Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus,

apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Primestus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) ,,Primestus“ ieškinį atsakovams R. B. ir D. V., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Tarp ieškovės ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo sudaryta daiktų naudojimo sutartis. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas 2018 m. rugpjūčio 24 d. patalpų nuomos sutartimi Nr. 18-08-24/N minėtas patalpas išnuomojo atsakovui D. V. su visais nuomojamose patalpose esančiais ieškovei nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais, kurių vertė pagal inventorizacijos duomenis sudarė 5 255 Eur sumą.

4. Antstolis Donatas Kisielius 2021 m. rugpjūčio 23 d. vykdė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytines Nr. 212311, kuriose 2021 m. rugsėjo 14 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-21-174-20737 butas su visais jame esančiais ieškovei nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais už 49 045 Eur kainą buvo parduotas atsakovei R. B..

5. Nei antstolis, nei nuomininkas D. V., nei pirkėja R. B. su ieškove nesusisiekė ir ieškovei nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto neperdavė. Į patalpas ieškovė patekti negali, jai priklausantis turtas neatiduodamas, dėl ko, laikytina, kad ieškovei padaryta žala, kurią sudaro patalpose buvusio/esančio turto vertė, iš viso 5 255 Eur sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliantės nuomone, teismas akcentavo nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir D. V., tačiau ieškovės įsitikinimu, teismas nepagrįstai atsisakė ginti ieškovės, kaip patalpose esančių baldų bei įrangos savininkės, teises. Nepaisant to, kad D. V. yra patalpų nuomininkas, patalpose esančių daiktų savininkė yra ieškovė. Šiai dienai patalpų savininke tapus R. B., naujoji savininkė taip pat atsisako grąžinti ieškovei priklausančius daiktus.

14. Anot apeliantės, nors teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei konstatuoti, tačiau ieškovė įsitikinus, kad teismas tokią išvadą padarė nepagrįstai, nepakankamai išsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes. Ieškovės nuomone, byloje esančios aplinkybės liudija, kad atsakovai veikė neteisėtai neperduodami patalpose esančio turto ieškovei (turto savininkei) bei juo toliau naudodamiesi, o tokie atsakovų veiksmai neatitinka ir protingo, atidaus bei rūpestingo asmens standartų.

15. Šiuo atveju esant neginčijamam faktui, kad įsigijus patalpas, jose buvo/yra atsakovei nepriklausančio turto, ji, turėjo pareigą tokį turtą perduoti savininkui. Kaip patvirtina pati atsakovė, į ją net keletą kartų kreipėsi patalpose esančio turto savininkė ieškovė su prašymu grąžinti jai priklausantį turtą, tačiau atsakovė atsisakė tokį turtą perduoti ieškovei neva nepakakus įrodymų, kad turtas priklauso ieškovei. Apeliantė pažymi, kad ieškovė, esant visiškam atsakovės atsisakymui grąžinti ieškovei priklausantį turtą, pati bandė pasiimti turtą, tačiau į patalpas nepavyko patekti, kadangi durų spynos buvo pakeistos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovas D. V. 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 18-08-24/N, kuria UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išnuomojo atsakovui D. V. dalį namo adresu (duomenys neskelbtini), t. y. patalpą Nr. 14, kurios bendras plotas yra apie 49 kv. m. Nuomojamos patalpos perduotos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir D. V. 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudarytu Patalpų priėmimo – perdavimo aktu.

19. Antstolio Donato Kisieliaus 2021 m. rugsėjo 14 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-21-174-20737 minėtos patalpos parduotos atsakovei R. B..

20. Ieškovė UAB „Primestus“ 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į atsakovę R. B. su reikalavimais leisti UAB „Primestus“ per 12 mėnesių laikotarpį, kaip buvo numatyta sutartyje su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, skaičiuojamą nuo šio reikalavimo pateikimo dienos, išsikelti iš butų, esančių (duomenys neskelbtini), priimant įmonei priklausančią įrangą, įrenginius bei baldus, nepadarant žalos įgytoms patalpoms, arba išmokėti UAB „Primestus“ 5 000 Eur piniginę kompensaciją už kiekvieno atsakovės įsigyto buto įrengimą ir apstatymą, kaip likutinę vertę.

21. Atsakovė R. B. 2021 m. lapkričio 14 d. pateikė atsakymą ieškovei, kuriuo pareikalavo pateikti visus dokumentus, sietinus su ieškovės reikalavimu: sutartis tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Primestus“, įrangos ir baldų sąskaitas – faktūras, kiekvieno buto įrangos ir baldų sąrašą. Atsakovė taip pat 2021 m. lapkričio 14 d. raštu kreipėsi į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administratorių UAB „Lideres“, prašydama sutikimo perduoti turtą UAB „Primestus“ arba pačiam bankroto administratoriui pasiimti nurodytą turtą.

22. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administratorius 2021 m. lapkričio 19 d. atsakymu Nr. SR/JZ/21-11-19-10 paaiškino atsakovei, kad iškėlus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą, bankroto administratoriui nebuvo perduoti bendrovės dokumentai, o pranešime paminėtus butus pardavė antstolis. Taip pat paaiškino, kad bankroto administratorius neturi duomenų, kad pranešime nurodyti daiktai – baldai, įranga ir kiti daiktai, esantys butuose, priklauso UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, taip pat kad bendrovės administratorius nežino, kam priklauso nurodyti daiktai.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

23. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pareikštus reikalavimus dėl 5 255 Eur žalos atlyginimo grindžia aplinkybe, kad neatiduodami jai priklausantys daiktai esantys patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso atsakovei R. B., bei nuomojamos atsakovo D. V..

24. Kasacinio teismo praktikoje dėl dispozityvių bylų išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio (priešieškinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.). Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).

25. Nors apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė ginti jos pažeistas teises, nesant byloje ginčo, jog turtas yra išlikęs, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju teismas ne atsisakė ginti ieškovės pažeistas teises apskritai, bet netenkino ieškovės reikalavimų dėl konkretaus pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo, t. y. dėl žalos atlyginimo.

26. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo ginčo, kad ieškovės nurodomas turtas yra atsakovės nuosavybės teise valdomose patalpose, tačiau prareikštais ieškinio reikalavimais buvo prašoma ne turtą išreikalauti, o priteisti žalos atlyginimą.

27. Kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, tuo atveju, kai turtas yra išlikęs natūra, tačiau neteisėtai valdomas trečiųjų asmenų, savininko teisės turi būti ginamos vindikaciniu ieškiniu. Dėl tokių asmens teisių ginimo būdų yra pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019). Taigi, nesant ginčo, kad turtas yra išlikęs natūra, teismas neturėjo teisinio pagrindo ginti ieškovės teises jos nurodomu būdu, t. y. priteisti žalos atlyginimą už natūra išlikusį turtą. Kaip minėta aukščiau, teismas negali pakeisti ieškinio dalyko, taigi teismas negalėjo ir taikyti kitokio pažeistų teisių gynimo būdo. Todėl, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, jau vien dėl šios priežasties, teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

28. Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir/ar nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių. Atvirkščiai, teismo sprendimo turinys liudija, kad teismas detaliai įvertino ir pasisakė dėl visų byloje pateiktų įrodymų, bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas.

29. Teismas be kita ko, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų, nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą atsakovams kildina iš deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), todėl tam, kad būtų konstatuota atsakovų prievolė atlyginti žalą turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų: ieškovės atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, taip pat ieškovės patirtos turtinės žalos. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas D. V. teisę naudoti ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą įgijo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo sudarytos nuomos sutarties pagrindu, todėl jokių prievolių grąžinti ieškovei turtą ir/ar atlyginti žalą neturi, nes pastarojo teises ir pareigas apibrėžia nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu, bet ne su ieškove. Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė nepagrindė nei nuosavybės teisės į daiktus, nei žalos dydžio.

31. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas negali būti taikomas, bei atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nenurodoma jokių argumentų dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti laikomos nepagrįstomis, iš esmės kartojant ieškinio faktinį pagrindą, t. y. kad ieškovei neatiduodamas turtas, apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl civilinės atsakomybės sąlygų (ne)taikymo nepasisako, nes jos nekeičia bylos procesinio rezultato.

32. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

35. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Atsakovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.