Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, Kauno (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

- Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį 12 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjęs;

- Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), paskirta subendrinta bausmė – 18 MGL dydžio bauda;

- Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuota automobilio „Audi A4“ vertę atitinkanti pinigų suma – 5 630 Eur;

- Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, paskirta bausmė – 18 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė – 12 parų arešto. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams, tam, kad per šį laikotarpį tokios teisės ir neįgytų, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 20.27 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 120“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 3,15 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu, būdamas pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metus, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2020 m. rugpjūčio 20 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės tvarka, sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti transporto priemones) teismo nustatytu laikotarpiu, nes 2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 20.27 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 120“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,15 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais D. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis D. J. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamojo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio faktas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų, vykdžiusių policinę priemonę, akivaizdoje. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Kaltinamasis neneigė jo apsvaigimo nustatymo fakto, taip pat apklausiamas teisme neneigė aplinkybės, kad pats vairavo automobilį. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė užfiksuota vietoje, kuri sutampa su liudytojo J. G. nurodytu minėtos policinės priemonės taikymo adresu. Kaltinamojo neblaivumo požymiai užfiksuoti ir neblaivumo nustatymo akte: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, kaltinamasis negalėjo eiti tiesia linija. Iš šių duomenų akivaizdu, jog net ir išoriniam stebėtojui, nepažįstančiam kaltinamojo, jo elgesys atrodė nepakankamai koordinuotas bei sukėlė įtarimų jo blaivumu. Taigi, be kita ko, įvertinus ir kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį, daroma išvada, kad D. J. turėjo ir galėjo suprasti tai, kad jis dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio, nepaisant to, kad po alkoholio vartojimo jis teigė jautęsis pakankamai gerai. Pažymėtina, kad asmens neblaivumas yra trunkamojo pobūdžio ir tęsiasi tol, kol alkoholis iš asmens organizmo pasišalina, todėl vien praėjęs laiko tarpas, esant akivaizdiems ir neabejotinai paties asmens juntamiems neblaivumo požymiams, nesuponuoja išvados, jog subjektyvusis inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis – asmens kaltė negali būti nustatomas. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris neabejotinai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kaltinamasis veikė tyčia.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad D. J. 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 20.27 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 120“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 3,15 promilių neblaivumas. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis D. J., vairuodamas motorinę transporto priemone, nepaisė Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. D. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo žinoma apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei jos nevykdymo pasekmes. Tai patvirtina ir byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo buvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, be to Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus pateikti duomenys apie veikos padarymo metu tebesitęsusią D. J. priežiūrą. Šie įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį, neturėdamas tam teisės, būdamas tinkamai informuotas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei suvokdamas, jog vairuodamas transporto priemones jis jos nevykdo, ką patvirtino ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu.

Vis dėlto, nors kaltinamojo veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai, teisinių prielaidų jo patraukimui baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje (ROIK 22177912478) pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 19 d. 20.27 val. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės ir D. J. už jo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino, nurodydamas, kad jam yra žinoma apie jam paskirtą nuobaudą, baudos išieškojimas šiuo metu vykdomas antstolio. Šioje baudžiamojoje byloje D. J. kaltinimas pareikštas dėl to, kad transporto priemonę jis vairavo apie 20.27 val. Įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje nurodomi tie patys veikos padarymo data bei laikas, daroma išvada, kad minėtas nutarimas jam buvo priimtas dėl to paties vairavimo fakto. Pažymėtina, kad minėtame nutarime asmuo buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (perdavimas vairuoti transporto priemonę neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ar neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones asmeniui arba asmeniui, kuriam atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones), tačiau iš jam inkriminuoto nusižengimo aprašymo matyti, kad jis buvo nubaustas būtent už vairavimą neturint teisės. Taigi ši aplinkybė priešingo vertinimo nesuponuoja.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą konstatavo, kad administracinių pažeidimų mažesnis pavojingumas ir švelnesnė sankcija (palyginti su nusikalstamomis veikomis) nereiškia, kad dėl to Konvencijos požiūriu jie netenka baudžiamųjų pažeidimų statuso (pvz., Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03, p. 54–57; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, bet ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas non bis in idem principo aiškinimą, taip pat yra išaiškinęs, kad šio principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai (nusižengimai) savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių, neatsižvelgiant į veikų teisinį kvalifikavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-64-511/2021, 2K-171-976/2021, 2K-2-697/2022). Dar daugiau, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir Administracinių teisės pažeidimo (nusižengimų) kodekso straipsnio sankcijoje nustatyta vienintelė ir pati švelniausia nuobauda – įspėjimas, nepaneigia administracinio baudimo reikšmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-788/2019).

Iš šioje byloje esančių jau aptartų įrodymų visumos matyti, kad D. J. kaltinime pagal BK 243 straipsnį inkriminuotos esminės ir teisiškai reikšmingos faktinės veikos aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas – yra tapačios aplinybėms, dėl kurių jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn priimant minėtą 2022 m. gegužės 31 d. nutarimą ir paskiriant jam administracinę nuobaudą už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Jos buvo žinomos jau atliekant ikiteisminį tyrimą, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, protokolas minėtoje administracinio nusižengimo byloje kaltinamajam buvo surašytas 2022 m. rugpjūčio 19 d., o ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas tą pačią dieną ir, dar jam besitęsiant, 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Tai rodo, kad non bis in idem principo laikymosi požiūriu susiklostė neleistina situacija, kai, esant iš esmės tapatiems reikšmingiems teisiniams faktams, dviem atskirais procesais siekta asmens administracinės ir baudžiamosios atsakomybės. Minėtas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimas, jam įsiteisėjus, yra neatšaukiamas, t. y. nebegali būti skundžiamas pasinaudojant ordinarinėmis teisinės gynybos priemonėmis, todėl D. J. priimant apkaltinamąjį nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje pagal BK 243 straipsnį, jis būtų antrą kartą nubaustas už veikas, kurių esminės faktinės aplinkybės sutampa, taip pažeidžiant non bis in idem principą.

Atsižvelgiant į aptartą EŽTT ir nacionalinių teismų praktiką, pagal kurią administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, BK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, taikoma ir tuo atveju, kai asmeniui įsiteisėjo teismo ar kitos institucijos sprendimas dėl tapataus administracinio nusižengimo. Dėl šios priežasties, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, procesas pagal BK 243 straipsnį D. J. šioje byloje nutrauktinas.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis D. J., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas šeštąjį kartą, tai jau yra antrasis atvejis, kai jis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas dėl to, kad vairavo apsvaigęs, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis prilyginamas sunkiam. Ankstesniais procesiniais sprendimais jam buvo skiriamos bausmės, kurios nesusijusios su terminuotu laisvės atėmimu (baudos, laisvės apribojimas), taip pat areštas, tačiau tai jo nesulaikė nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Jis sistemingai vairuoja transporto priemones, neturėdamas tam teisės, yra baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Jo elgesiui įtakos turi žalingas alkoholio vartojimas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad šią problemą bandė spręsti, tačiau byloje objektyviai tai patvirtinančių duomenų nėra. Kaip matyti iš byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, jis šiuo metu nedirba, tačiau mokosi, tad, teismo vertinimu, jis siekia pozityvaus užimtumo, taip pat palaiko šeiminius ryšius. Iš byloje surinktų duomenų, taip pat atsižvelgus į kaltinamojo teistumus, sprendžiama, kad jo elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, kaltinamajam yra būdingas.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Atsižvelgus į tai, kad ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais ir nuosprendžiu skirta bauda bei arešto bausmė nebuvo pakankami faktoriai, kurie galėtų sulaikyti kaltinamąjį nuo jo tolesnio nusikalstamumo, į tai, kad kaltinamasis yra baustas administracine tvarka daugybę kartų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, duomenų apie dalies jam skirtų administracinių nuobaudų įvykdymą (baudų sumokėjimą) byloje nėra, asmuo yra linkęs nusikalsti ir daryti analogiškas nusikalstamas veikas, kas didina jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam tikslinga skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą griežčiausios rūšies artimą minimalaus ir maksimalaus bausmių dydžių vidurkiui – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020).

Minėta, kad D. J. iki šio nuosprendžio priėmimo buvo teistas 5 kartus. Už transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, teisiamas nebe pirmą kartą, nagrinėjamoje byloje neblaivus vairavo transporto priemonę, nepasibaigus teismo anksčiau paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones) terminui, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo sunkų. Anksčiau jam buvo skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat trumpalaikis laisvės atėmimas (areštas), tačiau kaltinamasis pakartotinai nusikalto. Jis yra sistemingai baudžiamas ir administracine tvarka, įskaitant ir už tai, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Tai patvirtina kaltinamojo polinkį nusikalsti ir nenorą keisti savo teisei priešingo elgesio.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgusi į kaltinamojo asmenybę ir jo vykdomų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, konstatuojama, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog D. J. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė sistemingai pažeisdamas anksčiau jam skirtą draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui – 5 metams.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikomas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis „BMW 120d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais ir registracijos liudijimu, įvykio vietos apžiūros metu paimti saugoti UAB „Augenas“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, ir prokuroro nutarimu grąžintus savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jos savininkui M. O., nenustačius, kad jam buvo žinoma apie kaltinamojo nusikalstamus veiksmus;

BK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „BMW“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonės savininkas yra M. O.. Duomenų, kad šio juridinio asmens atsakingi asmenys žinojo apie kaltinamojo ketinimus daryti nusikalstamą veiką, byloje nėra. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šis asmuo patvirtino, kad jam nebuvo žinoma, jog kaltinamasis neturi teisės vairuoti, jis teigė manęs, kad teisę vairuoti D. J. jau yra atgavęs. Atsižvelgiant į tai, taip pat nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, konstatuojama, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM.

Šiuo atveju, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad automobilio „BMW 120d“ vertė galėtų būti apie 3 000 Eur, tačiau tikrąja jo kaina nėra domėjęsis. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „BMW 120d“ kaina Lietuvoje su PVM yra 4 030 Eur (1 t., b. l. 43). Pagrindo vertinti, kad ši nurodoma kaina yra akivaizdžiai neteisinga, per didelė ir jos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcingas, nėra. Atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, iš kaltinamojo išieškotina ši automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. J. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. J. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

D. J. baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį nutraukti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. J. išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „BMW 120d“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 030 Eur (keturis tūkstančius trisdešimt eurų).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „BMW 120d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais ir registracijos liudijimu, įvykio vietos apžiūros metu paimtus saugoti UAB „Augenas“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, ir prokuroro nutarimu grąžintus savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jos savininkui M. O..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.