Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilalės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, teistas:

1) Šilalės rajono apylinkės teismo 1999 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams. Taikytas BK 471 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2000 m. rugpjūčio 2 d. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

2) Šilalės rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, pridėta 3 mėnesių neatliktos bausmės dalis pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 1999 m. kovo 5 d. nuosprendį ir paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Šilalės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 43 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Šilalės rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 7 d. nutartimi veika perkvalifikuota, pritaikytas įstatymas „Dėl amnestijos…”, bausmė sumažinta 1/6, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 15 dienų. 2005 m. gegužės 4 d. remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 3 punktu, lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos;

4) Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 35 parų areštu;

5) Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bauda 8 MGL (1040 Lt);

6) Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikaltimai) 10 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 10 mėnesių ir bauda 8 MGL (1040 Lt). Taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą, per vieną mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

7) Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šios bausmės pridėta visa 2007 m. spalio 16 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 metų ir 10 mėnesių bei 8 MGL dydžio bauda;

8) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;

9) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimu. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2010 m. sausio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatlikta bausmė ir paskirta 2 metų 10 mėnesių ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmė;

10) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. 2018 m. balandžio 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

11) 2022 m. vasario 10 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12) 2022 m. balandžio 25 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir nustatyta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir P. N. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. 2023 m. birželio 20 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmu nutartimi panaikintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. NĮ-18-430 taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir P. N. pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį pagal 2022 m. balandžio 25 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendį. 2024 m. sausio 15 d. paleistas iš Alytaus kalėjimo atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

P. N. 2024 m. sausio 31 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) esančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, paėmęs iš L. B. 200 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), tyčia metė du kartus telefoną į sieną, po to telefoną metė sugyventinei L. B. į galvos sritį, po ko paėmęs telefoną ir laikydamas rankomis, trenkė sau į kelį, dėl ko telefonas suskilo į dvi dalis, taip jį sudaužė ir taip nepataisomai jį sugadino, priėjęs prie L. B. tyčia kumščiu trenkė vieną kartą pastarajai į kairį šoną, tokiais savo veiksmais L. B. padarė 200 eurų turtinę žalą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. N. pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad sausio 31 d. L. B. su (duomenys neskelbtini) išvažiavo pas psichologę, o jį paliko vieną namuose. Jis išėjo į (duomenys neskelbtini). Buvo pasiėmęs raktą nuo namų durų. (duomenys neskelbtini) miestelyje išgėrė butelį degtinės. Jam paskambino L. B. ir liepė pareiti namo, parnešti raktus. Parnešė raktus, atrakino duris ir su L. B. sukonfliktavo. Ji priekaištavo, kad jis geria. Apsirengė ir išėjo į lauką. Gal (duomenys neskelbtini) paskambino, kad jis iškvietė policiją. Grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) miestelį. (duomenys neskelbtini) jam paskambino ir pasakė, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Jam davė su policijos pareigūnais telefonu pakalbėti, kurie pasakė, kad yra orderis ir 15 parų negali artintis. Nesurado kur išmiegoti ir po kiek laiko, tą vakarą grįžo atgal pas (duomenys neskelbtini). Pabeldė, tačiau jo neįleido, pasakė, kad yra išduotas orderis. Atsikabino durų kablį ir pateko į namų vidų. Ieškojo (duomenys neskelbtini), nes norėjo su juo pakalbėti. Tuo metu buvo piktas. Sukonfliktavo ir galvojo, kad vėl skambins policijai. Paėmė tą telefoną vieną kartą, antrą kartą. Po antro karto telefonas nukrito ant žemės, jį spontaniškai metė ir gal pataikė (duomenys neskelbtini) į galvą. Supranta, kad metė telefoną ir jai pataikė į galvą. Aišku, kad moteriai skaudėjo. Kad daugiau negalėtų paskambinti iš to telefono, paėmė ir per kelėną jį perlaužė. (duomenys neskelbtini) buvo savo kambaryje. Viena išbėgo kaimyną pakviesti. Sugyventinei (duomenys neskelbtini) sakė eiti į kambarį. Ji ten nuėjo ir jis paskui ją nuėjo. Gal iš kumščio trenkė (duomenys neskelbtini) į šoną. Aišku, kad moteriai buvo skaudu. Jai sutrenkė ir tada atėjo kaimynas. Tuo metu jau sėdėjo virtuvėje, prie pečiaus. Kaimynas jį išvedė į lauką. Išėjo atgal į miestelį, tačiau einant jį sulaikė policijos pareigūnai. Labai dėl to gailisi, (duomenys neskelbtini) atsiprašė. Ji atleido. L. B. yra sugyventinė ir su ja kartu gyvena du-tris metus. Su ja pradėjo kartu gyventi nuo 2021 metų gegužės mėnesio. Vasario 1 d. buvo užsiregistravęs pas psichologę, tačiau jį sulaikė ir uždarė. Suprato, kad turi priklausomybę nuo alkoholio. Įvykio metu buvo pavartojęs alkoholio ir mano, kad alkoholis turėjo įtakos tokiems jo veiksmams. Jeigu nebūtų vartojęs alkoholio, taip nebūtų pasielgęs. Žino, kad nukentėjusioji yra byloje pareiškusi civilinį ieškinį. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Jeigu išeitų į laisvę, tai surastų darbą ir atlygintų padarytą žalą. Siūlė jai savo telefoną, tačiau s(duomenys neskelbtini) paprieštaravo. Pripažįsta, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas. Nurodė, kad jeigu pavartoja alkoholio ir yra viskas ramiai, tai nieko, tačiau jeigu kas jam paprieštarauja, tai tada tampa agresyvus. Jeigu paleistų iš suėmimo, tai važiuotų pas močiutę į (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini) specialybę ir jis susirastų darbą. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Kadangi kaltinamasis P. N. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Iš 2024 m. sausio 31 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedo foto lentelės matyti, jog (1 t. b. l. 14-21) užfiksuota, kad 2024 m. sausio 31 d. apie 21 val. 31 min., P. N. smurtavo prieš sugyventinę L. B.. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), L. B. gyvenamasis namas. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta. Pradedamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04056, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 1-13)

Iš 2024 m. vasario 1 d. tarnybinio pranešimo „Dėl naujos nusikalstamos veikos” matyti, jog užfiksuota, kad tą patį vakarą P. N. paėmęs L. B. mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) tyčia du kartus jį metė į sieną, po to paėmęs ir trenkdamas telefoną į kelėną jį sugadino. L. B. dėl telefono sugadinimo padaryta 200 eurų turtinė žala. Tokiu būdu nustatyta kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, požymiai. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kuris bus atliekamas toje pačioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-05664-24. L. B. pateikia pareiškimą dėl telefono sugadinimo, prideda sugadinto telefono dokumentus (1 t., b. l. 28-31, 32, 33-34).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2024 m. sausio 31 d., apie 21 val. 37 min. L. B. praneša, kad „Neblaivus sugyventinis, kuris turi nuo vakar SAA orderį dabar buvo namuose pas pranešėją ir grasino. Pokalbio metu pasišalino į lauką. Namuose yra (duomenys neskelbtini). Fone girdėjosi jų verksmas ir sakė “bijau”. GMP nereikalinga <…>” (1 t., b. l. 35-39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. B. parodė, kad 2024 m. sausio 15 d. sugyventinis P. N. parėjo iš kalėjimo ir nuo to laiko jis gyveno pas ją namuose. Namas, kuriame gyvena, priklauso jai. Su jais kartu gyveno dar ir jos vaikai, t. y. (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 31 d. apie 16. val., būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu apsipyko, jis buvo girtas, agresyvus, todėl (duomenys neskelbtini) jam iškvietė policiją. Tuo metu, kai atvažiavo policija, (duomenys neskelbtini) namuose nebuvo. Policijos pareigūnai surašė (duomenys neskelbtini) smurto orderį ir (duomenys neskelbtini) davė savo telefoną policijos pareigūnams pakalbėti su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tada sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) iškvietė policiją. Tada vakare apie 21 val., būnant namuose su (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad kažkas baladojasi į duris, suprato, kad parėjo (duomenys neskelbtini). Ji buvo su kabliu užsikabinusi iš vidaus duris ir jo neįsileido. Tada jis išplėšė fanerą, su kuria buvo užsikalusi verandos išdaužto stiklo vietą, atsikabino kablį ir įėjo į namus. Kai tik įėjo, jis perėjo visus kambarius, šaukė kur yra (duomenys neskelbtini), nes kaip suprato, jis buvo piktas, kad (duomenys neskelbtini) paskambino policijai. Neradęs namuose (duomenys neskelbtini), jis pradėjo kolioti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, išsiliejo visą pyktį ant jos iš pradžių žodžiu. Ji jam sakė, kad ne ji iškvietė policiją, ko jis kolioja ją. Tada (duomenys neskelbtini) pradėjo šaukti, kad blogai augino ir auklėjo vaiką, jei jis iškvietė policiją. (duomenys neskelbtini) buvo agresyvus, susinervinęs. Jis vienu metu išgrobė jai iš rankų jos telefoną (duomenys neskelbtini) ir metė į sieną, pataikė į krosnį, matė, kad telefono ekranas buvo suskilęs. Tada vėl paėmė telefoną nuo žemės, vėl metė į sieną telefoną ir paėmęs po antro metimo, tada telefoną metė į ją ir jai pataikė į galvos sritį – plaukuotą dalį į pakaušį. Jai iš karto pradėjo galvą skaudėti, klykė (duomenys neskelbtini), smūgis buvo stiprus. Tada, kai nukrito telefonas po smūgio į galvą su telefonu, jis paėmė tą patį telefoną abiem rankomis ir trenkdamas sau telefonu per kelią, telefoną sulaužė į dvi dalis. Sakė, kad bus skambinėti į policiją. Viskas vyko vaikų kambaryje. Tada jis pasakė, kad eitų ji į miegamąjį, ji buvo labai išsigandusi, jo bijojo, todėl iš karto nuėjo pagal jo paliepimą į miegamąjį ir (duomenys neskelbtini) priėjęs, trenkė jai vieną kartą kumščiu į kairės pusės šonkaulius, jai po suduoto smūgio labai skaudėjo šoną. Tada jis nieko nebedarė. Matė, kad (duomenys neskelbtini) iššoko per langą ir, kaip suprato, nubėgo iškviesti pagalbos. Tuoj pat atėjo kaimynas (duomenys neskelbtini), kuris sutramdė (duomenys neskelbtini) ir išvedė jį iš namų. Dar (duomenys neskelbtini), kol jį išvedė iš namų, prašė, kad pakrautų jo telefoną, ji jam pasakė, kad nekraus, tai jis dar norėjo pulti prie jos, bet (duomenys neskelbtini) nebeleido ir išvedė jį lauk. Ji tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) prieš ją smurtavo, (duomenys neskelbtini) namuose nebuvo. (duomenys neskelbtini), kai buvo piktas, jis šaukė, kad išnarstys kojas ir rankas (duomenys neskelbtini), bet mano, tai buvo tik girto sapalionės, (duomenys neskelbtini) jo žodžių negirdėjo, nes (duomenys neskelbtini) namuose nebuvo. Dėl faneros išlaužimo (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų neturi, nes fanerą turėjo namuose iš seniau, ji yra bevertė. Telefoną, kurį sudaužė (duomenys neskelbtini), buvo pirkusi 2022 m. liepos 7 d., kuris tuo metu buvo 499 eurų vertės, tačiau per laiką jis nusidėvėjo ir ji, kaip ir minėjo, telefoną įvertina 200 eurų. Prašo, esant galimybei, telefoną jai grąžinti, nes jį reikalinga nufotografavus nusiųsti draudimui. Dėl telefono sugadinimo jai yra padaryta 200 eurų žala ir reikš civilinį ieškinį 200 eurų sumai. Taip pat nori, kad (duomenys neskelbtini) atsakytų įstatymų nustatyta tvarka už tai ką padarė. Ji ne vieną kartą jau jam atleido ir šį kartą, kai jis parėjo iš kalėjimo, ji jam davė paskutinį šansą pasitaisyti, bet jis tuo šansu nepasinaudojo. Kai skambino bendruoju pagalbos telefonu ir kalbėjo, ji nebeatsimena, ką sakė, nes buvo iš karto po smurto, gali būti, kad ne taip suprato klausimą, tiesiog ką sakė, neatsimena. Pas ekspertus nevyks. Tą vakarą buvo atvažiavusi greitoji, ją apžiūrėjo, tai neprieštarauja, kad tyrimas būtų atliktas iš medicininių dokumentų. Sužalojimų jai tą vakarą (duomenys neskelbtini) nepadarė, nors kai metė iš telefono ir po to kai kumščiu sudavė į šoną, atrodė, kad smūgiai yra labai stiprūs, bet sužalojimo neliko. Jai, kaip ir minėjo, skaudėjo ir galvą ir šoną, nes tokie (duomenys neskelbtini) veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Ji (duomenys neskelbtini) bijo, nes jis yra neprognozuojamas, agresyvus, ne kartą smurtavęs ir nebenori jo akyse matyti. Prieš vaikus (duomenys neskelbtini) nesmurtavo, bet (duomenys neskelbtini) galėjo matyti, kaip jis smurtavo prieš ją. Papildomos apklausos metu L. B. patikslino, kad (duomenys neskelbtini) metė į krosnies sieną du kartus, jai į galvą vieną kartą ir po to perlaužė būtent jos telefoną. Viską darė su jos telefonu, kurį galų gale, perlaužęs į dvi dalis, nepataisomai sugadino. Dėl telefono sugadinimo pareiškė civilinį ieškinį byloje 200 eurų sumai. Telefono numeris kortelės, kuri buvo įdėta į sugadintą telefoną, buvo (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 74-77, 80-82).

Iš 2024 m. vasario 1 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir jo priedo foto lentelės matyti, jog (1 t., b. l. 59-61) užfiksuota, kad L. B. pateikia telefoną (duomenys neskelbtini) (sudaužytą) (1 t., b. l. 55-58).

Iš 2024 m. vasario 2 d. Daiktų apžiūros protokole ir jo priedo foto lentelių matyti, kad (1 t., b. l. 65-67) apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)”, kuris perlaužtas į dvi dalis. (1 t., b. l. 62-64).

Iš Specialisto išvados Nr. G51/2024(10) matyti, jog užfiksuota, kad remiantis pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, L. B. kūne sužalojimo nenustatyta (1 t., b. l. 91).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) parodė, kad jis gyvena priešais L. B.. (duomenys neskelbtini) gyvena su sugyventiniu P. N., kurį jis pažįsta nuo vaikystės. 2024 m. sausio 31 d., laikotarpiu nuo 21 iki 22 val., tiksliai laiko neatsimena, jam būnant namuose, kažkas pradėjo baladoti į langą. Nuėjęs prie lango, pamatė (duomenys neskelbtini), kuri buvo labai išsigandusi. Ar ji verkė, jis nespėjo pamatyti. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad (duomenys neskelbtini) muša mamą, sakė padėti ar gelbėti, tiksliai neatsimena, jis nieko nelaukęs ir daugiau nieko jos neklausinėjęs, nubėgo pas (duomenys neskelbtini) į namus. Įėjus pas (duomenys neskelbtini), rado (duomenys neskelbtini) virtuvėje, (duomenys neskelbtini) iš kito kambario atėjo į virtuvę, atnešė (duomenys neskelbtini) telefoną, padavė jam į rankas ir išėjo. Dar (duomenys neskelbtini) pasakė, kad (duomenys neskelbtini) pakrautų jo telefoną, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad nekraus ir tada (duomenys neskelbtini) puolė į tą kambarį, kur buvo (duomenys neskelbtini), tačiau jis jam neleido ten eiti. Kalbino (duomenys neskelbtini) išeiti į lauką. Jis skėryčiojosi rankomis ir sakė, kad pagaus (duomenys neskelbtini) ir jam bus blogai, išsukinės rankas ir kojas. (duomenys neskelbtini) buvo girtas, tai matėsi iš jo elgesio. Tada jis (duomenys neskelbtini) išsivadino į lauką, jis dar lauke sakė, kad neturi kur eiti. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jam nesvarbu, kad jis neturi kur eiti, bet turi iš (duomenys neskelbtini) namų išeiti. Kai (duomenys neskelbtini) atėjo pas jį prašyti pagalbos, jis jai pasakė, kad ji būtų pas jį namuose. Kai (duomenys neskelbtini) išėjo iš (duomenys neskelbtini) namų, jis parėjo į namus, palydėjo (duomenys neskelbtini) iki namų. (duomenys neskelbtini) tada jam sakė, kad dieną buvo (duomenys neskelbtini) iškvietęs policiją (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini) dėl to labai susinervino, dėl to ir koliojosi dėl (duomenys neskelbtini). Dėl ko tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kilo konfliktas, ar (duomenys neskelbtini) mušė (duomenys neskelbtini), kaip ją mušė, jis nežino, jam (duomenys neskelbtini) nieko nepasakojo. Kol jis buvo pas (duomenys neskelbtini) ir kol buvo (duomenys neskelbtini), jis prieš ją nesmurtavo. Žino tik tiek, kiek (duomenys neskelbtini) atėjusi pasakė, kad (duomenys neskelbtini) muša mamą ir tiek. Ant (duomenys neskelbtini) nematė jokių sužalojimo žymių. Tą naktį (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) miegojo pas juos namuose, nes bijojo miegoti pas save namuose, nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos (1 t., b. l. 104-107).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) parodė, kad gyvena kartu su (duomenys neskelbtini). Kai mamos sugyventinis P. N. parėjo iš kalėjimo, jis gyveno kartu su jais. Jis parėjo kažkur prieš dvi savaites, tiksliai dienos neatsimena. Kol jis būdavo blaivas, jokių konfliktų su juo nebuvo, viskas buvo normaliai, visi sutarė ir gyveno kaip šeima, tačiau kai jis užgerdavo, tada namuose ramybės nebūdavo. Kiek jis iš viso dienų buvo girtas per tas dvi savaites, nežino, neskaičiavo ir tiksliai nurodyti negali. 2024 m. sausio 31 d., (duomenys neskelbtini) buvo girtas, buvo namuose po pietų, kelinta valanda buvo, nežino, kada jis namuose koliojosi, šūkavo, buvo nepatenkintas, namuose ramybės nebuvo, tai jis iškvietė policiją ir atvažiavę policijos pareigūnai skyrė (duomenys neskelbtini) smurto orderį, ar kaip jis ten vadinasi, žino, kad pagal tą orderį (duomenys neskelbtini) negalėjo grįžti į namus 15 dienų. Kai buvo policijos pareigūnai pas juos namuose, (duomenys neskelbtini) jam skambino ir jis davė policijos pareigūnams pakalbėti su (duomenys neskelbtini)u iš savo telefono. Prieš tai, kalbantis su (duomenys neskelbtini), jis sakė, kad jam bus pyzdiec, jį užmuš, išsukinės rankas kojas, tačiau dėl kokios priežasties, jis jam nesakė. Jis jam grasino telefonu, jokių realių veiksmų nesiėmė ir tai buvo labiau girto asmens kalbos, nei realus grasinimas, nes kol jis būdavo blaivas, jie su juo, kaip ir minėjo, sutardavo pakankamai gerai. Po to, kai (duomenys neskelbtini) pakalbėjo su policijos pareigūnais jo telefonu, jis jo susitikęs nebebuvo, jis jam nebeskambino, tik žino, kad jis tą patį vakarą buvo atėjęs pas mamos į namus, ieškojo jo, po ko sumušė mamą. Jis tada namuose nebuvo ir nieko konkrečiai papasakoti negali, mamos irgi smulkiai nieko neklausinėjo. Jis nuo P. N. niekaip nenukentėjo, į (duomenys neskelbtini) grasinimus telefonu nekreipė dėmesio, nes jis girtas dažnai šnekėdavo nesąmones, nemano, kad jo grasinimai buvo realūs, gal tik norėjo jį pagąsdinti ir pavaidinti koks jis yra kietas parėjęs iš kalėjimo (1 t., b. l. 110-113).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos metu parodė, kad 2024 m. sausio 31 d., per jos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skambino telefonu mamai, šaukė ant mamos. Kai grįžo su mama ir (duomenys neskelbtini) į namus, mama paskambino (duomenys neskelbtini), kad šis pareitų ir parneštų raktus. Kai (duomenys neskelbtini) parėjo, buvo piktas, šūkavo, pykosi su mama, tada (duomenys neskelbtini) išėjo, o vakare apie 20.30 val. vėl grįžo. (duomenys neskelbtini) negalėjo 15 dienų prie jų artintis ir kai parėjo, mama jo neįsileido į namus. (duomenys neskelbtini) išdaužė durų lentelę ir pats įėjo į vidų, buvo labai supykęs, kad (duomenys neskelbtini) dieną iškvietė policiją. Paėmęs mamos telefoną metė du kartus į pečių ir po to pataikė mamai į galvą, po to trenkė į kelėną ir sudaužė telefoną per pusę. Tada nusivedė mamą į kambarį, o ji apsimovė tapkes ir iššokusi per langą, nuėjo pas kaimyną prašytis pagalbos. Tą naktį miegojo pas kaimynus. Kad mamai trenktų į šoną, nematė, tik girdėjo, kaip mama apie tai sakė policijai. (duomenys neskelbtini) buvo pasislėpusi už lovos, verkė, bijojo, kad jos nemuštų. Nei jos, nei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nemušė (1 t., b. l. 122-125).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos metu parodė, kad per (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) grįžo vakare girtas ir puolė žodžiais ant mamos, ieškojo brolio. Į namus įėjo išlaužęs fanerą. Paėmęs telefoną du kartus metė į pečių, tada vieną kartą mamai į galvą ir tada trenkė telefoną sau į kelėną ir telefonas sudužo. Liepė mamai eiti į kambarį, mama nuėjo ir tada trenkė mamai kumščiu į šoną. (duomenys neskelbtini) iššoko per langą, nuėjo pas kaimyną, atėjęs kaimynas (duomenys neskelbtini) išvedė iš namų, tada mama paskambino Policijai. Tą naktį miegojo pas kaimynus, ryte grįžo. Kai trenkė kumščiu mamai į šoną, mamai buvo labai skaudžiai, matė iš mamos veido, jos veidas buvo nuliūdęs. Labai blogai su (duomenys neskelbtini) jautėsi, verkė, labai bijojo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 128-130).

Nustatyta, kad 2024 m. sausio 31d. 18 val. 19 min. P. N. skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini). P. N. buvo skirti įsipareigojimai: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti minėtu adresu; nesiartinti 100 m atstumu prie (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. B. ir su ja kartu gyvenančių vaikų (1 t., b. l. 131-134).

Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje – vaiko situacijos aptarime su vaiku (M. Š.) užfiksuota, kad P. N. gyvena su jos mama. Grįžo dieną į namus, pykosi su mama, po to vakare vėl parėjo dar labiau girtas ir pykosi su mama, sudaužė mamos telefoną, matė, kaip (duomenys neskelbtini) trenkė mamai į galvą su telefonu, iššoko per langą, nubėgo pas kaimyną, iškvietė pagalbą, nenori gyventi su (duomenys neskelbtini). D. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) grįžo girtas į namus, pykosi su mama, matė, kaip mamai trenkė mamai per galvą, matė, kaip (duomenys neskelbtini) mamai trenkė į šoną. Labai išsigando, nenori, kad (duomenys neskelbtini) gyventų kartu su jais (1 t., b. l. 135-143).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo (alkotesterio sertifikato Nr. 1985162) kopijų matyti, kad 2024 m. sausio 31 d., 22.19 val. L. B. nustatytas 0,00 promilių, 2024 m. sausio 31 d., 22.57 val. P. N. nustatytas 2,01 promilės girtumas (1 t., b. l. 145-147).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai).

Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

Taip pat pažymėtina, kad vien faktinių veikos aplinkybių nepakanka tam, kad kvalifikuoti kaltinamojo veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Būtina nustatyti ir būtinąjį šio nusikaltimo subjektyviosios pusė požymį – kaltę, kuri pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir iš kaltininko elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016, 2K-151-628/2018, 2K-153-511/2020 ir kt.). Sprendžiant dėl P. N. kaltės turinio vertintina faktinė įvykio situacija, t. y. P. N. fizinį kontaktą su nukentėjusiąja turėdamas mažiausiai du kartus, t. y. telefoną metęs sugyventinei L. B. į galvos sritį ir jai kumščiu trenkęs vieną kartą į kairį šoną, suvokė, kad veikdamas savo jėga prieš nukentėjusiąją gali sukelti jai fizinį skausmą ir tokių padarinių norėjo. Kitaip tariant, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad neabejotinai įrodyta, jog P. N. 2024 m. sausio 31 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) esančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, paėmęs mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), tyčia jį metė sugyventinei L. B. į galvos sritį, priėjęs prie L. B. tyčia kumščiu trenkė vieną kartą pastarajai į kairį šoną, tokiais savo veiksmais L. B. sukėlė fizinį skausmą.

Dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis P. N. paėmęs iš L. B. 200 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), tyčia metė du kartus telefoną į sieną, po to telefoną metė sugyventinei L. B. į galvos sritį, po ko paėmęs telefoną ir laikydamas rankomis, trenkė sau į kelį, dėl ko telefonas suskilo į dvi dalis, taip jį sudaužė ir nepataisomai jį sugadino.

Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis savo tyčine veika sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL, jo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su baudžiamajame įstatyme numatytomis ir faktiškai kilusiomis pasekmėmis, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas. Akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad metant telefoną du karus į sieną, po to jį metant asmeniui į galvos sritį ir galiausiai jį trenkiant į kelį, bus sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Veika baigta, nes realiai sugadindamas svetimą turtą kaltinamasis telefono savininkei padarė turtinę žalą.

IV. Dėl bausmės

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Kadangi kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismas pripažįsta egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkina tai, kad P. N. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui bei veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Kaltinamasis P. N. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamasis anksčiau teistas dvylika kartų, visus už tyčines nusikalstamas veikas, tame tarpe už smurtines veikas prieš asmenis, paskutinį kartą 2022 m. balandžio 25 d. už analogiškas veikas (smurtas artimoje aplinkoje), bausmę atlikęs 2024 m. sausio 15 d., teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Kaltinamasis niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu yra suimtas.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas už panašaus pobūdžio veikas, kas akivaizdžiai rodo, jog P. N. elgesys yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausias bausmes – laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir areštą už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas P. N. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir P. N. skirtina 1 (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir P. N. skirtina galutinė bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BPK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas P. N. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. sausio 31 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju P. N. yra nuteisiamas aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme už vieno nesunkaus nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog P. N. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada bus grindžiama toliau nurodomais motyvais.

Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad P. N. nedarys naujų nusikaltimų, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis jau yra teistas dvylika kartų, praeityje jam buvo skirtos ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai P. N. nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad P. N. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteisiamas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Taip pat jis baustas administracine tvarka.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad išimtinių aplinkybių, susijusių su kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti P. N. teisinę padėtį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, šioje byloje nėra.

V. Civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-2013). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti jai padarytą 200 Eur turtinę žalą. Atsižvelgus į tai, kad ši žala padaryta būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, civiliniame ieškinyje nurodytos žalos dydis yra pagrįstas, kaltinamasis neginčija civilinio ieškinio ir jame nurodyto žalos dydžio, planuoja padarytą žalą atlyginti, konstatuotina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas. Iš kaltinamojo P. N. L. B. priteistina 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

VI. Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuria prašoma valstybės naudai iš kaltinamojo P. N. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sumą – 278,24 Eur.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje kaltinamojo P. N. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi kaltinamasis yra suimtas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo P. N. gynėju buvo parinktas advokatas Petras Remeika.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant P. N. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra teistas 12 kartų, šiuo metu yra suimtas, jam skirta laisvės atėmimo bausmė, nedirbantis, be to, šiuo nuosprendžiu patenkinus civilinį ieškinį iš P. N. priteista 200 Eur suma. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad P. N. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš P. N..

VII. Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam P. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas L. B..

Byloje esanti kompaktinio disko laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

P. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

P. N. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir P. N. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. N. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti P. N. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, t. y. nuo 2024 m. sausio 31 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam P. N. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiosios L. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš P. N. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimą L. B.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti L. B..

Byloje esančią kompaktinio disko laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo P. N..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.