Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei V. D., trečiajam asmeniui R. D. dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir pagal atsakovės V. D. priešieškinį dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinti natūra bendrąją dalinę nuosavybę, nustatant, kad J. S. priklauso nuosavybės teisė į pastatą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), o J. S. už jai tenkančią dalį įsipareigoja sumokėti V. D. 20 000 Eur kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė J. S. ir atsakovės V. D. tėvas B. D. nuo 2005 m. iki B. D. mirties (duomenys neskelbtini). gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Sugyventiniai iki 2010 m. vasaros gyveno ieškovės nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

2006 m. birželio 5 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu, įsiteisėjusiu 2006 m. liepos 5 d. buvo nutraukta B. D. ir D. D. santuoka, nors sutuoktiniai faktiškai kartu nebegyveno nuo 2000 – 2001 m. Minėtu sprendimu buvo padalintas santuokos metu įgytas turtas. B. D. atiteko turtinė teisė į sodo sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti ir neįregistruotu nameliu SB „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini). Minėtą sodo sklypą B. D. išsipirko 2007 m. gruodžio 12 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties ir tos pačios dienos priėmimo – perdavimo akto Nr. 12189 pagrindu už 9,07 Lt valstybės vienkartinių išmokų (investicinių čekių).

2008 m. birželio 13 d. B. D. išduotas statybos leidimas Nr. 195 168,2 m² bendro (109,40 m² naudingo) ploto gyvenamojo namo SB „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) statybai. Dokumentų žiniaraštyje, 2.1 punkto skiltyje „Sklype esantys statiniai“, buvo pažymėta, kad sklype yra pastatytas, tačiau neįregistruotas sodo namas, kuris projektuojant gyvenamąjį namą dalinai išliks. Gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma ūkio būdu.

2008 m. rugpjūčio 18 d. tarp J. S. ir AB SEB banko sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 0450818052331-60, kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas 9461,97 Lt (2740,38 Eur) kreditas. 9000,00 Lt (2606,58 Eur) iš minėtos sumos buvo skirta būsto remontui, o 461,97 Lt (133,80 Eur) draudimo įmokai. VĮ Registrų centras duomenimis, kredito suteikimo laikotarpiu ieškovė savo vardu jokio nekilnojamojo turto įregistravusi nebuvo. Vienintelį savo vardu registruotą turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė buvo pardavusi 2000 m. sausio 15 d. už 168 000 Lt (48656,16 Eur) ir kito turto įgijusi nebuvo.

2010 m. liepos 29 d. tarp B. D. ir AB SEB banko sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 0461018050437-D6, kurios pagrindu buvo suteiktas 4923,54 Eur kreditas gyvenamojo namo, adresu SB „(duomenys neskelbtini)“ įrengimo darbams pabaigti.

J. S. 2006 – 2011 m. iš viso gavo 22479,47 Eur pajamų (darbo užmokesčio, ligos ar nedarbo išmokų), kas vidutiniškai sudaro 312,21 Eur per mėnesį. Bylos duomenimis J. S. pajamos 2006 m. sudarė 3009,86 Eur, 2007 m. – 3762,87 Eur, 2008 m. – 4673,28 Eur, 2009 m. – 3348,12 Eur, 2010 m. – 3945,82 Eur, 2011 m. – 3739,52 Eur.

B. D. 2006 – 2011 m. iš viso gavo 51546,60 Eur pajamų, kas vidutiniškai sudaro 981,98 Eur per mėnesį. Bylos duomenimis B. D. pajamos 2006 m. sudarė 8467,33 Eur, 2007 m. – 10869,77 Eur, 2008 m. – 12658,66 Eur, 2009 m. – 7654,99 Eur, 2010 m. – 9609,92 Eur, už du 2011 m. mėnesius – 2285,93 Eur.

Pagal į bylą pateiktus čekius bei kitus rašytinius įrodymus matyti, kad gyvenamojo namo statybos iš esmės vyko 2008 – 2010 m. Ieškovė pateikė įvairių statybinių medžiagų pirkimo kvitų daugiau nei 2000,00 Eur sumai. 2010 m. vasaros pabaigoje įrengus pirmąjį namo aukštą B. D. su J. S. bei B. D. sūnumi R. D. iš nuomojamo buto Palangoje persikėlė gyventi į gyvenamąjį namą.

B. D. 2011 m. vasario 13 d. mirus, jo palikimą priėmė pirmos eilės įpėdiniai – vaikai, t. y. atsakovė V. D. ir trečiasis asmuo R. D.. Ieškovė 2011 m. vasario 17 d. išduoto įgaliojimo pagrindu atstovavo V. D. ir R. D. tvarkant su paveldėjimu susijusius klausimus. B. D. mirus, J. S. ir toliau liko gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena iki šiol.

Žemės sklypas su neįregistruotu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2 – 2960 bei tos pačios dienos paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. 2 – 2961 pagrindu atiteko atsakovei V. D. Atsakovė priėmusi po tėvo mirties likusį palikimą, iš esmės padengė visą tėvo pagal 2010 m. liepos 29 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį paimtą kreditą, t. y. 2011 m. rugsėjo 2 d. bankui pervedė 4287,48 Eur. Atsakovė 2019 m. sausio 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-20-190115-00130 pagrindu VĮ Registrų centre įregistravo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). V. D. 2018 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 197,30 Eur sodo mokestį už 2016 – 2018 metus.

Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoto atsakovės – B. D. teisių perėmėjos – V. D. vardu, pripažinimo bendrąja daline ieškovės J. S. ir B. D. nuosavybe ir šio turto atidalijimo.

Dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai asmenys gyvena bendrai neįregistravę santuokos, jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas gyvenimiškai nevykdomas, bet tai savaime nedaro šios sutarties negaliojančios. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015).

Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jeigu įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Atsižvelgiant į tai, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t.y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Akcentuotina, kad įrodyti bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą turi asmuo, kuris ginčija kito asmens, įregistravusio nuosavybę savo vardu, nuosavybės dalį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė J. S. ir B. D. nors ir nebuvo susituokę, tačiau nuo 2005 m. iki pat B. D. mirties (duomenys neskelbtini). gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, juos siejo artimi santykiai, t. y. jie buvo sugyventiniai: vedė bendrą ūkį, kartu keitė gyvenamąją vietą, rūpinosi ir tam tikrą laiką išlaikė vaikus iš ankstesnių santuokų, rūpinosi bendra buitimi, bendram gyvenimui perstatė velioniui priklausiusį sodo namelį į gyvenamąjį namą, aplinkiniams demonstravo artimą emocinį ryšį ir leido suprasti juos esant pora. Kad J. S. su B. D. gyveno kaip vyras ir žmona, planavo kartu ateitį, patvirtino ir į bylą pakviesti liudytojai A. P. ir P. I. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Nors atsakovė nesutiko, kad jos tėvą B. D. ir ieškovę siejo artimi šeiminiai santykiai ir jos teigimu, jų, be įprastos draugystės, būdingos vyrui ir moteriai, daugiau niekas nesiejo, šias atsakovės nurodytas aplinkybes paneigia ieškovės ir liudytojų paaiškinimai, taip pat ir pačios atsakovės elgesys su ieškove po B. D. mirties, t. y. ieškovė ne tik atstovavo trečiąjį asmenį paveldėjimo procese, bet ir liko gyventi gyvenamajame name, kam atsakovė neprieštaravo, kas rodo tarp šalių egzistavus artimus, pasitikėjimu grįstus santykius ir atsakovę pripažinus, jog ieškovę ir B. D. siejo šeiminiai santykiai ir ji turi teisę į gyvenamąjį namą.

Byloje nustatyta, kad ieškovei ir B. D. gyvenant kartu, pastarajam 2008 m. buvo išduotas statybos leidimas gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), statyti. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas perstatant sklype buvusį sodo namelį. Palyginus byloje esantį tipinio sodo namelio projektą S-25-8-3 bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą matyti, kad iš pagrindų perstatytame sodo namelyje buvo įrengtas vandentiekis, elektra, sumontuota nuotekų valymo sistema, kieto kuro katilas, pakeistas stogas ir kt. Palyginus brėžinius matyti, kad rūsio patalpa buvo padidinta nuo 27,23 m² iki 37,20 m², pirmo aukšto naudingas plotas padidėjo nuo 37,36 m² (įskaitant verandą) iki 45,38 m² (įskaitant verandą), papildomai pristatytas 22,65 m² garažas, pagal senąjį projektą mansarda (pagal naująjį – pastogė) padidėjo apytiksliai nuo 12,68 m² (tikslios kvadratūros nustatyti nėra galimybės dėl sunkiai įskaitomų skaičių sodo namelio projekte) iki 58,43 m². Atlikus sodo namelio rekonstrukciją naudingas pastato plotas padidėjo daugiau nei dvigubai, namas padidėjo tiek iš pločio, tiek iš aukščio bei buvo pritaikytas gyventi ištisus metus. Gyvenamojo namo vertė VĮ Registrų centras duomenimis yra 73 600 Eur. Kokia buvo sodo namelio vertė ir kiek buvo investuota į sodo namelio rekonstrukciją įrodymų byloje nėra ir šalys nurodė, jog tokių įrodymų pateikti negali, todėl teismas, įvertinęs, kad atlikus sodo namelio rekonstrukciją namas bylos duomenimis padidėjo daugiau nei dvigubai, jame buvo įvestos visos reikiamos komunikacijos ir atlikti kiti pagerinimo darbai, namas pritaikytas nuolatiniam gyvenimui, sprendžia, jog sodo namelio vertė iki rekonstrukcijos galėjo sudaryti apie trečdalį dabartinės jo vertės.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad minėti sodo namelio rekonstrukcijos darbai buvo atliekami ūkio būdu, bendru J. S. ir B. D. darbu bei jų artimų giminaičių pagalba, bendromis sugyventinių lėšomis, t. y. santaupomis bei iš banko paimtomis paskolomis. Liudytojai A. P. ir P. I. patvirtino, jog ieškovė prisidėjo prie namo statybos savo darbu, liudytojas V. D. patvirtino, jog ieškovė ruošdavo darbininkams maistą. Statybos darbų atlikimo metu tiek J. S., tiek B. D. dirbo ir gavo su darbo santykiais susijusias pajamas. J. S. vidutinės pajamos 2008 – 2010 m. buvo apie 332,42 Eur, o B. D. – 831,21 Eur. Ieškovė 2000 m. buvo pardavusi vienintelį jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą už 48656,16 Eur, ir teigė, kad gautas lėšas panaudojo namo statybai, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad praėjus 8 metams po savo nekilnojamojo turto pardavimo ieškovė dar turėjo visas už turtą gautas 48656,16 Eur lėšas ir jas visas panaudojo namo statybai, byloje nėra. Tikėtina, kad kažkokia dalis šių ieškovės lėšų galėjo būti panaudota namo statybai. 2008 m. ieškovė gyvenamojo namo remontui buvo paėmusi 2740,38 Eur kreditą, kurio 2606,58 Eur dalis buvo skirta būsto remontui, o 133,80 Eur draudimo įmokai. Kadangi ieškovė tuo metu jokio kito nuosavo būsto neturėjo ir gyveno nuomojamame bute, labiausiai tikėtina, jog gauta paskola buvo panaudota sodo namelio rekonstrukcijai – gyvenamojo namo statybai. Taip pat į bylą ieškovė pateikė kvitų daugiau nei 2000,00 Eur sumai, iš kurių matyti, kad statybos laikotarpiu buvo pirkta įvairių statybinių medžiagų, ir nors atsakovė teigė, jog šie kvitai priklausė jos tėvui, o ne ieškovei, teismo vertinimu tai, kad įprastai ant kvitų nėra įrašomas pirkėjas ir šie kvitai buvo saugomi bendruose ieškovės ir B. D. namuose, įrodo tai, kad statybinės medžiagos buvo perkamos bendrai. Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2010 m. liepos 29 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 0461018050437-D6, B. D. taip pat buvo paėmęs 4923,54 Eur kreditą. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad kreditas skirtas gyvenamojo namo, adresu SB „(duomenys neskelbtini)“ įrengimo darbams pabaigti. Iš to galima daryti išvadą, kad kredito paėmimo dienai, t. y. 2010 m. nemaža statybos darbų dalis jau buvo atlikta. Atsakovė V. D. teigdama, kad taip pat finansiškai prisidėjo prie gyvenamojo namo statybų, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Kompleksiškai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad J. S. ir B. D. veiksmai (bendras darbas, lėšos) buvo nukreipti į bendro gyvenamojo būsto sukūrimą. Minėtą aplinkybę patvirtina ir tai, kad vykstant rekonstrukcijos darbams B. D. gyveno su ieškove šios nuomojamame bute, o įrengus pirmąjį gyvenamojo namo aukštą sugyventiniai iš nuomojamojo buto Palangoje kartu su B. D. sūnumi persikėlė gyventi į gyvenamąjį namą, kur gyveno iki pat B. D. mirties, o ieškovė gyvena iki šiol, laikydama save to turto bendrasavininke. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Sprendžiant dėl jungtinės veiklos dalyvių įnašų ir bendrosios nuosavybės dalių vertintina tai, kad bylos duomenimis B. D. turtinė padėtis visą bendrą ieškovės ir jo gyvenimo laikotarpį buvo žymiai geresnė negu ieškovės, jo gauta paskola būsto remonto darbams užbaigti taip pat buvo dukart didesnė nei ieškovės pasiskolinta lėšų suma, todėl darytina pagrįsta išvada, kad B. D. į namo statybą investavo daugiau piniginių lėšų negu atsakovė. Ieškovės piniginis indėlis į namo statybą remiantis į bylą pateiktais įrodymais buvo ženkliai mažesnis, tačiau liudytojų ir pačios ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė prisidėjo prie namo statybos savo darbu, statybininkų priežiūra ir maitinimu, tvarkymo, švarinimo darbais ir pan.

Atsižvelgus į visas aplinkybes, į tai, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas rekonstruojant B. D. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį sodo namelį, kurio vertė teismo vertinimu po rekonstrukcijos padidėjo daugiau nei du kartus, į ieškovės ir B. D. turtinę padėtį statybų laikotarpiu ir esamus įrodymus apie statybai panaudotas lėšas ir darbą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog ieškovės J. S. indėlis sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę buvo mažesnis nei B. D., todėl yra pagrindas jos reikalavimą tenkinti iš dalies ir pripažintini nuosavybės teises ne į ½ dalį, o į 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę priteisiant jai turtą natūra ir išmokant atsakovei kompensaciją motyvavo tuo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, galimybės atidalinti bendro naudojimo patalpų ar įrengti atskiras patalpas galimybių nėra, todėl visiškas turto atidalijimas sumokant kompensaciją pinigais geriausiai užtikrintų bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Atsakovė su tokiu atidalijimo būdu nesutiko, nes siekia išsaugoti nuosavybės teisę į vienintelį Lietuvoje jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, be to nesutinka su siūlomos kompensacijos dydžiu.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo taisyklė – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009).

Pagal kasacinio teismo praktiką atidalijimo piniginiu ekvivalentu subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu nepanaudotos visos galimybės atidalyti daiktą natūra, derinant visų bendraturčių teisėtus interesus, kompensacijos priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo neatitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios nuosavybės atidalijimo sąlygų, būtų vertinamas kaip jo nuosavybės teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą).

Nagrinėjamu atveju iš ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimų, byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas faktiškai yra skirtas gyventi ir naudotis vienai šeimai, tačiau vien tai nesudaro pagrindo išvadai, kad šio turto atidalijimas natūra yra negalimas. Ieškovė nepagrindė, kodėl atidalijimas natūra nagrinėjamu atveju neturėtų ir negalėtų būti taikomas ir egzistuoja išimtinės aplinkybės padalinti turtą priteisiant atsakovei kompensaciją pinigais. Pažymėtina, kad kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014), tačiau šiuo atveju ieškovė, siekdama atidalinti turtą sumokant kompensaciją, pati nesutinka gauti kompensacijos, tuo tarpu atsakovė gauti kompensaciją taip pat kategoriškai atsisako.

Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu nepanaudotos visos galimybės atidalyti daiktą natūra, derinant visų bendraturčių teisėtus interesus, kompensacijos priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo neatitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios nuosavybės atidalijimo sąlygų, būtų vertinamas kaip jo nuosavybės teisės pažeidimas.

Kadangi byloje nėra įrodymų, kad ginčo gyvenamojo namo atidalijimas natūra nėra įmanomas, taip pat įvertinus tai, kad ieškovei šiuo teismo sprendimu pripažintina nuosavybės teisė į 1/3 gyvenamojo namo dalį, o atsakovei lieka 2/3 dalys, teismo vertinimu ieškovės prašomas taikyti atidalijimo būdas būtų neproporcingas ir neteisingas bei pažeistų atsakovės nuosavybės teises. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į ieškovės siūlomą sumokėti atsakovei kompensaciją. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.

Byloje pateiktas VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ginčo gyvenamojo namo vidutinė vertė yra 73 600 Eur. Ieškovė nurodė, jog kompensacijos dydį paskaičiuoja pagal pačios atsakovės teismo posėdyje įvardintą 40 000 Eur sumą, už kurią ji ketino ginčo turtą parduoti, o VĮ Registrų centras nurodyta daikto vertė yra pernelyg didelė.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus apie ginčo turto vertę, sprendžia, jog ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad jos siūloma kompensacijos suma atitinka daikto dalies rinkos vertę. Ieškovės siūloma kompensacijos suma yra maždaug du kartus mažesnė, nei šio turto vertė, nurodyta nekilnojamojo turto registre, ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nekilnojamojo turto registre nustatyta daikto vertė yra pernelyg didelė ir neatitinka jo rinkos vertės. Vien tai, kad atsakovė teismo posėdyje buvo nurodžiusi 40 000 Eur sumą, už kurią ketino šį turtą parduoti, nesudaro pagrindo išvadai, kad būtent tokia yra šio turto rinkos vertė, ir pagal tai nustatyti kompensacijos dydį.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė nebereiškia reikalavimo dėl žemės sklypo, ant kurio yra pastatytas prašomas atidalinti gyvenamasis namas, atidalijimo, ir pripažįsta, kad žemės sklypas buvo asmeninė B. D. nuosavybė ir priklauso atsakovei, todėl teismas dėl šio reikalavimo plačiau nepasisako ir palieka jį nenagrinėtu. Tačiau esant tokioms aplinkybėms, atidalijus turtą natūra taip, kaip prašo ieškovė, žemės sklypas, ant kurio stovi ieškovei prašomas priteisti namas, liktų atsakovės nuosavybe, o tai teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, sudarytų sąlygas kilti teisminiams ginčams ateityje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Be to, atsakovei palikus tik žemės sklypą, o gyvenamąjį namą priteisus ieškovei, atsakovės teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu iš esmės būtų apribotos.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad egzistuoja išimtinės sąlygos taikyti jos prašomą atidalijimo būdą ir priteisti atsakovei kompensaciją be jos sutikimo, ir, kad toks atidalijimo būdas geriausiai atitiks visų bendraturčių interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl turto atidalijimo nurodytu būdu atmestinas.

Dėl priešieškinio

Atsakovė V. D. nesutikdama su ieškiniu byloje pareiškė priešieškinį prašydama iškeldinti ieškovę J. S. iš žemės sklypo ir jame esančio sodo pastato su šiltnamiu, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš ieškovės 197,30 Eur sodo mokesčio už trejus metus. Byloje konstatavus, kad ieškovė yra gyvenamojo namo bendrasavininkė, tenkinti atsakovės reikalavimo dėl iškeldinimo nėra jokio teisinio pagrindo.

Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. D. 2018 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymu vienasmeniškai sumokėjo 197,30 Eur sodo mokestį už 2016 – 2018 metus. Ieškovė prie šio mokesčio jokia dalimi neprisidėjo, tačiau ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškovei tenkančią mokesčio dalį sumokėti sutiko.

Šiuo teismo sprendimu pripažinus, kad ieškovei priklauso 1/3 dalis ginčo gyvenamojo namo, yra pagrindas priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovės 1/3 dalį patirtų išlaidų, t. y. 65,76 Eur sumokėto mokesčio atsakovės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė už ieškinį, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 556,00 Eur žyminio mokesčio (2018 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymu įmokėta 198,00 Eur, 2019 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu įmokėta 311,00 Eur, 2019 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu įmokėta), bei patyrė 4525,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2019 m. sausio 8 d. iš viso sumokėta 1105,00 Eur, 2018 m. rugsėjo 4 d. sumokėta 500,00 Eur, 2018 m. rugsėjo 11 d. sumokėta 500,00 Eur, 2019 m. liepos 29 d. sumokėta 1000,00 Eur, 2019 m. liepos 30 d. sumokėta 1000,00 Eur, 2019 m. liepos 31 d. sumokėta 420,00 Eur). Ieškinys tenkintas 30 procentų. Ieškovei proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 166,80 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 1357,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 1524,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė už priešieškinį bei apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 905,00 Eur (2018 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3 įmokėta suma 90,00 Eur, 2019 m. liepos 8 d. įmokėta 815,00 Eur) žyminį mokestį, patyrė 3950,00 Eur (2018 m. lapkričio 5 d. sumokėta 1150,00 Eur, 2019 m. gegužės 7 d. sumokėta 500,00 Eur, 2019 m. birželio 29 d. sumokėta 1000,00 Eur, 2019 m. liepos 18 d. sumokėta 250,00 Eur, 2020 m. vasario 21 d. sumokėta 1050,00 Eur) teisinės pagalbos bei 611,34 Eur kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (2018 m. lapkričio 8 d. sumokėta 13,34 Eur už VĮ Registrų centras išrašą, 2019 m. vasario 12 d. sumokėta 327,52 Eur už lėktuvo bilietus, 2019 m. vasario 20 d. sumokėta 94,71 Eur už lėktuvo bilietus, bei 2019 m. vasario 26 d. sumokėta 175,77 Eur už apgyvendinimo paslaugas). Priešieškinio reikalavimų tenkinta 17 procentų. Atsakovei proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 153,85 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 671,50 Eur teisinės pagalbos bei 103,93 Eur kitų išlaidų, iš viso 929,28 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis protingumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principais šalių priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini ir ieškovei iš atsakovės priteistina 595,02 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

2018 m. rugsėjo 17 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), sprendimui įsiteisėjus – panaikintinos (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu buvo ieškovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir B. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), bendroji dalinė nuosavybė.

Pripažinti ieškovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 595,02 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 02 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 65,76 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 76 ct) sumokėto sodo mokesčio atsakovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.