Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. S. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinta, kad A. S. yra recidyvistas.

J. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta:

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (už 2025 m. kovo 1 d. vagystę) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (už 2025 m. balandžio 3 d. vagystę) – 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridėta po dalį arešto bausmių, jas pakeičiant į laisvės atėmimą, ir J. S. paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. S. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinta, kad J. S. yra recidyvistas.

J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis buvo nuteistas ir E. M., tačiau dėl jo apeliacinis skundas paduotas nebuvo.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jos naudai iš J. S. priteistas 222,50 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir jos naudai solidariai iš E. M. ir A. S. priteistas 152,09 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir jos naudai solidariai iš E. M., A. S. ir J. S. priteistas 431,78 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jos naudai solidariai iš E. M. ir J. S. priteistas 48 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, J. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50,02 Eur turto konfiskavimas.

(duomenys neskelbtini) tarnybos prašymai dėl (duomenys neskelbtini) išlaidų priteisimo netenkinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. buvo nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su E. M., 2025 m. kovo 16 d., apie 8.21 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, t. y., A. S. laukiant E. M. prie parduotuvės įėjimo, kad pašalintų kliūtis šiam pabėgti su pagrobtomis prekėmis, E. M. prekybos salėje į savo atsineštą maišelį susidėjus penkias pakuotes skalbimo kapsulių „(duomenys neskelbtini)“, bendros 89,95 Eur vertės, ir bandant su prekėmis pasišalinti iš parduotuvės pro įėjimo vartelius, A. S., imituodamas įėjimą į prekybos salę, atidarė automatines įėjimo duris bei vartelius ir juos sulaikė, taip pašalindamas kliūtis E. M., kuriam su prekėmis praėjus vartelius, abu iš parduotuvės pabėgo už prekes nesumokėję. Tokiu būdu A. S., veikdamas bendrai su E. M., pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 89,95 Eur vertės turtą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su E. M., 2025 m. kovo 22 d., apie 11.22 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, t. y. prekybos salėje, A. S. stebėdamas aplinką, kol E. M. paėmė 2 vnt. desertinės varškės sūrio su spanguolėmis, bendros 13,30 Eur vertės, 5 vnt. lašišinių žuvų kurpių ikrų skardinių „(duomenys neskelbtini)“, bendros 44,95 Eur vertės, du butelius ekologiško šalto spaudimo alyvuogių aliejaus „(duomenys neskelbtini)“, bendros 34,98 Eur vertės, pats iš prekybos salės paėmęs dėžę su 19 vnt. pakuočių „(duomenys neskelbtini)“ sviesto, bendros 56,81 Eur vertės, bei 2,05 Eur vertės lazdyno riešutų pakuotę „(duomenys neskelbtini)“, su E. M. pasišalino iš parduotuvės su prekėmis, už jas nesumokėję. Tokiu būdu A. S., veikdamas bendrai su E. M., pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 152,09 Eur vertės turtą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su E. M., 2025 m. balandžio 2 d., apie 8.53 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, t. y., A. S. laukiant E. M. prie parduotuvės įėjimo vartelių, kad pašalintų kliūtis šiam pabėgti su pagrobtomis prekėmis, E. M. prekybos salėje į savo atsineštą maišelį susidėjus penkias pakuotes skalbimo kapsulių „(duomenys neskelbtini)“, bendros 79,95 Eur vertės, ir bandant su prekėmis pasišalinti iš parduotuvės pro įėjimo vartelius, A. S., imituodamas įėjimą į prekybos salę, atidarė automatinius įėjimo vartelius, taip pašalindamas kliūtis E. M., kuriam su prekėmis praėjus vartelius, abu už prekes nesumokėję iš parduotuvės išėjo. Tokiu būdu A. S., veikdamas bendrai su E. M., pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 79,95 Eur vertės turtą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su J. S. bei E. M., 2025 m. balandžio 3 d., apie 12.17 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, t. y., A. S. laukiant J. S. ir E. M. prie išėjimo iš prekybos salės ir stebint apsaugos postą, E. M. prekybos salėje į parduotuvės pirkinių krepšelį susidėjus 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ maltos kavos pakuočių, bendros 21,98 Eur vertės, 7 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ maltos kavos pakuočių, bendros 83,93 Eur vertės, 3 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ maltos kavos pakuočių, bendros 32,97 Eur vertės, 30,99 Eur vertės pakuotę „(duomenys neskelbtini)“ kavos pupelių, 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ maltos kavos pakuočių, bendros 21,98 Eur vertės, o J. S. į parduotuvės pirkinių krepšelį susidėjus 3 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ kavos pupelių pakuočių, bendros 95,97 Eur vertės, ir 4 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ kavos pupelių pakuočių, bendros 143,96 Eur vertės, šiems šalinantis iš parduotuvės su prekėmis, A. S., imituodamas išėjimą, atidarė automatines prekybos centro patalpų duris ir jas prilaikydamas, pašalino E. M. ir J. S. kliūtis pasišalinti iš parduotuvės bei tokiu būdu asmenims išbėgus iš parduotuvės su prekėmis už jas nesumokėjus, A. S., veikdamas bendrai su J. S. ir E. M., pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 431,78 Eur vertės turtą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su E. M., 2025 m. balandžio 3 d., apie 18.42 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, t. y. prekybos salėje į savo atsineštus maišelius E. M. susidėjo 9 vnt. po 1 kg pakuočių pistacijų „(duomenys neskelbtini)“, bendros 116,91 Eur vertės, o A. S. susidėjo 2 vnt. po 1 kg pakuočių pistacijų „(duomenys neskelbtini)“, bendros 18,98 Eur vertės, 4 vnt. po 500 g pakuočių pistacijų „(duomenys neskelbtini)“, bendros 34,76 Eur vertės, ir 5 vnt. po 1 kg pakuočių pistacijų „(duomenys neskelbtini)“, bendros 64,95 Eur vertės, bei su šiomis prekėmis abu pasišalino iš parduotuvės už jas nesumokėję. Tokiu būdu A. S., veikdamas bendrai su E. M., pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 235,60 Eur vertės turtą. Tokiu būdu A. S. laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 16 d. iki 2025 m. balandžio 3 d., veikdamas bendrai su E. M. bei J. S., pagrobė svetimą 989,37 Eur vertės turtą.

2. Be to, E. M. ir J. S. buvo nuteisti už tai, kad slaptai pagrobė svetimą turtą: E. M. ir J. S., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, 2025 m. balandžio 15 d., apie 1.08 val., iš statybos objektų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pagrobė du D. S. priklausančius gulsčiukus, bendros 120 Eur vertės, po vieną 3x1 m, 3x2 m, 3x3 m, 4x1.5 m, 4x2,5 m ilgio liniuotes, bendros 340 Eur vertės, vieną 1x2,5 m ilgio lygintuvę, 40 Eur vertės, M. G. priklausančias 100 Eur vertės keturių dalių aliuminio sulankstomas kopėčias, E. G. priklausančias 40 Eur vertės vienos dalies aliuminio kopėčias, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 48 Eur vertės 100 metrų 3x1,5 mm dydžio varinį kabelį. Tokiu būdu E. M., veikdamas bendrai su J. S. pagrobė D. S. priklausantį 500 Eur vertės turtą, M. G. priklausantį 100 Eur vertės turtą, E. G. priklausantį 40 Eur vertės turtą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 48 Eur vertės turtą, t. y. pagrobė svetimą 688 Eur vertės turtą.

3. Be to, J. S. buvo nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: jis 2025 m. kovo 1 d., apie 12.30 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prekybinės salės lentynos paėmė 219 Eur vertės akumuliatorinį smūginį veržliasukį „(duomenys neskelbtini)“, su 3,50 Eur vertės elektroniniu prekių apsaugos žymekliu, ir kilimų skyriuje juos paslėpęs savo atsineštoje kuprinėje, pasišalino iš parduotuvės už prekę nesumokėjęs. Tokiu būdu J. S. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 222,50 Eur vertės turtą.

4. Be to, J. S. buvo nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: jis 2025 m. balandžio 3 d., apie 12.17 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su E. M. bei A. S., pagrobė svetimą turtą, t. y., A. S. laukiant J. S. ir E. M. prie išėjimo iš prekybos salės ir stebint apsaugos postą, E. M. prekybos salėje į parduotuvės pirkinių krepšelį susidėjus 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ maltos kavos pakuočių, bendros 21,98 Eur vertės, 7 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ maltos kavos pakuočių, bendros 83,93 Eur vertės, 3 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ maltos kavos pakuočių, bendros 32,97 Eur vertės, 30,99 Eur vertės pakuotę „(duomenys neskelbtini)“ kavos pupelių, 2 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ maltos kavos pakuočių, bendros 21,98 Eur vertės, J. S. į parduotuvės pirkinių krepšelį susidėjo 3 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ kavos pupelių pakuočių, bendros 95,97 Eur vertės, 4 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ kavos pupelių pakuočių, bendros 143,96 Eur vertės, ir kartu su E. M. šalinantis iš parduotuvės su prekėmis, A. S., imituodamas išėjimą, atidarė automatines prekybos centro patalpų duris ir jas prilaikydamas, pašalino E. M. ir J. S. kliūtis pasišalinti iš parduotuvės, bei tokiu būdu E. M. ir J. S. išbėgus iš parduotuvės su prekėmis už jas nesumokėjus, J. S., veikdamas bendrai su E. M. ir A. S., pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 431,78 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

5. J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir jį išteisinti, arba pakeisti nuosprendį, perkvalifikuojant jo veiką pagal švelnesnę baudžiamojo įstatymo normą, arba sušvelninti jam paskirtą bausmę, paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ar atidedant bausmės vykdymą. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė nepakankamais ir vienpusiškai įvertintais įrodymais, nevertindamas visų aplinkybių jo naudai. Nuteistojo J. S. parodymai buvo atmesti formaliai, jų turinys ir pateikti paaiškinimai nebuvo išsamiai įvertinti, o kilusios abejonės nebuvo aiškinamos jo naudai. J. S. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, nors jo paties vertinimu, atlikta veika galėjo būti kvalifikuota pagal švelnesnę baudžiamojo įstatymo normą arba vertinama kaip mažiau pavojinga. Net ir pripažinus J. S. kaltu, paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir neproporcinga, teismas neatsižvelgė į tai, jog bausmės tikslai galėjo būti pasiekti, neskiriant laisvės atėmimo. Skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertinta galimybė taikyti švelnesnę bausmę arba bausmės vykdymo atidėjimą.

6. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu padarytus pažeidimus ir sušvelninti bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad 2025 m. balandžio 3 d., atėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su bendrininkais E. M. ir J. S., A. S. pats nieko nevogė, o tik padėjo minėtiems bendrininkams pabėgti su jų pavogtomis prekėmis, imituodamas įėjimą bei prilaikydamas automatines parduotuvės duris, kad minėti asmenys galėtų saugiai pasišalinti. 2025 m. balandžio 2 d., su bendrininku E. M. atėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. S. pats nieko nevogė, o liko laukti E. M. prie apsaugos vartelių, pamatęs jį ateinant iš parduotuvės prekybos salės, imituodamas savo įėjimą į parduotuvę, leido per jį E. M. pabėgti su pavogtomis prekėmis.

6.2. A. S. mano, jog skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktu, jo nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Kadangi kvalifikuota buvo skirtingai, tai laikytina teisės aktų pažeidimu, turėjusiu įtakos bausmės dydžiui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. S. pripažino recidyvistu, be to, skirdamas jam bausmę ir parinkdamas bausmės rūšį, nurodė, jog nusikalstamas veikas, už kurias buvo teisiamas, įvykdė jau būdamas recidyvistas, t. y. buvo nustatyta A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Nuteistasis su tokiu vertinimu nesutinka, kadangi joks teismas dėl ankstesnių jo teistumų nebuvo A. S. pagal BK 27 straipsnio 1 dalį pripažinęs recidyvistu.

7. Teismo posėdžio metu gynėjas (duomenys neskelbtini) M. V. prašė tenkinti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą. Gynėjas (duomenys neskelbtini) R. G. prašė tenkinti nuteistojo J. S. apeliacinį skundą. (duomenys neskelbtini) K. B. prašė nuteistųjų A. S. ir J. S. apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistųjų A. S. ir J. S. apeliaciniai skundai atmetami, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl nuteistojo J. S. apeliacinio skundo

9. Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, tačiau nenurodo visiškai jokių jo išteisinimą galinčių pagrįsti argumentų. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai aptarė J. S. kaltę, padarius tris nusikalstamas veikas, pagrindžiančius įrodymus (nuosprendžio 13–15 l., 21–23 l., 24–28 l.). Įrodymai buvo įvertinti tiek kiekvienas atskirai, tiek visi kartu, t. y. J. S. kaltė tikrai nebuvo grindžiama vienpusiškais įrodymais, o nepaneigiama jų visuma, sudarančia aiškią loginę grandinę. Nors nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad aplinkybės turėjo būti aiškinamos jo naudai, tačiau pažymėtina, pirmiausia, kad ne aplinkybės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, o abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, o antra, nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde nėra nurodyta visiškai jokių nagrinėtoje baudžiamojoje byloje esančių abejonių, kurios turėtų būti aiškinamos jo naudai. Galiausiai pastebėtina, jog J. S. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kas tapo pagrindu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Taigi yra visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo tvirtinimas apie tai, kad J. S. parodymai buvo formaliai atmesti, o pateikti paaiškinimai išsamiai neįvertinti. Įvertinus tai, jog apeliaciniame skunde nėra nurodyti jokie objektyvūs duomenys ir aplinkybės, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl J. S. išteisinimo, taip pat tai, jog ankstesnėse proceso stadijose J. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai atliko duomenų analizę ir jos pagrindu nustatė J. S. kaltę bei kitus nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nesama pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio dalies dėl J. S. nuteisimo.\

10. Apeliaciniame skunde J. S. prašo jo veiksmus perkvalifikuoti, t. y. kvalifikuoti ne pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, o pagal švelnesnę baudžiamojo įstatymo normą. Pažymėtina, jog BK 178 straipsnio 5 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. šioje normoje įtvirtintas baudžiamasis nusižengimas, todėl nebėra pagrindo tvirtinti, kad padaryta vagystė galėtų būti kvalifikuojama pagal dar švelnesnę baudžiamojo įstatymo normą, kadangi tokios nesama – baudžiamasis nusižengimas yra lengviausia nusikalstamos veikos forma. 2025 m. kovo 1 d. J. S. pagrobė 222,50 Eur vertės svetimą turtą, o 2025 m. balandžio 3 d. – 431,78 Eur vertės svetimą turtą, t. y. abiem atvejais svetimo turto vertė viršijo 3 MGL dydį, todėl nesama pagrindo J. S. veiksmų kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį. Kadangi aptariamomis J. S. nusikalstamomis veikomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta turtinė žala, kuri gerokai viršijo 3 MGL dydį, be to, iki šiol yra neatlygintina, nesama pagrindo J. S. veiksmus vertinti kaip mažareikšmius ir perkvalifikuoti jo padarytas nusikalstamas veikas.

11. J. S. apeliaciniame skunde taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

11.1. Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nustatyta viena J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino J. S. recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), dėl šios aplinkybės ginčo apeliaciniame skunde nėra, ir laikė tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). J. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta ir tai, kad 2025 m. balandžio 3 ir 15 d. nusikalstamas veikas įvykdė, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11.2. J. S. padarė du baudžiamuosius nusižengimus ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nors pareikštus civilinius ieškinius pripažino, tačiau civiliniams ieškovams padaryta turtinė žala neatlyginta. J. S. yra anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (t. 4. B. l. 140–149), taip pat baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos nesumokėtos (t. 4 b. l. 131–139). U= padarytą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas J. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamuosius nusižengimus – arešto bausmes. Bausmių dydžiai buvo parinkti didesni už minimalius, bet nesiekiantys vidurkių. Be to, galutinė bausmė J. S., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja J. S. asmenybę, nusikalstamas veikimas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas be laisvės atėmimo nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus švelnesnės rūšies bausmę ar sutrumpinus laisvės atėmimo bausmės terminą.

11.3. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. J. S. už du baudžiamuosius nusižengimus ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą buvo nuteistas galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, todėl formaliai aptariamos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos jam galėtų būti taikomos. Vis dėlto bausmės vykdymo atidėjimo taikymas yra teismo diskrecija, o ne pareiga. Net ir nustačius visas sąlygas, kurios yra būtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymui, teismas privalo nuspręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). J. S. anksčiau yra teistas keturis kartus, nusikalstamas veikas įvykdė, turėdamas neišnykusį teistumą, daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir už smulkias vagystes, anksčiau paskirtos net ir griežčiausios bausmės jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Visos aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog bausmės tikslai galės būti pasiekti be J. S. realaus bausmės atlikimo, nesama ir pagrindo manyti, kad ateityje J. S. nebenusikals.

12. Atsižvelgus į visas anksčiau aptartas aplinkybes, J. S. apeliacinis skundas netenkinamas, nes nesama pagrindo nuteistąjį išteisinti, jo nusikalstamas veikas perkvalifikuoti ar paskirti švelnesnę bausmę, t. y. nesama pagrindo keisti ar naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dėl nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo

13. Nuteistojo A. S. tęstinę nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde su tokia savo veiksmų kvalifikacija nuteistasis nesutinka, nurodydamas, jog pats nieko nevogė, tik padėjo bendrininkams su pavogtomis prekėmis pasišalinti iš prekybos vietų, todėl, anot A. S., jo neteisėti veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.

13.1. Byloje surinktų faktinių duomenų visuma visiškai patvirtina, jog E. M. ir A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, veikdami bendrai, 2025 m. kovo 16 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė 89,95 Eur vertės turtą. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, E. M. ir A. S., veikdami bendrai, 2025 m. kovo 22 d., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė 152,09 Eur vertės turtą. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, E. M. ir A. S., veikdami bendrai, 2025 m. balandžio 2 d., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė 79,95 Eur vertės turtą. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, E. M., J. S. bei A. S., veikdami bendrai, 2025 m. balandžio 3 d. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė 431,78 Eur vertės turtą. Tuomet, tęsdami nusikalstamą veiką, E. M. ir A. S., veikdami bendrai, tą pačią dieną, 2025 m. balandžio 3 d., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė 235,60 Eur vertės turtą.

13.2. Bylos duomenys, susiję su vagystėmis, kurias laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 16 d. iki 2025 m. balandžio 3 d., padarė tiek E. M., tiek A. S., patvirtina, kad abu nuteistieji, nesirinkdami veikimo būdo, vagystes vykdė reguliariai. Jie abu teigė, kad pinigus išleido savo reikmėms, niekur nedirbo. Šios aplinkybės patvirtina E. M. ir A. S. nenutrūkstamą ketinimą sistemingai grobti prekes iš parduotuvių ir minėtu laikotarpiu jų padarytos vagystės buvo tęstinė veikla tenkinant savo poreikius. Svarbiausia tai, jog A. S., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme, visiškai pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir tai buvo pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei vienu trečdaliu sumažinti bausmę. Taigi apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad A. S. vagysčių nevykdė, o tik padėjo, rodo pasikeitusią jo poziciją, be to, neatitinka bylos medžiagoje surinktų duomenų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdžiai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-489/2023). Bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-279-697/2022).??? Nagrinėjamu atveju, jei A. S., imituodamas įėjimą į prekybos salę, nebūtų atidaręs įėjimo durų bei vartelių ir taip pašalinęs kliūčių, jo bendrininkai nebūtų galėję išeiti iš prekybos vietų nesusimokėję už prekes, t. y. būtent toks buvo sugalvotas nusikalstamos veikos realizavimo mechanizmas. Papildomai būtina pažymėti, jog 2025 m. kovo 22 d. ir 2025 m. balandžio 3 d. A. S. ir pats pasiėmė prekes, su kuriomis pasišalino iš parduotuvių, už jas nesusimokėjęs. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. S. veiksmai, atliekant nusikalstamas veikas, negali būti prilyginti padėjėjo vaidmeniui, t. y. A. S. realizavo nusikalstamų veikų sudėtis, todėl jo veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

14. Apeliaciniame skunde A. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nes, anot nuteistojo, joks teismas iki skundžiamo nuosprendžio dėl ankstesnių teistumų jo nebuvo pripažinęs recidyvistu.

14.1. Dabar galiojanti BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija (nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Vadovaudamasis šia nuostata, atsižvelgdamas į tai, jog A. S. turėjo neišnykusį teistumą pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžius, įvertindamas jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pripažino jį recidyvistu.

14.2. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2025 m. vasario 1 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-15540, teismas asmens nepripažindavo recidyvistu, t. y. nusikaltimų recidyvas būdavo laikomas tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Kaip jau minėta prieš tai, nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. S. padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžius, o nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas aptariamais nuosprendžiais, padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendį. Taigi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagrįstai buvo nustatyta A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, – A. S. nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas.

15. Atsižvelgus į visas anksčiau aptartas aplinkybes, A. S. apeliacinis skundas netenkinamas, nes nesama pagrindo pašalinti jo atsakomybę sunkiančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, bei jo atliktus veiksmus prilyginti ne vykdytojo, o padėjėjo vaidmeniui, t. y. nesama pagrindo keisti ar naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dėl nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Dėl (duomenys neskelbtini) išlaidų atlyginimo

16. Klaipėdos apygardos teisme 2026 m. vasario 6 d. buvo (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2026 m. vasario 6 d. prašymas „Dėl (duomenys neskelbtini) išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma valstybei priteisti (duomenys neskelbtini) išlaidas – 227,08 Eur – iš J. S. (t. 8, b. l. 104–107). Taip pat Klaipėdos apygardos teisme 2026 m. vasario 11 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2026 m. vasario 11 d. prašymas „Dėl (duomenys neskelbtini) išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma valstybei priteisti (duomenys neskelbtini) išlaidas – 152,09 Eur – iš A. S. (t. 8, b. l. 108–111).

16.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti (duomenys neskelbtini) išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal paduotus apeliacinius skundus, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartimi J. S. buvo paskirtas gynėjas (duomenys neskelbtini) R. G., o A. S. buvo paskirtas gynėjas (duomenys neskelbtini) M. V. (t. 8, b. l. 98).

16.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti (duomenys neskelbtini) yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti (duomenys neskelbtini) kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

16.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, 2K-14-895/2015, 2K-110-699/2015 ir kt.). Kaip jau minėta, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtinas, dėl to buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) tarnybą ir tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu parinkti (duomenys neskelbtini), suteikę J. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) pagalbą. Nuteistųjų (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių procesinių dokumentų teismui (apeliacinius skundus pasirašė patys nuteistieji). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, (duomenys neskelbtini) R. G. ir M. V. pasisakė tik baigiamųjų kalbų metu. Tiek A. S., tiek J. S. yra nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, turės atlyginti padarytą turtinę žalą civilinėms ieškovėms, todėl (duomenys neskelbtini) išlaidų atlyginimas gali būti itin apsunkintas. Esant nurodytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymai priteisti iš nuteistųjų (duomenys neskelbtini) išlaidas netenkintini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų J. S. (J. S.) ir A. S. (A. S.) apeliacinius skundus atmesti.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymus iš J. S. priteisti 227,08 Eur ir iš A. S. priteisti 152,09 Eur (duomenys neskelbtini) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmesti.