažeidžiamumu dėl to, kad pastarasis turi menkai apmokamą darbą, žadėdamas darbą Jungtinėje Karalystėje, vištų gaudymo įmonėje, apgaule žadėdamas gerą darbo užmokestį, priklausantį nuo darbo rezultatų, geras darbo ir gyvenimo sąlygas, žinodamas, kad žmogus bus išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, jį (V. U.) užverbavo ir atgabeno į Jungtinės Karalystės miestą (duomenys neskelbtini), kur pasinaudodamas jo priklausomumu ir pažeidžiamumu, dėl to, kad V. U. yra užsienio šalyje, nemoka užsienio kalbos, nežino užsienio šalies įstatymų, neturi pinigų grįžimui, neturi gyvenamosios vietos, išskyrus tą, kurią suteikė jis (E. M.) bei Ž. D. ir D. H., jam (E. M.) vartojant prieš nukentėjusįjį psichologinį smurtą (grasinimą, žeminimą, dokumentų atėmimą), taip pat nukentėjusysis žinojo, kad E. M. galėjo bet kada pavartoti fizinį smurtą, taip pat ir pjudymą šunimis, ir taip sukūrus baimės atmosferą bei įspūdį, kad nukentėjusysis neturi kito pasirinkimo kaip dirbti jo (E. M.) ir Ž. D. bei D. H. nurodytomis sąlygomis pastarųjų vištų gaudymo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini), būtent legaliai neįdarbino, dirbant paukštynuose neaprūpino darbo saugos priemonėmis, nevykdė darbo apmokymų, be tinkamo darbo ir poilsio režimo, kadangi darbas vykdavo naktimis, kelionės mikroautobusu po visą Jungtinę Karalystę iki darbo vietos ir atgal buvo ilgos, už kelionėje praleistą laiką nebūdavo mokama, nebuvo normuojamas darbo laikas, nebuvo sustojama pailsėti, prižiūrėtojai vartodavo psichologinį ir fizinį smurtą. Taip pat grasino, kad gali būti išvaroma iš gyvenamosios vietos, jeigu nedirbs, neatsižvelgė į sveikatos būklę, susižalojus nesirūpino suteikti medicininę pagalbą, nesuteikė poilsio dienų ir atostogų, apgyvendino perpildytuose gyvenamuosiuose namuose antisanitarinėmis sąlygomis, kur žmonės miegodavo ant čiužinių, buvo kandžiojami blakių. Kontroliavo – uždraudė bendrauti su kitų gyvenamųjų namų gyventojais, nurodinėjo, ką galima daryti ir ko negalima taikant baudų sistemą ir net už menkaverčius nusižengimus atėmė darbo užmokestį, atskaičiavo 200 svarų įdarbinimo mokestį, tokiu būdu iki 2012 m. spalio 5 d. išnaudojo nukentėjusįjį vergijos bei panašiomis į vergiją sąlygomis.

1.3. Taip pat E. M. kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir tuo, kad pasinaudodamas žmogaus pažeidžiamumu, apgaule verbavo ir gabeno žmogų, žinodamas, kad pasinaudojant jo pažeidžiamumu, jis bus išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, būtent: jis, E. M., 2015 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini), siekdamas finansinės naudos, pasinaudodamas D. J. pažeidžiamumu dėl to, kad pastarasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra baigęs 8 klases, neturi specialybės, piktnaudžiauja alkoholiu, žadėdamas darbą savo ūkyje, apgyvendinimą bei maitinimą, taip pat, kad per dieną priklausys butelis alaus bei du blokai cigarečių per mėnesį, ir 100 eurų atlygį per mėnesį, žinodamas, kad išnaudos žmogų vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, jį (D. J.) užverbavo ir atgabeno į savo ūkį, adresu (duomenys neskelbtini), kur pasinaudodamas jo pažeidžiamumu ir priklausomumu išnaudojo D. J. vergovės ir kitokiomis nežmoniškomis sąlygomis, t. y. legaliai neįdarbino, nemokėjo atlyginimo, be tinkamo darbo ir poilsio režimo, dirbant ūkyje kiekvieną dieną ilgas darbo valandas nuo 7 val. ryto iki 23.30 val. vakaro už apgyvendinimą antisanitarinėmis sąlygomis, alkoholį, cigaretes ir maistą, tokiu būdu iki 2016 m. rugsėjo–spalio mėnesio išnaudojo nukentėjusįjį vergijos bei panašiomis į vergiją sąlygomis.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis (E. M.) 2016 m. gegužės 1 d., siekdamas finansinės naudos, pasinaudodamas R. K. pažeidžiamumu dėl to, kad pastarasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra baigęs 8 klases, neturi specialybės, piktnaudžiauja alkoholiu, žadėdamas darbą savo ūkyje, apgyvendinimą bei maitinimą, taip pat, kad per dieną priklausys butelis alaus bei du blokai cigarečių per mėnesį, ir 100 eurų atlygį per mėnesį, žinodamas, kad išnaudos žmogų vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, jį (R. K.) užverbavo ir atgabeno į savo ūkį, adresu (duomenys neskelbtini), kur pasinaudodamas jo pažeidžiamumu ir priklausomumu (buvo paėmęs jo asmens dokumentą) išnaudojo R. K. vergovės ir kitokiomis nežmoniškomis sąlygomis, t. y. legaliai neįdarbino, nemokėjo atlyginimo, be tinkamo darbo ir poilsio režimo, dirbant ūkyje kiekvieną dieną ilgas darbo valandas nuo 7 val. ryto iki 23.30 val. vakaro už apgyvendinimą antisanitarinėmis sąlygomis, alkoholį, cigaretes ir maistą, tokiu būdu iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio 7–8 dienos išnaudojo nukentėjusįjį vergijos bei panašiomis į vergiją sąlygomis.

1.4. Be to, E. M. kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai laikė didelį kiekį šaudmenų, būtent: jis, E. M., iki 2016 m. gruodžio 20 d., apie 13.50 val., savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė didelį kiekį – 474 (keturis šimtus septyniasdešimt keturis) – šaudmenų, t. y. 219 (du šimtus devyniolika) 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių, skirtų „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, 84 (aštuoniasdešimt keturis) 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius (22 LR), skirtus „B“ ir „C“ kategorijų šaunamiesiems ginklams, 20 (dvidešimt) 300 centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, skirtų „B“ ir „C“ kategorijų šaunamiesiems ginklams, 79 (septyniasdešimt devynis) 6,35 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinius, skirtus „B“ kategorijų šaunamiesiems ginklams, 72 (septyniasdešimt du) 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinius (9 mm Browningkurz), skirtus „B“ kategorijų ginklams, kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2016m. gruodžio 20d. E. M. buvo laikinai sulaikytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016m. gruodžio 22d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Klaipėdos apygardos teismo nutartimis.

3. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4.Kaltinamojo E. M. gynėja advokatė G. Mauručaitienė skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, kuria kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir kaltinamajam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.

4.1. Gynėjos nuomone, apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jos ginamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, nes ilgą laiką gyveno užsienyje, turi ten ryšių. Byloje nustatyta, kad E. M. nuo 2012 metų gyvena Lietuvoje, turi šeimą, yra įregistravęs ūkį, turi nuosavybės teise priklausančio turto. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad aplinkybės, susijusios su lietuvių darbu vištų gaudymo įmonėje, kuri priklauso Ž. D. ir D. H., Lietuvoje per visuomenės informavimo priemones buvo paviešintos dar 2014 metais. Buvo minima, kad prie nelegalaus lietuvių darbo gali būti prisidėjęs ir Lietuvos Respublikos pilietis. Taigi, jeigu jos ginamasis būtų turėjęs tikslą pasislėpti ir išvengti atsakomybės, jis turėjo galimybę tai padaryti dvejus metus. E. M. to nepadarė, jis ir toliau kūrė savo gyvenimą Lietuvoje. Dėl nurodytų aplinkybių, gynėjos įsitikinimu, teismo nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas pagrįstas tik prielaidomis, o ne byloje esančiais duomenimis.

4.2. Gynėja nurodo, jog teismas, spręsdamas kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, negali teigti, kad kaltinamasis jam inkriminuotas veikas iš tikrųjų padarė, o kaltinime nurodytas aplinkybes, kad veikas darė ilgą laiką, vertinti kaip jau įrodytas, ir tuo remdamasis motyvuoti sprendimą pratęsti suėmimo terminą. E. M. yra teistas už naminės degtinės gabenimą, jam paskirtą piniginę baudą yra sumokėjęs. Taigi vien pareikštų kaltinimų sunkumas, nesant byloje kitų objektyvių duomenų, nesuteikia pagrindo išvadai, kad E. M. būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus.

4.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad E. M. teisinė padėtis nėra lygiateisiška, vertinant su kitų kaltinamųjų padėtimi. Byloje analogiški kaltinimai yra pateikti ir Jungtinės Karalystės piliečiams Ž. D. ir D. H., tačiau jiems jokia kardomoji priemonė nepaskirta.

4.4. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, BPK nuostatas, niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad taikant suėmimą, suėmimo skyrimo pagrindai turi būti itin pagrįsti ir visapusiškai įvertinti, atspindėti besivystančią situaciją (EŽTT 2016 m. sausio 5 d. sprendimas byloje Süveges v. HungaryaApplicationno. 50255/12). Klaipėdos apygardos teismas 2017-08-11 nutartimi baudžiamąją bylą grąžino Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Sprendžiant iš nutartyje pateiktų motyvų, ikiteisminis tyrimas byloje bus tęsiamas pakankamai ilgą laiko tarpą. Jeigu byla bus perduota teismui, kaltinant E. M. kartu su užsienio piliečiais, akivaizdu, kad jos nagrinėjimas bus ilgas. Tokiu būdu, E. M. laikant suėmime, jis avansu atlikinėtų bausmę, nors dar nėra pripažintas kaltu, kas būtų nesąžininga.

4.5. Gynėja įsitikinusi, kad paskyrus jos ginamajam švelnesnę kardomąją priemonę ar net kelias, jam bus iš dalies suvaržyta laisvė ir tuo pačiu užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

6. Skundas atmetamas.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas surinktų įrodymų pakankamumo, leistinumo ir pagrįstumo aspektu, nėra svarstomas. Tai baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Tik jis įrodymų tyrimo metu ištyręs byloje surinktus duomenis turi teisę bei pareigą juos vertinti BPK 20 straipsnio prasme ir vienus ar kitus duomenis pripažinti įrodymais, patvirtinančiais arba paneigiančiais E. M. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

7.1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, pritaria apygardos teismo išvadai, kad byloje esančių faktinių duomenų visuma – nukentėjusiųjų S. K., M. P., A. G., N. A., T. B., L. K., D. S., A. B., R. T., V. U., D. J., R. K. parodymai, liudytojų parodymai, kratų, apžiūrų protokolai, specialisto išvados, kiti byloje esantys duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Priešingai nei nurodoma gynėjos skunde, skundžiamoje nutartyje nėra formuluočių, kuriomis pirmosios instancijos teismas būtų išreiškęs savo išankstinę poziciją dėl kaltinamojo kaltės, o taip pat dėl kokių nors kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių pasitvirtinimo. Priešingai, apygardos teismas nutartyje pažymėjo, jog veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai, sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nėra sprendžiami.

8. Skundžiama teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam E. M. pratęstas, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytus pagrindus – pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, bei BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytas sąlygas.

9. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

9.1. E. M. baudžiamojoje byloje kaltinamas keturių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių trys priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, viena – labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis dvi iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų galimai padarė Jungtinėje Karalystėje, veikdamas bendrininkų grupe su šios valstybės piliečiais. Pažymėtina tai, kad tik už vieno iš kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas be laisvės atėmimo iki 8 metų bausmės numato ir alternatyvią arešto bausmę, tuo tarpu už kitų trijų nusikaltimų padarymą numatytos tik griežtos laisvės atėmimo bausmės. Nors pagal teismų praktiką, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji padidina kaltinamojo bėgimo nuo teismo tikimybę, juolab, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia gynėja skunde, yra ir kitų faktinių duomenų, sustiprinančių šio pagrindo buvimą.

9.2. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog be nusikalstamų veikų sunkumo bei pavojingumo, gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, pagrįstą manymą, kad E. M., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, patvirtina pastarojo turimi ryšiai užsienyje.

9.2.1. Sprendžiant iš bylos duomenų, kaltinamasis ilgą laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje (pastarojo teigimu nuo 1997 iki 2012 metų), kur iki šiol gyvena ir vienas iš jo sūnų bei brolis. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis praeityje už laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-01-11 padarytas nusikalstamas veikas buvo nuteistas Prancūzijoje. Vien tai, kad E. M. po 2014 metais žiniasklaidoje paviešintų aplinkybių, susijusių su lietuvių darbu vištų gaudymo įmonėje Anglijoje, nepabėgo iš Lietuvos ir nepasislėpė užsienyje, nepaneigia tikimybės, kad tai jis gali padaryti šiuo metu, jį paleidus į laisvę. Iš bylos duomenų matyti, jog E. M. į Lietuvą sugrįžo 2012 metais, kuomet Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikyti Ž. D. ir D. H., su kuriais jis galimai veikdamas bendrininkų grupe padarė dvi iš šiuo metu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Atliekant tyrimą Jungtinėje Karalystėje, 2012-10-05 buvo apieškota ir E. M. gyvenamoji vieta, kas leidžia teigti, jog dar tuo metu pastarasis nebuvo persikėlęs gyventi į Lietuvą, o į Lietuvą jis galimai sugrįžo būtent siekdamas pasislėpti nuo Anglijos teisėsaugos pareigūnų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuo 2012 metų iki 2014 metų Jungtinės Karalystės pareigūnai būtų kreipęsi į Lietuvos pareigūnus su teisinės pagalbos prašymu dėl E. M. sulaikymo ir jo perdavimo baudžiamajam persekiojimui. Taigi vien dėl to, kad 2014 metais žiniasklaidoje buvo paviešintos aplinkybės, susijusios su lietuvių darbu vištų gaudymo įmonėje Anglijoje, kur tyrimas buvo pradėtas dar 2012 metais, natūralu, jog pastarasis nesitikėjo, kad už Jungtinėje Karalystėje galimai padarytas nusikalstamas veikas ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas ir Lietuvoje. Tuo tarpu Lietuvoje tyrimas buvo pradėtas tik 2016 metais.

9.3.Taigi aukščiau aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo (jo termino pratęsimo) kaltinamajam pagrindą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, bylos aplinkybės, kad E. M. yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi Lietuvoje įregistravęs ūkį, turi nuosavybės teise priklausančio turto, vertinant jas aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, negali paneigti nustatyto suėmimo taikymo kaltinamajam pagrindo ir būti pakankamu pagrindu griežčiausiosios kardomosios priemonės panaikinimui.

10. Skundžiama nutartimi E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas ir tuo pagrindu, kad šis būdamas laisvėje gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

10.1. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

10.2. Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad E. M. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia tai, jog nusikalstamos veikos (vienas labai sunkus nusikaltimas ir trys sunkūs nusikaltimai), kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Sprendžiant iš pateiktų kaltinimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartyje pažymėjo, jog iš galimai pakankamai ilgą laikotarpį vykdytų nusikalstamų veikų, E. M. ir pelnėsi. Be kita ko, bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis praeityje teistas tiek Lietuvoje, tiek Prancūzijoje (tame tarpe už neteisėtą įdarbinimą).

10.3. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, atsižvelgusi į E. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, kiekį, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

11. Nepagrįsti gynėjos skundo argumentai, susiję su kaltinamųjų lygiateisiškumu šioje byloje. Bylos duomenys patvirtina, kad E. M. yra kaltinamas keturių nusikaltimų padarymu, tuo tarpu kitiems dviem kaltinamiesiems inkriminuota po dvi nusikalstamas veikas. Be kita ko, kaltinamųjų asmenybes charakterizuojantys duomenys taip pat nėra tapatūs.

12. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo judėjimo laisvę, teisę į darbą, bendravimą su šeima, kitas teises, tačiau šiuo atveju žemesnės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese, netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme. Pažymėtina tuo pačiu ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas E. M., pobūdį bei sunkumą, viešasis interesas leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Juolab, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, būtina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Būtent tai šiuo atveju ir buvo padaryta, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog neišnyko pagrindas ir sąlygos taikyti šiam kaltinamajam pačią griežčiausią kardomąją priemonę.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo E. M..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. M. gynėjos advokatės Gražinos Mauručaitienės skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10d. nutartimi kaltinamajam E. M. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.