Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27780-1152/2021 pagal ieškovo R. M. patikslintą ieškinį atsakovėms J. M. ir I. Š. dėl tėvystės nuginčijimo. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2021 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas prašė atnaujinti terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo teikti, pripažinti, kad ieškovas nėra M. M. biologinis tėvas bei panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovo M. M. naudai.

3. Paaiškino, kad 2020 m. gegužės 28 d. gavo teismo medicinos specialisto išvadą, kad nėra A. M. ir M. M. biologinis tėvas, tačiau iki šiol iš jo išskaitomos piniginės lėšos vaikų išlaikymui. Nurodė, kad tai nėra teisinga ir priimti teismo sprendimai, kuriais buvo priteistas išlaikymas dalyje dėl išlaikymo turi būti panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovo R. M. ieškinio reikalavimą dėl teismo sprendimo panaikinimo dėl išlaikymo priteisimo iš R. M. M. M. naudai. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą atsisakė priimti remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi.

11. Kadangi ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, sprendžiant procesinius klausimus tokio pobūdžio bylose atsižvelgiama į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis).

12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

13. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

14. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

15. Teismo sprendimo res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) teisinė galia reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis).

16. Kadangi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) iš esmės atsakoma į ieškovų, pareiškėjų, kitų suinteresuotų asmenų reikalavimus, išsprendžiamas ginčas, jeigu jis yra kilęs, apginamos asmenų subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai, tai civilinio proceso teisė netoleruoja situacijų, kai, esant teisme išnagrinėtai civilinei bylai, pakartotinai būtų nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).

17. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; kt.).

18. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai remiamasi tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Asmuo, reikšdamas ieškinį dėl tėvystės nustatymo, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis). Vadinasi, iš esmės ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo reiškiamas nurodant ir įrodinėjant tas pačias aplinkybes, susijusias su tėvystės nustatymu tam pačiam vaikui.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-558-362/2012 nutraukė ieškovo ir atsakovės I. Š. santuoką bei patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkte buvo nurodyta, jog R. M. įsipareigoja kas mėnesį teikti savo mažamečiam vaikui, t. y. M. M., išlaikymą periodinėmis išmokomis – po 400 Lt kas mėnesį nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

20. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste kyla teismo sprendimo res judicata galios ir vaiko teisės žinoti savo kilmę vertybių santykio klausimas. Jau minėta, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų interesų. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju klausimas dėl tėvystės nustatymo jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris turi res judicata teisinę galią.

21. EŽTT savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (žr. EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95, par. 61; 2006 m. sausio 12 d. sprendimas Kehaya ir kt. prieš Bulgariją, peticijų Nr. 47797/99 ir 68698/01, par. 61). Pagal šio teismo jurisprudenciją vienas esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo (tikrumo) principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52; 2011 m. kovo 29 d. sprendimas Shchurov prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18; 2015 m. birželio 9 d. sprendimas byloje DRAFT - OVA a.s. prieš Slovakiją, peticijos Nr. 72493/10, par. 77; 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimas byloje Amirkhanyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 22343/08, par. 33).

22. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-558-362/2012 įsiteisėjęs, pažymėtina, jog egzistuoja būtinybė užtikrinti teisinio tikrumo ir stabilumo principą bei visų šioje byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą. Atkreiptinas dėmesys, jog darant teorinę prielaidą, kad ieškovo pareikštas ieškinys gali būti priimtas ir patenkintas, Šiaulių miesto apylinkės teismo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-558-362/2012 nenustos galioti, t. y. bus du priešingi savo esme galiojantys sprendimai.

23. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas neturi galimybės reikšti naujo ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau turi galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-558-362/2012. Pabrėžtina, jog galimybės kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus terminus, kasacinio teismo formuojama praktika iš ieškovo taip pat neatima (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

24. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismo motyvai skundžiamoje nutartyje nėra pakankamai išsamūs, teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir tinkamai aiškino bei taikė teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovo atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.