Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ atstovui advokato padėjėjui Matui Lasauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Primestus“ ieškinį atsakovams R. B. ir D. V. bei trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Primestus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir D. V. ieškovei 5255,00 EUR žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė daiktų perdavimo aktu perdavė ieškovui priklausančius kilnojamuosius daiktus, kurie buvo sumontuoti/sustatyti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančiose (duomenys neskelbtini) kv. m ploto patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat, tarp ieškovo ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo sudaryta daiktų naudojimo sutartis. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas 2018 m. rugpjūčio 24 d. patalpų nuomos sutartimi Nr. 18-08-24/N minėtas patalpas išnuomojo atsakovui D. V. su visais nuomojamose patalpose esančiais ieškovei nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais, kurių vertė pagal inventorizacijos duomenis sudarė 5255,00 EUR sumą. Antstolis Donatas Kisielius 2021 m. rugpjūčio 23 d. vykdė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytines Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose 2021 m. rugsėjo 14 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) butas u visais jame esančiais ieškovei nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais už 49045,00 EUR kainą buvo parduotas atsakovei R. B.. Nei antstolis, nei nuomininkas D. V., nei pirkėja R. B. su ieškove nesusisiekė ir ieškovei nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto neperdavė. Į Patalpas Ieškovas patekti pats negali, jam priklausantis turtas neatiduodamas, dėl ko, laikytina, kad Ieškovui padaryta žalos netektam patalpose buvusiam/esančiam turtui iš viso 5 255 EUR sumai. Ieškovė laiko, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovei R. B. perėmus antstolio Donato Kisieliaus Varžytynių aktu perleistas patalpas, jose esantis ir atsakovo D. V. naudojamas turtas nebuvo perduotas Ieškovui. Patalpose yra/buvo ieškovei priklausančio turto, kurio ieškovė pati pasiimti negali, nes patalpose buvo pakeistos spynos, turtas ieškovei nėra perduodamas, dėl ko atsakovai veikia neteisėtai neatiduodami to, kas priklauso ieškovei. Tuo atsakovai pažeidžia ieškovės nuosavybės teisę į patalpose esantį turtą, kadangi ieškovė negali savo turtu naudotis bei juo disponuoti. Atsakovai neteisėtai neveikia (neatiduoda Ieškovui priklausančio turto) bei elgiasi neatidžiai ir nerūpestingai. Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kaip jie apibrėžiami CK 6.246 straipsnio nuostatose.

Atsakovai ieškinio nepripažino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovas D. V. 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 18-08-24/N, kuria UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išnuomojo atsakovui D. V. dalį namo adresu (duomenys neskelbtini), t. y. patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas yra apie (duomenys neskelbtini) kv. m (e.b.l. 12-19). Nuomojamos patalpos perduotos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir D. V. 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudarytu Patalpų priėmimo – perdavimo aktu (e.b.l. 20). Antstolio Donato Kisieliaus 2021 m. rugsėjo 14 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtos patalpos parduotos atsakovei R. B. (e.b.l. 21).

Ieškovė UAB „Primestus“ 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į atsakovę R. B. su reikalavimais leisti UAB „Primestus“ per 12 mėnesių laikotarpį, kaip buvo numatyta sutartyje su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, skaičiuojamą nuo šio reikalavimo pateikimo dienos, išsikelti iš butų, esančių (duomenys neskelbtini), priimant įmonei priklausančią įrangą, įrenginius bei baldus, nepadarant žalos įgytoms patalpoms, arba išmokėti UAB „Primestus“ 5000,00 EUR piniginę kompensaciją už kiekvieno atsakovės įsigyto buto įrengimą ir apstatymą, kaip likutinę vertę (e.b.l. 44-45; 47). Atsakovė R. B. 2021 m. lapkričio 14 d. pateikė atsakymą ieškovei, kuriuo pareikalavo pateikti visus dokumentus, sietinus su ieškovės reikalavimu: sutartis tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Primestus“, įrangos ir baldų sąskaitas – faktūras, kiekvieno buto įrangos ir baldų sąrašą (e.b.l. 48). Atsakovė taip pat 2021 m. lapkričio 14 d. raštu kreipėsi į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administratorių UAB „Lideres“, prašydama sutikimo perduoti turtą UAB „Primestus“ arba pačiam bankroto administratoriui pasiimti nurodytą turtą (e.b.l. 49). UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administratorius 2021 m. lapkričio 19 d. atsakymu Nr. SR/JZ/21-11-19-10 paaiškino atsakovei, kad iškėlus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą, bankroto administratoriui nebuvo perduoti bendrovės dokumentai, o pranešime paminėtus butus pardavė antstolis. Taip pat paaiškino, kad bankroto administratorius neturi duomenų kad pranešime nurodyti daiktai – baldai, įranga ir kiti daiktai, esantys butuose, priklauso UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, taip pat kad bendrovės administratorius nežino, kam priklauso nurodyti daiktai (e.b.l. 50).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovė savo reikalavimą atsakovams kildina iš deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), todėl tam, kad būtų konstatuota atsakovų prievolė atlyginti žalą turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovė teigia, jog žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą civilinės atsakomybės sampratą prievoliniai civilinės atsakomybės teisiniai santykiai susiformuoja tada, kai turto savininkas patiria žalos. t. y. turtas yra sugadintas ar sunaikintas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai turtas yra išlikęs natūra, tačiau neteisėtai valdomas trečiųjų asmenų, savininko teisės turi būti ginamos vindikaciniu ieškiniu. Dėl tokių asmens teisių ginimo būdų yra pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019.

Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų: ieškovės atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, taip pat ieškovės patirtos turtinės žalos.

CK 6.246 straipsnio 1 dalis neteisėtus veiksmus apibrėžia, kaip neįvykdymą įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikimą veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą.

Atsakovas D. V. teisę naudoti ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą įgijo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo sudarytos nuomos sutarties pagrindu. Nuomos sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad patalpas išnuomojamos kartu su įranga, visais patalpose esančiais įrengimais, prietaisais bei turtu. Nuomotojas nuomininkui kartu su patalpomis turtą išnuomoja visam šios sutarties galiojimo laikotarpiui. Nuomos sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad visos šios sutarties nuostatos, kurios yra taikomos ar susijusios su patalpomis, yra taikomos ir turtui (įskaitant, bet neapsiribojant, nuomininko įsipareigojimais dėl patalpų). Nuomos sutarties 6.2 punkte įtvirtinta, kad tiek nuomojamas patalpas, tiek jose esantį turtą nuomininkui perduoda nuomotojas, kuriuo yra UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Patalpų perdavimo akte taip pat nurodyta, kad nuomojamas patalpas su visais jame esančiais daiktais nuomininkui perdavė nuomotojas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Nuomos sutarties 11.6 punktu šalys susitarė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai ar ją nutraukus, nuomininkas privalo palikti patalpas su visais daiktais, kurie buvo patalpose šios sutarties pasirašymo metu.

Taigi, tiek nuomos sutartis, tiek ir nuomos sutarties vykdymą reglamentuojančios teisės normos numato nuomininko pareigą išsinuomotą turtą grąžinti nuomotojui, kuriuo nagrinėjamu atveju yra ne ieškovė, o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Pagal aukščiau aptartas nuomos sutarties sąlygas, nuomininkas neturi teisės perduoti tretiesiems asmenims nuomojamose patalpose esančių daiktų, o juos privalo grąžinti nuomotojui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kartu su nuomojamomis patalpomis. Pažymėtina, jog nei nuomos sutartyje, nei kituose su ginčo patalpomis esančiuose susitarimuose nėra numatyta, kad nuomojamose patalpose esantis turtas nuosavybės teise nepriklauso nuomotojui, o jo savininkas yra ieškovė, taip pat nenumatyta nuomininko D. V. prievolė nuomojamose patalpose esančius daiktus perduoti ne nuomotojui, o kitiems asmenims, taip pat atskirai nuo nuomojamų patalpų.

Taigi, atsakovo D. V. prievoles, susijusias su ieškinyje nurodytu kilnojamuoju turtu, apibrėžia ne įstatymas, o sutartis, kurios šalimi ieškovė nėra. Nuomos sutarties 12.3 punkte numatyta, kad ši sutartis taikytina bei privaloma tik ją sudarančioms šalims, jų teisių perėmėjams bei asmenims, kuriems ji yra teisėtai ir nepažeidžiant šios sutarties nuostatų perleidžiama. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji būtų perėmusi šios sutarties reglamentuotas nuomotojo teises, susijusias su nuomojamose patalpose esančiu kilnojamuoju turtu.

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad kilnojamuosius daiktus ir įrangą nuomojamose patalpose ieškovė įrengė pagal jos ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytą tarpusavio sutartį. Ieškovė tokios sutarties į bylą nepateikė, taip pat neįrodė ir savo reikalavimo teisės į atsakovą D. V.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas, taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieškovė jos patirta žala nurodė patalpose esančio kilnojamojo turto vertę, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės nuosavybės teisę į minėtą turtą, taip pat įrodymų, jog minėtas turtas yra prarastas ar sunaikintas. Galimybės susigrąžinti natūra ginčo turtą praradimą ieškovė grindžia tik atsakovų atsisakymu šį turtą grąžinti. Savo nuosavybės teisę į ginčo kilnojamuosius daiktus ieškovė grindžia daiktų perdavimo aktu, daiktų naudojimo sutartimi, tačiau tokios sutarties į bylą nepateikta, taip pat nepateikta kitokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytos daiktų naudojimo sutarties sąlygas. Be to, ieškovė nurodo, kad daiktų naudojimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, todėl ji nesaisto atsakovų, kurie nėra šios sutarties šalimi. Ieškovės pateiktas patalpų priėmimo - perdavimo aktas (ieškinio priedas Nr. 1), nepasirašytas patalpas priimančio asmens, be to, minėtame akte nurodyta, kad perduodami 2 vienetai raktų, taip pat užfiksuoti elektros ir šalto vandens skaitiklių rodmenys (e.b.l. 9). Ieškovė taip pat nurodo, kad daiktų vertei pagrįsti pateikia kilnojamojo turto sąrašą ir inventorizacijos aktą, tačiau minėti dokumentai nepasirašyti ir juose nenurodytas šiuos dokumentus sudaręs asmuo, dokumentų sudarymo data. Ieškovė kaip ieškinio priedą pateikia 2020 m. rugsėjo 30 d. priedą prie sąskaitos faktūros NTV Nr. 48551 (e.b.l. 22), tačiau pati sąskaita faktūra teismui nepateikta. Taigi, minėti dokumentai nepatvirtina nei ieškovės nuosavybės teisės į ginčo turtą, nei jos atsiradimo pagrindo.

Be to, tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog ieškinyje nurodytas kilnojamasis turtas yra išlikęs natūra t. y. nesunaikintas ir yra atsakovei R. B. nuosavybės teise priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini). Ieškovė neįrodė priešingai (CPK 178 straipsnis), o galimybės susigrąžinti turtą natūra praradimą grindžia tik atsakovų atsisakymu šį turtą perduoti ieškovei. Be to, iš atsakovės R. B. išreikštos pozicijos tiek susirašinėjant su ieškove dėl turto grąžinimo, tiek ir byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose matyti, kad atsakovė pripažįsta, jog patalpas (duomenys neskelbtini), ji įsigijo be jose esančių baldų ir kito kilnojamojo turto, taip pat sutinka šį turtą perduoti jo savininkui, pastarajam pateikus nuosavybės teisę patvirtinančius įrodymus.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktą žalos apibrėžimą žala pripažįstama asmens turto netekimas ar sužalojimas. Tuo atveju, jeigu asmens turtas yra išlikęs, tačiau neteisėtai valdomas kito asmens, savininko teisės turi būti ginamos, pareiškiant vindikacinį ieškinį (CK 4.95 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė R. B. neatliko neteisėtų ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto sugadinimo ar sunaikinimo veiksmų, todėl tarp šalių nesusiklostė deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Savo kaip turto savininko pažeistas teises, atsakovei R. B. neteisėtai valdant ir atsisakant grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovė turi teisę ginti, pareikšdama vindikacinį ieškinį dėl turto išreikalavimo natūra. Tokio reikalavimo ieškovė nepareiškė. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą.

Asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį gynimo būdą pasirinkti (CPK 13 straipsnis). Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016).

Įvertinęs aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes teismas daro išvadą, jog tarp šalių nei įstatymo, nei sutarties pagrindu nesusiklostė prievoliniai civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, nes atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, o ieškovė taip pat neįrodė ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos - žalos: kad ieškinyje nurodytas kilnojamasis turtas, esantis patalpose (duomenys neskelbtini), jai priklauso nuosavybės teise, taip pat kad jis yra sunaikintas ir neišlikęs natūra. Reikalavimo išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto atsakovų valdymo ieškovė nepareiškė. Todėl tenkinti ieškinį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovės reikalavimai atmesti visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 40,32 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, priteisiamos iš ieškovės valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „P|rimestus“ valstybei 40,32 EUR (keturiasdešimt eurų, trisdešimt du euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.