Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra nuteistasis ir Pravieniškių PN-AK buvo laikomas nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2018 m. liepos 18 d. (t. y. iki skundo datos) (su pertrauka nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 10 d., kai buvo išvykęs į Kauno tardymo izoliatorių (1 t., b. l. 31). Atsakovės atstovas atsiliepime, remdamasis CK ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigė, kad laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2015 m. liepos 18 d. turėtų būti taikoma ieškinio senatis (1 t., b. l. 21–22). Teismas šį atsakovės atstovo teiginį vertina kaip prašymą taikyti ieškinio senatį reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2015 m. liepos 18 d.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Pravieniškių PN-AK prašė taikyti ieškinio senatį. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas senaties terminą reguliuojančių normų taikymą, pažymėjo, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015). Pareiškėjas neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2015 m. liepos 18 d. atlyginimo ir nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą senaties terminą pareiškėjo reikalavimams už šį laikotarpį. Dėl šios priežasties Pravieniškių PN-AK prašymas taikyti ieškinio senatį yra tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2015 m. liepos 18 d. atmetama kaip nepagrįsta.

Teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į žalos atlyginimą nuo 2015 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 18 d. (t. y. iki skundo datos) (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Pareiškėjas dalį ginčo buvo laikomas kamerų tipo patalpose (1 t., b. l. 32–34; 2 t., b. l. 3), tačiau skunde dėl laikymo sąlygų kamerų tipo patalpose pareiškėjas nesiskundė, jokių aplinkybių, susijusių su tuo, nenurodė. Pareiškėjas skundėsi tik dėl gyvenamojo ploto trūkumo kamerų tipo patalpose (kurias jis pavadino karantino patalpomis), kuriose jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 21 d. (1 t., b. l. 4). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnį teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui, todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018). Todėl teismas nagrinėjamoje byloje nevertina pareiškėjo 2018 m. lapkričio 21 d. papildyme nurodytų naujų aplinkybių, kad kamerų tipo patalpose nėra sumontuota klozetų ir pareiškėjo pateiktų fotografijų, kurias jis pateikė, siekdamas pagrįsti šią aplinkybę (2 t., b. l. 30–32). Pareiškėjas skunde taip pat nekėlė ginčo dėl to, kad 9-to būrio prausykloje virš praustuvių nėra lentynėlių, dėl to teismas nevertina pareiškėjo atsikirtime nurodytų aplinkybių, jog 9-to būrio prausykloje virš visų praustuvių nėra lentynėlių (1 t., b. l. 162). Pareiškėjas skunde taip pat nekėlė ginčo dėl to, kas (Pravieniškių PN-AK administracija ar jo artimieji) nupirko ir sumontavo boilerį ir dušo kabiną, kurie yra 9-tame būryje. Dėl to pareiškėjo argumentai atsikirtime, kad boilerį ir dušo kabiną (kurie įrengti 9-tame būryje) nupirko pareiškėjo artimieji (1 t., b. l. 162), nėra aktualūs.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skunde teigė, kad nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d. 13-to būrio 3-oje brigadoje jam teko 2,1 kv. m ploto, nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. birželio 23 d. 9-to būrio 4-oje brigadoje jam teko 2,2 kv. m ploto, nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. 9-to būrio 3-oje brigadoje jam teko 2,02 kv. m ploto, nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. liepos 5 d. 6-to būrio 3-oje brigadoje jam teko 2,2 kv. m ploto; nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 21 d. karantino patalpoje jam teko 2,5 kv. m ploto, nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2017 m. kovo 7 d. 9-to būrio 4-oje brigadoje jam teko 3,1 kv. m, nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. 9-to būrio 3-oje brigadoje jam teko 3,1 kv. m, nuo 2018 m. balandžio 26 d. 9-to būrio 1-oje brigadoje jam teko 3,1 kv. m. Pareiškėjas skunde nurodė, koks buvo minėtų gyvenamųjų patalpų plotas, ir kiek jose buvo laikoma asmenų.

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą nurodė, kad pateikia duomenis apie faktinį nuteistųjų skaičių ginčo būriuose ir brigadose, ir lentelėje pateikė šiuos duomenis (2 t., b. l. 5). Byloje nėra ginčo dėl to, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu (išskyrus 4-to būrio 3-ą brigadą, kurioje pareiškėjas teigė negyvenęs nuo 2016 m. liepos 5 d., nes jis iki 2016 m. liepos 21 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje (kurią jis pavadino karantinu), nes atliko nuobaudą). Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 3–4) nurodė tokius pat gyvenamųjų patalpų plotus, kaip ir atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 22), taigi byloje nėra ginčo dėl patalpų ploto. Kadangi atsakovės atstovas patvirtino, kad atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą yra pateikti duomenys apie faktinį nuteistųjų skaičių ginčo būriuose ir brigadose, teismas daro išvadą, kad jame yra pateikti duomenys apie ginčo laikotarpiu buvusį nuteistųjų skaičių. Be to, atsakovės atstovas kartu su atsiliepimu į pareiškėjo atsikirtimą pateikė 2018 m. rugpjūčio 14 d. pažymą Nr. 42-13898 (2 t., b. l. 9), kurioje nurodyti duomenis atitinka atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą nurodytus duomenis. Tuo tarpu pareiškėjas, nors ir išvardino skunde gyvenamąsias patalpas, kuriose jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nurodė jų plotą, jose gyvenusių asmenų skaičių (1 t., b. l. 3–4), o atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą ginčijo atsakovės atstovo pateiktus duomenis, teigdamas, kad 2015 m. gruodžio 23 d. 9-to būrio 4-oje brigadoje buvo 30 miegamųjų vietų, o ne 21 (1 t., b. l. 162–163), tačiau nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Todėl teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovaujasi atsakovės atstovo, o ne pareiškėjo nurodytais duomenimis apie patalpose buvusį nuteistųjų skaičių.

Taigi, vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje buvo paskirtas gyventi ir buvo laikomas šiose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2014 m. liepos 17 d. – 13-to būrio 3-oje brigadoje, kurios plotas – 51,83 kv. m, kartu su kitais 14 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 3,46 kv. m ploto; nuo 2014 m. gruodžio 3 d. – 9-to būrio 4-oje brigadoje, kurios plotas 66,25 kv. m, kartu su kitais 23 nuteistaisiais, todėl vienam asmeniui teko 2,76 ploto; nuo 2015 m. birželio 23 d. – 9-to būrio 3-oje brigadoje, kurios plotas 32,34 kv. m, kartu su kitais 12 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 2,49 kv. m ploto; nuo 2015 m. gruodžio 23 d. – 6-to būrio 3-oje brigadoje, kurios plotas 66,66 kv. m, kartu su kitais 17 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 3,70 kv. m ploto (šioje brigadoje jis buvo laikomas iki 2016 m. liepos 5 d.); nuo 2016 m. liepos 21 d. – 9-to būrio 4-toje brigadoje, kurios plotas 66,25 kv. m, kartu su kitais 18 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 3,49 kv. m ploto; nuo 2017 m. kovo 7 d. – 9-to būrio 3-oje brigadoje, kurios plotas 32,34 kv. m, kartu su kitais 7 nuteistaisiais, todėl vienam asmeniui teko 4,04 kv. m ploto; nuo 2018 m. balandžio 26 d. – 9-to būrio 1-oje brigadoje, kurios plotas 60,05 kv. m, šioje brigadoje nuo 2018 m. balandžio 26 d. buvo laikomas kartu su kitais 11 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 5 kv. m ploto, o nuo 2018 m. birželio 26 d. – kartu su kitais 15 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 4 kv. m ploto (duomenys apie minėtas pareiškėjo gyvenamąsias patalpas, laikymo jose laikotarpius ir nuteistųjų skaičių imti iš atsakovės atstovo atsiliepimo į pareiškėjo atsikirtimą (2 t., b. l. 5), tokie pat duomenys yra ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. pažymoje Nr. 42-13898 (2 t., b. l. 9), o duomenys apie minėtų gyvenamųjų patalpų plotą imti iš atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą (1 t., b. l. 22)). Šioje vietoje buvo išvardintos visos bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos, kurias nurodė atsakovės atstovas, išskyrus 4-to būrio 3-ią brigadą laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 21 d. (1 t., b. l. 22, 2 t., b. l. 5).

Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai (1 t., b. l. 24–25; 2 t., b. l. 4), tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Tik nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Todėl teismas sprendžia, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. birželio 23 d., nuo 2015 m. birželio 23 d. iki nuo 2015 m. gruodžio 23 d., nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 21 d. būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

Nors pareiškėjas nesiskundė dėl gyvenamojo ploto trūkumo bei kitų laikymo sąlygų kitose kamerų tipo patalpose (pareiškėjas skundėsi tik dėl gyvenamojo ploto trūkumo kamerų (karantino) patalpose laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 21 d.), teismas pažymi, kad iš bylos duomenų (1 t., b. l. 32–34; 2 t., b. l. 3) matyti, jog kitais laikotarpiais kamerų tipo patalpose minimalaus ploto reikalavimas nebuvo pažeistas.

Pareiškėjas teigė, kad 9-to būrio 4-oje brigadoje nebuvo termometro, dėžių batams ir lentynų knygoms, 9-to būrio 1-oje brigadoje nebuvo termometro, lentynų knygoms, 9-to būrio 3-oje brigadoje nebuvo termometro, laikrodžio, dėžių batams, lentynų knygoms.

Dalį ginčo laikotarpio galiojo Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (minėto įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir 2004 m. Aprūpinimo normos), o kitą dalį ginčo laikotarpio galiojo Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, įsigaliojusiu nuo 2017 m. birželio 8 d. (toliau – ir 2017 m. Aprūpinimo normos). 2004 m. Aprūpinimo normos numatė, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos aprūpinamos sieniniu laikrodžiu (1 vnt. gyvenamųjų patalpų koridoriuje), kambariniu termometru (1 vnt.), tačiau nenumatė gyvenamųjų patalpų aprūpinimo lentynomis knygoms ir dėžėmis batams. 2004 m. Aprūpinimo normos numatė tik laisvalaikio kambario aprūpinimą knygų spinta arba lentyna, dušo patalpos prieškambario aprūpinimą veidrodžiu, prausyklos, tualeto, ilgalaikių pasimatymų kambario aprūpinimą sieniniu veidrodžiu. 2017 m. Aprūpinimo normų 1 punktas nenumato bendrabučio gyvenamosios patalpos aprūpinimo nei termometru, nei laikrodžiu, nei dėžėmis batams, nei lentynomis knygoms. 2017 m. Aprūpinimo normos numato tik prausyklos, tualeto aprūpinimą sieniniu veidrodžiu (7.3 papunktis), dušo patalpos aprūpinimą veidrodžiu (13.4 papunktis), užimtumo kambario aprūpinimą knygų spinta arba lentyna (3.3 papunktis). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), įsigaliojusios nuo 2011 m. kovo 9 d., ir galiojančios ginčo laikotarpiu, nenumato sandėlių asmeniniams daiktams laikyti įrengimo nuteistiesiems.

Taigi, ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad bendrabučio gyvenamoji patalpa aprūpinama tik kai kuriais iš pareiškėjo nurodytų daiktų – sieniniu laikrodžiu (gyvenamųjų patalpų koridoriuje) ir kambariniu termometru, ir toks teisinis reglamentavimas galiojo tik dalį ginčo laikotarpio. Visą ginčo laikotarpį teisinis reglamentavimas nenumatė, jog bendrabučio gyvenamoji patalpa aprūpinama lentynomis knygoms ir dėžėmis batams. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad teisės aktai nenumato reikalavimo gyvenamosiose patalpose įrengti lentynas knygoms, ir paaiškino, kad gyvenamosiose patalpose nuteistieji savo asmeninius daiktus laiko įrengtose spintose arba spintelėse (1 t., b. l. 25). Teismas sprendžia, kad pareiškėjas minėtais daiktais turėjo galimybę pasinaudoti kitoje patalpoje, pavyzdžiui, veidrodžiu galėjo pasinaudoti prausykloje. Be to, pareiškėjas nors ir išvardino skunde, kad brigadose nebuvo tam tikrų daiktų, t. y. termometro, laikrodžio, dėžių batams ir lentynų knygoms, tačiau nesiskundė, kad jis dėl to neturėjo kur pasidėti batus ar knygas, neturėjo galimybės sužinoti, kokia yra temperatūra patalpoje ir pan. Pareiškėjas nesuformulavo teiginio, kad dėl šių daiktų nebuvimo buvo pažeistos jo teisės, ir nenurodė, kaip tai sudarė pagrindą neturtinės žalos atsiradimui. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į tai, kad teisinis reglamentavimas nenumatė gyvenamųjų patalpų aprūpinimo visais pareiškėjo nurodytais daiktais, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl minėtų daiktų nebuvimo.

Pareiškėjas teigė, kad 6-to būrio sanitarinio mazgo plotas buvo 12,79 kv. m, jame buvo 5 unitazai, 3 pisuarai, prausyklos plotas buvo 14,08 kv. m, joje buvo 8 praustuvės ir 2 kranai kojoms plauti. Taip pat teigė, kad 6-to būrio duše, kurio plotas buvo 67,48 kv. m, buvo 15 dušo ragelių, dušas buvo skirtas 125 asmenims, kad iki 2016 m. liepos 1 d. 9-tame būryje buvo 94 asmenys, o po šios datos – 69 asmenys, toks asmenų skaičius naudojosi sanitariniu mazgu ir prausykla, kad 9-tas būrys kartu su 10-tu, 11-tu ir 12-tu būriais naudojosi vienu metu tuo pačiu dušu, ir yra 3-ame lokaliniame sektoriuje, kuriame iki 2016 m. liepos 1 d. buvo apie 400 asmenų, o po šios datos – apie 260 asmenų, toks asmenų skaičius naudojosi dušu trečiadienį (nuo 9 iki 12 val.) ir penktadienį (nuo 10 iki 12 val.).

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui) (5.7 papunktis); kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams (6 punktas), tačiau teisės aktai nereglamentuoja, koks turi būti sanitarinio mazgo, prausyklos ir dušo plotas, todėl pareiškėjo argumentas dėl to, kad 6-to būrio sanitarinio mazgo plotas buvo 12,79 kv. m, prausyklos plotas buvo 14,08 kv. m, plotas buvo 67,48 kv. m, nėra teisiškai reikšmingas.

2004 m. Aprūpinimo normos numatė, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. dešimčiai asmenų), klozetu arba unitazu (1 vnt. dvylikai asmenų), pisuaru (1 vnt. dvylikai asmenų), dušo patalpa aprūpinama dušo sieteliais (1 vnt. 15 asmenų). 2017 m. Aprūpinimo normos numato, kad dušo patalpos aprūpinamos dušo čiaupais (galvutėmis) (1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui) (13.1 papunktis), prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų) (7.4 papunktis), klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų) (7.6 papunktis).

Nors pareiškėjas skunde teigė, kad iki 2016 m. liepos 1 d. 9-tame būryje buvo 94 asmenys, o po šios datos – 69 asmenys, toks asmenų skaičius naudojosi sanitariniu mazgu ir prausykla (1 t., b. l. 6), tačiau bylos duomenys šio pareiškėjo teiginio nepatvirtina. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, ginčo laikotarpiu iki 2016 m. liepos 1 d. 9-tame būryje ginčo laikotarpiu buvo 63 asmenys, o po 2016 m. liepos 1 d. – 58, 57, 44, 54 asmenys (nuteistųjų skaičius keitėsi) (2 t., b. l. 5), t. y. mažiau, nei teigė pareiškėjas. Išanalizavus atsakovės atstovo pateiktus duomenis apie nuteistųjų skaičių būriuose (2 t., b. l. 5) ir sanitarinio mazgo aprūpinimą (1 t., b. l. 25) bei nurodytas abiejų Aprūpinimo normų nuostatas, matyti, kad pareiškėjo nurodytų 6-to ir 9-to būrių prausykla ir tualetas visą ginčo laikotarpį unitazais ir praustuvėmis buvo aprūpinti tinkamai: 6-tame būryje 56 asmenims buvo skirtos 8 praustuvės, t. y. po 1 praustuvę 7 asmenims (56 / 8 = 7), ir 5 unitazai, t. y. po 1 unitazą 12 asmenų; 9-tame būryje 63, 58, 57, 44, 54 asmenims (nuteistųjų skaičius keitėsi) buvo skirtos 8 praustuvės ir 6 unitazai, t. y. po 1 praustuvę atitinkamai 8, 8, 8, 6, 7 asmenims, ir po 1 unitazą atitinkamai 11, 10, 10, 8, 9 asmenims. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios 2004 m. Aprūpinimo normos atskirai nurodė klozetų/unitazų ir pisuarų skaičių – 1 klozetas/unitazas 12 asmenų, 1 pisuaras 12 asmenų. Teismas sprendžia, kad jeigu ginčo laikotarpiu iki 2017 m. sausio 1 d. pagal galiojusias Aprūpinimo normas turėjo būti įrengtas 1 pisuaras 12 asmenų (be to, dar ir 1 klozetas/unitazas 12 asmenų), tai tokiu atveju 6-tame būryje 56 asmenims buvo skirti 3 pisuarai, t. y. po 1 pisuarą 19 asmenų, o 9-tame būryje 63, 58, 57, 44, 54 asmenims buvo skirti atitinkamai 16, 15, 15, 11, 14 pisuarai, t. y. 6-tame būryje pisuarų trūko, o 9-tame būryje – tik kai kuriais laikotarpiais pisuarų trūko. Tačiau teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti ne tik pisuaru, bet ir unitazu (o unitazų iki 2017 m. sausio 1 d. netrūko). Pagal ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančias Aprūpinimo normas (kurios nurodo bendrą klozetų/unitazų ir pisuarų skaičių – 1 klozetas/unitazas arba pisuaras ne daugiau kaip 15 asmenų) sanitarinis mazgas 6-tame būryje ir 9-tame būryje pisuarais buvo aprūpintas tinkamai, nes unitazų netrūko, o be to, dar buvo įrengti ir pisuarai – 6-tame būryje 3 pisuarai, o 9-tame būryje 4 pisuarai (1 t., b. l. 25). Atsakovės atstovas patvirtino, kad 6-to ir 9-to būrių prausykla ir tualetas iki 2017 m. birželio 7 d. buvo aprūpinti pagal 2004 m. Aprūpinimo normas, o nuo 2017 m. birželio 7 d. – pagal 2017 m. Aprūpinimo normas.

Be to, pareiškėjas nors ir išvardino skunde, kiek 6-tame ir 9-tame būriuose buvo įrengta praustuvių, unitazų, pisuarų, dušo ragelių, ir kiek asmenų vienu metu naudojosi tuo pačiu sanitariniu mazgu, prausykla ir dušu, tačiau nesiskundė ir nenurodė, kad jam buvo neužtikrinta galimybė praustis duše, praustuvėje ir pasinaudoti tualetu. Pareiškėjas nesuformulavo teiginio, kad dėl tos priežasties, jog tam tikru skaičiumi minėtais įrenginiais naudojosi tam tiek asmenų, buvo pažeistos jo teisės, ir nenurodė, kaip tai sudarė pagrindą neturtinės žalos atsiradimui. Atsižvelgdamas į tai, ir į aptartą teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad iki 2016 m. liepos 1 d. 3-ame lokaliniame sektoriuje apie 400 asmenų, o po šios datos – apie 260 asmenų, ir atkreipė teismo dėmesį į tai, kad 3 val. trečiadienį (nuo 9 iki 12 val.) ir 2 val. penktadienį (nuo 10 iki 12 val.) toks asmenų skaičius turėjo apsipirkti parduotuvėje, apsikirpti kirpykloje, paskaityti bibliotekoje. Teigė, kad vienam žmogui apsipirkti kartą per savaitę buvo skirtos nepilnos 3 minutės, nes parduotuvėje dirbo daugiausia 3 langeliai, o apsikirpti kirpykloje vieną kartą per mėnesį teko mažiau nei 4 minutės, nes dirbo tik 1 kirpėjas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 1 punktas, 74 straipsnio 1 punktas, 75 straipsnio 1 punktas ginčo laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 1 d. įtvirtino nuteistųjų teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. – jų teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Vidaus tvarkos taisyklių 77 punktas ginčo laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 1 d. nustatė pataisos įstaigos direktoriui pareigą užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartą per savaitę, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. – pataisos įstaigų direktoriaus pareigą užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas ginčo laikotarpiu iki 2015 m. rugsėjo 1 d. nustatė, kad nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, p nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. nustatė, kad jiems ne rečiau kaip kartą per mėnesį suteikiama galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo nurodyto 3-o lokalinio sektoriaus dienotvarkėje (patvirtintoje Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-143) yra skirtas laikas ir socialinės reabilitacijos priemonėms, bendrajam lavinimui bei profesiniam mokymui, laisvalaikiui (1 t., b. l. 91).

Pareiškėjo skunde nėra kalbama bei nėra dėstomos aplinkybės, patvirtinančios, kad konkrečiu metu būtent pačiam pareiškėjui nepavyko apsipirkti parduotuvėje, apsikirpti kirpykloje ir paskaityti bibliotekoje, tai yra kad jam pačiam nebuvo užtikrinta galimybė realizuoti savo teisę įsigyti maisto produktų, apsikirpti, dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse. Pareiškėjas tik išvardino, koks asmenų skaičius turėdavo apsipirkti parduotuvėje, apsikirpti kirpykloje ir paskaityti bibliotekoje, ir kiek nuteistiesiems tekdavo laiko šių reikalų atlikimui, niekaip nesusiedamas su savo teisių pažeidimu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-949-822/2017 ir kt.) (šios nuostatos išimtis – kai kreipiamasi ginant viešąjį interesą (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas)). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, skunde dėstydamas apie nuteistųjų skaičių ir laiką, tenkantį pasinaudoti tam tikromis teisėmis, nenurodė, kaip konkrečiai buvo pažeistos jo paties teisės bei nepagrindė jam pačiam padarytos neturtinės žalos atsiradimo.. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, ir atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas teigė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 papunktyje nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengtas laisvalaikio (poilsio) kambarys, ir kad 2-ame sektoriuje nebuvo jokių poilsio kambarių būriams.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punktas nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui) (5.8 papunktis). Šių taisyklių 6 punktas nustato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad 2-ame sektoriuje 9-tame ir 21-ame būriuose buvo įrengti poilsio kambariai nuteistiesiems, o kituose būriuose, kur neįrengti poilsio kambariai, nuteistieji laisvu nuo darbo laiku gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų (1 t., b. l. 25). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo argumentą, kad Pravieniškių PN-AK Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams 2018 m. birželio 7 d. pateikė pažymą Nr. 88-274 apie A. P. laikymo sąlygas, kurios 4 punkte parašyta, kad įstaigos 2-ame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti (1 t., b. l. 7), įpareigojo atsakovės atstovą paaiškinti, ar šioje byloje nagrinėjamu ginčo laikotarpiu poilsio kambariai nuteistiesiems 2-ame sektoriuje 9-tame ir 21-tame būriuose buvo įrengti, ar nebuvo įrengti (1 t., 174–176). Atsakovės atstovas patikslino, kad 2-o sektoriaus 9-tame būryje poilsio kambario nėra, tačiau 9-to būrio hole yra pastatyti foteliai, minkštasuolis ir rašomasis stalas, kur nuteistieji gali leisti laiką, o 21-tame būryje yra įrengtas poilsio kambarys (2 t., b. l. 5).

Pareiškėjas didžiąją ginčo laikotarpio dalį buvo 9-tame būryje, ir dalį laiko buvo 6-tame būryje (2 t., b. l. 5). Apibendrinant minėtus atsakovės atstovo pateiktus duomenis, darytina išvada, kad 9-tame būryje poilsio kambario nebuvo, tačiau šio būrio hole buvo pastatyti foteliai, minkštasuolis ir rašomasis stalas, kur nuteistieji galėjo leisti laiką, o 6-tame būryje poilsio kambario nebuvo, tačiau tuose būriuose, kur poilsio kambario nebuvo, nuteistieji laisvu laiku galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Dėl to teismas sprendžia, kad nors ir nebuvo įrengti poilsio kambariai 9-tame ir 6-tame būriuose, pareiškėjas turėjo vietą, kurioje galėjo praleisti laiką ir pailsėti, t. y. 9-tame būrio hole, kur pastatyti foteliai, minkštasuolis ir rašomasis stalas (taip pat ir gyvenamojoje patalpoje), o 6-tame būryje, kuriame pareiškėjas buvo nedidelę ginčo laikotarpio dalį (1 t., b. l. 22; 2 t., b. l. 4) – gyvenamojoje patalpoje ir lauke. Be to, pareiškėjas tik formaliai nurodė skunde, jog Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato, kad turi būti įrengtas poilsio kambarys, ir nurodė, kad jis nebuvo įrengtas. Pareiškėjas nesiskundė, kad jis neturėjo kur praleisti laiką ir pailsėti, neteigė, kad tuo buvo pažeistos jo teisės, ir niekaip nepaaiškino, kaip tai sudarė pagrindą neturtinės žalos atsiradimui. Todėl teismas sprendžia, kad šis pareiškėjo skundo argumentas yra deklaratyvus. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl poilsio kambario nebuvimo.

Pareiškėjas teigė, kad iki 2017 m. nebuvo galimybės normaliai išsiskalbti nuosavus viršutinius ir apatinius drabužius, jų valdiškai nemokamai neskalbė, prie dušų esančiose skalbimui skirtose vonelėse karštas vanduo tik lašėjo, skalbimo mašinos būriuose (9–12) atsirado tik 2017 m. viduryje ir pabaigoje, todėl iki šiol jis drabužius skalbdavo kibiruose prausykloje.

Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. 2004 m. Aprūpinimo normos, galiojusios ginčo laikotarpiu iki 2017 m. sausio 1 d., numatė skalbyklos aprūpinimą skalbimo įranga (pagal reikmę). 2017 m. Aprūpinimo normos, įsigaliojusios nuo 2017 m. birželio 8 d., nenumato pataisos namų (taip pat ir nuteistųjų bendrojo naudojimo patalpų) aprūpinimo skalbimo mašina, tačiau numato, kad skalbyklos patalpos turi atitikti Higienos normos HN 134:2015 nustatytus reikalavimus (taigi, skalbiniai skalbiami skalbykloje (minėtos higienos normos 24 punktas)). Ginčo laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010), o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Higienos normos HN 76:2010 63 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Jos 64 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Higienos normos HN 134:2015 24 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Jos 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Pareiškėjas teigė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 papunktyje yra nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengta patalpa drabužiams ir avalynei džiovinti. Teigė, kad 2-ame sektoriuje nebuvo jokių patalpų rūbams ir batams džiauti, buvo tik lauke virvės, ir kad esant blogam orui, teko džiauti ant lovų galų, radiatorių, vamzdžių.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punktas nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui) (5.9 papunktis). Šių taisyklių 6 punktas nustato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Ginčo laikotarpiu iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios 2004 m. Aprūpinimo normos numatė, kad drabužių ir avalynės džiovykla aprūpinama drabužių džiovinimo įrenginiu (1 vnt.) ir lentyna avalynei džiovinti (pagal reikmę). Ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančių 2017 m. Aprūpinimo normų 8 punktas numato, kad drabužių ir avalynės džiovykla aprūpinama džiovykla arba drabužių džiovinimo įrenginiu (1 vnt.) ir lentyna avalynei džiovinti (pagal poreikį). Ginčo laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Higienos normos HN 76:2010 64 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Higienos normos HN 134:2015 25.1 papunktis nustato, kad laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje turi būti įrengta, be kita ko, ir džiovinimo patalpa arba lyginimo-džiovinimo patalpa (zona).

Iš bylos medžiagoje esančios fotografijos matyti, kad nuteistiesiems lauke įrengta džiovykla su stogeliu (1 t., b. l. 152). Atsakovas atstovas atsiliepime paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, ir kad stacionarios džiovyklos su stogeliu įrengtos būrių kiemuose, kur nuteistieji gali džiauti savo asmeninius drabužius. Taip pat paaiškino, kad 2-ame sektoriuje atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, ir kad minėta patalpa yra aprūpinta pagal teisinį reglamentavimą, t. y. džiovykla arba drabužių džiovinimo įrenginiu (1 vnt.), lentyna avalynei džiovinti (pagal poreikį) (Aprūpinimo normų 8 punktas) (1 t., b. l. 27). Nustatęs byloje šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nors ir nebuvo įrengta atskira patalpa drabužių ir avalynės džiovinimui, pareiškėjas turėjo galimybę drabužius skalbti bei juos išsidžiovinti toje patalpoje, kur įrengtos skalbimo mašinos. Be to, pareiškėjas turėjo ir galimybę pasidžiauti drabužius ir avalynę lauke įrengtoje džiovykloje, kuri buvo su stogeliu. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius, ar, kad pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti skalbimo paslaugas. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas teigė, kad dušuose buvo neįmanoma reguliuoti vandens temperatūrą, bėgo arba verdantis, arba ledinis vanduo, niekas to netvarkė.

Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Higienos normos HN 76:2010 27 punktas nustato, kad sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose, virtuvėlėse, pasimatymų kambariuose buvo pilna blakių ir tarakonų, vasarą buvo ir musių, uodų, širšių. Teigė, kad būdavo ir pelių. Teigė, kad musės ir uodai nebuvo naikinami, buvo naikinami tik tarakonai ir blakės, bet retai ir neproduktyviai.

Higienos normos HN 76:2010 60 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų; esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovo atsiliepime nurodytais duomenimis, 2014 m. lapkričio 14 d. Pravieniškių PN-AK buvo sudariusi sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Dezinfa“, o nuo 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią pataisos įstaigoje teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Atsakovės atstovo paaiškinimu, bendrovė, atliekanti kenkėjų naikinimą, atvyksta naikinti kenkėjus pagal sutartinius įsipareigojimus du kartus per mėnesį; tose patalpose, kuriose kenkėjų nepastebėta, naikinimo darbai neatliekami, o tose patalpose, kuriose pastebėti kenkėjai, papildomai yra atliekamas kenkėjų naikinimas; uodai ir musės nėra specialiai naikinami (1 t., b. l. 27–28). Kenksmingų vabzdžių ir voragyvių naikinimas vadinamas dezinsekcija (Vaitkevičiūtė Vilija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 236), o žalingų graužikų naikinimas vadinamas deratizacija (ten pat, p. 231). Šias aplinkybes, kad su minėtomis bendrovėmis buvo sudarytos kenkėjų naikinimo sutartys ir pagal šias sutartis ginčo laikotarpiu buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, patvirtina Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopijos, UAB „Utenos deratizacija“ darbų atlikimo akto kopija ir paslaugų atlikimo akto kopija, kuriose yra duomenys apie UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“ atliktus darbus (šie duomenys aptariami toliau), Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 76-203, sudarytos 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“, kopija (1 t., b. l. 71–86). Pagal 2016 m. lapkričio 23 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties 1.1, 3.2.3, 3.2.4 papunkčius UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti kenkėjų (įskaitant pareiškėjo nurodytus tarakonus, blakes, širšes, peles) monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas du kartus per mėnesį ir pagal poreikį (1 t., b. l. 71). Iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo, darbų atlikimo akto ir paslaugų atlikimo akto kopijų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“ atliko kenkėjų stebėjimo ir/ar naikinimo darbus 2-o sektoriaus pasimatymų patalpose ir 9-tame būryje (9-tame būryje tomis datomis, kai atlikti šie darbai, buvo laikomas pareiškėjas): 2015 m. liepos 22 d. – 9-tame būryje (buvo nustatyta, kad yra blakių, ir jos naikintos) (1 t., b. l. 83); 2015 m. rugpjūčio 10 d. – ilgalaikių pasimatymų patalpose ir 9-tame būryje (buvo nustatyta, kad yra blakių, ir jos naikintos) (1 t., b. l. 84); 2015 m. spalio 2 d. – pasimatymų patalpose ir 9-tame būryje (buvo nustatyta, kad yra blakių, ir jos naikintos) (1 t., b. l. 80); 2016 m. rugpjūčio 17 d. – ilgalaikių pasimatymų patalpose ir 9-tame būryje (kenkėjai nebuvo nustatyti, todėl nebuvo naikinti) (1 t., b. l. 79); 2017 m. vasario 3 d. – 9-tame būryje (buvo nustatyta, kad yra pelių, ir jos naikintos) (1 t., b. l.78); 2017 m. birželio 23 d. – 9-tame būryje (buvo nustatyta, kad yra blakių, tarakonų, ir jie naikinti) (1 t., b. l. 77); 2018 m. vasario 20 d. – 9-tame būryje (1 t., b. l. 76); 2018 m. birželio 18 d. – 9-tame būryje (buvo nustatyta, kad yra tarakonų, ir jie naikinti (1 t., b. l. 75). Iš nurodytų bylos duomenų matyti, kad Pravieniškių PN-AK buvo atliekami kenkėjų naikinimo darbai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl kenkėjų buvimo, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės yra pažeidžiamos. Teismo vertinimu, paminėti bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Dėl to pareiškėjo argumentai dėl kenkėjų buvimo laikomi deklaratyviais ir atmetami. Teismo vertinimu, dėl musių ir uodų buvimo (atsakovės atstovas paaiškino, kad jie specialiai nėra naikinami) vasaros metu pareiškėjas negalėjo patirti tokių didelių nepatogumų, kurie sudarytų pagrindą neturtinės žalos atsiradimui.

Pareiškėjas teigė, kad buitinių atliekų konteineris buvo atviras ir stovėjo už 10 m nuo gyvenamųjų patalpų, iš jo tekėjo kažkoks skystis, sklido smarvė, po jį naršė gyvūnai, paukščiai, graužikai, šiukšlės buvo palaidos, konteineris neplaunamas ir nedezinfekuojamas.

Ginčo laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Higienos normos HN 76:2010 18.5 papunktis nustatė, kad buitinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos ne arčiau kaip 20 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų; aikštelės turi būti asfaltuotos arba betonuotos; konteineriai turi būti sandarūs, su dangčiais. Ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančioje Higienos normoje HN 134:2015 tokios nuostatos nėra, ši higienos norma neįtvirtina reikalavimo, kokiu atstumu nuo gyvenamųjų patalpų turi stovėti buitinių atliekų konteineris ir neįtvirtina kitų reikalavimų buitinių atliekų konteineriams. Kiek tai susiję su švara ir buitinių atliekų šalinimu, Higienos normos HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka, o 38 punktas nustato, kad gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos šalinamos laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK yra įrengta vieta šiukšlių konteineriams laikyti, ir kad kiekvieną rytą šiukšlės yra išvežamos iš pataisos namų (1 t., b. l. 25). Iš byloje esančios fotografijos matyti, kad šiukšlių konteineris uždengtas dangčiu (1 t., b. 154). Tai paneigia pareiškėjo teiginį, jog konteineris buvo atviras. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 6-tame ir 9-to būriuose, 1 t., b. l. 22. Iš byloje esančio brėžinio matyti, kad konteineriai yra ne prie pat minėtų būrių gyvenamųjų patalpų, o stovi pakankamu atstumu nuo jų gyvenamųjų patalpų (1 t., b. l. 155). Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad šiukšlės kiekvieną rytą buvo išvežamos iš Pravieniškių PN-AK. Nustatęs byloje minėtas aplinkybes (kad konteineris buvo uždengtas, stovėjo pakankamu atstumu nuo gyvenamųjų patalpų ir šiukšlės kiekvieną dieną buvo išvežamos), teismas sprendžia, kad pareiškėjas dėl konteinerio stovėjimo negalėjo patirti didelių nepatogumų, todėl atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas teigė, kad jis ir kiti nuteistieji kiekvieną vakarą buvo kankinami baisia smarve, kylančia iš kanalizacijos šulinių ir netoliese esančių valymo įrenginių, dėl tos smarvės buvo neįmanoma atsidaryti langus ir vėdinti patalpas. Pareiškėjas nenurodė, nei kam priklausė šie kanalizacijos šuliniai ir valymo įrenginiai, iš kurių, pareiškėjo teigimu, sklido smarvė, nei kokiu atstumu jie buvo įrengti nuo pareiškėjo gyvenamųjų patalpų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas , ar kiti nuteistieji būtų skundęsi dėl iš jų skleidžiamos smarvės. Todėl teismas atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. birželio 23 d. (t. y. 203 paras) bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose teko 2,76 kv. m ploto (trūko 0,34 kv. m ploto), laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 23 d. iki nuo 2015 m. gruodžio 23 d. (t. y. 184 paras) bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose teko 2,49 kv. m ploto (trūko 0,61 kv. m ploto), laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 21 d. (t. y. 17 parų) kamerų tipo patalpose teko 2,5 kv. m ploto (trūko 1,1 kv. m ploto), ir nustatyta valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą (1 t., b. l. 10). Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijos ginčo laikotarpio duomenimis (1 t., b. l. 41–53) ir medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenimis (1 t., b. l. 54–65), nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas skundėsi fizinės sveikatos sutrikimais, susijusiais su šiame skunde nurodytomis netinkamomis sąlygomis. Tačiau pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į psichologus. Tai matyti iš Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažymos Nr. 73(2)-656 kopijos, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į psichologus dėl nežmoniškų, fizinę ir psichinę sveikatą žalojančių sąlygų, kad jis jaučiasi kankinamas, kad iš jo tyčiojamasi, kad jis jaučiasi menkinamas, kad yra žeminama jo garbė ir orumas, kad jis patiria emocinę depresiją, diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, reputacijos pablogėjimą (1 t., b. l. 66). Įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, įvertinęs tai, kad pareiškėjas patyrė neigiamų psichologinių išgyvenimų, kuriuos lėmė netinkamos kalinimo sąlygos, teismas sprendžia, kad nustatytas pažeidimas ir jo mastas sudaro pagrindą konstatuoti, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą bei priežastinį ryšį, siejantį neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius visas būtinas deliktinės atsakomybės sąlygas, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį kyla turtinė prievolė atlyginti žalą.