- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-23
- Bylos Nr.
- 2-1316-995/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Ieškovas
- Ž. B.
- Atsakovas
- M. E.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. B. patikslintą ieškinį atsakovui M. E. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje, teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš M. E. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. kovo 1 d. iki D. E. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 50,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji su atsakovu gyveno kartu nuo 2010 metų rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus D. E.. 2018 m. sausio 17 d. atsakovas paliko šeimą ir išsikėlė iš ieškovės buto. Atsakovas išsikėlęs iš buto ir po to 2018 m. vasario 7 d. vaiko išlaikymui skyrė po 200,00 Eur, tačiau ieškovės nuomone, atsižvelgiant į šalies gyvenimo lygį bei skelbiamą infliaciją, įvertinus vaiko poreikius, ši suma yra nepakankama, norint vaikui suteikti geras gyvenimo sąlygas bei vaiko lavinimui būtinas priemones. Sūnus D. šiuo metu lanko darželį, mokestis už kurį vidutiniškai yra apie 40,00 -50,00 Eur per mėnesį, sūnui reikalinga sezoninė apranga ir avalynė, vitaminai, o ligų atveju – vaistai, taip pat būtinos lėšos pramogoms, ugdymo ir laisvalaikio priemonėms, patalynei, higienos priemonėms, maistui namuose. Ieškovės teigimu, ji D. E. išlaikymui per mėnesį skiria vidutiniškai apie 500,00 Eur. Kadangi abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl ši suma, kurią ieškovė skiria sūnaus išlaikymui turėtų būti padalinta tarp ieškovės ir atsakovo.
Atsakovas priešieškinyje, kurį bylos nagrinėjimo metu atsiėmė, nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka tik iš dalies, prašo iš jo sūnaus išlaikymui priteisti po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sutinka, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas mano, kad 400,00 Eur mėnesinė suma yra daugiau, nei pakankama vaiko poreikiams patenkinti, juolab, kad atsakovas pats perka vaikui rūbus ir kitus reikalingus daiktus. Be to, atsakovas teismui 2018 m. birželio 21 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovės į bylą pateikti skaičiavimai, susiję su išlaidomis sūnaus poreikiams, yra ne kas kita, tik siekis pasipelnyti atsakovo sąskaita, nes pateiktose sąskaitose nurodytos išlaidos yra visiškai nesusijusios su vaiko poreikiais ar interesais, o atsakovas neprivalo išlaikyti pačios ieškovės ar tenkinti jos asmeninių finansinių poreikių.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad teismo patvirtinta šalių taikos sutartimi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Neneigia, kad atsakovas visada teikė išlaikymą savo sūnui, tačiau jo mokomos 200,00 Eur sumos vaiko išlaikymui nepakanka. Šiuo metu vaikas yra šešerių metų, jis lanko darželį-lopšelį „(duomenys neskelbtini) lanko būrelius, kartu su vaiku leidžia laisvalaikį, esant galimybei išvyksta atostogauti. Vaikui reikalingi žaislai, knygos, kokybiškas ir subalansuotas maistas, kokybiški rūbeliai ir avalynė. Ji dirba (duomenys neskelbtini) biudžeto skyriaus vyriausiąja specialiste, jos pajamas sudaro apie 680,00 Eur gaunamas darbo užmokestis. Ieškovė turi nekilnojamojo turto – butą, kuriame kartu gyvena su vaiku, garažą, taip pat ji turi automobilį. Ieškovės teigimu, atsakovo perkami rūbai vaikui yra nereikalingi, kadangi ji pati gali nuspręsti, kas vaikui yra geriausia, ir, kiek lėšų skirti vaiko rūbams ar avalynei. Ieškovės manymu, atsakovas turi galimybę teikti vaikui jos prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovė kategoriškai nesutiko su atsakovo pasiūlymu skirti papildomus vaikui pinigus, pervedant į vaiko sąskaitą, kuriais jis galės pasinaudoti tapęs pilnamečiu, kadangi vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti pinigų reikia šią dieną, o ne vėliau.
Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies, sutiktų vaikui teikti 200,00 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Atsakovas mano, kad ieškovės prašoma suma vaiko išlaikymui yra per didelė. Nurodo, kad jo turtinė padėtis šiuo metu nėra tokia, kad jis galėtų teikti vaiko išlaikymui po 250,00 Eur. Jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju darbų vykdytoju, gauna apie 900,00 Eur per mėnesį, kartais gauna ir daugiau, jei yra mokami priedai už darbą, kitų pajamų ir santaupų neturi. Jis turi nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, registruoto kilnojamojo turto neturi. Šiuo metu gyvena pas draugę, bet greitu laiku teks nuomotis butą. Jis gyvendamas draugės bute, prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo, per mėnesį buto išlaikymui išleidžia apie 100,00 Eur. Taip pat jis turi 10000,00 Eur įsiskolinimą pagal vekselį. Pinigus paskolino teta, kuriai jis skolą turi atiduoti per penkerius metus, todėl iš gaunamo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį atsideda po 280,00 Eur skolai padengti. Taip pat 50,00 Eur jis išleidžia telefoninių pokalbių sąskaitoms apmokėti, 150,00 Eur – maistui, 130,00 Eur moka AB „Swedbank“ už gyvybės draudimą, apie 30,00 – 40,00 Eur skiria pensijų fondui, 50,00 Eur – vaiko laisvalaikiui, 15,00 Eur kirpyklai, dalį pinigų skiria aprangai ir avalynei, be to, 200,00 Eur skiria vaiko išlaikymui. Mano, kad ieškovė yra išlaidi ir galėtų pirkti vaikui pigesnį maistą, rūbus ir avalynę, turėtų atsisakyti interneto, kabelinės televizijos, nes vaikui šių dalykų nereikia. Be to, ieškovė prie būtinųjų išlaidų vaiko poreikiams nurodo ir garažo išlaikymą, nors vaikas jokių daiktų garaže nelaiko ir jame išvis nebūna. Mano, kad ieškovė iš jo prašydama tokios sumos, siekia naudos ne vaikui, o sau. Jis sutiktų vaikui skirti papildomus 30,00 Eur, tačiau jie turėtų būti pervedami į vaiko sąskaitą, ir jis jais galėtų disponuoti, sulaukęs pilnametystės, nes baiminasi, jog ieškovė jo mokamus ir vaikui skirtus pinigus gali išleisti savo poreikiams tenkinti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje, o taip pat ir tarnybos atstovė I. L. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad tarnybos nuomone, iš vaiko priteistinas išlaikymo dydis turėtų būti nemažesnis, kaip 200,00 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis. Išlaikymas turi būti tokio dydžio, kad užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, jog šalys, būdamos ne santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. E.. 2018 m. sausio 17 d. atsakovas paliko šeimą iš išsikėlė gyventi kitur. 2018 m. birželio 25 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi civilinės bylos dalis pagal atsakovo M. E. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nutraukta, šioje civilinėje byloje patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės Ž. B. ir M. E. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su atsakovu tvarkos. Šia teismo nutartimi, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, šalių nepilnamečio vaiko D. E. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, vaiko motina Ž. B..
Ginčo esmė
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad vaikui išlaikymą teikti turi abu tėvai, tačiau šalys nesutaria dėl konkretaus išlaikymo sūnui dydžio. Ieškovė argumentuoja, kad sūnaus išlaikymui skiria vidutiniškai apie 670,00 Eur per mėnesį ir, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui, gyvenančiai su ja, argumentuoja, jog atsakovas yra pajėgus mokėti po 250,00 Eur per mėnesį. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog nėra pajėgus mokėti ieškovės prašomų 250,00 Eur per mėnesį, ir sutiktų mokėti tiek kiek ir iki šiol moka, t. y. po 200,00 Eur.
Dėl išlaikymo dydžio priteisimo
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti.
Nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku, kuri sudaro tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas. Ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - 5/8 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat turi transporto priemonę Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo data 2005 m.. Ieškovė nuo 2015 m. sausio 27 d. dirba (duomenys neskelbtini) karjeros valstybės tarnautoja, biudžeto skyriaus vyriausiąja specialiste, ir jos vidutinis darbo užmokestis pagal pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2018 m. sausio mėn., per mėnesį vidutiniškai sudarė 508,00 Eur (atskaičius mokesčius). Teismų informacinės sistemoje Liteko, esančiu išrašu apie mokamas išmokas nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., ieškovės gaunamas darbo užmokestis vidutinišai per mėnesį sudarė 799,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. balandžio mėn., buvo 1008,84 Eur (atskaičius mokesčius), pagal atsakovo pateiktą mokesčių deklaraciją už 2017 metus, jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo 1124,46 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas kito nekilnojamojo turto ar savo vardu registruotų transporto priemonių, neturi, šiuo metu naudojasi darbo automobiliu. Atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų, jis pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. paprastąjį vekselį įsipareigojo iki 2022 m. spalio 1 d. sumokėti vekselio gavėjai 10000,00 Eur. Byloje esančia nuomos sutartimi nustatyta, kad atsakovas nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. buvo išsinuomojęs butą už 350,00 Eur per mėnesį, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu gyvena pas draugę, jos tėvams priklausančiame būste. Šalys turi būsto išlaikymo ir kitų kasdienių poreikių patenkinimui skirtų išlaidų.
Šalių nepilnamečiui sūnui D. E. šiuo metu yra šešeri metai, jis lanko Palangos lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), šalių paaiškinimais, vaikas papildomai lanko baseiną ir robotikos būrelį. Duomenų, kad vaikas turėtų sveikatos problemų ar kokių kitų ypatingų poreikių byloje nėra.
Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, turimas išlaidas, į tai, jog nepilnametis D. E. turi įprastus kasdien tenkinamus poreikius, teismas vertina, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.
Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog jos sūnaus išlaikymui per mėnesį skiria vidutiniškai apie 670,00 Eur, ir šiems teiginiams pagrįsti pateikė 2018 m. kovo, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių vaiko poreikių apskaičiavimus (suvestines), sąskaitas, mokėjimo nurodymus, pirkimo kvitus, tačiau visos minėtos sumos reikalingumo būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, dalis ieškovės prašomų priteisti išlaidų vaikui yra ne tik, kad akivaizdžiai nepagrįstos, bet ir pernelyg didelės, pavyzdžiui, vaistams ir kitiems papildams – apie 27,00 Eur per mėnesį, higienos prekėms, kirpyklai – apie 30,00 Eur per mėnesį, buities prekėms – apie 20,00 Eur per mėnesį, sezoninei aprangai ir avalynei (sezoninė, kambariniai batai darželiui)– vidutiniškai apie 64,00 Eur per mėnesį, žaislams, knygoms ir kanceliarinėms prekėms -76,00 Eur per mėnesį, vaiko laisvalaikiui, papildomam ugdymui ir pramogoms – apie 40,00 Eur per mėnesį.
Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovės pateikta vaiko poreikių detalizacija sudaryta pagal jos norimas galimybes, neįvertinus realios ekonominės situacijos šalyje bei konkrečios jos pačios finansinės padėties. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai (bendra jų suma) yra didesni ne tik už minimalią mėnesinę algą, bet ir iš esmės didesni už ieškovės gaunamą mėnesinį darbo užmokestį. Antra, teismo vertinimu, ieškovės byloje pateikti pirkimo kvitai, mokėjimo nurodymai gali būti vertintini kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar konkrečios maisto, vaistinės ir pramoninės prekės ir kiti pirkiniai buvo pirkti būtent vaikui ir pan. Be to, neracionalu manyti, jog pagal per mėnesį sukauptus kvitus bus nustatyti tikrieji vaiko poreikiai, ypač vertinant tai, jog kai kurios prekės ir patirtos išlaidos yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos ir patiriamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui (pvz., higienos ir švaros prekės, kosmetika, vaistai, papildai pan.), taip pat kas mėnesį vaikui nėra perkami drabužiai, batai, juo labiau jog nustatyta, ir byloje ginčo nėra, kad atsakovas, pradėjęs gyventi skyrium, ne tik, kad mokėjo išlaikymą sūnui, bet ir pirko drabužius, organizavo laisvalaikį bei pramogas. Pažymėtina, ir tai, jog ieškovė sūnaus išlaikymui priskyrė apie 60,00 Eur dydžio transporto išlaidas kurui, privalomajam civiliniam draudimui, automobilio remontui, eksploatavimui (pagal pateiktas skaičiavimo lenteles), 3,00 Eur būsto draudimo išlaidas (38,67 Eur per metus vaikui tenkanti dalis), 6,70 Eur televizijos ir interneto išlaidas. Teismo vertinimu, ieškovė, naudodamasi transporto priemone, mokėdama jo eksploatavimo išlaidas, privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, už televizijos ar interneto paslaugas, šias išlaidas patirtų net ir neturėdama sūnaus, todėl tai nelaikytina išlaidomis, turinčiomis tiesioginės įtakos sūnaus išlaikymui skiriamos sumos dydžiui. Teismas kritiškai vertina ir ieškovės nurodytas vaikui priskirtas 10,00 Eur per mėnesį patiriamas mobilaus telefono išlaidas, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaikas savo mobilaus telefono neturi ir juo nesinaudoja. Ieškovė taip pat nurodo, kad ji vidutiniškai per mėnesį išleidžia vaikui apie 76,00 Eur žaislams, knygoms ir kanceliarinėms prekėms, vaiko laisvalaikiui, papildomam ugdymui ir pramogoms – apie 40,00 Eur per mėnesį. Teismas sutinka, kad dėl visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013), tačiau pažymi, jog išlaidos, skirtos vaiko žaislams, pramogoms, papildomam ugdymui, knygoms, kurios, ieškovės teigimu, skiriamos sūnui ir sudaro apie 116,00 Eur per mėnesį, yra susijusios su papildomomis vaiko išlaikymo išlaidomis, todėl laisvalaikio ir vaiko ugdymo programos turėtų būti pasirenkamos, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, t. y., turėdami finansinių galimybių, tėvai gali didesne dalimi prisidėti prie vaiko ugdymo, lavinimo ir apmokėti didesnes vaiko ugdymo išlaidas, o tokių galimybių neturint turėtų būti pasirenkami mažesnių išlaidų reikalaujantys laisvalaikio su vaiku praleidimas, papildomi užsiėmimai, juolab, kad kaip ir minėta pirmiau, atsakovas bendravimo su vaiku metu taip pat pasirūpina turiningu vaiko laisvalaikiu. Atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikas yra sveikas ir neturi specialių poreikių, taip pat įvertinus pateiktus kvitus, teismas kritiškai vertina ir ieškovės nurodytas išlaidas vaistams, maisto papildams, juo labiau, kad medikų tokio amžiaus vaikams skiriami vaistai didele dalimi yra kompensuojami.
Taigi, byloje nepateikta objektyvių rašytinių įrodymų, jog ieškovės nurodytos sumos atitinka faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas.
Ieškovės teigimu, jai gyvenant kartu su sūnumi ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis, užtikrinti sūnaus poreikių tenkinimą, priežiūrą slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Taigi, sutiktina su ieškovės teiginiais, kad jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės pageidaujamo dydžio išlaikymą, taip perkeliant atsakovui didesnę išlaikymo naštą. Tuo tarpu atsiradus papildomų būtinųjų vaiko išlaidų, kurios nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (pvz., kitų didesnių pirkinių įsigijimo ir pan. išlaidos), tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo (atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju atsakovas nurodė, kad jis prisideda prie sūnaus išlaikymo ir yra pasiryžęs papildomai prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nupirkdamas jam kai kuriuos daiktus, aprangą, avalynę ir pan.).
Įvertindamas byloje esančius duomenis, taip pat ieškovės nurodytas sumas, skirtinas šalių nepilnamečiui vaikui, kuriam yra šešeri metai, maistui, aprangai ir avalynei, sveikatos profilaktikai, laisvalaikiui, lavinimo priemonėms ir kt. išlaidoms, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis teismų praktikos, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo mokant periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį, yra akivaizdžiai per didelis ir jos prašoma priteisti suma viršija vaiko būtiniausius poreikius ir, konstatuoja, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 400,00 Eur. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, atsižvelgiant į tai, kad abi šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, kuris neturi specialių poreikių, teismas iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. E. išlaikymui po 200,00 Eur mokamų periodinių išmokų nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 22 d. iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Sprendžiant klausimą dėl įsiskolinimo priteisimo, teismas konstatuoja, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas tuo atveju, jei jis nebuvo mokamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas mokėjo savo nepilnamečiui vaikui po 200,00 Eur, todėl teismui priteisus iš atsakovo 200,00 Eur, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškovės prašomos sumos ir teismo priteistos sumos skirtumą laikyti išlaikymo įsiskolinimu. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. vasario 28 d. 50,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą, kurios priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu reiškė tris reikalavimus, t. y. dėl gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir dėl išlaikymo įsiskolinimo, ir už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė dar ir reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu ir sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį bei 28,00 Eur žyminį mokestį už laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovas, reikšdamas priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui sumokėjo 100,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas atsisakė priešieškinio ir 2018 m. birželio 28 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi, patvirtinus šalių taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir laikinosios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, jam buvo grąžintas 75,00 Eur jo sumokėtas žyminis mokestis. Šalys taikos sutartimi susitarė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Kadangi šalys dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo susitarė taikos sutartimi, ieškovei taip pat grąžintina 75 procentai nuo 175,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. 131,00 Eur, sumokėto už ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 87 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat ieškovei grąžintas jos sumokėtas 28,00 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi šeimos bylose už tokius prašymus žyminis mokestis nemokamas (CPK 80 straipsnio 5 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio daliai. Kadangi ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio dėl reikalavimų, susijusių su nepilnamečio vaiko išlaikymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo patenkinus iš dalies (80 procentų), iš atsakovo valstybės naudai priteistina 57,60 Eur žyminio mokesčio (200,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.=72,00 Eur x 80 proc.=57,60 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės pateikti dokumentai (2018 m. kovo 6 d. sąskaita Nr. 2018/03/06-1, mokėjimo nurodymas Nr. 372, 2018 m. kovo 26 d. sąskaita Nr. 2018/03/26, mokėjimo nurodymas Nr. 90, 2018 m. balandžio 4 d. sąskaita Nr. 2018/04/04, mokėjimo nurodymas, 2018 m. gegužės 17 d. sąskaita Nr. 2018 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. 94, 2018 m. birželio 19 d. sąskaita Nr. 2018/06/19, 2018 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymas, 2018 m. spalio 19 d. sąskaita Nr. 2018/10/19, 2018 m. spalio 22 d. mokėjimo nurodymas, 2018 m. lapkričio 5 d. sąskaita, 2018 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad jos išlaidos teisinei pagalbai per visą bylos procesą sudarė 1200,00 Eur. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (8.2 p., 8.18 p.), todėl teismas jas pripažįsta pagrįstomis, tačiau, atsižvelgiant į šalių elgesį procese (atsakovas pareiškė priešieškinį, kurį vėliau atsiėmė, šalys sudarė taikos sutartį, kuria iš esmės buvo patenkinti ieškovės reikalavimai dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 94 straipsnio 2 dalis), į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas iš dalies (80 procentų), o reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas, iš viso šioje byloje tenkinta apie 65 procentai ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 780,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso sudaro 6,64 Eur. Kadangi su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos viršija 3,00 Eur, todėl jos priteistinos į valstybės biudžetą iš abiejų šalių po lygiai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. balandžio 4 d. teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimas nepilnamečiui D. E., gimusiam 2012 m. sausio 15 d., naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos, kadangi sprendimas yra skubiai vykdytinas (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279, 282 straipsniais,
nusprendė:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (po du šimtus eurų ir 00 ct) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos 2018 m. sausio 22 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Į priteistą išlaikymą įskaityti atsakovo M. E. sumokėtą laikiną išlaikymą, vykdant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. balandžio 4 d. teismo nutartį.
Priteisti iš atsakovo M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 780,00 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57,60 Eur (penkiasdešimt septynis eurus ir 60 ct) žyminį mokestį valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 3,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Grąžinti ieškovei Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 131,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir 00 ct) žyminį mokestį už ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku nustatymo, ir 28,00 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 00 ct) už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Žyminį mokestį pavesti grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. balandžio 4 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo išieškojimą iš atsakovo M. E. nepilnamečiui sūnui D. E., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.